- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-1060-221/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19242-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- R. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-890-886/2016 pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui R. Č. ir atsakovo R. Č. priešieškinį ieškovei A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui R. Č. ir atsakovo R. Č. priešieškinį ieškovei A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė teismui prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas R. Č. 2016 m. sausio 8 d. prašyme prašė nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. Č. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, paimant sūnų penktadienį 16 val. iš darželio, o jei sūnus nėjo į darželį – iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį sekmadienį 18 val. į ieškovės gyvenamąją vietą;
2) atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. Č. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant sūnų 17 val. iš darželio, o jei sūnus nėjo į darželį – iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį tos pačios dienos 20 val. į ieškovės gyvenamąją vietą;
Šalies argumentai
3) tais atvejais, kai atsakovas negalės bendrauti su sūnumi A. Č. nustatytu grafiku dėl sūnaus A. Č. ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną;
4) atsakovas privalo prieš 24 val. informuoti ieškovę SMS žinute, kad naudosis nustatyta laikinąja atsakovo ir nepilnamečio sūnaus A. Č. bendravimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas prašyme nurodė, kad sūnus D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), būna pas atsakovą, o sūnus A. Č. – pas ieškovę arba jos tėvus. Ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su sūnumi A. Č., nors vaikas nori bendrauti su tėvu. Dėl to pažeidžiama vaiko ir tėvo teisė bendrauti. Siekiant išlaikyti vaiko ir tėvo socialinį ryšį, būtina nustatyti laikiną bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
Ieškovė A. Č. 2016 m. sausio 11 d. prašyme prašė iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
1) atsakovas su sūnumis bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, pasiimant abu sūnus iš jų gyvenamosios vietos atitinkamai pirmos ir trečios savaitės penktadienį 18 val. ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.
2) atsakovas turi teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos kiekvieną trečiadienį 17.30 val. ir privalo grąžinti juos į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.30 val.;
3) poriniais metais sūnūs su atsakovu praleidžia Kūčias ir šv. Kalėdų pirmą dieną, o su ieškove – šv. Kalėdų antrą dieną, gruodžio 31 d. ir Naujųjų Metų šventę (sausio 1 d.), neporiniais metais – atvirkščiai;
4) neporiniais metais sūnūs šv. Velykų šventę praleidžia su atsakovu, o poriniais metais – su ieškove;
5) neporiniais metais sūnūs Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.) praleidžia su atsakovu, o poriniais metais – su ieškove;
6) poriniais metais sūnūs Jonines, Valstybės dieną (liepos 6 d.) praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais – su ieškove;
7) neporiniais metais sūnūs Žolinę, Visų šventųjų dieną praleidžia su atsakovu, o poriniais metais – su ieškove;
8) poriniais metais sūnūs savo gimimo dienas praleidžia su atsakovu, o neporiniais – su ieškove;
9) atsakovas turi teisę sūnų moksleivių pavasario, rudens ir žiemos atostogų metu praleisti su sūnumis dvi papildomas dienas pagal iš anksto suderintą grafiką. Konkrečios datos, vieta ir sąlygos, kur sūnūs praleis nurodytą laikotarpį, šalių nustatomos ne vėliau kaip prieš dvi savaites raštu (įskaitant informavimą el. paštu ar SMS žinutėmis);
10) atsakovas turi teisę sūnų moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu praleisti su sūnumis 14 dienų pagal iš anksto suderintą grafiką. Konkrečios datos, vieta ir sąlygos, kur sūnūs praleis nurodytą laikotarpį, šalių nustatomos ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu (įskaitant informavimą el. paštu ar SMS žinutėmis);
11) ieškovė turi teisę vaikų vasaros atostogų metu nepertraukiamai su abiem sūnumis praleisti 14 dienų, išsivežti tuo laikotarpiu vaikus atostogų, apie tokį laikotarpį iš anksto informuojant atsakovą prieš dvi savaites (įskaitant informavimą el. paštu ar SMS žinutėmis).
Ieškovė prašyme nurodė, kad atsakovas 2015 m. gruodžio 25 d. pasiėmė sūnų D. Č. iš jo namų ir iki šiol negrąžina į jo gyvenamąją vietą. Nuo tos dienos atsakovas neleidžia ieškovei matytis su sūnumi D. Č., su juo pakalbėti ji gali tik kelias minutes, atsakovui stovint už nugaros ir viską kontroliuojant. Atsakovas stengiasi daryti įtaką sūnui D. Č., kad jis nenorėtų bendrauti su motina ir jaunesniu broliu. Atsakovas sūnaus akivaizdoje žemina ieškovę, kalba necenzūriniais žodžiais, tokia psichologinė agresija daro vaikui didelę žalą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su atsakovo prašymu iš dalies sutinka, tačiau atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi A. Č. tvarka yra pernelyg dažna, galinti neigiamai paveikti mažametį vaiką, nes jis būtų blaškomas, negalėtų susikaupti, nežinotų, kur yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsakovas šeimoje naudojo agresiją, fizinį ir psichologinį smurtą. 2016 m. sausio 16 d., savaitgalį, atsakovas paliko mažametį sūnų D. Č. vieną gyvenamajame name ir apie tai neinformavo ieškovės. Atsakovo aplinka mažamečiams vaikams yra nesaugi, atsakovas neturi pakankamai tėvystės įgūdžių. Nustatant bendravimo tvarką turi būti įvertintas atsakovo darbo grafikas: dirbdamas kas trečią parą nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti sūnumis. Vaikų laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, tokį norą išreiškė abu sūnūs.
Atsakovas atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jį atmesti. Nurodė, kad sūnus D. Č. pats išreiškė norą gyventi su atsakovu. D. Č. gyvenamoji vieta nėra nustatyta, atsakovui nėra apribota tėvystės teisė, tėvų teisės ir galimybės pasiūlyti vaikui gyvenamąją vietą yra vienodos, todėl tik vaikas pasirenka, su kuriuo iš tėvų jam geriau. Sūnui D. Č. yra 11 metų, jis labai savarankiškas, todėl jei atsakovas trukdytų bendrauti, D. Č. pats imtųsi veiksmų bendrauti su ieškove, tačiau to nedaro, nes nenori. Pati ieškovė naudoja neleistinas priemones ir neleidžia atsakovui bendrauti su penkiamečiu sūnumi A. Č., teigdama, kad jis nuolat serga arba paliktas su ieškovės motina, kuri neturi raktų nuo buto.
Šalies argumentai
Atsakovas 2016 m. sausio 27 d. prašyme prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria priteistas laikinas išlaikymas nuo 2015 m. rugsėjo 29 d. kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iš atsakovo nepilnamečiui sūnui D. Č. po 100 Eur iki sprendimo priėmimo, nustatant ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti sūnaus D. Č. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti laikiną išlaikymą kas mėnesį po 100 Eur mokamų periodinių išmokų iš ieškovės nepilnamečiam sūnui D. Č. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki sprendimo priėmimo, nustatant atsakovą išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nurodė, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. pabaigos sūnus D. Č. gyvena su atsakovu, atsakovas juo rūpinasi ir visiškai išlaiko. Sūnus D. Č. yra išreiškęs norą jo gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi (rašymo apsirikimas ištaisytas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartimi) iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo priėmimo nustatė sūnaus A. Č. gyvenamąją vietą su ieškove; atmetė ieškovės prašymą sūnaus D. Č. laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatyti jo bendravimo tvarką su atsakovu; nustatė atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č. tvarką: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, atsakovui paimant sūnų A. Č. penktadienį 16 val. iš darželio, o jei sūnus nėjo į darželį – iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį sekmadienį 18 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; 2) kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, atsakovui paimant sūnų A. Č. 17 val. iš darželio, o jei sūnus nėjo į darželį – iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį tos pačios dienos 20 val. į ieškovės gyvenamąją vietą; 3) tais atvejais, kai atsakovas negalės bendrauti su sūnumi A. Č. nustatytu grafiku dėl sūnaus ligos ar kitų svarbių priežasčių, bendravimo laikas šalių bendru susitarimu perkeliamas į sekantį savaitgalį ar į kitą tinkamą dieną; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė nepilnamečio sūnaus D. Č. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu; panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui D. Č. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų; priteisė iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. Č. kas mėnesį mokamų periodinių išmokų po 100 Eur nuo 2016 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovą paskyrė nepilnamečiam vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Įvertinęs aplinkybes, kad šalių nepilnametis sūnus D. Č., vienuolikos metų amžiaus, nuo 2015 m. gruodžio mėn. gyvena su tėvu, yra pareiškęs norą gyventi su tėvu, išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, vaiko interesais tikslinga laikiną gyvenamąją vietą nustatyti tokią, kokia yra šiuo metu – su tėvu, šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo tėvystės teisės būtų apribotos, jis netinkamai rūpintųsi sūnaus D. Č. sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ar darytų jam žalingą įtaką. Sprendė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė nenurodė pakankamai svarių argumentų, dėl kurių būtų galima manyti, jog šiuo metu faktiškai nusistovėjusi sūnaus D. Č. gyvenamoji vieta turi būti pakeista, atsakovo elgesys pažeidžia šalių nepilnamečio sūnaus, o ne pačios ieškovės interesus. Nurodė, kad ieškovės asmeninė nuomonė dėl tėvo netinkamo elgesio (trukdymo sūnui nevaržomai bendrauti su motina) nėra pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo su ieškove, byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaiko gyvenimas su tėvu darytų žalą vaikui. Vertino, kad vaikui didesnę žalą daro nuolatiniai šalių tarpusavio konfliktai. Nustatęs nepilnamečio D. Č. gyvenamąją vietą su tėvu, sprendė, kad yra pagrindas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiui D. Č. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Siekdamas užtikrinti pas atsakovą gyvenančio nepilnamečio sūnaus D. Č. minimalių kasdienių poreikių patenkinimą civilinės bylos nagrinėjimo metu, iš ieškovės priteisė laikiną išlaikymą sūnui D. Č. po 100 Eur per mėnesį. Nustatęs, kad šalių nepilnametis sūnus A. Č. gyvena su ieškove, nėra ginčo dėl sūnaus A. Č. gyvenamosios vietos, patenkino ieškovės prašymą, sūnaus A. Č. gyvenamąją vietą nustatydamas su ieškove. Atsižvelgęs į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, konstatavo, kad bendravimo tvarka pagal atsakovo prašymą labiausiai atitiktų vaiko interesus, nes jo vyresnis brolis D. Č. gyvena su tėvu, abiejų tėvų gyvenamoji vieta yra netoli viena kitos, toje pačioje gatvėje, o bendravimo intensyvumas vaikui negali pakenkti. Siekdamas užtikrinti vaiko ir tėvo socialinių ryšių išsaugojimą, nepilnamečio sūnaus A. Č. bendravimo su tėvu tvarką nustatė pagal atsakovo pasiūlymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutarties dalį, kuria iki teismo sprendimo priėmimo sūnaus A. Č. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, panaikinti kitą nutarties dalį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovę su vaikais visuomet siejo labai glaudus ryšys, tačiau nuo 2015 m. gruodžio 25 d., kai atsakovas pasiėmė sūnų D. Č., su juo ieškovei leidžiama pakalbėti tik kelias minutes, už vaiko nugaros stovint ir viską kontroliuojant atsakovui, atsakovas, siekdamas nuteikti sūnų D. Č. prieš ieškovę, daro jam neigiamą įtaką, atsakovas neleidžia sūnui atidaryti ieškovei durų, kai ji ateina jo aplankyti. Mano, kad toks atsakovo elgesys labiausiai pažeidžia šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors ir reikia atsižvelgti į vaiko norus, tačiau teismui jie nėra privalomi ir kiekvienos bylos atveju šis klausimas turi būti sprendžiamas individualiai, vadovaujantis išimtinai tik vaiko interesais. Atsakovas ne kartą šalių vaikų akivaizdoje įžeidinėjo ieškovę, naudojo prieš ją fizinį, psichologinį smurtą. Atsakovas negali suteikti šalių nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos ir jais pasirūpinti. Atsakovo neatsakingumas paliekant nepilnametį sūnų D. Č. be priežiūros vieną namuose, jo agresyvus elgesys prieš ieškovę, pasireiškiantis smurtu, necenzūriniais žodžiais šalių nepilnamečių vaikų akivaizdoje daro ypatingai neigiamą poveikį šalių nepilnamečiams vaikams. Vadovaujantis šalių nepilnamečių vaikų interesais, jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Ieškovės 2016 m. sausio 11 d. teismui pateiktame prašyme nurodyta bendravimo su nepilnamečiais vaikas tvarka yra pagrįsta ir geriausiai atitinka jų interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad šalių sūnui D. Č. yra 11 metų, jis turi savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos ir yra išsakęs norą gyventi su atsakovu. Šiuo metu nustatyta D. Č. laikinoji gyvenamoji vieta jam yra sava ir artima, kadangi šioje vietoje nepilnametis sūnus gimė, augo, joje yra visos būtinos priemonės tinkamai ir saugiai aplinkai užtikrinti. Ieškovė tokių sąlygų negali užtikrinti, nes šiuo metu nuomojasi vieno kambario butą. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas negrąžina sūnaus, nes pats sūnus nenorėjo grįžti pas ieškovę. D. Č. turi savo asmeninį mobilųjį telefoną, į kurį ieškovė gali bet kada paskambinti ir pasikalbėti su sūnumi. Ieškovės elgesys skatina sūnų vengti bendravimo su ieškove, nes ji bendravimą su nepilnamečiu sūnumi dažniausiai paverčia bandymu gauti negatyvios informacijos apie atsakovą, o ne siekiu palaikyti glaudesnius socialinius ryšius. Jie gyvena toje pačioje gatvėje 200–300 metrų atstumu vienas nuo kito. D. Č. yra savarankiškas vaikas, turintis atsakovo namų raktus, todėl jeigu D. Č. yra poreikis ir noras susitikti su ieškove, atsakovas negali jam uždrausti su ja bendrauti. Atskirajame skunde ieškovės nurodytos aplinkybės yra tik jos pačios žodžiai, kurių ji nepagrindžia kitais įrodymais. Visi ieškovės ikiteisminio tyrimo institucijoms ar teismui pateikti skundai buvo atmesti. Nėra duomenų, kad atsakovas negali užtikrinti nepilnamečiam sūnui tinkamų buities sąlygų. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad atsakovas vaikų akivaizdoje įžeidinėjo ieškovę, naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto 2014 m. gegužės 13 d. išvada Nr. G1065/14(02) surašyta tik iš ieškovės paaiškinimų. Atsakovas nėra naudojęs smurto prieš ieškovę. Faktą, kad 2016 m. vasario 16 d. prieš ieškovę atsakovas nenaudojo smurto, gali patvirtinti kartu buvęs šalių nepilnametis sūnus D. Č. Atsakovas nori aplankyti savo kitą sūnų A. Č., tačiau ieškovė trukdo jam tai daryti, nes A. Č. nuolat serga. Atsakovas, norėdamas aplankyti sūnų, turi ateiti pas ieškovę į jos gyvenamąją vietą – vieno kambario butą, kuriame ieškovė visokiais būdais bando provokuoti atsakovą. Ieškovė yra ūmaus ir konfliktiško būdo. D. Č. yra atsakingas vaikas, kurį galima palikti vieną namuose trumpam laikotarpiui. Ieškovė pati palikdavo D. Č. ir A. Č. vienus namuose ir dėl to nekeldavo problemų. Ieškovei, kaip motinai, nėra suteikiama pirmenybė nustatant vaikų gyvenamąją vietą, nes pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Atsakovo bendravimo su sūnumi A. Č. tvarka buvo ne atsakovo sugalvota ar pasiūlyta, bet buvo aptarta tarp ieškovės ir atsakovo, bendraujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Minėta tvarka atsakovas negali pasinaudoti, nes A. Č. nuo 2016 m. sausio 4 d. serga ir atsakovas negali su juo susitikti, o ieškovės siūloma galimybė sūnų lankyti jos namuose yra negalima, kadangi ieškovė iškart ieško priekabių ir bando sukelti konfliktus. Ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka iš esmės sutampa su atsakovo pasiūlyta ir teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, išskyrus tai, kad ieškovė nori, jog būtų papildomai nustatytas bendravimas per šventes ir atostogas. Šiuo metu nėra tikslinga taip detalizuoti laikiną bendravimo tvarką, kadangi šalys gyvena viena nuo kitos 200 metrų atstumu, todėl pavasario ir vasaros metu nepilnamečiai vaikai atsakovo laisvu nuo darbo metu būna su juo. Be to, šiuo atveju yra nustatoma ne pastovi, o laikina bendravimo tvarka, kuria siekiama užtikrinti, kad tarp tėvų ir vaikų, kurie gyvena skyrium, būtų išlaikytas socialinis ryšys. Nustačius D. Č. gyvenamąją vietą su atsakovu, atsakovui tenka ir jo išlaikymo kaštai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamoji vieta su atsakovu, iš ieškovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. Č., nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, 2016 m. vasario 10 d. nutartimi pritaikęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones bei, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, nustatęs laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi A. Č. tvarką, tinkamai pritaikė paminėtas teisės normas.
Dėl D. Č. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo jam priteisimo
Laikinoji apsauga – šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamosios vietos kartu su tėvu nustatymas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – šalių nepilnamečiam sūnui D. Č. buvo paskirta, atsižvelgus į aplinkybes, jog šalių nepilnametis sūnus D. Č. nuo 2015 m. gruodžio mėn. gyvena su atsakovu, yra pareiškęs, jog nori gyventi su atsakovu, išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko interesus šiuo metu labiau atitiktų šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, byloje nėra duomenų, jog šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenimas su atsakovu gali pakenkti jo interesams.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, nes atsakovas vaikui daro neigiamą įtaką.
Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovas šalių vaiku rūpinasi netinkamai, kadangi neleidžia jam bendrauti su ieškove, nuteikinėja sūnų D. Č. prieš ieškovę, palieka nepilnametį sūnų D. Č. be priežiūros vieną namuose, agresyviai elgiasi ieškovės atžvilgiu, prieš ją smurtauja, matant šalių nepilnamečiams vaikams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje esantys duomenys šių ieškovės teiginių nepatvirtina. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. sausio 22 d. išvados Nr. 19-6-34 matyti, kad, apklausus nepilnametį D. Č., šis paaiškino, jog yra apsisprendęs gyventi kartu su tėvu, teigė, kad jam su tėvu geriau. Teismo posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė esant tikslinga nustatyti laikiną šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamąją vietą su atsakovu. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su šalių nepilnamečiais vaikais ar įrodymų, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenimas su tėvu darytų vaikui neigiamą įtaką. Ieškovė nepateikė įrodymų atskirojo skundo argumentams apie atsakovo netinkamą rūpinimąsi šalių nepilnamečiu sūnumi D. Č. pagrįsti. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas agresyviai elgiasi jos atžvilgiu, matant šalių nepilnamečiams vaikams, dėl to pažeidžiama jų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, nepagrįsta objektyviais įrodymais, todėl ji negali būti vertinama kaip įrodanti būtinybę nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamąją vietą su ieškove. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo, kaip tėvo, valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovės asmeninė nuomonė dėl tėvo netinkamo elgesio nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nustatant šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamąją vietą su ieškove, tuo labiau, kad pats šalių nepilnametis sūnus D. Č., kuriam yra 11 metų, yra išreiškęs norą gyventi su atsakovu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. sausio 22 d. išvadoje Nr. 19-6-34 yra akcentuojami konfliktiški šalių santykiai. Teismo nuomone, nepaisydami asmeninių nesutarimų, abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuolatiniai šalių tarpusavio konfliktai daro vaikui didelę žalą.
Pažymėtina, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. gyvenamosios vietos su atsakovu nustatymas neturėtų įtakoti ieškovės bendravimo su vaiku galimybių, tačiau, susidarius tokiai situacijai, yra galimas laikinos ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. Č. tvarkos nustatymas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyta ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. Č. tvarka. Dėl to nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės teisė bendrauti su sūnumi D. Č. nėra užtikrinama.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, prioritetiniais pripažįstant nepilnamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – taikymo klausimą ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Aplinkybę, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaiko ir šalių interesus patvirtina ir minėta Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. sausio 22 d. išvada Nr. 19-6-34 bei šios institucijos atstovės išreikšta pozicija teisme. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties dalis, kuria pritaikyta laikinoji apsauga – šalių nepilnamečio sūnaus D. Č. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – nekeistina.
Nepilnamečiam sūnui D. Č. gyvenant su atsakovu, pastarasis patiria su sūnaus išlaikymu susijusias išlaidas, prie kurių turi prisidėti ir ieškovė. Ieškovė nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš jos priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui D. Č., neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl ši nutarties dalis taip pat nekeistina.
Dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č. tvarkos nustatymo
CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečio sūnaus A. Č. interesus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, nustatė laikiną jo ir tėvo bendravimo tvarką pagal atsakovo pateiktą prašymą. Ieškovė neprieštarauja, kad dėl šalių nesutarimų buvo būtina taikyti tokio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, tačiau mano, kad jos pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č. tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo ieškovės argumentu.
Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. sausio 22 d. išvados Nr. 19-6-34 nustatyta, kad pokalbio su šalimis metu jos sutarė, jog A. Č. pas tėvą svečiuojasi pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, o savaitės eigoje antradieniais ir ketvirtadieniais atsakovas paima sūnų iš vaikų darželio ir į namus pas motiną atveda iki 20 val. Iš esmės tokia pati laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č. tvarka buvo nustatyta ir skundžiama nutartimi. Ieškovė atskirajame skunde nepagrindė, kodėl ši bendravimo tvarka, kurios nustatymui pritarė ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, prieštarauja nepilnamečio vaiko A. Č. interesams. CK 3.170 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, įstatymo 3 dalis įpareigoja tėvą ar motiną, pas kuriuos gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę ieškovė prašo ne atsakovo bendravimo su vaiku uždraudimui ar įpareigojimui bendrauti, pastarosios pareigos nevykdant, o sūnaus bendravimo su tėvu sumažinimui viena diena per savaitę ir papildomos bendravimo tvarkos per įvairias šventes ir atostogas nustatymui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad retesnis sūnaus bendravimas su tėvu negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus, nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu gali neigiamai paveikti vaiką, o laikinos bendravimo per šventes ir atostogas tvarkos nustatymas nėra tikslingas, nes šiuo metu sprendžiamas tik laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimas. Nesant pagrindo manyti ir ieškovei nepagrindus, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina A. Č. ir tėvo bendravimo tvarka yra pažeidžiami konkretūs vaiko interesai ir teisės, susiję su vaiko ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, o ieškovės pasiūlyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka labiau juos užtikrina, nėra įstatyminio pagrindo pakeisti šią tvarką, todėl ieškovės atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamos laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č. tvarkos nustatymu, atmesti kaip nepagrįsti.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties dalis dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č. tvarkos nustatymo nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį.