Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-890-886/2016 pagal ieškovės A. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. patikslintą ieškinį atsakovui R. Č., atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.2016 m. balandžio 6 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį ieškovė paima sūnų D. iš atsakovo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina to pačio savaitgalio sekmadienį 17 val. į atsakovo gyvenamąją vietą; kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį ieškovė paima sūnų D. iš atsakovo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžina 20 val. į atsakovo gyvenamąją vietą. tais atvejais, kai ieškovė pagal nustatytą grafiką turės bendrauti su sūnumi D., bet tuo metu sūnus sirgs, atsakovas apie sūnaus D. sveikatos sutrikimą turi nedelsiant informuoti ieškovę SMS žinute ar telefono skambučiu; tais atvejais, kai ieškovė pagal nustatytą grafiką negalės bendrauti su sūnumi dėl kitų svarbių priežasčių, tuomet bendravimo laikas šalių bendru sutikimu SMS žinute ar telefoniniu pokalbiu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar kitą tinkamą dieną.

Taip pat prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną atsakovo R. Č. bendravimo su sūnumi A. tvarką:

kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį atsakovas paima sūnų A. penktadienį 18 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina jį to pačio savaitgalio sekmadienį 17 val. į ieškovės gyvenamąją vietą;kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį atsakovas paima sūnų A. 18 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina tos pačios dienos 20 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; tais atvejais, kai atsakovas pagal nustatytą grafiką turės bendrauti su sūnumi A., tačiau sūnus sirgs, ieškovė apie sūnaus A. sveikatos sutrikimą turi nedelsiant informuoti atsakovą SMS žinute ar telefono skambučiu; tais atvejais, kai atsakovas pagal nustatytą grafiką negalės bendrauti su sūnumi A. dėl kitų svarbių priežasčių, tuomet bendravimo laikas šalių bendru sutikimu SMS žinute ar telefoniniu pokalbiu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar kitą tinkamą dieną. dėl sūnaus A. ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru sutikimu SMS žinute ar telefoniniu pokalbiu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną.

Nurodė, kad būtina užtikrinti motinos socialinių ryšių su sūnumi D. išsaugojimą, o atsakovas nuteikinėja vaiką prieš motiną. Prašymą panaikinti 2016 m. vasario 10 d. nutarties dalį dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi A. grindžia tuo, kad atsakovas yra ūmaus ir konfliktiško būdo, nevykdo 2016 m. vasario 10 d. nutarties. Pagal nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi A. grafiką atsakovas sūnaus neaplanko, būdamas informuotas apie sūnaus ligą siūlo jam išeiti į lauką pasivažinėti dviračiu ar pažaisti kamuoliu, todėl nepilnamečio vaiko interesais tikslinga naują bendravimo tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Iki teismo sprendimo priėmimo nustatė ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. Č. tvarką:kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, ieškovei paimant sūnų D. iš atsakovo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžinant sekmadienį 17 val. į atsakovo gyvenamąją vietą;kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią trečiadienio vakarą, ieškovei paimant sūnų D. iš atsakovo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant 20 val. į atsakovo gyvenamąją vietą.Teismas nustatė sūnaus D. bendravimo su mama tvarką, siekiant užtikrinti jo socialinių ryšių su mama išsaugojimą. Sprendė, kad, įvertinus vaiko amžių, jo išsakytą nuomonę, toks bendravimas pakankamas. Nustačius šią tvarką bus sudaryta galimybė ne tik ieškovei bendrauti su sūnumi, bet ir vaikams bendrauti tarpusavyje. Nenustatė ieškovės bendravimo su sūnumi kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį, atsižvelgus į sūnaus amžių, vaiko nuomonę ir tėvų susitarimą, kad sūnus gali bendrauti su mama kada panorės. Atmetė prašymo dalį dėl bendravimo laiko perkėlimo, nes laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik laikinai sureguliuojama bendravimo tvarka.Atmetė prašymą panaikinti 2016 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumi A. tvarka. Ieškovė dėl 2016 m. vasario 10 d. nutarties yra pateikusi atskirąjį skundą, kuris bus nagrinėjamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1060-221/2016. Prašymas nustatyti naują atsakovo bendravimo su sūnumi A. tvarką galėtų būti vertinamas kaip prašymas pakeisti 2016 m. vasario 10 d. nutartį. Nustatyta ir ieškovės prašoma pakeisti bendravimo tvarka skiriasi nežymiai. Ieškovė nepagrindė, kodėl tėvo bendravimo laikas su sūnumi turėtų būti sutrumpintas. Sutrumpinus viena valanda tėvo bendravimo laiką ir esant pasikeitusiai ieškovės gyvenamajai vietai, iš dviejų bendravimui skirtų valandų vaiko vežiojimui iki ieškovės namų būtų sugaišta apie 35-40 minučių, todėl tėvo bendravimo su sūnumi laiko sutrumpinimas neracionalus, neatitinka vaiko interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė sutinka su jos ir sūnaus D. bendravimo tvarka savaitgaliais, kitą nutarties dalį prašo panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas ženkliai sumažino ieškovės susitikimų ir bendravimo su sūnumi D. skaičių. Šalys kiekvieną mėnesį su vaikais bendrauja du savaitgalius, tačiau atsakovas su A. per metus dar bendrauja 105 dienas (315 val.), o ieškovė su D. per metus – tik 17 dienų (34 val.). Tai neteisinga vaikų ir ieškovės atžvilgiu. Teismas neteisingai nurodė, kad nustatyta ieškovės su D. bendravimo tvarka yra pakankama. Tokia bendravimo tvarka nepagrįstai apribotų ieškovės ir sūnaus interesus išlaikyti socialinius ryšius. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl bendravimo laiko perkėlimo, vaikui paliko galimybę pačiam priimti sprendimą dėl savo auklėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad D. gyvena su atsakovu, pagrįstai tikėtina, kad ieškovės teisės į bendravimą su sūnumi gali būti apribotos dėl atsakovo įtakos. Tai patvirtina ieškovės ir vaiko telefoniniai pokalbiai, SMS žinutės, 2016 m. sausio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu užfiksuotos aplinkybės. 2016 m. vasario 10 d. nutartimi teismas numatė atsakovo ir sūnaus A. bendravimo perkėlimą.Teismas nepagrįstai atmetė prašymą panaikinti 2016 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumi A. tvarka. Atsakovas jos nesilaiko, jas piktnaudžiauja. Nustatytu grafiku atsakovas sūnaus neaplanko, o informavus, kad sūnus serga, siūlo jam išeiti į lauką pažaisti kamuoliu ar pasivažinėti dviračiu. 2016 m. balandžio 12 d. Kauno miesto savivaldybės VTAS išvadoje Nr. 19-6-206 dėl D. ir A. Č. bendravimo su tėvais nurodoma, kad ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinimas atitiktų nepilnamečių vaikų interesus – vaikai turėtų galimybę bendrauti su abiem tėvais, o tėvai turėtų pareigą užtikrinti vaikų bendravimą su skyriumi gyvenančiu kitu tėvu.?

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismo nustatyta tvarka atitinka sūnaus D. norimą bendravimo intensyvumą. D. yra 11 metų, jis turi mobilųjį telefoną, kurio numerį ieškovė žino. Ieškovė žino ir sūnaus mokslo grafiką, atsakovo darbo grafiką, tai leidžia bendrauti, pačiai susitarus su sūnumi. Atsakovas netrukdo bendrauti su sūnumi, priešingai, tai skatina. Ieškovė netinkamai išnaudoja bendravimui skirtą laiką, vaiką palieka vieną bute, močiutei, draugėms, o pati išvyksta savo reikalais. Sūnus nuomonę dėl bendravimo su ieškove pateikė VTAS specialistėms. Nustatyta bendravimo tvarka palanki brolių bendravimui. Atsakovas dirba slenkančiu grafiku, ieškovei yra sudaryta galimybė atsakovo darbo metu bendrautu su D.. Negalima lyginti sūnų padėties, kadangi jaunesnysis A. yra mažametis, priklausomas nuo suaugusiųjų valios, o D. savarankiškas. Nepagrįstas argumentas, kad atsakovas formuoja nepilnamečio neigiamą požiūrį į ieškovę. Ieškovė daro psichologinį spaudimą sūnui, klausinėja, kodėl pasirinko gyventi su tėvu, vaiko akivaizdoje užgaulioja atsakovą.Teismas teisingai nepakeitė atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi A.. Nustatyta tvarka keistųsi minimaliai. Ieškovė nenurodo, dėl kokių priežasčių reikėtų vėlinti sūnaus pasiėmimą kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Atsakovui patogiau sūnų pasiimti iš vaikų darželio, nei už valandos iš ieškovės namų. Kelionė iki ieškovės namų užtruktų apie 35-40 min., atsakovas su sūnumi iš viso praleistų 2 val., todėl nebūtų kuriamas socialinis ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatė laikiną ieškovės bendravimo su sūnumi D. tvarką; pagrįstai nepanaikino (nepakeitė) nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi A. tvarkos, apskųstos apeliacine tvarka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Kita vertus, tai nepaneigia galimybės keisti teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, jei tokį prašymą pateikusio asmens (šiuo atveju – vaikų motinos) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo yra pagrįstas (CPK 148 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi iš dalies patenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinos ieškovės bendravimo tvarkos su šalių sūnumi D. pakeitimo bei nepakeitęs 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su šalių sūnumi A., minėtas teisės normas pritaikė tinkamai.

Dėl bendravimo tvarkos su šalių sūnumi A.

Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl nepanaikintos 2016 m. vasario 10 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su sūnumi A. tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą ieškovės 2016 m. balandžio 6 d. prašymo patenkinimui. Nustatyta, kad dėl 2016 m. vasario 10 d. nutarties panaikinimo ieškovė 2016 m. vasario 19 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė nustatyti iš esmės tą pačią atsakovo su sūnumi A. bendravimo tvarką, kaip ir nagrinėjamoje byloje pateiktame 2016 m. balandžio 6 d. prašyme. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1060-221/2016 ieškovės atskirąjį skundą atmetė, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad „retesnis sūnaus (A.) bendravimas su tėvu negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus, nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu gali neigiamai paveikti vaiką, o laikinos bendravimo per šventes ir atostogas tvarkos nustatymas nėra tikslingas, nes šiuo metu sprendžiamas tik laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimas. Nesant pagrindo manyti ir ieškovei nepagrindus, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina A. Č. ir tėvo bendravimo tvarka yra pažeidžiami konkretūs vaiko interesai ir teisės, susiję su vaiko ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, o ieškovės pasiūlyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka labiau juos užtikrina, nėra įstatyminio pagrindo pakeisti šią tvarką“. Įsiteisėjusi teismo nutartis yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnyje). Teismas neprivalo vadovautis vaiko teisių apsaugos institucijos specialistų nuomone, kadangi ji yra rekomendacinio pobūdžio (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Teismas faktines aplinkybes vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Apeliantė nepateikė naujų duomenų, dėl kurių nepasisakyta Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi ir kurie sudarytų pagrindą panaikinti 2016 m. vasario 10 d. nustatytą bendravimo tvarką kaip pažeidžiančią šalių ar vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino 2016 m. balandžio 6 d. prašymo dėl laikinos atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi A. pakeitimo, prašymą vertindamas kaip reikalavimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimo. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių santykiai sureguliuojami laikinai iki teismas priims galutinį sprendimą. Apeliantė neįrodinėjo, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko ar sutuoktinių interesus, kad po nutarties priėmimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės (CK 3.175 straipsnio 2 dalis, CPK 148 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Tai, kad atsakovas nesilaiko galiojančios laikinosios apsaugos, nesudaro pagrindo jos keisti į ieškovės prašomą, nežymiai besiskiriančią nuo nustatytosios laikiną bendravimo tvarką.

Dėl bendravimo tvarkos su šalių sūnumi D.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino ieškovės bendravimą su sūnumi D.. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šis sūnus praleidžia su mama kiekvieno mėnesio II ir IV savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. ir kiekvieno mėnesio I ir III trečiadienio vakarą nuo 18 iki 20 val. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS 2016 m. sausio 22 d. išvados Nr. 19-6-34 matyti, kad tėvai sutarė, jog D. pas mamą nakvoja II ir IV mėnesio savaitgalį, o atsižvelgiant į sūnaus amžių, D. per savaitę pas mamą galės nueiti kada panorės. Taigi tėvai susitarė neriboti D. bendravimo su motina laiko, o pirmosios instancijos teismas nustatė detalesnę, nei šalys susitarė, ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką. Apeliantė neteisingai nurodo, kad atsakovo galimybė daugiau bendrauti su nepilnamečiais vaikais yra neteisinga vaikų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiek tiek skirtinga laikina vaikų bendravimo tvarka pagrįsta skirtingu berniukų amžiumi (A. yra 6 metai, D. – beveik 12 metų), A. yra labiau priklausomas nuo tėvų, nei D.. Pažymėtina, kad vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su kiekvienu iš tėvų atskirai, todėl vieno tėvo bendravimas su kitu sūnumi reiškia abiejų vaikų bendravimą tarpusavyje, o tai savaime atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į D. amžių, jo nuomonę, pagrįstai sprendė, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka yra pakankama.Ieškovė deklaratyviai teigia, kad jos teisės bendrauti su D. gali būti apribotos dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas nurodė netrukdantis ieškovei bendrauti su sūnumi, skatinantis bendravimą, teigė, jog ieškovė turi sūnaus mobilaus telefono numerį ir gali jam bet kuriuo metu paskambinti. Šių aplinkybių ieškovė atskirajame skunde neginčijo. Minėta, kad laikinąja apsauga teismas neišsprendžia ginčo iš esmės, o tik imasi prevencinių priemonių apsaugoti vaikų interesus iki teismo sprendimo priėmimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški. VTAS darbuotojai siūlė šalims ginčą spręsti taikiai, pasinaudojant mediatoriaus paslaugomis, tačiau šalys nesutiko. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi abiem vaikams skirta teismo psichologijos ekspertizė, siekiant išsiaiškinti kiekvieno vaiko santykį su kiekvienu iš tėvų, koks prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų, ar jis susiformavęs natūraliai, ar natūraliai susiformavusi vaikų nuomonė dėl gyvenamosios vietos, kokia vaikų psichinė emocinė būsena ir neigiamo poveikio priežastys. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šalys – dviejų nepilnamečių vaikų (6 ir 11 metų) tėvai – savo elgesį privalo modeliuoti taip, kad jis atitiktų vaikų interesus.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinos bendravimo tvarkos nustatymą ir pakeitimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad skundžiama nutartimi nėra užtikrinta šalių teisė bendrauti su sūnumis. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.