Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. parodė, kad 2018 metų gegužės mėnesį išvyko atostogauti į Italiją. Vėliau paaiškėjo, kad iš tikrųjų į užsienį vyko ne atostogauti, o vogti. Žmonės, su kuriais vyko į Italiją, norėjo priversti jį vogti, todėl jis pabėgo, ilgą laiką gyveno gatvėje, vos nenuskendo ežere ir galiausiai atsidūrė pas seserį. Sesuo pasakė, kad automobilis rastas. Dėl savo veiksmų labai gailisi, padarytą žalą atlygino. Kaltinamasis aiškino, kad jis išsinuomojo automobilį, nes ketino vykti į užsienį. Išsinuomoti automobilį jam padėjo G. B.. T. T. teigė, kad jis žinojo, jog G. B. nuomojasi automobilius, todėl paskambino jam ir paklausė, gal jis žino, kur galima išsinuomoti automobilį. Kaltinamasis nuvyko į įmonę, susitarė su vadybininku, išsinuomojo automobilį ir su juo išvyko į užsienį. Į užsienį vyko dar su dviem vyrais. Automobilį išsinuomojo 2018 m. gegužės 14 d., o Italijoje buvo 2018 m. gegužės 17-18 d. Atvažiavus į Italiją, vyrai, su kuriais važiavo, pasakė, kad reikės vogti. Grįžus į viešbutį, kol visi miegojo, kaltinamasis, viską palikęs, pabėgo. Vieną kartą per savo gimtadienį skambino mamai, nes norėjo įsitikinti, kad viskas gerai, nes buvo grasinimai, jog bus susidorojimas, jog bus pakenkta šeimai. Kaltinamasis aiškino, kad, kai jis atsidūrė Airijoje, sesuo pasakė, jog automobilis buvo rastas. Daugiau apie automobilį negalvojo iki to momento, kai į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, jog jis yra ieškomas. Atostogauti važiavo su asmenimis, kurie prisistatė G. ir L. vardais. Su šiais vyrais susipažino bare, esančiame Vilniaus centre. G. ir L. sakė, kad važiuos atostogų, jog neturi automobilio, paklausė, gal kaltinamasis galėtų pavairuoti, nes nei vienas iš dviejų vyrų nevairuoja automobilio. G. ir L. sakė, kad apmokės visas išlaidas, todėl kaltinamasis su pasiūlymu sutiko, be to, jis niekada anksčiau nebuvo Italijoje Jis turėjo automobilį nuvairuoti iki Italijos, pabūti kelias dienas, paatostogauti ir sugrįžti. Automobilius nuomojančiai įmonei kaltinamąjį kaip klientą parekomendavo G. B.. Kelionė iki Italijos truko apie dvi paras. Su įmonės, kuri išnuomojo automobilį, vadybininku kalbėjo, kad automobilio nuoma truks apie 10-14 dienų. Vadybininkas kategoriškai nepasakė, kad tokiam terminui automobilio neišnuomos. Buvo susitarta, kad dėl to automobilio susiskambins ir, reikalui esant, pratęs nuomos terminą arba pakeis automobilį. Pats kaltinamasis į įmonę neskambino, nes galvojo, kad, esant reikalui, jam paskambins vadybininkas. Pasielgė kvailai, neapgalvotai, nes pats nesusisiekė su įmonės atstovu, tačiau su juo taip pat niekas nesusisiekė. Vėliau jis negalėjo susisiekti su įmonės atstovais, nes nebeturėjo telefono. Nuo asmenų, su kuriais vyko į Italiją, pabėgo 2018 m. gegužės 17 d. ar 18 d. rytą. Iš viešbučio pasiėmė dokumentus, rūbų dalį. Automobilio nepasiėmė, nes bijojo vyrų, su kuriais atvyko, buvo labai susinervinęs, stresavo. Kaltinamasis aiškino, kad jis tikrai negalvojo, kaip pasiimti automobilio raktus, galvojo, kaip saugiai pabėgti. Italijoje buvo sulaikytas už pavogtą alkoholį bei už tai, kad pasinaudojo viešbučiu ir nesumokėjo. Alkoholį pavogė, nes neturėjo pinigų. Ketino parduoti alkoholį, o gautus pinigus išleisti kelionei iki Milano, nes žinojo, kad tame mieste yra Lietuvos ambasada, į kurią ketino kreiptis. Kaltinamasis teigė, kad po to, kai išsinuomojo automobilį, greičiausiai nebendravo su įmonės atstovu dėl automobilio grąžinimo. Su įmonės atstovu nesusisiekė, nes tuo metu ne automobilis galvoje buvo, be to, jis neturėjo telefono. Į Airiją atvyko vasaros pabaigoje. Sesuo pasakė, kad automobilis buvo surastas. Jis pagalvojo, kad įmonė susigrąžino automobilį, todėl nėra tikslo susisiekti su jos atstovais. Mamai skambino 2018 m. gegužės 20 d., jai nepasakojo, kad yra negerai, nes nenorėjo nervuoti. Apie du vyrus, su kuriais atvyko į Italiją, nieko nežino. Vyrai apie kaltinamąjį žinojo daug, t. y. jie žinojo apie šeimą, svainį, mamą, seserį. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kaip jie sužinojo šią informaciją. Vyrai, kai atsisakė vogti, pasakė, kad pradės kenkti ir sužlugdys mamos biznį, pakenks seseriai ir t. t. Jei jie nebūtų taip sakę, būtų paėmęs automobilį ir išvažiavęs namo. Vyrai buvo gerai informuoti apie visą kaltinamojo šeimą. T. T. nurodė, kad jis prieš aptariamus įvykius gyveno (duomenys neskelbtini). Jis yra registruotas (duomenys neskelbtini), dėl to sutartyje ir nurodė tą adresą. Ten yra mamos butas. Mama dabar gyvena (duomenys neskelbtini), šalia yra jos butas, kur gyvena močiutė ir kuriame yra registruotas kaltinamasis. Šiuo metu kaltinamasis gyvena pas mamą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė deklaruotą gyvenamąją vietą, o ne tą, kurioje iš tikrųjų gyveno. Tuo pačiu teigė, kad jis tikrai neturėjo jokių piktų kėslų, nes įmonės vadybininkui padavė tikrus dokumentus. Jis gailisi dėl to, kad nepranešė automobilio savininkui apie susidariusią situaciją. Jaučia kaltę dėl to, kad savininkas patyrė nuostolių, jog gavosi tokia situacija. Pripažįsta tai, kad išsinuomojo automobilį, su juo išvyko į užsienį ir paliko, bet nepripažįsta, kad automobilį daužė ir dėjo kažkokius numerius. Kai išsinuomojo automobilį, jį apžiūrėjo. Automobilis buvo normalus, tvarkingas kelioninis automobilis, jis nebuvo prabangus. Įvykių metu dirbo pavežėju ir per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 500-600 Eur. Pavėžėju dirbo kelis mėnesius, dar mama bei močiutė duodavo pinigų. Važiuodamas į Italiją turėjo kažkiek grynųjų, bet daug nesivežė, nes vyrai sakė, kad niekas nekainuos. Automobilio nuomai naudojo ne savo pinigus, o G. ir L., kurie nurodė, kad kaltinamasis pasirūpintų automobiliu, už kurio nuomą sumokės jie, pinigus. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai, jų papildyti nepageidauja.

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. parodė, kad jokiomis psichikos sutrikimo ligomis neserga, niekada nesigydė nuo tokių ligų, narkotikų ir alkoholio nevartoja, į priklausomybės ligų įskaitą nėra įtrauktas. Parodymus duoti sutinka, tačiau juos duos prieš tai pasitaręs su gynėju ir jam dalyvaujant (t. 2, b. l. 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. taip pat parodė, kad apytiksliai nuo 2017 metų, tiksliai neprisimena, gyveno Vilniuje, sesers vyro šeimai priklausančiame bute. Gyveno vienas, butas yra Šeškinės rajone, tikslaus adreso nežino. Sesuo su vyru gyveno Airijoje ir, kol suras nuomininkus, jam leido gyventi minėtame bute. Vilniuje dirbo pavežėju su įmonės automobiliu. Jis 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje bare, Vilniaus miesto centre, pavadinimo neprisimena, susipažino su dviem vaikinais, kuriems buvo apie 30 metų, abu tamsių plaukų. Vaikinai prisistatė G. ir L.. G. buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 180-185 cm ūgio, L. vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio. Vaikinai kalbėjo lietuviškai. Kartu su vaikinais atsigėrė alaus, išsišnekėjo. Vaikinai pasakojo, kad ruošiasi keliauti, t. y. nori savaitei nuvažiuoti į Italiją. Jie paklausė, ar jis turi automobilį ir teises vairuoti automobilį. Jis atsakė, kad teises turi, automobilio neturi. Tuomet jie paklausė, ar sutiktų važiuoti kartu į Italiją su išsinuomotu automobiliu, pasakė, kad duos pinigų automobilio nuomai ir apmokės apgyvendinimą. Jis susigundė tokiu pasiūlymu. Tuomet prisiminė, kad gal prieš metus buvo atsitiktinai susipažinęs su vyru vardu G. autoservise „Dagris“ ir jis važinėjo su automobiliu iš nuomos punkto. Susiskambino su G. ir iš jo sužinojo, kad automobilį nebrangiai galima išsinuomoti UAB „A.“, Vilniuje. Paprašė, kad G. jam padėtų išsinuomoti automobilį. Pats norėjo didesnio ­– „miniveno“ tipo automobilio, kad būtų patogiau keliauti. Su G. ir L. apsikeitė telefono numeriais ir susitarė, kad susiskambins prieš kelionę, kuomet jis jau turės automobilį. Dėl automobilio nuomos susitarė 2018 m. gegužės 14 d. su UAB „A.“ (tiksliai neprisimena, ar pats skambino į firmą, ar informaciją jam suteikė G.) dėl automobilio „Toyota Sienna“ nuomos. T. T. aiškino, kad 2018 m. gegužės 14 d., apie 10.30 val., G. su nepažįstamu vaikinu „Audi“ modelio automobiliu atvežė jį iš namų iki UAB „A.“. Su įmonės darbuotoju pasirašė automobilio „Toyota Sienna“ nuomos sutartį dviem dienoms, t. y. iki 2018 m. gegužės 16 d. Jau tuomet tiksliai žinojo, kad automobilio negrąžins 2018 m. gegužės 16 d., todėl paklausė, ar galėtų nuomotis automobilį ilgesniam laikui. Neprisimena, ką atsakė darbuotojas, tačiau kategoriškai neigiamo atsakymo jis negavo. Taip pat neprisimena, ar sakė darbuotojui, kad planuoja išvykti iš Lietuvos. Automobilis buvo juodos spalvos, 2014 metų, be jokių išorinių defektų. Neprisimena, kokia buvo automobilio nuomos paros kaina, tik prisimena, kad kažkiek pinigų reikėjo sumokėti pasirašant sutartį. Šiuos pinigus jam padavė G. Pats G. kartu su juo į įmonę nebuvo nuėjęs, jo UAB „A.“ darbuotojas nematė. Pasirašęs nuomos sutartį, jis sumokėjo prašomus pinigus ir išvažiavo. Tą pačią dieną ar kitą, t. y. 2018 m. gegužės 14 d. ar 2018 m. gegužės 15 d. su G. ir L. turėjo išvažiuoti iš Lietuvos. Jis 2018 m. gegužės 14 d. ar 2018 m. gegužės 15 d. po pietų su automobiliu „Toyota Sienna“ pasiėmė G. ir L. nuo Gariūnų turgaus (ten buvo sutarta susitikti) ir trise išvažiavo iš Lietuvos. Iki Italijos vairavo apytikriai dvi paras. Niekur nebuvo apsistoję, buvo tik trumpam sustoję pailsėti ir pavalgyti. Už maistą mokėjo G. ar L. Jis važiavo visuomet įsijungęs telefone navigaciją, todėl negali pasakyti, kokius Europos miestus pravažiavo. Kelionėje vaikinai elgėsi draugiškai, planavo, kaip atostogaus. Atvažiavo į Italiją, gali būti, kad 2018 m. gegužės 16 d. ar 2018 m. gegužės 17 d. apie pietus. Kai pasiekė Italiją, G. ir L. toliau sakė, kur važiuoti, sakė, kad čia yra ne pirmą kartą. Jis nežino, į kokį miestą jie važiavo, vaikinai jam sakė, kur važiuoti. Jau vakare, gal apie 19.00-20.00 val. atvažiavę iki kažkokio miestelio, pavadinimo tikrai nežino, jie pagaliau apsistojo viešbutyje. Už viešbutį sumokėjo G. ar L. Jau tuomet automobilio nuomos sutarties terminas buvo pasibaigęs, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad sutartis būtų pratęsta, manė, kad esant kažkokiems klausimams dėl automobilio grąžinimo su juo turėtų susisiekti UAB „A.“ darbuotojai. Juolab buvo perspėjęs, kad automobilio reikėtų ilgesniam terminui, mano, kad įmonės darbuotojai į tai atsižvelgė. Kai apsistojo Italijos miesto viešbutyje, dalį daiktų nusinešė iš mašinos į viešbučio kambarį ir išėjo pasivaikščioti į miestą. Kai sėdėjo kažkurioje kavinėje ir gėrė alų, G. ir L. jam pasakė, kad iš tikrųjų kelionės tikslas yra ne poilsis, o Italijoje reikės vogti iš gyvenamųjų namų ir butų. G. ir L. pasakė, kad vogti reikės ir jam, tikino, jog viskas bus gerai, kad į kalėjimą tikrai nepasodins. Jis nesutiko vogti, tuomet G. ir L. elgesys pasikeitė, jie jau piktai pradėjo reikalauti, kad vogtų, priešingu atveju grasino fiziniu smurtu (sakė, kad nebevaikščios, kad jie visur jį suras). Iš baimės sutiko vogti, nors iš tikrųjų vogti neketino, galvojo, kad sugalvos, kaip pakeisti šią situaciją. Jie grįžo į viešbutį ir nuėjo miegoti, vogti turėjo kitą dieną. Kitą dieną, atsikėlęs anksčiau negu G. ir L., nieko kito nesugalvojęs, pasiėmęs savo daiktus, t. y. drabužius, dokumentus – vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, pinigus (turėjo apie 50 Eur), pabėgo iš viešbučio. Bėgo, nežinodamas kur bėga, norėjo, kad jo nerastų G. ir L.. Bėgdamas krantu prie ežero, norėjo jį apibėgti, kad atsidurtų kitame krante. Ežeras buvo labai didelis, tačiau vis vien bėgo. Aplink ežerą bėgo kelias dienas, sustodavo tik pailsėti ir pamiegoti. Bėgdamas jis prie kranto pamatė valtį, kuri buvo neprirakinta. Jis įsėdo su daiktais į valtį ir ketino perplaukti ežerą su valtimi. Ežere jį užtiko smarki audra, jis iškrito iš valties ir parplaukė atgal į krantą. Visi jo daiktai, dokumentai ir telefonas liko valtyje. Jis nuėjo nuo ežero ir atėjo į kažkokį miestelį, klausinėjo žmonių, kur rasti Lietuvos ambasadą. Kažkaip jam pavyko išsiaiškinti, kad jam reikia važiuoti iki Milano. Jis nežino, kiek dienų jis važiavo iki Milano, miegodamas stotyse, lauke, prašydamas atsitiktinų žmonių pinigų ir pagalbos. Milane ambasadoje paaiškino, kad reikės apie septynias dienas laukti, kol jį priims. Jis kreipėsi į Prancūzijos ambasadą, kad padėtų nuvažiuoti iki Airijos, kur gyveno jo sesuo, tačiau ir ten nepadėjo. Tuomet jis savo jėgomis, prašydamas pagalbos atsitiktinių žmonių ir traukinių darbuotojų, atvažiavo į Airiją. Airijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, rado sesers butą. Kiek laiko jis važiavo iki sesers, nežino, tai truko mėnesius. Žinojo sesers adresą atmintinai. Jis apsigyveno Airijoje pas seserį, pradėjo tvarkytis per Lietuvos ambasadą savo dokumentus. Automobilį jis paliko 2018 m. gegužės 17 d. ar 2018 m. gegužės 18 d. prie viešbučio, iš kurio pabėgo nuo L. ir G. Italijoje. Iki atvažiavimo pas seserį jis apie automobilį negalvojo, buvo kitų problemų, galvojo kaip išgyventi. Iš sesers sužinojo, kad su ja buvo susisiekusi policija iš Italijos, pranešė, kad po audros prie ežero rado jo asmens dokumentus, taip pat rado valtį ežere. Klausė, ar ji su juo palaiko ryšį, nes manė, kad jis galėjo paskęsti ežere. Taip pat sesuo sakė, kad su ja buvo susisiekęs automobilio nuomos įmonės atstovas, informavo, kad jis negrąžinęs išsinuomoto automobilio, klausė, ar ji nežino, kur jis yra. Sesuo jam pasakė, kad perdavė automobilio nuomos įmonės atstovui informaciją, gautą iš Italijos. Po kelių dienų, kai jau buvo pas seserį, sesuo gavo pranešimą iš UAB „A.“, kad Italijoje buvo rastas automobilis „Toyota Sienna“ ir įmonės atstovai mašiną pasiėmė. Nuo tos dienos apie automobilį negalvojo, manė, kad viskas išsisprendė. Kad automobiliui buvo pakeisti valstybiniai numeriai, jis nieko nežinojo, pats jų tikrai nekeitė. Airijoje nesislapstė, nežinojo, kad jam paskelbta paieška. Apie paiešką sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesį. Jį sulaikė Airijos policija ir paleido su užstatu ir pasižadėjimu nekeisti gyvenamosios vietos, kol spręsis klausimas dėl ekstradicijos. Jis 2020 m. liepos 27 d. buvo sulaikytas ir patalpintas į Dublino kalėjimą ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. etapuotas į Lietuvą. Dėl išgyventų įvykių gali pasakyti, kad apie išsinuomotą automobilį užmiršo ir negalvojo, tikrai neketino jo pasisavinti ir realizuoti. UAB „A.“ padarytą turtinę žalą sutinka atlyginti, nuoširdžiai labai gailisi, kad taip atsitiko. L. ir G. galėtų atpažinti (t. 2, b. l. 96-98).

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. taip pat parodė, kad visas aplinkybes, nurodytas įtarime, pripažįsta, buvo taip, tačiau nepripažįsta savo kaltės, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą, jo nuomone, tarp jo ir UAB „A.“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Asmens dokumentų Lietuvoje neturi. Dokumentą – pasą turi jo sesuo Airijoje, pasą sesei perdavė Lietuvos ambasada. Konkrečiai neatsimena, bet atrodo, kad automobilio nuomos sutarties sudarymo metu jam buvo duotos tik automobilio dokumentų kopijos. Jis tikrai minėjo tam asmeniui, su kuriuo pasirašė nuomos sutartį, kad ketina išvykti automobiliu į užsienį. Mano, kad jis galėjo išvažiuoti į užsienį nuomotu automobiliu, turėdamas tik automobilio registracijos dokumentų kopijas, nes draudimo polisas visose ES šalyse ir Europos ekonominės bendrijos šalyse galioja. Neatsimena, ar su juo buvo kas nors iš pažįstamu tuo metu, kai atėjo išsinuomoti automobilį. Jis skambino savo motinai 2018 m. gegužės 20 d., pasakė jai, kad jam viskas yra gerai, jog ji tik nesijaudintų, taip pat norėdamas įsitikinti, kad jai ir jo šeimos nariams taip pat viskas yra gerai. Nepamena, pas ką buvo likę automobilio raktai, kai jis pabėgo nuo G. ir L. Nepaėmė automobilio, numetė jį, nes buvo dideliame strese, apie nieką negalvojo, norėjo tik kuo greičiau pabėgti ir viskas. Dėl stipraus išgąsčio apie tai, kas nutiko ir apie automobilį nieko nepranešė ir UAB „A.“. Jam UAB „A.“ minėjo, kad automobilyje yra įrengta GPS sekimo įranga, todėl buvo įsitikinęs, kad automobilis bus surastas. Nepamena to ežero, kuriame vos nežuvo pavadinimo, tai buvo ežeras netoli prie Milano miesto, tiksliai pasakyti negali (t. 2, b. l. 101-102).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. parodė, kad į įmonę atvažiavo T. T. ir trims dienoms išsinuomojo automobilį. T. T. prašė išnuomoti automobilį ilgesniam laikui, tačiau liudytojas nebuvo tikras, jog jis galės išnuomoti automobilį ilgesniam laikui, todėl pasakė, kad automobilis bus išnuomotas tik trims dienoms. Jie susitarė susiskambinti po kelių dienų tam, jog liudytojas patikslintų, ar galės tęsti automobilio nuomą. Tuo bendravimas ir baigėsi. Liudytojas teigė, kad T. T. buvo išjungęs telefoną arba jo nekėlė. Po kelių dienų automobilis dingo iš navigacijos. Liudytojas buvo skambučių kaltinamajam iniciatorius. Jam nepavyko susisiekti su T. T.. Buvo kreiptasi į policiją, nes buvo matoma, kad automobilis yra Italijoje. Buvo parašytas pareiškimas ir laukiama žinių. Taip pat buvo pradėta ieškoti kontaktų per socialinius tinklus, nes buvo norima susekti, išsiaiškinti, kur yra automobilis. Su Italijos policijos pagalba pavyko surasti automobilį. Buvo tiesiogiai bendraujama su Italijos policija, nes įmonės direktorius mokėjo italų kalbą. Italijos policijos atstovai patys paskambino ir pranešė, kad rado automobilį, jog automobilis buvo su vokiškais numeriais. Šią informaciją T. V. sužinojo iš įmonės direktoriaus. Iš nuomininko jokių žinių nebuvo. T. T. kaip klientą rekomendavo buvęs klientas G. B.. G. B. tiesiog paklausė, ar yra laisvas automobilis, nes pažįstamam, bičiuliui ar draugui reikalingas automobilis keletui dienų. Liudytojas asmeniškai bendravo su G. B., kuris vėliau viską neigė, sakė, kad nieko nežino ir nieko žinoti nenori. T. V. tvirtino, kad T. T. išsinuomoti automobilio buvo atvykęs su kažkokiu vyru. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar buvo su T. T. bendrauta dėl galimybės naudotis automobiliu užsienyje. Gal tokios galimybės ir buvo svarstytos, tačiau automobilyje net nebūdavo paliekami dokumentai tam, kad asmuo su automobiliu be leidimo neišvyktų į užsienį. Sutartyje būna speciali grafa, kurioje nurodyta, kad yra leidžiama išvažiuoti į užsienį. Užsienyje galioja visai kiti draudimai, kitos rizikos. Taip pat liudytojas aiškino, kad klientai dažnai nieko nepranešę išvažiuoja į užsienį. G. B. T. T. rekomendavo telefonu. Kartais klientai klausia, ar gali išvykti į užsienį, tuomet jiems atsakoma, jog užsienis užsieniui nelygus. Jei planuoja vykti į pirmą parduotuvę Lenkijos Lietuvos pasienyje, tai tokiu atveju gal ir gali išvykti, o jei į Portugaliją, tai tikrai su automobiliu vykti negali. Liudytojas patvirtino, kad 2018 m. gegužės 26 d. jam pavyko susisiekti telefonu su T. T.. Iš pradžių T. T. minėjo, kad automobilį norėjo nuomotis ilgiau, gal iki 10 dienų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. parodė, kad jis dirba UAB „A.“ vadybininku, įmonės veikla yra automobilių nuoma. Pastovus įmonės klientas G. B. paprašė rezervuoti nuomojamą automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo draugui ar pažįstamam 2018 m. gegužės 14 d. Paminėto automobilio nuomininkas į įmonės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko 2018 m. gegužės 14 d. apie pietus. G. B. kartu su šiuo asmeniu nebuvo. Vaikinas pateikė asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę. Liudytojas sutikrino jo duomenis ir užpildė 2018 m. gegužės 14 d. sutartį, kurioje pasirašė jis ir nuomininkas T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini). T. T. buvo su draugu, liudytojas šio asmens kontaktinių duomenų nurodyti negalėjo. Pagal sutarties sąlygas automobilio nuomininkas turėjo sugrąžinti išnuomotą automobilį 2018 m. gegužės 16 d., tikslus laikas nurodytas nebuvo. Turėjo susisiekti ir pranešti, kada sugrąžins automobilį. Nuomojant automobilį, automobilio registracijos dokumento originalo jame nebuvo, buvo padaryta jo kopija. Automobilis nebuvo sugrąžintas 2018 m. gegužės 16 d. Buvo bandoma susisiekti su nuomininku, tačiau T. T. mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas, su juo susisiekti nepavyko. Tuomet susisiekė telefonu su G. B., kuris atvyko į automobilių nuomos punktą ir paaiškino, kad išnuomotas automobilis kol kas nebus sugrąžintas, kadangi nuomininkas yra išvykęs ir negali sugrąžinti automobilio, nes automobilis jam yra reikalingas. Kur yra išvykęs minėtas asmuo, G. B. nedetalizavo. Pagal pasirašytos sutarties sąlygas automobilio nuomininkas negali išvažiuoti į užsienį, automobiliu turėtų naudotis Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pagal įrengtą sekimo įrangą buvo nustatyta, kad 2018 m. gegužės 21 d. automobilis „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo Italijoje, koordinatės: 2018 m. gegužės 25 d. 14.21 val. 45.872208, 10.873728. Automobilio sekimo įranga 2018 m. gegužės 25 d. nustojo veikti, sekimo įrangos maitinimas yra prijungtas prie automobilio baterijos – akumuliatoriaus, autonominio maitinimo nėra, išsekti negalėjo. Su T. T. pavyko susiekti 2018 m. gegužės 26 d., apie 18.00 val., paskambinus jam telefono numeriu (duomenys neskelbtini). T. T. paaiškino, kad bandys sugrįžti į Lietuvą, taip pat nurodė, kad pametė nuo išnuomoto automobilio raktus ir nežino, kada sugrįš. Materialinė žala dėl automobilio buvo padaryta UAB „A.“, automobilis yra vertinamas 18000 Eur (t. l, b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. taip pat parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., apie 11.00 val., įmonės direktoriui N. A. paskambino vyriškis, prisistatęs Italijos pakrantės apsaugos policijos pareigūnu, ir pranešė, kad Italijoje prie Gardo ežero, požeminėje aikštelėje, rastas UAB „A.“ priklausantis automobilis „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sulaikytas T. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Ant automobilio buvo uždėti kiti valstybinio numerio ženklai. Transporto priemonė vizualiai techniškai tvarkinga, neapgadinta. Pareigūnas pasakė faktus, tačiau visų aplinkybių nenurodė. Nurodė, kad automobilis yra saugomoje aikštelėje ir įmonė gali jį atsiimti, gavus policijos leidimą (t. l, b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. taip pat parodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. pasirašė sutartį su T. T. dėl automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. T. T. paliko 70 Eur užstatą. Sumokėjo grynais pinigais, kvitas išrašytas nebuvo, nes nuomininkas tiksliai nežinojo, kokiam laikotarpiui nori nuomotis automobilį. Paklausė, ar yra galimybė su minėtu automobiliu išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos, ketino važiuoti į Lenkiją. Nuomininkui buvo pasakyta, kad automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali išnuomoti ilgesniam nei keturių dienų laikotarpiui. Sutarė, kad jis atvažiuos 2018 m. gegužės 16 d. ir aptars galutinę nuomos kainą, jeigu jam reikės automobilio ilgesniam laikotarpiui, įmonė išnuomos kitą transporto priemonę. T. T. sutiko su jam pateiktomis sąlygomis ir pažadėjo atvykti sutartą dieną, tačiau neatvyko, telefonu susisiekti su juo nepavyko, automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžino. UAB „A.“ automobilį 2017 m. rugsėjo 3 d. įsigijo už 1000 JAV dolerių (apie 838,92 Eur) aukcione Amerikoje. Automobilis po autoįvykio buvo atvežtas iš Amerikos. Lietuvoje buvo suremontuotas. Šiuo metu minėto automobilio vertė yra apie 18000 Eur. T. T. išnuomotame automobilyje buvo įrengta sekimo įranga, kurią įsigijo iš UAB „M.“. Įrangos vertė apie 50 Eur. Pagal automobilyje įrengtos sekimo įrangos duomenis sužinojo, kad T. T. išnuomotas automobilis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 2018 m. gegužės 17 d. 13.03 val. automobilis atvyko į Italiją. Paskutinės transporto priemonės koordinatės buvo gautos 2018 m. gegužės 25 d. 14.21 val. Tuomet sekimo įranga signalo nesiuntė, ji galimai buvo atjungta arba išmontuota. Paskutinė žinoma automobilio buvimo vieta buvo Italija, miestelis Riva del Garda. N. A. (UAB „A.“ vadovas) 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo pranešta, kad minėtas automobilis surastas. Skambinęs vyriškis prisistatė Italijos pakrantės apsaugos policijos pareigūnu ir pranešė, kad Italijoje prie Gardo ežero buvo rastas UAB „A.“ automobilis. Toliau dėl automobilio atsiėmimo bendravo su S. C. Bendravimo metu Italijos policijos pareigūnui prisistatė ir išsiuntė savo darbo pažymėjimą. Jam buvo nurodyta, kad automobilis yra saugomoje automobilių aikštelėje Italijoje, Riva del Garda, Via Brione 5. Pareigūnas nurodė, kad automobilis bus sugrąžintas tik UAB „A.“ įgaliotam asmeniui, kuris su savimi turi turėti įgaliojimą, automobilio registracijos liudijimą, įmonės registracijos pažymėjimą. Taip pat atsiuntė automobilio, stovinčio aikštelėje, nuotraukas. Pareigūnas nurodė, kad visų minėtų dokumentų vertimas į italų kalbą turi būti patvirtintas Italijos ambasadoje Lietuvoje (t. 1, b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. taip pat parodė, kad automobilis T. T. buvo išnuomotas dviem ar trims dienoms. Jis atėjo į UAB „A.“ ne vienas, atėjo su kažkokiu vyru. Suprato, kad jie atėjo kartu, nes tarpusavyje bendravo, juos atvedė G. B.. Nepamena, ar T. T. davė užstatą. Atrodo, kad buvo taip, jog G. B. už juos paprašė neimti užstato, nes T. T., anot G. B., buvo patikimas. Tam automobiliui turėjo kitą klientą, todėl ilgesniam terminui automobilio išnuomoti T. T. negalėjo. Buvo sutarta, kad jis atvažiuos pasibaigus nuomos sutarčiai ir pakeis automobilį, jei norės. T. T. originalių automobilio registracijos dokumentų nedavė, tokia buvo tvarka, kad nuomininkai neišvažiuotų į užsienį, jog negalėtų automobilio parduoti ir pan. T. T. davė raktus nuo automobilio – nepamena dabar dėl rakto ir pultelio konkrečiai, vienas raktų komplektas buvo likęs įmonėje. T. T. nesakė, kad automobilyje yra įmontuota sekimo įranga, klientams niekada to nesakydavo. Atrodo, kad T. T. sumokėjo už automobilio dviejų dienų nuomą grynais. Jis pats jam padavė pinigus. Nepamena, ar T. T. klausė, ar gali išvykti į užsienį, bet jei ir klausė, jis jam tikrai negalėjo pasakyti, kad galima išvažiuoti, nes, kaip jau minėjo, tas automobilis buvo reikalingas po poros dienų. Negalėjo jis iš jo išgirsti leidimo vykti į užsienį (t. 1, b. l. 81-82).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. A. parodė, kad, kiek jam žinoma, T. T. iš įmonės išsinuomojo automobilį. Įmonė be kreditinių kortelių nenuomoja automobilių, bet kadangi kaltinamasis, kiek žino, buvo rekomenduotas žmogaus, kuris iš įmonės ilgą laiką nuomojosi automobilius ir buvo įgijęs šiokį tokį pasitikėjimą, todėl kaltinamajam automobilis buvo išnuomotas. Buvo elgiamasi ne pagal įmonės taisykles, bet taip nusprendė tuo metu dirbęs vadybininkas. Automobilis buvo nemažos vertės. Automobilis po kažkurio laiko pradingo. Liudytojas teigė, kad, kiek jis žino, tuometinis vadybininkas T. V. kontaktavo su klientu, kuris ilgą laiką kažką pasakojo, jog yra kažkur išvažiavęs, nors neturėjo sutikimo išvažiuoti iš Lietuvos, po to aiškino, kad kažkas atsitiko. Automobilio buvo pradėta ieškoti, kai užgeso „GPS Tracker“ sekimo įrenginys. Sekimo įrenginys užgeso Italijoje. Įrenginys pastoviai siunčia signalą į elektroninę programėlę, pagal kurią matoma, kur yra automobilis. Kadangi su klientu nebuvo jokio kontakto, nepavyko bendrauti nei per telefoną, nei žinutėmis, buvo susiekta su Lietuvos policija. Liudytojas bijojo, kad automobilis neišnyktų visai, nebūtų išardytas, kadangi anksčiau tokių atvejų yra pasitaikę, todėl ėmėsi ieškoti automobilio. Liudytojas teigė, kad jis moka italų kalbą, todėl paskambino vietinei Italijos regiono policijai ir su jais pabendravo. Paprašė, kad jie nuvyktų į nurodytą vietą ir patikrintų, ar tikrai ten yra įmonei priklausantis automobilis. Po kelių dienų Italijos policija paskambino ir pasakė, kad toje vietoje, kurią nurodė liudytojas, automobilio nerado. Elektroniniu paštu parašė vietinei policijai pareiškimą, kad ieškomas konkretus automobilis, kuris dingo tam tikroje vietoje. Po gero mėnesio liudytojui paskambino Italijos policijos atstovas ir pasakė, kad automobilis buvo rastas apleistuose kalnuose, išvežtas utilizacijos įmonės. N. A. nurodė, kad išvyko pasiimti automobilio. Iš pradžių norėjo parsigabenti automobilį su autovežiu, bet autovežiai neapsiėmė gabenti automobilio, nes jis buvo poilsinėje zonoje kalnuose ir ten būtų sudėtinga nuvykti su didelio gabarito mašina. Bet koks to automobilio transportavimas būtų kainavęs apie 2000 Eur. Automobilį į Lietuvą parsigabeno pats, jį rado be raktelių ir be valstybinių numerių. Kai dingo automobilis, liudytojas su T. T. nekontaktavo. Kurį laiką vadybininkui pavyko susisiekti su T. T., o po to jis dingo. Liudytojas neprisiminė, ar jam vadybininkas sakė, ką aiškino T. T., kodėl nėra grąžinamas automobilis, bet ten buvo kažkokia paini istorija. Klientas su automobiliu gali išvykti į užsienį, jeigu turi pasitikėjimą, jei jam tokia teisė suteikiama. Sutartyje netgi yra nurodyti punktai, kur bus eksploatuojamas automobilis. Pasitiki klientais, kad jie nepažeidinės sutarties. Išnuomojant automobilį, pateikiamos dokumentų kopijos, kad neišvyktų į užsienį. Automobilį susigrąžino prastos būklės, kadangi jis stovėjo su vienu praviru langu, visas salonas buvo supelijęs. Susigrąžinus automobilį, jis buvo kažkiek tvarkomas, jį buvo bandoma ir toliau nuomoti. Vėliau šis automobilis Lietuvoje patyrė autoįvykį, atsirado kažkoks defektas ir automobilis buvo parduotas. Išnuomotas automobilis galėjo kainuoti 17000-18000 Eur. Nuomos sutartyje automobilio vertė įrašoma pagal rinkos vertę. N. A. nurodė, kad padaryta žala buvo atlyginta ir jo įmonė pretenzijų T. T. neturi, baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį atsiima. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino. N. A. taip pat aiškino, kad su T. T. dėl negrąžinamo automobilio turėjo kontaktuoti įmonės vadybininkas. Pagrindinė garantija, kad įmonė neturėtų nuostolių išnuomodama automobilį, yra kreditinės kortelės duomenys. Kiek žino, šiuo atveju nebuvo paimti kreditinės kortelės duomenys. Iš tikrųjų automobilio kaina buvo 1000 Eur, t. y. automobilio įsigijimo kaina buvo 1000 Eur. Kai automobilis buvo suremontuotas, jis buvo įtrauktas į įmonės balansą. Greičiausiai, kad automobilio balanso vertė nebuvo keičiama. Įmonės balanse automobilio vertė išliko panaši, nes visų remonto, detalių užpirkimų kaštų įmonės viduje neįtraukdavo į vieno automobilio kainą. Balanse turėjo atsispindėti ta vertė, už kurią automobilis buvo įsigytas. Remonto išlaidos yra atskiros išlaidos, jos yra sumuojamos kiekvieną mėnesį. „Toyota Sienna“ automobilių įmonė yra turėjusi apie 20. Nuomai turėjo 4-5. Greičiausiai 2018 metais įmonė yra padariusi tų automobilių pardavimo sandorių. Įmonė dažniausiai parduodavo daužtus automobilius. Automobilių nuoma yra trečia įmonės verslo šaka. Šios transporto priemonės įsigijimo kaina buvo 1000 Eur, nes jis buvo įsigytas sudaužytas. Automobilis buvo įsigytas maždaug 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Automobilis buvo remontuojamas maždaug musę metų ir nuomoti pradėtas 2018 metų kovą. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokia buvo automobilio pardavimo kaina ir kada tiksliai jis buvo parduotas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. A. parodė, kad automobilis „Toyota Sienna“ buvo nupirktas iš JAV už 1000 Eur, buvo daužytas. Į šią kainą neįskaitytos muitinės paslaugos ir transportavimo išlaidos. Automobilis po atgabenimo į Lietuvą buvo taisytas. Taip pat yra ir muitų bei transportavimo dokumentai. Į automobilio vertę įskaitytos ir muito bei transportavimo išlaidos. Šiuo metu automobilis tikriausiai yra parduotas, jis to nežino. Už kiek parduotas taip pat nežino. Jis yra vienintelis UAB „A.“ akcininkas, todėl jo asmeninės piniginės lėšos naudojamos ir įmonės tikslams, įmonės įstatyminiam kapitalui. Tuo metu, kai reikėjo važiuoti atsiimti automobilį iš Italijos, nebuvo tikras, ar šias kelionės išlaidas galima bus įtraukti į įmonės nuostolių ataskaitą, gal todėl ir mokėjo iš savo pinigų už vykimą į Italiją. Po automobilio atgabenimo į Lietuvą teko keisti automobilio valstybinius numerius, nes seni buvo prarasti. Taip pat turėjo pranešimą iš VĮ „Regitra“, kad automobilis yra ieškomas, dėl to pasikeitė jo valstybinius numerius. Automobilis „Toyota Sienna“ buvo dažomas po atgabenimo į Lietuvą, nes buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis ir sparnas, nepamena kurios pusės. Jo įmonė visada turi automobilio du raktus ir du pultelius. Jie davė T. T. vieną raktą ir vieną pultelį. Automobilis jam (N. A.) buvo perduotas be rakto ir pultelio, todėl teko pirkti naują. T. T. buvo perduotos automobilio registracijos dokumentų kopijos, kad jis negalėtų išvykti į užsienį tuo automobiliu. Automobilių nuomotojams įmonės darbuotojai niekada nesako, kad automobilyje yra įrengta sekimo sistema. Automobilio prastovos išlaidos yra apskaičiuotos pagal nuomos sutartį (t. l, b. l. 69-70).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad su T. T. susipažino autoservise, tačiau negalėjo nurodyti, kada susipažino. Tuo metu naudojosi nuomojamais automobiliais iš UAB „A.“. T. T. paklausė, kur galėtų išsinuomoti automobilį. Liudytojas jam pasakė, kad UAB „A.“. Galimai jis ir nuvežė kaltinamąjį į UAB „A.“. UAB „A.“ atstovams pasakė, kad atvažiuos žmogus, kuris nori išsinuomoti automobilį. Liudytojas į UAB „A.“ yra atvedęs ne vieną klientą. Liudytojas iš minėtos įmonės pirko bei nuomojosi automobilius. G. B. nurodė, kad jis tikrai kontaktavo su UAB „A.“ dėl T. T., sakė, jog jo pažįstamas nori išsinuomoti automobilį. Galimai pats ir nuvežė T. T. į UAB „A.“. Liudytojas teigė, kad jis neprašė, jog T. T. būtų suteikta nuolaidų. Dėl užstato taip pat nieko nederino. Nesigilino į tai, kam T. T. reikėjo automobilio. Kai dingo automobilis, liudytojui skambino, rašė UAB „A.“ atstovai, jis bendravo su vadybininku. Tuo metu buvo vienas vadybininkas. Vadybininkas rašė, klausė, kur yra automobilis, nes jo neranda. Liudytojas taip pat bandė su T. T. susisiekti. Vadybininkui pasakė, kad nežino, kur yra T. T., jis dingo be žinios. T. T. su liudytoju nebuvo susisiekęs, nė karto neskambino. Vienas bendras pažįstamas bandė susisiekti su T. T. motina. Liudytojas jokių žinių apie kaltinamąjį neturėjo, kol šis neatsirado. G. B. teigė, kad jis yra dirbęs su UAB „A.“, toje įmonėje nebuvo brangesnių automobilių nei 1000 ar 1500 Eur. „Toyota Sienna“ kaina nebus didesnė nei 1500 Eur. T. T. liudytojui sakė, kad buvo išvažiavęs į Italiją, po to nukeliavo į Airiją. Paklausus, kodėl negrąžino automobilio, T. T. pasakė, kad išsigando dėl nuomos, galvojo, kad priskaičiavo didelę nuomą, todėl nusprendė palikti tą automobilį ir viskas. Taip pat liudytojas nurodė, kad T. T. jam sakė, jog ruošiasi su automobiliu išvykti į užsienį, nedetalizavo, kur ir kokiu tikslu vyks. Sudarant sutartį dėl automobilio nuomos, nereikėdavo klausti vadybininko, ar galima važiuoti į užsienį. T. V. visą laiką duodavo žalią kortą, t. y. draudimą, kuris galioja užsienyje. Liudytojui vadybininko nereikėdavo nieko prašyti ir sakyti. Sutartyje yra skiltis dėl važiavimo į užsienį. Liudytojas su įmonės atstovu aptardavo tik kilometražą. Vadybininkas sakydavo, kad per mėnesį negalima viršyti 3000 kilometražo. Liudytojas automobilį imdavo ilgesniam laikotarpiui, todėl tas kilometražas išsiskaidydavo. UAB „A.“ tą patį „Toyota Sienna“ jau pardavinėjo. Visi įmonės automobiliai, kurie buvo nuomojami, buvo ir pardavinėjami. Jų toks verslo planas, kad kol automobilis neparduodamas, jie jį nuomoja. Liudytojas nematė automobilio, kurį išsinuomojo T. T., nuomos sutarties. Tuo metu, kai nuomodavo iš įmonės automobilius, taip pat ir iš tos pačios įmonės automobilius pirkdavo. G. B. teigė, kad vienas klientas tuo metu buvo davęs užklausą paieškoti „Toyota Sienna“. Jis rado tą „Toyota Sienna“, paklausė, kokia automobilio kaina. Automobilio kaina buvo 12000 Eur. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad su T. T. susipažino autoservise „Dagris“. Pokalbio metu jie apsikeitė telefono numeriais, o jis pamatęs, kad jo automobilis nuomotas, tiesiog paklausė, iš kur jis nuomoja automobilį. Jis atsakė, kad beveik du metus nuomojasi automobilį iš UAB „A.“. Vėliau T. T. jo paprašė sužinoti, ar minėta įmonė turi laisvų automobilių, o jis paskambinęs sužinojo, kad yra laisvų mašinų ir davęs kontaktinį telefoną T. T. pasakė, kad toliau su UAB „A.“ bendrautų pats. Antrą kartą matė T. T., kai jis paskambino apie 2018 m. gegužės 10 d. ir paprašė jį nuvežti iki Lukšio gatvėje esančios prekybos centro „RIMI“. Daugiau jis jo nematė, tik porą kartų kalbėjo telefonu. Jam buvo žinoma, kad T. T. ruošiasi vykti į užsienį, tačiau, kur tiksliai ir kokiais tikslais ruošėsi vykti, nebuvo žinoma. Kadangi iš UAB „A.“ darbuotojo gavo daugybę žinučių apie tai, kad T. T. įmonei negrąžino automobilio „Toyota Sienna“, o T. T. telefono numeris buvo išjungtas, todėl susisiekė per „Facebook“ paskyrą su T. T. seserimi. Sužinojo, kad T. T. nuo 2018 m. gegužės 26 d. yra dingęs be žinios ir šeimos nariai negali su juo susisiekti. Nemano, kad T. T. galėjo piktybiškai užvaldyti svetimą turtą, o tiesiog T. T. galėjo kažkas nutikti, dėl to jis ir negrąžina automobilio. Jam nėra žinoma, kur šiuo metu yra T. T., jokių ryšių su juo nepalaiko. (t. l, b. l. 149-150)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. P. parodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo užfiksuoti teisingai. Šiuo metu sūnus gyvena pas ją. Tuo metu nelabai palaikė santykių, nes liudytoja skyrėsi su sutuoktiniu. Su sūnumi bendravo nedaug. Bendravo apie tai, kaip sekasi, ar sveikas, gyvas, ar viskas gerai. Sūnus nepasakojo apie problemas. Ji nežino, kur sūnus gyveno tuo metu. Nežino, ką jis veikė Airijoje. Airijoje gyveno dukra. Nežino, ar sūnus gyveno pas seserį. Nei liudytoja, nei jos dukra nieko nežinojo apie T. T.. T. T. liudytojai paskambino tuomet, kai atsidūrė kalėjime. Po to, kai sūnus išvyko į Italiją, su juo nebendravo. Sūnus galėjo jai skambinti 2018 m. gegužės 20 d., nes ta diena yra vaikų gimimo diena. Sūnus skambino savo gimtadienio proga ir po to ryšys nutrūko.

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad jai nebuvo žinoma, kuo užsiiminėjo jos sūnus 2018 m. gegužės mėnesį, nežinojo, kuo jis dirba. Ji pati periodiškai T. T. duodavo pinigų. Mano, kad 2018 m. gegužės mėnesį T. T. turėjo pakankamai santaupų, kad galėtų sau leisti keliauti, nuomotis automobilį ir pan. Liudytoja neprisiminė, ar T. T. prieš išvykdamas sakė apie savo ketinimą keliauti. T. T. jai skambino iš Italijos, nepamena tikslios dienos, gal 2018 m. gegužės 20 d. Nepamena, ką T. T. sakė ir nepamena, ar tas pokalbis jai sukėlė kokių įtarimų, kad jam gali būti kažkas blogai. Mano, kad daugiau jis jai ir neskambino, o po kažkiek laiko ji paskelbė jo paiešką. Kai T. T. atvyko į Airiją, su ja nesusisiekė, jis paskambino tik iš kalėjimo (t. 1, b. l. 153-154).

Iš 2020 m. gegužės 28 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad UAB „A.“, kuri registruota (duomenys neskelbtini), vadybininkas T. V. pranešė, jog pagal 2018 m. gegužės 14 d. pasirašytą sutartį T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), išsinuomojo automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo būti sugrąžintas 2018 m. gegužės 16 d., tačiau iki šiol nėra sugražintas. Protokole-pareiškime prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį įstatymo nustatyta tvarka. UAB „A.“ dėl nesugrąžinto automobilio padaryta materialinė žala (t. 1, b. l. 29-30).

Iš 2018 m. gegužės 14 d. automobilio nuomos sutarties matyti, kad T. T. nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. iš UAB „A.“ išsinuomojo automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 18000 Eur. Nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės šios sutarties sąlygos, taip pat ir tai, kad automobilis bus eksploatuojamas tik Lietuvos Respublikos ribose (t. 1, b. l. 118-120).

Iš 2018 m. gegužės 31 d. UAB „A.“ prašymo matyti, kad UAB „A.“ prašo paskelbti negrąžinto pagal nuomos sutartį automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paiešką. Nurodyta, kad automobilio sekimo įranga yra išmontuota, nes signalas nėra gaunamas šešias dienas, automobilio buvimo vieta nežinoma (t. 1, b. l. 46).

Iš Policijos sistemos Ieškomų kelių transporto priemonių išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška paskelbta 2018 m. gegužės 31 d. Automobilio paieška nutraukta 2018 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 47, 51).

Iš 2018 m. liepos 11 d. UAB „A.“ direktoriaus N. A. pareiškimo matyti, kad pagal T. T. 2018 m. gegužės 14 d. išnuomoto ir negrąžinto automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 18000 Eur, sekimo įrangos duomenis T. T. išvyko į Italiją be įmonės leidimo. Automobilio sekimo įranga yra išjungta, norint ją išjungti reikia išardyti automobilio dalį, todėl mano, kad sekimo įranga išjungta siekiant pasisavinti automobilį. Paskutinė žinomos automobilio koordinatės yra 45.872208,10 10.873728. Prie pareiškimo pateikiama CD su sekimo įrangos ataskaita. Pagal automobilio sekimo įrangos duomenis nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. matyti, kad automobilis 2018 m. gegužės 14 d. buvo Vilniuje, 2018 m. gegužės 15 d. Lenkijoje, 2018 m. gegužės 16 d. Čekijoje, Austrijoje, nuo 2018 m. gegužės 17 d. 13.03 val. Italijoje (t. 1, b. l. 31-45).

Iš automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio savininkas yra UAB „A.“ (t. l, b. l. 125).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės – 2014 metų laidos automobilio Toyota (USA) Sienna SE kaina Lietuvoje 2018 metų gegužės mėnesį – 16310 Eur (su PVM), kaina be PVM (13480 Eur) (t. 1. b. l. 53).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos 2018 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 3 d. susisiekus su T. T. motina G. G., gimusia (duomenys neskelbtini), ši paaiškino, kad jai buvo žinoma, jog sūnus išsinuomojo automobilį, su kuriuo planavo išvykti pakeliauti Italijoje, kad 2018 m. gegužės 20 d. per savo gimtadienį sūnus jai paskambino ir pasakė, kad jam viskas gerai ir jis šiuo metu yra Italijoje, Viva del Garde, miestelyje bei pasakė, kad greit atvažiuos į Lietuvą. Daugiau sūnus jai neskambino, jo telefonas buvo išjungtas. Ji 2018 m. birželio 5 d. kreipėsi į policiją dėl sūnaus dingimo, nes manė, kad sūnui galėjo nutikti kažkas blogo, kadangi jis visada su ja bendraudavo ir pranešdavo, kur jis yra (t. 2, b. 1. 47).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato veiklos skyriaus viršininko 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašto „Dėl įvykdyto pavedimo“ matyti, kad vykdant paiešką dėl T. T. dingimo be žinios buvo gauta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. birželio 11 d. informacija, kad SIRENE Italijos nacionalinis skyrius patikslino įvykio datą, kada T. T. buvo pristatytas į Italijos policiją (Carabinieri Torbole), nes naudojosi viešbučio bei restoranų paslaugomis ir nesumokėjo už jam suteiktas paslaugas – T. T. 2018 m. gegužės 28 d. buvo pristatytas į Italijos policijos skyrių, nufotografuotas, daktiloskopuotas ir tą pačią dieną paleistas (t. 2, b. l. 49).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešimo dėl ieškomo be žinios T. T. matyti, kad 2018 m. birželio 6 d. Italijos policija Tore del Benaco krante rado paliktą valtį, kurioje buvo drabužiai, asmens tapatybės dokumentas, išduotas T. T. vardu, ir dokumentai apie automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą. Italijos policijos įtarimu T. T. siekė imituoti savo mirtį. T. T. 2018 m. birželio 17 d. buvo sulaikytas Desenzano del Garda policijos už alkoholio vagystę iš parduotuvės. T. T. buvo pristatytas į ligoninę, kur buvo patikrinta jo sveikatos būklė bei nustatyta, kad jis sveikas. Policijos pareigūnams T. T. teigė, kad dieną prieš šį įvykį kalbėjo su savo motina ir patvirtino jai, kad jaučiasi gerai. 2018 m. liepos 27 d. Italijoje, Nago-Torbole, buvo rastas automobilis Toyota su vokiškais, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilio salone buvo rasta draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto T. T. vardu, kopija, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA RM944, planšetinis kompiuteris Samsung Galaxy, kalnų dviratis. Vokietijos teisėsaugos institucijos Italijos policiją informavo, kad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduoti automobiliui „Toyota Sienna“, VIN: (duomenys neskelbtini), o automobilis, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo registruotas Vokietijoje, rastas automobilis yra saugomas automobilių saugojimo aikštelėje Italijoje, Arco (TN), Via Delle Graze 19 (t. 2, b. l. 51).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2018 m. rugsėjo 4 d. protokolo matyti, kad T. V. pateikė el. laišką – susirašinėjimą su Italijos policijos pareigūnais dėl surasto UAB „A.“ priklausančio automobilio „Toyota Sienna“ atsiėmimo (t. 1, b. 1. 89–117).

UAB „A.“ įgaliotas asmuo byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3325 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 55-62).

Iš UAB „A.“ rašto dėl civilinio ieškinio atlyginimo bei 2020 m. rugsėjo 29 d. bankinio mokėjimo nurodymo matyti, kad T. T. atlygino civiliniu ieškiniu pareikštą turtinę žalą, UAB „A.“ dėl to pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 66-67).

Kaltinamojo versiją, kad jis automobilį paliko Italijos Respublikoje dėl objektyvių priežasčių, neturėjo galimybės grąžinti šio automobilio savininkui, iš dalies paneigia ir liudytojos G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog T. T. galimai 2018 m. gegužės 20 d. skambino jai iš Italijos. Pokalbis su sūnumi jai nesukėlė įtarimų dėl to, kad jam galėtų būti kažkas negerai. Teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo užfiksuoti teisingai bei nurodė, kad gegužės 20 diena yra jos sūnaus gimtadienis, todėl sūnus jai ir skambino. Liudytojos teiginiai iš esmės sutampa su policijos pareigūno 2018 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo turiniu, iš kurio matyti, kad telefonu buvo susiekta su T. T. motina, kuri paaiškino, jog ji su sūnumi telefonu bendravo 2018 m. gegužės 20 d., sūnus jai nurodė, kad jam viskas gerai, jis yra Italijoje, greitai atvažiuos į Lietuvą. Taigi liudytojos G. P. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei teigia T. T., jam nebuvo kilusi jokia grėsmė, dėl kurios jis prarado automobilį.

Liudytojų T. V. ir G. P. parodymai leidžia konstatuoti ir tai, kad T. T. bent jau iki 2018 m. gegužės 26 d. turėjo objektyvią galimybę pranešti apie neva kilusias problemas, apie tariamai prarastą automobilį Lietuvoje esantiems asmenims. Be to, nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad tuo atveju, jeigu T. T. buvo kilusi kokia nors grėsmė, jis turėjo galimybę kreiptis pagalbos į Italijos teisėsaugos institucijų atstovus. Vis tik dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių kaltinamasis to nedarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su Italijos teisėsaugos institucijų atstovais T. T. buvo susidūręs 2018 m. gegužės 28 d., kai dėl padarytų teisės pažeidimų buvo pristatytas į policijos skyrių, taip pat jis buvo sulaikytas ir 2018 m. birželio 17 d. už padarytą teisės pažeidimą. Antrojo sulaikymo metu buvo patikrinta T. T. sveikata, su juo buvo bendraujama ir jis nurodė, kad dieną prieš tai bendravo su savo motina bei jai patvirtino, kad jaučiasi gerai. T. T. nei vienu atveju Italijos pareigūnams nenurodė informacijos, kuri būtų bent kiek panaši į tą, kurią jis nurodė šio baudžiamojo proceso metu.