Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką bei skolininko pakeitimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar kreditoriaus informavimo apie palikėjo skolas veiksmas buvo atliktas nepraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, ar šis terminas, jei jis buvo praleistas, teismo buvo pratęstas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturi duomenų, kad vykdomąją bylą vykdanti antstolė ar išieškotoja R. S., prisilaikydamos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų, laiku informavo apie išieškotojo reikalavimus paveldėtoją – valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pranešė notarui ar esantį reikalavimą išviešino viešuose registruose. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savo iniciatyva atliko skolininko A. S. atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų paiešką ir 2017 m. sausio 19 d. raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-1905 kreipėsi į antstolę A. K. su prašymu pateikti informaciją, susijusią su palikėjo skolų išieškojimu. Šis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas neįrodo, kad kreditoriniai reikalavimai šioje vykdomojoje byloje buvo pareikšti laiku ir tinkamai. Antstolė tik po minėto rašto gavimo kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdomoje byloje Nr. 0133/09/05415. Paveldėjimo valstybės vardu procedūrą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pradėjo pagal antstolės A. K. 2016 m. kovo 18 d. raštą Nr. S-16006104, gautą 2016 m. kovo 29 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimas dėl skolininko A. S. pakeitimo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/05415, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/09/05415 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2245-835 dėl išlaikymo priteisimo iš A. S. sūnui M. S., dukroms N. S., G. S., mokant po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės į išieškotojos R. S. nurodytą banko sąskaitą. Skolininkas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 2016 m. gruodžio 1 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. LM-3754, išduotą Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarės L. M., mirusio A. S. turtas, kurį sudaro pinigai, esantys „Swedbank“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir pinigai, esantys AVIVA Lietuva pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo Lietuvos Respublikai. Antstolė A. K., vadovaudamasi CPK 596 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą su pareiškimu vykdymo procese pakeisti skolininką A. S. jo palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį antstolės pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad valstybė buvo tinkamai informuota apie palikėjo skolas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Nurodytoje teisės normoje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, plėtodamas kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skolininkas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Patikrinus Turto arešto aktų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad nėra skolininko A. S. atžvilgiu įregistruotų turto arešto aktų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė R. S. kitokiu būdu būtų pareiškusi konkretų reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad skolininkas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditorė R. S. turėjo teisę pareikšti savo reikalavimą, pasibaigė (duomenys neskelbtini). Kadangi antstolės raštas dėl mirusio A. S. turto paveldėjimo surašytas tik 2016 m. kovo 18 d., praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, nepagrįstu pripažintinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog valstybei buvo tinkamai pranešta apie skolininko atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, nes Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos gavo antstolės 2016 m. kovo 18 d. raštą, po kurio buvo pradėti A. S. turto paveldėjimo veiksmai ir palikimą Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priėmė žinodama apie R. S. kreditorinį reikalavimą skolininko atžvilgiu. Aplinkybė, jog Lietuvos Respublika, priimdama mirusio skolininko A. S. palikimą, žinojo apie kreditorę R. S., savaime nereiškia, kad tampa nebeaktualus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas kreditoriui per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti savo reikalavimus. Kaip minėta, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad skolininko kreditorė R. S. per nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškė savo reikalavimą kuriuo nors iš nutarties 9, 11 punktuose nurodytu būdu. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės R. S. 1 216,43 Eur reikalavimą, kurio išieškojimas vykdomas Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-2245-835 pagrindu vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/05415.

Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, kasacinio teismo praktiką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininką pakeitė jo teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl ji panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/05415 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atmesti pareiškėjos antstolės A. K. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/05415.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.