Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-51-287/2014 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.2; 1.2.9; 1.2.9.9; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2014 m. kovo 4 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bedarbis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. A., būdamas tėvu, žinodamas apie pareigą pagal 2009 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-258-284/2009 m. nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. mokėti lėšas – po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį nepilnamečiui sūnui N. A., gimusiam 2000 m., iki jo pilnametystės (2018-01-31), nuo 2009 m. liepos 29 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. vengė pareigos išlaikyti vaiką, vaikui neteikė kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko susidarė įsiskolinimas.

Kaltinamojo M. A. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

M. A., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad su L. A. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė sūnaus N., tai yra (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena, bet kai N. buvo 8 metai, jų santykiai su žmona pašlijo ir jie pradėjo gyventi tai atskirai, tai kartu. Kada visiškai nebegyveno kartu, neprisimena. Taip pat neprisimena, kada buvo nutraukta jų santuoka. Santuoka iširo dėl jo kaltės, nes blogai elgdavosi šeimoje. Teisme dėl alimentų ir turto dalybų buvo tik vieną kartą, kai reikėjo važiuoti antrą kartą, nebevažiavo ir priimto sprendimo negirdėjo, bet jį gavo ir su juo susipažino. Tai yra žino, kad jam nuo sprendimo priėmimo dienos sūnaus N. išlaikymui reikia mokėti po 400 litus kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Po skyrybų su sūnumi matydavosi, bet retai. Per tuos kartus buvo davęs kelis kartus pinigų gimtadienio proga, bet tos sumos juokingos. Kokia bendra pinigų suma yra susidariusi per tuos kartus, jis negali pasakyti, nes neskaičiavo. Gali patvirtinti, kad nė karto oficialiai nėra davęs ar pravedęs pinigų sūnaus N. išlaikymui po 400 litus kas mėnesį. Kažkuriais metais, kai dirbo legaliai, iš jo buvo nuskaičiuota 220 litų sūnaus išlaikymui. Po to jis dirbdavo nelegaliai, užsidirbdavo pinigų, bet sūnaus išlaikymui jų neskirdavo. Į darbo biržą įsiregistravo pernai metais, tikslaus mėnesio neprisimena, norėdamas gauti legalų darbą ir taip padėti išlaikyti savo sūnų N. Jis supranta, kad nusikalto. Jis žino, kad jo alimentų įsiskolinimas yra 29 394 litai. Kai gaus darbą, žada tą skolą išsimokėti ir toliau mokėti alimentus iki N. pilnametystės. Savo kaltę pripažįsta pilnai (38 b. l.).

Nukentėjusysis N. A. parodė, kad M. A. yra jo tėvas, su kuriuo nebegyvena kartu nuo tada, kai jis ėjo į antrą klasę. Jo tėvai išsiskyrė todėl, kad tėvas gerdavo ir mušdavo mamą. Jis tai matydavo. Kurie tai buvo metai, kai tėvai išsiskyrė, jis neprisimena. Tėvą jis paskutinį kartą matė prieš tris metus. Tada su juo buvo kavinėje savo gimtadienio proga ir tada padovanojo jam pinigų, tai yra 50 litų. Daugiau jis tėvo nematė. Telefonu kartais tėvas jam paskambina. Paskambinęs klausia, kaip sekasi ir kartais siūlo susitikti, bet jis nenori, nes nežino, ką jam reikėtų pasakyti. Be to, jis dažniausiai būna girtas. Jam pinigų ir dovanų nėra davęs. Ar jis praveda pinigus mamai jo išlaikymui, jis nežino. Kur tėvas šiuo metu gyvena, jis nežino (32 b. l.).

Liudytoja L. A. parodė, kad M. A. yra buvęs jos vyras, su kuriuo buvo susituokusi (duomenys neskelbtini). Santuokoje, tai yra (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. A. Dėl dažno vyro girtuokliavimo ir iš jo patiriamo smurto nuo 2008 metų vasario mėn. ji su vyru M. nebegyvena. Ji su sūnumi iš G. kaimo išvyko gyventi į Pakruojo miestą. 2009 metais kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl alimentų priteisimo iš M. A. sūnaus N. išlaikymui. 2009 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu jos ir M. A. santuoka buvo nutraukta, sūnaus gyvenamąją vietą nustatant pas ją. Taip pat šiuo teismo sprendimu iš M. A. buvo nuspręsta priteisti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sūnaus N. išlaikymui po 400 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2008-02-01 iki 2009-07-31 7200 litų. M. A. nuo teismo sprendimo dienos iki šiandien nei karto nepravedė ir nedavė grynaisiais pinigais sūnaus N. išlaikymui. Kiek prisimena, M. sūnų buvo aplankęs vieną kartą, per gimtadienį. Davė sūnui pinigų gimtadienio proga, tai yra 50 litų. N. pas tėvą nuo ištuokos dienos nėra gyvenęs. M. A. sūnaus N. neišlaiko materialiai ir vengia jį išlaikyti. Paskutinį kartą jį matė ir bendravo prieš tris metus. Kadangi ji iš M. A. negavo alimentų sūnaus išlaikymui, 2011-11-11 kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, kad gauti išmokas nepilnamečio sūnaus išlaikymui (30 b. l.).

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. sprendimo matyti, kad iš M. A. priteistas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. išlaikymas nepilnamečiui sūnui N. A. po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (iki 2018-01-31) (13-14 b. l.).

Iš 2013-12-18 antstolės Vaivos Šimkienės pažymos Nr. 2-258-284/2009 matyti, kad išlaikymo skola iki 2013-12-02 yra 29394,00 litų (17-18 b. l.).

Iš paso kopijos matyti, kad N. A. gimęs 2000 m. sausio 31 d. (24 b. l.).

Iš ištuokos liudijimo kopijos matyti, kad santuoka tarp M. A. ir L. A. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (25 b. l.).

Kaltinamojo M. A. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis, esant 2009 m. liepos 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimui, be jokių objektyvių priežasčių vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus N. A. išlaikymui.

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis M. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, kaltinamąjį M. A. siūlė nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kaltinamasis M. A. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu taip pat sutiko.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis M. A. teisiamas pirmą kartą (42 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (43-49 b. l.), į Pakruojo PSPC psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (51 b. l.), nedirba (54-55 b. l.), registruotas darbo biržoje (56 b. l.), šeimos neturi, gyvena vienas, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (53 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) M. A. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, prokurorės siūlomo dydžio bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. A. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (39-40 b. l.), kaltinamajam M. A. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

M. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.