Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2021-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-80-935/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-27Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-14Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
1-80-935/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00303-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
T. T.
Advokatai
Dalius Gintautas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-80-935/2021 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00303-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.14.14; 2.1.14
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,kaltinamojo gynėjams advokatams Daliui Gintautui, Edgarui Jautakiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. 2018 m. gegužės 14 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), su UAB „A.“ atstovu sudarė automobilio nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d., pagal šią sutartį T. T. gavo automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė ne mažesnė nei 16000 Eur, ir, turėdamas tikslą automobilį pasisavinti, pasibaigus nuomos laikui automobilio savininkui negrąžino ir su išsinuomotu automobiliu išvažiavo į užsienį, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB „A.“ priklausantį turtą – automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė ne mažesnė nei 16000 Eur.

Šiais savo veiksmais T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. T. parodė, kad 2018 metų gegužės mėnesį išvyko atostogauti į Italiją. Vėliau paaiškėjo, kad iš tikrųjų į užsienį vyko ne atostogauti, o vogti. Žmonės, su kuriais vyko į Italiją, norėjo priversti jį vogti, todėl jis pabėgo, ilgą laiką gyveno gatvėje, vos nenuskendo ežere ir galiausiai atsidūrė pas seserį. Sesuo pasakė, kad automobilis rastas. Dėl savo veiksmų labai gailisi, padarytą žalą atlygino. Kaltinamasis aiškino, kad jis išsinuomojo automobilį, nes ketino vykti į užsienį. Išsinuomoti automobilį jam padėjo G. B.. T. T. teigė, kad jis žinojo, jog G. B. nuomojasi automobilius, todėl paskambino jam ir paklausė, gal jis žino, kur galima išsinuomoti automobilį. Kaltinamasis nuvyko į įmonę, susitarė su vadybininku, išsinuomojo automobilį ir su juo išvyko į užsienį. Į užsienį vyko dar su dviem vyrais. Automobilį išsinuomojo 2018 m. gegužės 14 d., o Italijoje buvo 2018 m. gegužės 17-18 d. Atvažiavus į Italiją, vyrai, su kuriais važiavo, pasakė, kad reikės vogti. Grįžus į viešbutį, kol visi miegojo, kaltinamasis, viską palikęs, pabėgo. Vieną kartą per savo gimtadienį skambino mamai, nes norėjo įsitikinti, kad viskas gerai, nes buvo grasinimai, jog bus susidorojimas, jog bus pakenkta šeimai. Kaltinamasis aiškino, kad, kai jis atsidūrė Airijoje, sesuo pasakė, jog automobilis buvo rastas. Daugiau apie automobilį negalvojo iki to momento, kai į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie nurodė, jog jis yra ieškomas. Atostogauti važiavo su asmenimis, kurie prisistatė G. ir L. vardais. Su šiais vyrais susipažino bare, esančiame Vilniaus centre. G. ir L. sakė, kad važiuos atostogų, jog neturi automobilio, paklausė, gal kaltinamasis galėtų pavairuoti, nes nei vienas iš dviejų vyrų nevairuoja automobilio. G. ir L. sakė, kad apmokės visas išlaidas, todėl kaltinamasis su pasiūlymu sutiko, be to, jis niekada anksčiau nebuvo Italijoje Jis turėjo automobilį nuvairuoti iki Italijos, pabūti kelias dienas, paatostogauti ir sugrįžti. Automobilius nuomojančiai įmonei kaltinamąjį kaip klientą parekomendavo G. B.. Kelionė iki Italijos truko apie dvi paras. Su įmonės, kuri išnuomojo automobilį, vadybininku kalbėjo, kad automobilio nuoma truks apie 10-14 dienų. Vadybininkas kategoriškai nepasakė, kad tokiam terminui automobilio neišnuomos. Buvo susitarta, kad dėl to automobilio susiskambins ir, reikalui esant, pratęs nuomos terminą arba pakeis automobilį. Pats kaltinamasis į įmonę neskambino, nes galvojo, kad, esant reikalui, jam paskambins vadybininkas. Pasielgė kvailai, neapgalvotai, nes pats nesusisiekė su įmonės atstovu, tačiau su juo taip pat niekas nesusisiekė. Vėliau jis negalėjo susisiekti su įmonės atstovais, nes nebeturėjo telefono. Nuo asmenų, su kuriais vyko į Italiją, pabėgo 2018 m. gegužės 17 d. ar 18 d. rytą. Iš viešbučio pasiėmė dokumentus, rūbų dalį. Automobilio nepasiėmė, nes bijojo vyrų, su kuriais atvyko, buvo labai susinervinęs, stresavo. Kaltinamasis aiškino, kad jis tikrai negalvojo, kaip pasiimti automobilio raktus, galvojo, kaip saugiai pabėgti. Italijoje buvo sulaikytas už pavogtą alkoholį bei už tai, kad pasinaudojo viešbučiu ir nesumokėjo. Alkoholį pavogė, nes neturėjo pinigų. Ketino parduoti alkoholį, o gautus pinigus išleisti kelionei iki Milano, nes žinojo, kad tame mieste yra Lietuvos ambasada, į kurią ketino kreiptis. Kaltinamasis teigė, kad po to, kai išsinuomojo automobilį, greičiausiai nebendravo su įmonės atstovu dėl automobilio grąžinimo. Su įmonės atstovu nesusisiekė, nes tuo metu ne automobilis galvoje buvo, be to, jis neturėjo telefono. Į Airiją atvyko vasaros pabaigoje. Sesuo pasakė, kad automobilis buvo surastas. Jis pagalvojo, kad įmonė susigrąžino automobilį, todėl nėra tikslo susisiekti su jos atstovais. Mamai skambino 2018 m. gegužės 20 d., jai nepasakojo, kad yra negerai, nes nenorėjo nervuoti. Apie du vyrus, su kuriais atvyko į Italiją, nieko nežino. Vyrai apie kaltinamąjį žinojo daug, t. y. jie žinojo apie šeimą, svainį, mamą, seserį. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kaip jie sužinojo šią informaciją. Vyrai, kai atsisakė vogti, pasakė, kad pradės kenkti ir sužlugdys mamos biznį, pakenks seseriai ir t. t. Jei jie nebūtų taip sakę, būtų paėmęs automobilį ir išvažiavęs namo. Vyrai buvo gerai informuoti apie visą kaltinamojo šeimą. T. T. nurodė, kad jis prieš aptariamus įvykius gyveno (duomenys neskelbtini). Jis yra registruotas (duomenys neskelbtini), dėl to sutartyje ir nurodė tą adresą. Ten yra mamos butas. Mama dabar gyvena (duomenys neskelbtini), šalia yra jos butas, kur gyvena močiutė ir kuriame yra registruotas kaltinamasis. Šiuo metu kaltinamasis gyvena pas mamą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė deklaruotą gyvenamąją vietą, o ne tą, kurioje iš tikrųjų gyveno. Tuo pačiu teigė, kad jis tikrai neturėjo jokių piktų kėslų, nes įmonės vadybininkui padavė tikrus dokumentus. Jis gailisi dėl to, kad nepranešė automobilio savininkui apie susidariusią situaciją. Jaučia kaltę dėl to, kad savininkas patyrė nuostolių, jog gavosi tokia situacija. Pripažįsta tai, kad išsinuomojo automobilį, su juo išvyko į užsienį ir paliko, bet nepripažįsta, kad automobilį daužė ir dėjo kažkokius numerius. Kai išsinuomojo automobilį, jį apžiūrėjo. Automobilis buvo normalus, tvarkingas kelioninis automobilis, jis nebuvo prabangus. Įvykių metu dirbo pavežėju ir per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 500-600 Eur. Pavėžėju dirbo kelis mėnesius, dar mama bei močiutė duodavo pinigų. Važiuodamas į Italiją turėjo kažkiek grynųjų, bet daug nesivežė, nes vyrai sakė, kad niekas nekainuos. Automobilio nuomai naudojo ne savo pinigus, o G. ir L., kurie nurodė, kad kaltinamasis pasirūpintų automobiliu, už kurio nuomą sumokės jie, pinigus. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad šie parodymai užfiksuoti teisingai, jų papildyti nepageidauja.

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. parodė, kad jokiomis psichikos sutrikimo ligomis neserga, niekada nesigydė nuo tokių ligų, narkotikų ir alkoholio nevartoja, į priklausomybės ligų įskaitą nėra įtrauktas. Parodymus duoti sutinka, tačiau juos duos prieš tai pasitaręs su gynėju ir jam dalyvaujant (t. 2, b. l. 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. taip pat parodė, kad apytiksliai nuo 2017 metų, tiksliai neprisimena, gyveno Vilniuje, sesers vyro šeimai priklausančiame bute. Gyveno vienas, butas yra Šeškinės rajone, tikslaus adreso nežino. Sesuo su vyru gyveno Airijoje ir, kol suras nuomininkus, jam leido gyventi minėtame bute. Vilniuje dirbo pavežėju su įmonės automobiliu. Jis 2018 m. gegužės mėnesio pradžioje bare, Vilniaus miesto centre, pavadinimo neprisimena, susipažino su dviem vaikinais, kuriems buvo apie 30 metų, abu tamsių plaukų. Vaikinai prisistatė G. ir L.. G. buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 180-185 cm ūgio, L. vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio. Vaikinai kalbėjo lietuviškai. Kartu su vaikinais atsigėrė alaus, išsišnekėjo. Vaikinai pasakojo, kad ruošiasi keliauti, t. y. nori savaitei nuvažiuoti į Italiją. Jie paklausė, ar jis turi automobilį ir teises vairuoti automobilį. Jis atsakė, kad teises turi, automobilio neturi. Tuomet jie paklausė, ar sutiktų važiuoti kartu į Italiją su išsinuomotu automobiliu, pasakė, kad duos pinigų automobilio nuomai ir apmokės apgyvendinimą. Jis susigundė tokiu pasiūlymu. Tuomet prisiminė, kad gal prieš metus buvo atsitiktinai susipažinęs su vyru vardu G. autoservise „Dagris“ ir jis važinėjo su automobiliu iš nuomos punkto. Susiskambino su G. ir iš jo sužinojo, kad automobilį nebrangiai galima išsinuomoti UAB „A.“, Vilniuje. Paprašė, kad G. jam padėtų išsinuomoti automobilį. Pats norėjo didesnio ­– „miniveno“ tipo automobilio, kad būtų patogiau keliauti. Su G. ir L. apsikeitė telefono numeriais ir susitarė, kad susiskambins prieš kelionę, kuomet jis jau turės automobilį. Dėl automobilio nuomos susitarė 2018 m. gegužės 14 d. su UAB „A.“ (tiksliai neprisimena, ar pats skambino į firmą, ar informaciją jam suteikė G.) dėl automobilio „Toyota Sienna“ nuomos. T. T. aiškino, kad 2018 m. gegužės 14 d., apie 10.30 val., G. su nepažįstamu vaikinu „Audi“ modelio automobiliu atvežė jį iš namų iki UAB „A.“. Su įmonės darbuotoju pasirašė automobilio „Toyota Sienna“ nuomos sutartį dviem dienoms, t. y. iki 2018 m. gegužės 16 d. Jau tuomet tiksliai žinojo, kad automobilio negrąžins 2018 m. gegužės 16 d., todėl paklausė, ar galėtų nuomotis automobilį ilgesniam laikui. Neprisimena, ką atsakė darbuotojas, tačiau kategoriškai neigiamo atsakymo jis negavo. Taip pat neprisimena, ar sakė darbuotojui, kad planuoja išvykti iš Lietuvos. Automobilis buvo juodos spalvos, 2014 metų, be jokių išorinių defektų. Neprisimena, kokia buvo automobilio nuomos paros kaina, tik prisimena, kad kažkiek pinigų reikėjo sumokėti pasirašant sutartį. Šiuos pinigus jam padavė G. Pats G. kartu su juo į įmonę nebuvo nuėjęs, jo UAB „A.“ darbuotojas nematė. Pasirašęs nuomos sutartį, jis sumokėjo prašomus pinigus ir išvažiavo. Tą pačią dieną ar kitą, t. y. 2018 m. gegužės 14 d. ar 2018 m. gegužės 15 d. su G. ir L. turėjo išvažiuoti iš Lietuvos. Jis 2018 m. gegužės 14 d. ar 2018 m. gegužės 15 d. po pietų su automobiliu „Toyota Sienna“ pasiėmė G. ir L. nuo Gariūnų turgaus (ten buvo sutarta susitikti) ir trise išvažiavo iš Lietuvos. Iki Italijos vairavo apytikriai dvi paras. Niekur nebuvo apsistoję, buvo tik trumpam sustoję pailsėti ir pavalgyti. Už maistą mokėjo G. ar L. Jis važiavo visuomet įsijungęs telefone navigaciją, todėl negali pasakyti, kokius Europos miestus pravažiavo. Kelionėje vaikinai elgėsi draugiškai, planavo, kaip atostogaus. Atvažiavo į Italiją, gali būti, kad 2018 m. gegužės 16 d. ar 2018 m. gegužės 17 d. apie pietus. Kai pasiekė Italiją, G. ir L. toliau sakė, kur važiuoti, sakė, kad čia yra ne pirmą kartą. Jis nežino, į kokį miestą jie važiavo, vaikinai jam sakė, kur važiuoti. Jau vakare, gal apie 19.00-20.00 val. atvažiavę iki kažkokio miestelio, pavadinimo tikrai nežino, jie pagaliau apsistojo viešbutyje. Už viešbutį sumokėjo G. ar L. Jau tuomet automobilio nuomos sutarties terminas buvo pasibaigęs, jis nesiėmė jokių veiksmų, kad sutartis būtų pratęsta, manė, kad esant kažkokiems klausimams dėl automobilio grąžinimo su juo turėtų susisiekti UAB „A.“ darbuotojai. Juolab buvo perspėjęs, kad automobilio reikėtų ilgesniam terminui, mano, kad įmonės darbuotojai į tai atsižvelgė. Kai apsistojo Italijos miesto viešbutyje, dalį daiktų nusinešė iš mašinos į viešbučio kambarį ir išėjo pasivaikščioti į miestą. Kai sėdėjo kažkurioje kavinėje ir gėrė alų, G. ir L. jam pasakė, kad iš tikrųjų kelionės tikslas yra ne poilsis, o Italijoje reikės vogti iš gyvenamųjų namų ir butų. G. ir L. pasakė, kad vogti reikės ir jam, tikino, jog viskas bus gerai, kad į kalėjimą tikrai nepasodins. Jis nesutiko vogti, tuomet G. ir L. elgesys pasikeitė, jie jau piktai pradėjo reikalauti, kad vogtų, priešingu atveju grasino fiziniu smurtu (sakė, kad nebevaikščios, kad jie visur jį suras). Iš baimės sutiko vogti, nors iš tikrųjų vogti neketino, galvojo, kad sugalvos, kaip pakeisti šią situaciją. Jie grįžo į viešbutį ir nuėjo miegoti, vogti turėjo kitą dieną. Kitą dieną, atsikėlęs anksčiau negu G. ir L., nieko kito nesugalvojęs, pasiėmęs savo daiktus, t. y. drabužius, dokumentus – vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, pinigus (turėjo apie 50 Eur), pabėgo iš viešbučio. Bėgo, nežinodamas kur bėga, norėjo, kad jo nerastų G. ir L.. Bėgdamas krantu prie ežero, norėjo jį apibėgti, kad atsidurtų kitame krante. Ežeras buvo labai didelis, tačiau vis vien bėgo. Aplink ežerą bėgo kelias dienas, sustodavo tik pailsėti ir pamiegoti. Bėgdamas jis prie kranto pamatė valtį, kuri buvo neprirakinta. Jis įsėdo su daiktais į valtį ir ketino perplaukti ežerą su valtimi. Ežere jį užtiko smarki audra, jis iškrito iš valties ir parplaukė atgal į krantą. Visi jo daiktai, dokumentai ir telefonas liko valtyje. Jis nuėjo nuo ežero ir atėjo į kažkokį miestelį, klausinėjo žmonių, kur rasti Lietuvos ambasadą. Kažkaip jam pavyko išsiaiškinti, kad jam reikia važiuoti iki Milano. Jis nežino, kiek dienų jis važiavo iki Milano, miegodamas stotyse, lauke, prašydamas atsitiktinų žmonių pinigų ir pagalbos. Milane ambasadoje paaiškino, kad reikės apie septynias dienas laukti, kol jį priims. Jis kreipėsi į Prancūzijos ambasadą, kad padėtų nuvažiuoti iki Airijos, kur gyveno jo sesuo, tačiau ir ten nepadėjo. Tuomet jis savo jėgomis, prašydamas pagalbos atsitiktinių žmonių ir traukinių darbuotojų, atvažiavo į Airiją. Airijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, rado sesers butą. Kiek laiko jis važiavo iki sesers, nežino, tai truko mėnesius. Žinojo sesers adresą atmintinai. Jis apsigyveno Airijoje pas seserį, pradėjo tvarkytis per Lietuvos ambasadą savo dokumentus. Automobilį jis paliko 2018 m. gegužės 17 d. ar 2018 m. gegužės 18 d. prie viešbučio, iš kurio pabėgo nuo L. ir G. Italijoje. Iki atvažiavimo pas seserį jis apie automobilį negalvojo, buvo kitų problemų, galvojo kaip išgyventi. Iš sesers sužinojo, kad su ja buvo susisiekusi policija iš Italijos, pranešė, kad po audros prie ežero rado jo asmens dokumentus, taip pat rado valtį ežere. Klausė, ar ji su juo palaiko ryšį, nes manė, kad jis galėjo paskęsti ežere. Taip pat sesuo sakė, kad su ja buvo susisiekęs automobilio nuomos įmonės atstovas, informavo, kad jis negrąžinęs išsinuomoto automobilio, klausė, ar ji nežino, kur jis yra. Sesuo jam pasakė, kad perdavė automobilio nuomos įmonės atstovui informaciją, gautą iš Italijos. Po kelių dienų, kai jau buvo pas seserį, sesuo gavo pranešimą iš UAB „A.“, kad Italijoje buvo rastas automobilis „Toyota Sienna“ ir įmonės atstovai mašiną pasiėmė. Nuo tos dienos apie automobilį negalvojo, manė, kad viskas išsisprendė. Kad automobiliui buvo pakeisti valstybiniai numeriai, jis nieko nežinojo, pats jų tikrai nekeitė. Airijoje nesislapstė, nežinojo, kad jam paskelbta paieška. Apie paiešką sužinojo tik 2020 m. kovo mėnesį. Jį sulaikė Airijos policija ir paleido su užstatu ir pasižadėjimu nekeisti gyvenamosios vietos, kol spręsis klausimas dėl ekstradicijos. Jis 2020 m. liepos 27 d. buvo sulaikytas ir patalpintas į Dublino kalėjimą ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. etapuotas į Lietuvą. Dėl išgyventų įvykių gali pasakyti, kad apie išsinuomotą automobilį užmiršo ir negalvojo, tikrai neketino jo pasisavinti ir realizuoti. UAB „A.“ padarytą turtinę žalą sutinka atlyginti, nuoširdžiai labai gailisi, kad taip atsitiko. L. ir G. galėtų atpažinti (t. 2, b. l. 96-98).

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. taip pat parodė, kad visas aplinkybes, nurodytas įtarime, pripažįsta, buvo taip, tačiau nepripažįsta savo kaltės, kad pasisavino didelės vertės svetimą turtą, jo nuomone, tarp jo ir UAB „A.“ susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Asmens dokumentų Lietuvoje neturi. Dokumentą – pasą turi jo sesuo Airijoje, pasą sesei perdavė Lietuvos ambasada. Konkrečiai neatsimena, bet atrodo, kad automobilio nuomos sutarties sudarymo metu jam buvo duotos tik automobilio dokumentų kopijos. Jis tikrai minėjo tam asmeniui, su kuriuo pasirašė nuomos sutartį, kad ketina išvykti automobiliu į užsienį. Mano, kad jis galėjo išvažiuoti į užsienį nuomotu automobiliu, turėdamas tik automobilio registracijos dokumentų kopijas, nes draudimo polisas visose ES šalyse ir Europos ekonominės bendrijos šalyse galioja. Neatsimena, ar su juo buvo kas nors iš pažįstamu tuo metu, kai atėjo išsinuomoti automobilį. Jis skambino savo motinai 2018 m. gegužės 20 d., pasakė jai, kad jam viskas yra gerai, jog ji tik nesijaudintų, taip pat norėdamas įsitikinti, kad jai ir jo šeimos nariams taip pat viskas yra gerai. Nepamena, pas ką buvo likę automobilio raktai, kai jis pabėgo nuo G. ir L. Nepaėmė automobilio, numetė jį, nes buvo dideliame strese, apie nieką negalvojo, norėjo tik kuo greičiau pabėgti ir viskas. Dėl stipraus išgąsčio apie tai, kas nutiko ir apie automobilį nieko nepranešė ir UAB „A.“. Jam UAB „A.“ minėjo, kad automobilyje yra įrengta GPS sekimo įranga, todėl buvo įsitikinęs, kad automobilis bus surastas. Nepamena to ežero, kuriame vos nežuvo pavadinimo, tai buvo ežeras netoli prie Milano miesto, tiksliai pasakyti negali (t. 2, b. l. 101-102).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. parodė, kad į įmonę atvažiavo T. T. ir trims dienoms išsinuomojo automobilį. T. T. prašė išnuomoti automobilį ilgesniam laikui, tačiau liudytojas nebuvo tikras, jog jis galės išnuomoti automobilį ilgesniam laikui, todėl pasakė, kad automobilis bus išnuomotas tik trims dienoms. Jie susitarė susiskambinti po kelių dienų tam, jog liudytojas patikslintų, ar galės tęsti automobilio nuomą. Tuo bendravimas ir baigėsi. Liudytojas teigė, kad T. T. buvo išjungęs telefoną arba jo nekėlė. Po kelių dienų automobilis dingo iš navigacijos. Liudytojas buvo skambučių kaltinamajam iniciatorius. Jam nepavyko susisiekti su T. T.. Buvo kreiptasi į policiją, nes buvo matoma, kad automobilis yra Italijoje. Buvo parašytas pareiškimas ir laukiama žinių. Taip pat buvo pradėta ieškoti kontaktų per socialinius tinklus, nes buvo norima susekti, išsiaiškinti, kur yra automobilis. Su Italijos policijos pagalba pavyko surasti automobilį. Buvo tiesiogiai bendraujama su Italijos policija, nes įmonės direktorius mokėjo italų kalbą. Italijos policijos atstovai patys paskambino ir pranešė, kad rado automobilį, jog automobilis buvo su vokiškais numeriais. Šią informaciją T. V. sužinojo iš įmonės direktoriaus. Iš nuomininko jokių žinių nebuvo. T. T. kaip klientą rekomendavo buvęs klientas G. B.. G. B. tiesiog paklausė, ar yra laisvas automobilis, nes pažįstamam, bičiuliui ar draugui reikalingas automobilis keletui dienų. Liudytojas asmeniškai bendravo su G. B., kuris vėliau viską neigė, sakė, kad nieko nežino ir nieko žinoti nenori. T. V. tvirtino, kad T. T. išsinuomoti automobilio buvo atvykęs su kažkokiu vyru. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar buvo su T. T. bendrauta dėl galimybės naudotis automobiliu užsienyje. Gal tokios galimybės ir buvo svarstytos, tačiau automobilyje net nebūdavo paliekami dokumentai tam, kad asmuo su automobiliu be leidimo neišvyktų į užsienį. Sutartyje būna speciali grafa, kurioje nurodyta, kad yra leidžiama išvažiuoti į užsienį. Užsienyje galioja visai kiti draudimai, kitos rizikos. Taip pat liudytojas aiškino, kad klientai dažnai nieko nepranešę išvažiuoja į užsienį. G. B. T. T. rekomendavo telefonu. Kartais klientai klausia, ar gali išvykti į užsienį, tuomet jiems atsakoma, jog užsienis užsieniui nelygus. Jei planuoja vykti į pirmą parduotuvę Lenkijos Lietuvos pasienyje, tai tokiu atveju gal ir gali išvykti, o jei į Portugaliją, tai tikrai su automobiliu vykti negali. Liudytojas patvirtino, kad 2018 m. gegužės 26 d. jam pavyko susisiekti telefonu su T. T.. Iš pradžių T. T. minėjo, kad automobilį norėjo nuomotis ilgiau, gal iki 10 dienų. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. V. parodė, kad jis dirba UAB „A.“ vadybininku, įmonės veikla yra automobilių nuoma. Pastovus įmonės klientas G. B. paprašė rezervuoti nuomojamą automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo draugui ar pažįstamam 2018 m. gegužės 14 d. Paminėto automobilio nuomininkas į įmonės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko 2018 m. gegužės 14 d. apie pietus. G. B. kartu su šiuo asmeniu nebuvo. Vaikinas pateikė asmens dokumentą – asmens tapatybės kortelę. Liudytojas sutikrino jo duomenis ir užpildė 2018 m. gegužės 14 d. sutartį, kurioje pasirašė jis ir nuomininkas T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini). T. T. buvo su draugu, liudytojas šio asmens kontaktinių duomenų nurodyti negalėjo. Pagal sutarties sąlygas automobilio nuomininkas turėjo sugrąžinti išnuomotą automobilį 2018 m. gegužės 16 d., tikslus laikas nurodytas nebuvo. Turėjo susisiekti ir pranešti, kada sugrąžins automobilį. Nuomojant automobilį, automobilio registracijos dokumento originalo jame nebuvo, buvo padaryta jo kopija. Automobilis nebuvo sugrąžintas 2018 m. gegužės 16 d. Buvo bandoma susisiekti su nuomininku, tačiau T. T. mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas, su juo susisiekti nepavyko. Tuomet susisiekė telefonu su G. B., kuris atvyko į automobilių nuomos punktą ir paaiškino, kad išnuomotas automobilis kol kas nebus sugrąžintas, kadangi nuomininkas yra išvykęs ir negali sugrąžinti automobilio, nes automobilis jam yra reikalingas. Kur yra išvykęs minėtas asmuo, G. B. nedetalizavo. Pagal pasirašytos sutarties sąlygas automobilio nuomininkas negali išvažiuoti į užsienį, automobiliu turėtų naudotis Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau pagal įrengtą sekimo įrangą buvo nustatyta, kad 2018 m. gegužės 21 d. automobilis „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo Italijoje, koordinatės: 2018 m. gegužės 25 d. 14.21 val. 45.872208, 10.873728. Automobilio sekimo įranga 2018 m. gegužės 25 d. nustojo veikti, sekimo įrangos maitinimas yra prijungtas prie automobilio baterijos – akumuliatoriaus, autonominio maitinimo nėra, išsekti negalėjo. Su T. T. pavyko susiekti 2018 m. gegužės 26 d., apie 18.00 val., paskambinus jam telefono numeriu (duomenys neskelbtini). T. T. paaiškino, kad bandys sugrįžti į Lietuvą, taip pat nurodė, kad pametė nuo išnuomoto automobilio raktus ir nežino, kada sugrįš. Materialinė žala dėl automobilio buvo padaryta UAB „A.“, automobilis yra vertinamas 18000 Eur (t. l, b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. taip pat parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d., apie 11.00 val., įmonės direktoriui N. A. paskambino vyriškis, prisistatęs Italijos pakrantės apsaugos policijos pareigūnu, ir pranešė, kad Italijoje prie Gardo ežero, požeminėje aikštelėje, rastas UAB „A.“ priklausantis automobilis „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sulaikytas T. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Ant automobilio buvo uždėti kiti valstybinio numerio ženklai. Transporto priemonė vizualiai techniškai tvarkinga, neapgadinta. Pareigūnas pasakė faktus, tačiau visų aplinkybių nenurodė. Nurodė, kad automobilis yra saugomoje aikštelėje ir įmonė gali jį atsiimti, gavus policijos leidimą (t. l, b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. taip pat parodė, kad 2018 m. gegužės 14 d. pasirašė sutartį su T. T. dėl automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos. T. T. paliko 70 Eur užstatą. Sumokėjo grynais pinigais, kvitas išrašytas nebuvo, nes nuomininkas tiksliai nežinojo, kokiam laikotarpiui nori nuomotis automobilį. Paklausė, ar yra galimybė su minėtu automobiliu išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos, ketino važiuoti į Lenkiją. Nuomininkui buvo pasakyta, kad automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali išnuomoti ilgesniam nei keturių dienų laikotarpiui. Sutarė, kad jis atvažiuos 2018 m. gegužės 16 d. ir aptars galutinę nuomos kainą, jeigu jam reikės automobilio ilgesniam laikotarpiui, įmonė išnuomos kitą transporto priemonę. T. T. sutiko su jam pateiktomis sąlygomis ir pažadėjo atvykti sutartą dieną, tačiau neatvyko, telefonu susisiekti su juo nepavyko, automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negrąžino. UAB „A.“ automobilį 2017 m. rugsėjo 3 d. įsigijo už 1000 JAV dolerių (apie 838,92 Eur) aukcione Amerikoje. Automobilis po autoįvykio buvo atvežtas iš Amerikos. Lietuvoje buvo suremontuotas. Šiuo metu minėto automobilio vertė yra apie 18000 Eur. T. T. išnuomotame automobilyje buvo įrengta sekimo įranga, kurią įsigijo iš UAB „M.“. Įrangos vertė apie 50 Eur. Pagal automobilyje įrengtos sekimo įrangos duomenis sužinojo, kad T. T. išnuomotas automobilis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 2018 m. gegužės 17 d. 13.03 val. automobilis atvyko į Italiją. Paskutinės transporto priemonės koordinatės buvo gautos 2018 m. gegužės 25 d. 14.21 val. Tuomet sekimo įranga signalo nesiuntė, ji galimai buvo atjungta arba išmontuota. Paskutinė žinoma automobilio buvimo vieta buvo Italija, miestelis Riva del Garda. N. A. (UAB „A.“ vadovas) 2018 m. rugpjūčio 1 d. buvo pranešta, kad minėtas automobilis surastas. Skambinęs vyriškis prisistatė Italijos pakrantės apsaugos policijos pareigūnu ir pranešė, kad Italijoje prie Gardo ežero buvo rastas UAB „A.“ automobilis. Toliau dėl automobilio atsiėmimo bendravo su S. C. Bendravimo metu Italijos policijos pareigūnui prisistatė ir išsiuntė savo darbo pažymėjimą. Jam buvo nurodyta, kad automobilis yra saugomoje automobilių aikštelėje Italijoje, Riva del Garda, Via Brione 5. Pareigūnas nurodė, kad automobilis bus sugrąžintas tik UAB „A.“ įgaliotam asmeniui, kuris su savimi turi turėti įgaliojimą, automobilio registracijos liudijimą, įmonės registracijos pažymėjimą. Taip pat atsiuntė automobilio, stovinčio aikštelėje, nuotraukas. Pareigūnas nurodė, kad visų minėtų dokumentų vertimas į italų kalbą turi būti patvirtintas Italijos ambasadoje Lietuvoje (t. 1, b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu T. V. taip pat parodė, kad automobilis T. T. buvo išnuomotas dviem ar trims dienoms. Jis atėjo į UAB „A.“ ne vienas, atėjo su kažkokiu vyru. Suprato, kad jie atėjo kartu, nes tarpusavyje bendravo, juos atvedė G. B.. Nepamena, ar T. T. davė užstatą. Atrodo, kad buvo taip, jog G. B. už juos paprašė neimti užstato, nes T. T., anot G. B., buvo patikimas. Tam automobiliui turėjo kitą klientą, todėl ilgesniam terminui automobilio išnuomoti T. T. negalėjo. Buvo sutarta, kad jis atvažiuos pasibaigus nuomos sutarčiai ir pakeis automobilį, jei norės. T. T. originalių automobilio registracijos dokumentų nedavė, tokia buvo tvarka, kad nuomininkai neišvažiuotų į užsienį, jog negalėtų automobilio parduoti ir pan. T. T. davė raktus nuo automobilio – nepamena dabar dėl rakto ir pultelio konkrečiai, vienas raktų komplektas buvo likęs įmonėje. T. T. nesakė, kad automobilyje yra įmontuota sekimo įranga, klientams niekada to nesakydavo. Atrodo, kad T. T. sumokėjo už automobilio dviejų dienų nuomą grynais. Jis pats jam padavė pinigus. Nepamena, ar T. T. klausė, ar gali išvykti į užsienį, bet jei ir klausė, jis jam tikrai negalėjo pasakyti, kad galima išvažiuoti, nes, kaip jau minėjo, tas automobilis buvo reikalingas po poros dienų. Negalėjo jis iš jo išgirsti leidimo vykti į užsienį (t. 1, b. l. 81-82).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas N. A. parodė, kad, kiek jam žinoma, T. T. iš įmonės išsinuomojo automobilį. Įmonė be kreditinių kortelių nenuomoja automobilių, bet kadangi kaltinamasis, kiek žino, buvo rekomenduotas žmogaus, kuris iš įmonės ilgą laiką nuomojosi automobilius ir buvo įgijęs šiokį tokį pasitikėjimą, todėl kaltinamajam automobilis buvo išnuomotas. Buvo elgiamasi ne pagal įmonės taisykles, bet taip nusprendė tuo metu dirbęs vadybininkas. Automobilis buvo nemažos vertės. Automobilis po kažkurio laiko pradingo. Liudytojas teigė, kad, kiek jis žino, tuometinis vadybininkas T. V. kontaktavo su klientu, kuris ilgą laiką kažką pasakojo, jog yra kažkur išvažiavęs, nors neturėjo sutikimo išvažiuoti iš Lietuvos, po to aiškino, kad kažkas atsitiko. Automobilio buvo pradėta ieškoti, kai užgeso „GPS Tracker“ sekimo įrenginys. Sekimo įrenginys užgeso Italijoje. Įrenginys pastoviai siunčia signalą į elektroninę programėlę, pagal kurią matoma, kur yra automobilis. Kadangi su klientu nebuvo jokio kontakto, nepavyko bendrauti nei per telefoną, nei žinutėmis, buvo susiekta su Lietuvos policija. Liudytojas bijojo, kad automobilis neišnyktų visai, nebūtų išardytas, kadangi anksčiau tokių atvejų yra pasitaikę, todėl ėmėsi ieškoti automobilio. Liudytojas teigė, kad jis moka italų kalbą, todėl paskambino vietinei Italijos regiono policijai ir su jais pabendravo. Paprašė, kad jie nuvyktų į nurodytą vietą ir patikrintų, ar tikrai ten yra įmonei priklausantis automobilis. Po kelių dienų Italijos policija paskambino ir pasakė, kad toje vietoje, kurią nurodė liudytojas, automobilio nerado. Elektroniniu paštu parašė vietinei policijai pareiškimą, kad ieškomas konkretus automobilis, kuris dingo tam tikroje vietoje. Po gero mėnesio liudytojui paskambino Italijos policijos atstovas ir pasakė, kad automobilis buvo rastas apleistuose kalnuose, išvežtas utilizacijos įmonės. N. A. nurodė, kad išvyko pasiimti automobilio. Iš pradžių norėjo parsigabenti automobilį su autovežiu, bet autovežiai neapsiėmė gabenti automobilio, nes jis buvo poilsinėje zonoje kalnuose ir ten būtų sudėtinga nuvykti su didelio gabarito mašina. Bet koks to automobilio transportavimas būtų kainavęs apie 2000 Eur. Automobilį į Lietuvą parsigabeno pats, jį rado be raktelių ir be valstybinių numerių. Kai dingo automobilis, liudytojas su T. T. nekontaktavo. Kurį laiką vadybininkui pavyko susisiekti su T. T., o po to jis dingo. Liudytojas neprisiminė, ar jam vadybininkas sakė, ką aiškino T. T., kodėl nėra grąžinamas automobilis, bet ten buvo kažkokia paini istorija. Klientas su automobiliu gali išvykti į užsienį, jeigu turi pasitikėjimą, jei jam tokia teisė suteikiama. Sutartyje netgi yra nurodyti punktai, kur bus eksploatuojamas automobilis. Pasitiki klientais, kad jie nepažeidinės sutarties. Išnuomojant automobilį, pateikiamos dokumentų kopijos, kad neišvyktų į užsienį. Automobilį susigrąžino prastos būklės, kadangi jis stovėjo su vienu praviru langu, visas salonas buvo supelijęs. Susigrąžinus automobilį, jis buvo kažkiek tvarkomas, jį buvo bandoma ir toliau nuomoti. Vėliau šis automobilis Lietuvoje patyrė autoįvykį, atsirado kažkoks defektas ir automobilis buvo parduotas. Išnuomotas automobilis galėjo kainuoti 17000-18000 Eur. Nuomos sutartyje automobilio vertė įrašoma pagal rinkos vertę. N. A. nurodė, kad padaryta žala buvo atlyginta ir jo įmonė pretenzijų T. T. neturi, baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį atsiima. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino. N. A. taip pat aiškino, kad su T. T. dėl negrąžinamo automobilio turėjo kontaktuoti įmonės vadybininkas. Pagrindinė garantija, kad įmonė neturėtų nuostolių išnuomodama automobilį, yra kreditinės kortelės duomenys. Kiek žino, šiuo atveju nebuvo paimti kreditinės kortelės duomenys. Iš tikrųjų automobilio kaina buvo 1000 Eur, t. y. automobilio įsigijimo kaina buvo 1000 Eur. Kai automobilis buvo suremontuotas, jis buvo įtrauktas į įmonės balansą. Greičiausiai, kad automobilio balanso vertė nebuvo keičiama. Įmonės balanse automobilio vertė išliko panaši, nes visų remonto, detalių užpirkimų kaštų įmonės viduje neįtraukdavo į vieno automobilio kainą. Balanse turėjo atsispindėti ta vertė, už kurią automobilis buvo įsigytas. Remonto išlaidos yra atskiros išlaidos, jos yra sumuojamos kiekvieną mėnesį. „Toyota Sienna“ automobilių įmonė yra turėjusi apie 20. Nuomai turėjo 4-5. Greičiausiai 2018 metais įmonė yra padariusi tų automobilių pardavimo sandorių. Įmonė dažniausiai parduodavo daužtus automobilius. Automobilių nuoma yra trečia įmonės verslo šaka. Šios transporto priemonės įsigijimo kaina buvo 1000 Eur, nes jis buvo įsigytas sudaužytas. Automobilis buvo įsigytas maždaug 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Automobilis buvo remontuojamas maždaug musę metų ir nuomoti pradėtas 2018 metų kovą. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokia buvo automobilio pardavimo kaina ir kada tiksliai jis buvo parduotas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. A. parodė, kad automobilis „Toyota Sienna“ buvo nupirktas iš JAV už 1000 Eur, buvo daužytas. Į šią kainą neįskaitytos muitinės paslaugos ir transportavimo išlaidos. Automobilis po atgabenimo į Lietuvą buvo taisytas. Taip pat yra ir muitų bei transportavimo dokumentai. Į automobilio vertę įskaitytos ir muito bei transportavimo išlaidos. Šiuo metu automobilis tikriausiai yra parduotas, jis to nežino. Už kiek parduotas taip pat nežino. Jis yra vienintelis UAB „A.“ akcininkas, todėl jo asmeninės piniginės lėšos naudojamos ir įmonės tikslams, įmonės įstatyminiam kapitalui. Tuo metu, kai reikėjo važiuoti atsiimti automobilį iš Italijos, nebuvo tikras, ar šias kelionės išlaidas galima bus įtraukti į įmonės nuostolių ataskaitą, gal todėl ir mokėjo iš savo pinigų už vykimą į Italiją. Po automobilio atgabenimo į Lietuvą teko keisti automobilio valstybinius numerius, nes seni buvo prarasti. Taip pat turėjo pranešimą iš VĮ „Regitra“, kad automobilis yra ieškomas, dėl to pasikeitė jo valstybinius numerius. Automobilis „Toyota Sienna“ buvo dažomas po atgabenimo į Lietuvą, nes buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis ir sparnas, nepamena kurios pusės. Jo įmonė visada turi automobilio du raktus ir du pultelius. Jie davė T. T. vieną raktą ir vieną pultelį. Automobilis jam (N. A.) buvo perduotas be rakto ir pultelio, todėl teko pirkti naują. T. T. buvo perduotos automobilio registracijos dokumentų kopijos, kad jis negalėtų išvykti į užsienį tuo automobiliu. Automobilių nuomotojams įmonės darbuotojai niekada nesako, kad automobilyje yra įrengta sekimo sistema. Automobilio prastovos išlaidos yra apskaičiuotos pagal nuomos sutartį (t. l, b. l. 69-70).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad su T. T. susipažino autoservise, tačiau negalėjo nurodyti, kada susipažino. Tuo metu naudojosi nuomojamais automobiliais iš UAB „A.“. T. T. paklausė, kur galėtų išsinuomoti automobilį. Liudytojas jam pasakė, kad UAB „A.“. Galimai jis ir nuvežė kaltinamąjį į UAB „A.“. UAB „A.“ atstovams pasakė, kad atvažiuos žmogus, kuris nori išsinuomoti automobilį. Liudytojas į UAB „A.“ yra atvedęs ne vieną klientą. Liudytojas iš minėtos įmonės pirko bei nuomojosi automobilius. G. B. nurodė, kad jis tikrai kontaktavo su UAB „A.“ dėl T. T., sakė, jog jo pažįstamas nori išsinuomoti automobilį. Galimai pats ir nuvežė T. T. į UAB „A.“. Liudytojas teigė, kad jis neprašė, jog T. T. būtų suteikta nuolaidų. Dėl užstato taip pat nieko nederino. Nesigilino į tai, kam T. T. reikėjo automobilio. Kai dingo automobilis, liudytojui skambino, rašė UAB „A.“ atstovai, jis bendravo su vadybininku. Tuo metu buvo vienas vadybininkas. Vadybininkas rašė, klausė, kur yra automobilis, nes jo neranda. Liudytojas taip pat bandė su T. T. susisiekti. Vadybininkui pasakė, kad nežino, kur yra T. T., jis dingo be žinios. T. T. su liudytoju nebuvo susisiekęs, nė karto neskambino. Vienas bendras pažįstamas bandė susisiekti su T. T. motina. Liudytojas jokių žinių apie kaltinamąjį neturėjo, kol šis neatsirado. G. B. teigė, kad jis yra dirbęs su UAB „A.“, toje įmonėje nebuvo brangesnių automobilių nei 1000 ar 1500 Eur. „Toyota Sienna“ kaina nebus didesnė nei 1500 Eur. T. T. liudytojui sakė, kad buvo išvažiavęs į Italiją, po to nukeliavo į Airiją. Paklausus, kodėl negrąžino automobilio, T. T. pasakė, kad išsigando dėl nuomos, galvojo, kad priskaičiavo didelę nuomą, todėl nusprendė palikti tą automobilį ir viskas. Taip pat liudytojas nurodė, kad T. T. jam sakė, jog ruošiasi su automobiliu išvykti į užsienį, nedetalizavo, kur ir kokiu tikslu vyks. Sudarant sutartį dėl automobilio nuomos, nereikėdavo klausti vadybininko, ar galima važiuoti į užsienį. T. V. visą laiką duodavo žalią kortą, t. y. draudimą, kuris galioja užsienyje. Liudytojui vadybininko nereikėdavo nieko prašyti ir sakyti. Sutartyje yra skiltis dėl važiavimo į užsienį. Liudytojas su įmonės atstovu aptardavo tik kilometražą. Vadybininkas sakydavo, kad per mėnesį negalima viršyti 3000 kilometražo. Liudytojas automobilį imdavo ilgesniam laikotarpiui, todėl tas kilometražas išsiskaidydavo. UAB „A.“ tą patį „Toyota Sienna“ jau pardavinėjo. Visi įmonės automobiliai, kurie buvo nuomojami, buvo ir pardavinėjami. Jų toks verslo planas, kad kol automobilis neparduodamas, jie jį nuomoja. Liudytojas nematė automobilio, kurį išsinuomojo T. T., nuomos sutarties. Tuo metu, kai nuomodavo iš įmonės automobilius, taip pat ir iš tos pačios įmonės automobilius pirkdavo. G. B. teigė, kad vienas klientas tuo metu buvo davęs užklausą paieškoti „Toyota Sienna“. Jis rado tą „Toyota Sienna“, paklausė, kokia automobilio kaina. Automobilio kaina buvo 12000 Eur. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. B. parodė, kad su T. T. susipažino autoservise „Dagris“. Pokalbio metu jie apsikeitė telefono numeriais, o jis pamatęs, kad jo automobilis nuomotas, tiesiog paklausė, iš kur jis nuomoja automobilį. Jis atsakė, kad beveik du metus nuomojasi automobilį iš UAB „A.“. Vėliau T. T. jo paprašė sužinoti, ar minėta įmonė turi laisvų automobilių, o jis paskambinęs sužinojo, kad yra laisvų mašinų ir davęs kontaktinį telefoną T. T. pasakė, kad toliau su UAB „A.“ bendrautų pats. Antrą kartą matė T. T., kai jis paskambino apie 2018 m. gegužės 10 d. ir paprašė jį nuvežti iki Lukšio gatvėje esančios prekybos centro „RIMI“. Daugiau jis jo nematė, tik porą kartų kalbėjo telefonu. Jam buvo žinoma, kad T. T. ruošiasi vykti į užsienį, tačiau, kur tiksliai ir kokiais tikslais ruošėsi vykti, nebuvo žinoma. Kadangi iš UAB „A.“ darbuotojo gavo daugybę žinučių apie tai, kad T. T. įmonei negrąžino automobilio „Toyota Sienna“, o T. T. telefono numeris buvo išjungtas, todėl susisiekė per „Facebook“ paskyrą su T. T. seserimi. Sužinojo, kad T. T. nuo 2018 m. gegužės 26 d. yra dingęs be žinios ir šeimos nariai negali su juo susisiekti. Nemano, kad T. T. galėjo piktybiškai užvaldyti svetimą turtą, o tiesiog T. T. galėjo kažkas nutikti, dėl to jis ir negrąžina automobilio. Jam nėra žinoma, kur šiuo metu yra T. T., jokių ryšių su juo nepalaiko. (t. l, b. l. 149-150)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. P. parodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo užfiksuoti teisingai. Šiuo metu sūnus gyvena pas ją. Tuo metu nelabai palaikė santykių, nes liudytoja skyrėsi su sutuoktiniu. Su sūnumi bendravo nedaug. Bendravo apie tai, kaip sekasi, ar sveikas, gyvas, ar viskas gerai. Sūnus nepasakojo apie problemas. Ji nežino, kur sūnus gyveno tuo metu. Nežino, ką jis veikė Airijoje. Airijoje gyveno dukra. Nežino, ar sūnus gyveno pas seserį. Nei liudytoja, nei jos dukra nieko nežinojo apie T. T.. T. T. liudytojai paskambino tuomet, kai atsidūrė kalėjime. Po to, kai sūnus išvyko į Italiją, su juo nebendravo. Sūnus galėjo jai skambinti 2018 m. gegužės 20 d., nes ta diena yra vaikų gimimo diena. Sūnus skambino savo gimtadienio proga ir po to ryšys nutrūko.

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad jai nebuvo žinoma, kuo užsiiminėjo jos sūnus 2018 m. gegužės mėnesį, nežinojo, kuo jis dirba. Ji pati periodiškai T. T. duodavo pinigų. Mano, kad 2018 m. gegužės mėnesį T. T. turėjo pakankamai santaupų, kad galėtų sau leisti keliauti, nuomotis automobilį ir pan. Liudytoja neprisiminė, ar T. T. prieš išvykdamas sakė apie savo ketinimą keliauti. T. T. jai skambino iš Italijos, nepamena tikslios dienos, gal 2018 m. gegužės 20 d. Nepamena, ką T. T. sakė ir nepamena, ar tas pokalbis jai sukėlė kokių įtarimų, kad jam gali būti kažkas blogai. Mano, kad daugiau jis jai ir neskambino, o po kažkiek laiko ji paskelbė jo paiešką. Kai T. T. atvyko į Airiją, su ja nesusisiekė, jis paskambino tik iš kalėjimo (t. 1, b. l. 153-154).

Iš 2020 m. gegužės 28 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad UAB „A.“, kuri registruota (duomenys neskelbtini), vadybininkas T. V. pranešė, jog pagal 2018 m. gegužės 14 d. pasirašytą sutartį T. T., gimęs (duomenys neskelbtini), išsinuomojo automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo būti sugrąžintas 2018 m. gegužės 16 d., tačiau iki šiol nėra sugražintas. Protokole-pareiškime prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį įstatymo nustatyta tvarka. UAB „A.“ dėl nesugrąžinto automobilio padaryta materialinė žala (t. 1, b. l. 29-30).

Iš 2018 m. gegužės 14 d. automobilio nuomos sutarties matyti, kad T. T. nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. iš UAB „A.“ išsinuomojo automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), kurio vertė 18000 Eur. Nuomos sutartyje nurodytos pagrindinės šios sutarties sąlygos, taip pat ir tai, kad automobilis bus eksploatuojamas tik Lietuvos Respublikos ribose (t. 1, b. l. 118-120).

Iš 2018 m. gegužės 31 d. UAB „A.“ prašymo matyti, kad UAB „A.“ prašo paskelbti negrąžinto pagal nuomos sutartį automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paiešką. Nurodyta, kad automobilio sekimo įranga yra išmontuota, nes signalas nėra gaunamas šešias dienas, automobilio buvimo vieta nežinoma (t. 1, b. l. 46).

Iš Policijos sistemos Ieškomų kelių transporto priemonių išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška paskelbta 2018 m. gegužės 31 d. Automobilio paieška nutraukta 2018 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 47, 51).

Iš 2018 m. liepos 11 d. UAB „A.“ direktoriaus N. A. pareiškimo matyti, kad pagal T. T. 2018 m. gegužės 14 d. išnuomoto ir negrąžinto automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 18000 Eur, sekimo įrangos duomenis T. T. išvyko į Italiją be įmonės leidimo. Automobilio sekimo įranga yra išjungta, norint ją išjungti reikia išardyti automobilio dalį, todėl mano, kad sekimo įranga išjungta siekiant pasisavinti automobilį. Paskutinė žinomos automobilio koordinatės yra 45.872208,10 10.873728. Prie pareiškimo pateikiama CD su sekimo įrangos ataskaita. Pagal automobilio sekimo įrangos duomenis nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. matyti, kad automobilis 2018 m. gegužės 14 d. buvo Vilniuje, 2018 m. gegužės 15 d. Lenkijoje, 2018 m. gegužės 16 d. Čekijoje, Austrijoje, nuo 2018 m. gegužės 17 d. 13.03 val. Italijoje (t. 1, b. l. 31-45).

Iš automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), Transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio savininkas yra UAB „A.“ (t. l, b. l. 125).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės – 2014 metų laidos automobilio Toyota (USA) Sienna SE kaina Lietuvoje 2018 metų gegužės mėnesį – 16310 Eur (su PVM), kaina be PVM (13480 Eur) (t. 1. b. l. 53).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos 2018 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. liepos 3 d. susisiekus su T. T. motina G. G., gimusia (duomenys neskelbtini), ši paaiškino, kad jai buvo žinoma, jog sūnus išsinuomojo automobilį, su kuriuo planavo išvykti pakeliauti Italijoje, kad 2018 m. gegužės 20 d. per savo gimtadienį sūnus jai paskambino ir pasakė, kad jam viskas gerai ir jis šiuo metu yra Italijoje, Viva del Garde, miestelyje bei pasakė, kad greit atvažiuos į Lietuvą. Daugiau sūnus jai neskambino, jo telefonas buvo išjungtas. Ji 2018 m. birželio 5 d. kreipėsi į policiją dėl sūnaus dingimo, nes manė, kad sūnui galėjo nutikti kažkas blogo, kadangi jis visada su ja bendraudavo ir pranešdavo, kur jis yra (t. 2, b. 1. 47).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių policijos komisariato veiklos skyriaus viršininko 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašto „Dėl įvykdyto pavedimo“ matyti, kad vykdant paiešką dėl T. T. dingimo be žinios buvo gauta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. birželio 11 d. informacija, kad SIRENE Italijos nacionalinis skyrius patikslino įvykio datą, kada T. T. buvo pristatytas į Italijos policiją (Carabinieri Torbole), nes naudojosi viešbučio bei restoranų paslaugomis ir nesumokėjo už jam suteiktas paslaugas – T. T. 2018 m. gegužės 28 d. buvo pristatytas į Italijos policijos skyrių, nufotografuotas, daktiloskopuotas ir tą pačią dieną paleistas (t. 2, b. l. 49).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2018 m. rugpjūčio 9 d. pranešimo dėl ieškomo be žinios T. T. matyti, kad 2018 m. birželio 6 d. Italijos policija Tore del Benaco krante rado paliktą valtį, kurioje buvo drabužiai, asmens tapatybės dokumentas, išduotas T. T. vardu, ir dokumentai apie automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą. Italijos policijos įtarimu T. T. siekė imituoti savo mirtį. T. T. 2018 m. birželio 17 d. buvo sulaikytas Desenzano del Garda policijos už alkoholio vagystę iš parduotuvės. T. T. buvo pristatytas į ligoninę, kur buvo patikrinta jo sveikatos būklė bei nustatyta, kad jis sveikas. Policijos pareigūnams T. T. teigė, kad dieną prieš šį įvykį kalbėjo su savo motina ir patvirtino jai, kad jaučiasi gerai. 2018 m. liepos 27 d. Italijoje, Nago-Torbole, buvo rastas automobilis Toyota su vokiškais, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilio salone buvo rasta draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto T. T. vardu, kopija, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA RM944, planšetinis kompiuteris Samsung Galaxy, kalnų dviratis. Vokietijos teisėsaugos institucijos Italijos policiją informavo, kad, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduoti automobiliui „Toyota Sienna“, VIN: (duomenys neskelbtini), o automobilis, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo registruotas Vokietijoje, rastas automobilis yra saugomas automobilių saugojimo aikštelėje Italijoje, Arco (TN), Via Delle Graze 19 (t. 2, b. l. 51).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2018 m. rugsėjo 4 d. protokolo matyti, kad T. V. pateikė el. laišką – susirašinėjimą su Italijos policijos pareigūnais dėl surasto UAB „A.“ priklausančio automobilio „Toyota Sienna“ atsiėmimo (t. 1, b. 1. 89–117).

UAB „A.“ įgaliotas asmuo byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3325 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 55-62).

Iš UAB „A.“ rašto dėl civilinio ieškinio atlyginimo bei 2020 m. rugsėjo 29 d. bankinio mokėjimo nurodymo matyti, kad T. T. atlygino civiliniu ieškiniu pareikštą turtinę žalą, UAB „A.“ dėl to pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 66-67).

Iš Lietuvos Respublikos policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto bei 2020 m. rugsėjo 3 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. T. perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidas sudaro 1938,93 Eur suma (t. 2, b. l. 83-86).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad T. T. 2018 m. gegužės 14 d. iš UAB „A.“ išsinuomojo automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina automobilio nuomos sutartis, kaltinamojo T. T., liudytojų T. V. bei N. A. parodymai, iš dalies liudytojo G. B. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys. Automobilio nuomos sutartyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad automobilis „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. T. buvo išnuomotas trims dienoms, t. y. nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. gegužės 16 d. Automobilio nuomos sutartį sudarę subjektai (UAB „A.“, veikusi per atstovą, ir T. T.) sutarė, kad minėtas automobilis bus eksploatuojamas tik Lietuvos Respublikos ribose (t. 1, b. l. 120). Taip pat šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai įrodyta, kad T. T. sutartyje nurodytu laiku išsinuomoto automobilio negrąžino savininkui, automobiliu išvyko iš Lietuvos Respublikos, nuvyko į Italijos Respubliką, kur automobilį paliko, apie automobilio likimą UAB „A.“ atstovų niekaip neinformavo. Šiuos faktus patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų T. V., N. A., iš dalies G. B. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duomenys užfiksuoti UAB „A.“ atstovo 2018 m. gegužės 28 d. protokole-pareiškime, 2018 m. gegužės 31 d. prašyme paskelbti automobilio paiešką bei 2018 m. liepos 11 d. pareiškime, kuriame nurodomos paskutinės žinomos automobilio buvimo koordinatės. Taigi nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad T. T. automobilio nuomos sutarties pagrindu buvo patikėtas UAB „A.“ priklausantis turtas, t. y. automobilis „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaltinamasis turėjo teisę naudotis pagal sutartyje nustatytas sąlygas, dėl kurių jis pats ir susitarė su turto savininko atstovu, tačiau šių sutarties sąlygų nesilaikė.

Teigtina, kad pasisavinimo esmę sudaro tai, jog kaltininkas jam patikėtą turtą neteisėtai neatlygintinai paverčia savu turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir tuo padaro žalą turto savininkui. Turto pasisavinimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog neteisėtai ir neatlygintinai svetimą turtą paverčia savu, numato, kad dėl jo veiksmų teisėtas turėtojas neteks turto, ir to nori. T. T. viso proceso metu tvirtino, kad jis tikėjosi, jog galės naudotis automobiliu ilgesnį laiką, nei nurodyta sutartyje, jis prarado automobilį dėl objektyvių priežasčių, apie automobilio praradimą neinformavo UAB „A.“ atstovų, nes neturėjo tokios galimybės, vėliau sužinojo, jog įmonė automobilį susigrąžino, todėl nebebuvo jokio tikslo kreiptis į jos atstovus. Vis tik baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais, paneigia dalį kaltinamojo teiginių, o kitos dalies jo teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

T. T. aiškino, kad jis su UAB „A.“ atstovu tarėsi dėl galimybės išsinuomoti automobilį ilgesniam laikui, t. y. 10-14 dienų, o įmonės vadybininkas kategoriškai nepasakė, jog ilgesniam terminui automobilis negali būti išnuomotas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis yra nurodęs, kad minėjo įmonės vadybininkui, jog automobiliu ketina vykti į užsienį. Tokius T. T. teiginius iš esmės paneigia liudytojo T. V. parodymai, kuriais nesivadovauti nėra jokio pagrindo, taip pat liudytojo N. A. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas T. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad T. T. iš tikrųjų prašė išnuomoti pasirinktą automobilį ilgesniam laikui. Tuo pačiu liudytojas paaiškino, kad jis tuo metu nebuvo įsitikinęs, jog galės išnuomoti automobilį prašomam terminui, todėl nuomos sutartis su kaltinamuoju buvo sudaryta trims dienoms. Su T. T. buvo sutarta, kad jie susiskambins ir liudytojas patikslins, ar galima tęsti automobilio nuomą. Vėliau su T. T. susiekti telefonu nepavyko, o pagal automobilio sekimo įrangą buvo nustatyta, kad automobilis yra užsienyje. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad jo parodymai yra užfiksuoti teisingai. Iš apklausos, kuri vyko 2018 m. rugsėjo 4 d., turinio matyti, kad T. V. nurodė, jog T. T. domėjosi galimybe nuomotis automobilį ilgesnį laiką, tačiau jam buvo atsakyta, kad automobilis turi būti grąžintas 2018 m. gegužės 16 d. Su kaltinamuoju buvo susitarta, kad, kai jis grąžins automobilį, tuomet bus sprendžiama dėl kito automobilio nuomos. Vis tik T. T. susitarimo nesilaikė, automobilio sutartą dieną negrąžino, telefonu su juo susisiekti nepavyko, pagal automobilio sekimo įrangą buvo nustatyta, kad automobilis yra užsienyje (t. 1, b. l. 78-79). Iš esmės tokias pačias aplinkybes dėl automobilio nuomos termino liudytojas nurodė ir apklausos, vykusios 2020 m. rugsėjo 30 d., metu. Šios apklausos metu T. V. nurodė, kad automobilio T. T. ilgesniam laikui negalėjo išnuomoti, nes šiuo automobiliu domėjosi kitas klientas. T. T. turėjo grąžinti automobilį sutartyje nurodytu laiku ir tuo atveju, jeigu jam reikės automobilio, kaltinamajam turėjo būti išnuomotas kitas automobilis (t. 1, b. l. 81-82). Taigi T. V. parodymai, vertinant juos kartu su automobilio nuomos sutartyje užfiksuotais duomenis, susijusiais su automobilio nuomos terminu, leidžia daryti išvadą, kad su T. T. buvo susitarta, jog automobilis turi būti grąžintas 2018 m. gegužės 16 d. ir tik tuomet bus sprendžiama dėl nuomos termino pratęsimo ar kito automobilio išnuomavimo, o T. T. aiškiai turėjo suprasti ir suprato, kada jis privalo grąžinti automobilį jo savininkui sutartu laiku. Čia pastebėtina, kad pats T. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis, išsinuomodamas automobilį, tiksliai žinojo, kad automobilio negrąžins 2018 m. gegužės 16 d.

Iš liudytojo T. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis nebeprisiminė, ar su T. T. bendravo dėl galimybės eksploatuoti automobilį užsienyje. Tuo pačiu jis paaiškino, kad tam, jog asmuo neišvažiuotų į užsienį, kartu su automobiliu nėra perduodami visi reikiami dokumentai. Be to, automobilio nuomos sutartyje yra speciali grafa, kurioje nurodoma, kur galima naudotis išnuomotu automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad pagal sudarytą automobilio nuomos sutartį T. T. neturėjo teisės automobiliu išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos teritorijos (t. 1, b. l. 72-74). Vėlesnės apklausos metu liudytojas nurodė, kad T. T., sudarydamas sutartį, domėjosi, ar automobiliu galima išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, kadangi ketino vykti į Lenkijos Respubliką (t. 1, b. l. 78-79). Kitos apklausos metu liudytojas T. V. nurodė, kad, išnuomojant automobilį, T. T. nebuvo perduoti originalūs automobilio registracijos dokumentai. Originalūs dokumentai neperduodami klientams tam, kad nebūtų galima automobiliu išvykti į užsienį, parduoti automobilio ir pan. Tuo atveju, jeigu T. T. klausė, ar automobiliu galima išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, jam negalėjo atsakyti, kad tai daryti galima. Liudytojas negalėjo leisti T. T. automobiliu išvykti į užsienį (t. 1, b. l. 81-82). Taigi aptarti liudytojo parodymai, juos vertinant su automobilio nuomos sutartimi, kurioje nurodyta, jog automobilį galima eksploatuoti tik Lietuvos Respublikoje, leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų kaltinamasis neturėjo teisės UAB „A.“ priklausančiu automobiliu išvykti iš Lietuvos Respublikos, jog jis žinojo, kad automobiliu gali naudotis tik Lietuvoje, dėl galimybės automobiliu išvykti į užsienį nebuvo susitarta nei sutartyje, nei žodžiu.

Pažymėtina, kad liudytojas N. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad išnuomotu automobiliu į užsienį galima išvykti tik tuo atveju, jeigu klientu yra pasitikima, jeigu jam tokia teisė yra suteikiama. Sutartyje dėl automobilio nuomos yra nurodoma, kur bus eksploatuojamas automobilis. Išnuomojant automobilį, klientui yra pateikiamos tik dokumentų kopijos tam, kad jis negalėtų vykti į užsienį. Tokie liudytojo parodymai dar kartą patvirtina, kad išsinuomotu automobiliu į užsienį galima vykti tik dėl to iš anksto susitarus su įmonės atstovu, tokį susitarimą įtvirtinus nuomos sutartyje, gavus reikiamų dokumentų originalus.

Įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuotina, kad T. T. su UAB „A.“ priklausančiu automobiliu, nesusitaręs su įmonės atstovu, nesilaikydamas sudarytos sutarties sąlygų, elgėsi kaip su savu, t. y. 2018 m. gegužės 15 d. (pagal seklys.lt duomenis (t. 1, b. l. 40)) išvyko iš Lietuvos Respublikos į Italijos Respubliką, kur galiausiai šį automobilį, apie jo likimą niekam nepranešęs, paliko. Akivaizdu, kad T. T. elgdamasis nurodytu būdu suvokė, kad su UAB „A.“ automobiliu elgiasi kaip su savu ir dėl jo neteisėtų veiksmų paminėta įmonė patirs žalos.

Iš liudytojo T. V. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis po to, kai baigėsi automobilio nuomos terminas, bandė telefonu susiekti su T. T.. Su T. T. telefonu pavyko susiekti tik 2018 m. gegužės 26 d. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad, susisiekus su T. T., šis jam nurodė, jog bandys sugrįžti į Lietuvą, taip pat pasakė, kad pametė išnuomoto automobilio raktus ir nežino, kada sugrįš. Taigi tokie liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, jog T. T. 2018 m. gegužės 26 d. vis dar naudojosi automobiliu. Tuo pačiu aptarti liudytojo parodymai paneigia T. T. versiją, kad jis 2018 m. gegužės 17 ar 18 d. neturėjo galimybės priimti jokių sprendimų dėl išsinuomoto automobilio, nes buvo pabėgęs nuo asmenų, kurie ketino Italijos Respublikoje daryti nusikalstamas veikas ir į jų darymą įtraukti kaltinamąjį. Teismo vertinimu, kaltinamasis, jeigu jis iš tikrųjų būtų praradęs automobilį, neturėjo jokio pagrindo slėpti nuo turto savininko atstovo informacijos apie šio automobilio praradimą bei klaidinti dėl to, kodėl nėra grąžinamas automobilis.

Kaltinamojo versiją, kad jis automobilį paliko Italijos Respublikoje dėl objektyvių priežasčių, neturėjo galimybės grąžinti šio automobilio savininkui, iš dalies paneigia ir liudytojos G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, jog T. T. galimai 2018 m. gegužės 20 d. skambino jai iš Italijos. Pokalbis su sūnumi jai nesukėlė įtarimų dėl to, kad jam galėtų būti kažkas negerai. Teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo užfiksuoti teisingai bei nurodė, kad gegužės 20 diena yra jos sūnaus gimtadienis, todėl sūnus jai ir skambino. Liudytojos teiginiai iš esmės sutampa su policijos pareigūno 2018 m. liepos 3 d. tarnybinio pranešimo turiniu, iš kurio matyti, kad telefonu buvo susiekta su T. T. motina, kuri paaiškino, jog ji su sūnumi telefonu bendravo 2018 m. gegužės 20 d., sūnus jai nurodė, kad jam viskas gerai, jis yra Italijoje, greitai atvažiuos į Lietuvą. Taigi liudytojos G. P. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei teigia T. T., jam nebuvo kilusi jokia grėsmė, dėl kurios jis prarado automobilį.

Liudytojų T. V. ir G. P. parodymai leidžia konstatuoti ir tai, kad T. T. bent jau iki 2018 m. gegužės 26 d. turėjo objektyvią galimybę pranešti apie neva kilusias problemas, apie tariamai prarastą automobilį Lietuvoje esantiems asmenims. Be to, nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad tuo atveju, jeigu T. T. buvo kilusi kokia nors grėsmė, jis turėjo galimybę kreiptis pagalbos į Italijos teisėsaugos institucijų atstovus. Vis tik dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių kaltinamasis to nedarė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su Italijos teisėsaugos institucijų atstovais T. T. buvo susidūręs 2018 m. gegužės 28 d., kai dėl padarytų teisės pažeidimų buvo pristatytas į policijos skyrių, taip pat jis buvo sulaikytas ir 2018 m. birželio 17 d. už padarytą teisės pažeidimą. Antrojo sulaikymo metu buvo patikrinta T. T. sveikata, su juo buvo bendraujama ir jis nurodė, kad dieną prieš tai bendravo su savo motina bei jai patvirtino, kad jaučiasi gerai. T. T. nei vienu atveju Italijos pareigūnams nenurodė informacijos, kuri būtų bent kiek panaši į tą, kurią jis nurodė šio baudžiamojo proceso metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog UAB „A.“ priklausantis automobilis 2018 m. gegužės 17 d. buvo Riva del Garda mieste, kuris nuo vietos, kurios policijos pareigūnai pirmą kartą (2018 m. gegužės 28 d.) sulaikė T. T., yra nutolęs apie 10 kilometrų. Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad kaltinamasis per šiek tiek daugiau nei savaitę esmingai nenutolo nuo vietos, į kurią atvyko nuomotu automobiliu ir kur tariamai buvo išgąsdintas savo bendrakeleivių, nuo kurių, palikęs automobilį, pabėgo. Mieste, kurio policijos pareigūnai buvo sulaikę kaltinamąjį, 2018 m. liepos 27 d. buvo rastas ir UAB „A.“ priklausantis automobilis. Be to, vieta, kurioje kaltinamasis buvo sulaikytas pirmą kartą, nuo vietos, kur jis buvo sulaikytas antrą kartą (2018 m. birželio 17 d.), yra nutolusi apie 100 kilometrų atstumu, o vieta kurioje 2018 m. birželio 6 d. buvo rasta valtis su T. T. dokumentais ir kitais daiktais (mobiliojo ryšio telefonu, planšetiniu kompiuteriu, kalnų dviračiu), yra maždaug pusiaukelėje tarp kaltinamojo sulaikymo vietų. Aptarti faktai rodo, kad T. T. iš esmės tame pačiame regione buvo daugiau nei mėnesį, kas leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų kaltinamasis leido laiką taip, kaip buvo suplanavęs ar kaip norėjo, o ne bandė išvengti kontaktų su neva jam bei jo šeimos nariams galinčiais pakenkti asmenimis, sugrįžti į Lietuvą ar nuvykti į kitą valstybę.

Teismas atkreipia dėmesį ir į teisiamojo posėdžio metu duotus liudytojo G. B. parodymus, kurie taip pat leidžia daryti išvadą, kad T. T. pasisavino automobilį. Šis liudytojas nurodė, kad, T. T. paklausus, kodėl jis negrąžino automobilio, kaltinamasis atsakė, jog išsigando dėl nuomos, galvojo, kad bus priskaičiuota didelė suma, todėl nusprendė palikti tą automobilį ir viskas. Tokie liudytojo teiginiai akivaizdžiai rodo, kad T. T. automobilį, nieko nepranešęs jo savininkui, Italijos Respublikoje paliko, nes paprasčiausiai nenorėjo vykdyti įsipareigojimų. Tuo pačiu T. T. turėjo suprasti ir suprato, kad UAB „A.“ galimybės susigrąžinti turtą bus apsunkintos ar net neįmanomos, taip pat, įvertinus tai, kad kaltinamasis išvyko į Airiją, jis turėjo suprasti ir suprato, jog įmonė neturės realių galimybių išsireikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka.

Tvirtinti, kad tarp T. T. ir UAB „A.“ susiklostė santykiai, kurie vertintini vien tik kaip civilinio teisinio pobūdžio, atsižvelgus į kaltinamojo veiksmus, kurie buvo aptarti anksčiau, nėra pagrindo. Tuo pačiu pabrėžtina, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog UAB „A.“ teisių gynimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis dėl kaltinamojo veiksmų buvo visiškai neperspektyvus. UAB „A.“ atstovai be teisėsaugos institucijų įsikišimo negalėjo nustatyti, kur yra įmonei priklausantis automobilis, be to, jiems nebuvo žinoma kaltinamojo buvimo vieta, kuri paaiškėjo tik praėjus beveik dvejiems metams po nusikalstamų veiksmų padarymo, su kaltinamuoju nebuvo realių galimybių susisiekti. Taigi, kaip minėta, T. T. sąmoningais neteisėtais veiksmais buvo užkirstas kelias vykdyti sutartį, sumenkinta UAB „A.“ galimybė atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtas yra didelės vertės tuomet, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 12500 Eur. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra nustatyta, jog automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį T. T. išsinuomojo iš UAB „A.“ vertė buvo ne mažesnė nei 16000 Eur. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie konkretaus turto įsigijimo kainą, tačiau šis turtas prarandamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, jo vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų galima nustatyti, kokia buvo automobilio „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina, tačiau, įvertinus tai, kad šis automobilis po įsigijimo buvo tvarkomas taip, jog būtų tinkamas eksploatacijai, yra akivaizdu, jog jo įsigijimo kaina neatitinka jo vertės tuo metu, kai jis nuomos sutarties pagrindu buvo perleistas kaltinamajam.

Iš automobilio nuomos sutarties turinio matyti, kad „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties sudarymo metu buvo įvertintas 18000 Eur. Būtent tokią automobilio vertę nurodė ir liudytojai T. V. bei N. A.. Pastebėtina, kad pats T. T. teisiamojo posėdžio nurodė, jog jis apžiūrėjo automobilį ir jokių defektų nepastebėjo. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės – 2014 metų laidos automobilio Toyota (USA) Sienna SE kaina Lietuvoje 2018 metų gegužės mėnesį buvo 16310 Eur (su PVM), kaina be PVM (13480 Eur) (t. 1. b. l. 53). Viešai skelbiamoje informacijoje apie VšĮ „Emprekis“ sistemą nurodoma, jog joje vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose (http://www.emprekis.lt). Tuo pačiu čia pastebėtina, kad šiuo atveju VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutinė automobilio kaina reikšmingai nesiskiria nuo automobilio vertės, nurodytos automobilio nuomos sutartyje. Teismas konstatuoja, kad abejoti transporto priemonės vertę patvirtinančių duomenų teisingumu, kurių nepaneigia jokie kiti byloje esantys duomenys, nėra jokio pagrindo.

T. T. gynėjas teismui pateikė duomenis, gautus iš VĮ „Regitra“, iš kurių matyti, jog 2018 metais Lietuvoje buvo registruota dešimt 2014 metais pagamintų automobilių „Toyota Sienna“ pirkimo-pardavimo sandorių. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mažiausia kaina, už kurią buvo parduotas toks automobilis, buvo 900 Eur, o didžiausia kaina buvo 27425 Eur, šešių sandorių vertė neviršijo 3000 Eur, o dviejų sandorių vertė buvo 15000 Eur ir 16500 Eur (t. 3, b. l. 39). Kaltinamojo gynėjo įsitikinimu, UAB „A.“ priklaususio automobilio vertė šiuo atveju turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į nurodytų pardavimų kainų aritmetinį vidurkį, t. y. 7112,59 Eur. Su tokiu teiginiu negalima sutikti, kadangi yra visiškai akivaizdu, jog kaltinamojo gynėjo pateikti duomenys atspindi ne konkrečios rūšies automobilių rinkos kainą, o konkrečių automobilių vertę, t. y. įvertinus jų techninę būklę ir pan. Nekyla abejonių, kad pateiktuose duomenyse nurodyti automobilių kainų skirtumai nėra nulemti konkrečios rūšies automobilio rinkos svyravimų, o, kaip jau minėta, yra nulemti konkretaus parduoto automobilio būklės konkrečiu metu.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje yra be jokių pagrįstų abejonių įrodyta, jog T. T. pasisavino UAB „A.“ turtą, t. y. automobilį „Toyota Sienna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė ne mažesnė nei 16000 Eur, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo motyvai dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų.

Teismas nenustatė T. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad teismų praktikoje žalos atlyginimas pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys atlygino ar pašalino visą turtinę žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019 ir kt.).

Skirdamas T. T. bausmę už jos padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų nuosavybei kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Darydamas šį nusikaltimą T. T. veikė tiesiogine tyčia. Taip pat teismas įvertina tai, kad T. T. Lietuvos Respublikoje nėra teistas, tačiau yra padaręs teisės pažeidimus užsienio valstybėse (2014 metais yra teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už nusikaltimo nuosavybei padarymą, taip pat Vokietijos Federacinėje Respublikoje 2016 metais du kartus buvo trauktas teisinėn atsakomybėn už kitokio pobūdžio teisės pažeidimus, o 2019 metais Airijos Respublikoje yra baustas už tai, kad pasirodė viešoje vietoje būdamas apsvaigęs), nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir administracinio nusižengimo nuosavybei padarymą. Kaltinamasis nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad T. T. šio proceso metu buvo taikomas suėmimas nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d., o nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, kurios sąlygų kaltinamasis laikėsi.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija už šioje normoje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju net ir minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas T. T., įvertinus jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, būtų netikslingas ir prieštarautų teisingumo principui. Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima efektyviau pasiekti T. T. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, suteikiančias teismui teisę paskirti švelnesnę, nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Šiuo atveju įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. T. T. nustatytinas maksimalus laisvės apribojimo bausmės dydis, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę, T. T. šiuo atveju nėra tikslinga skirti intensyvią priežiūrą, tačiau yra būtina jį įpareigoti dešimt mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (šis įpareigojimas turi padėti kaltinamajam koreguoti savo elgesį teigiama linkme, geriau suprasti savo veiksmų ir dėl jų galinčių kilti bei kylančių pasekmių ryšį) (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (šis įpareigojimas užtikrins, kad kaltinamasis turės pajamų, iš kurių galės tenkinti savo būtiniausius poreikius, jį drausmins, sulaikys nuo neteisėtų veiksmų nuosavybei darymo) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), pirmuosius laisvės apribojimo bausmės vykdymo metus būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymuisi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose (šis įpareigojimas drausmins kaltinamąjį ir leis bausmę vykdančiai institucijai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos) (BK 48 straipsnio 6 dalis). Kaltinamajam, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, BK 71 straipsniu, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas paskatins kaltinamąjį dar kartą įvertinti savo neteisėtų veiksmų keliamas pasekmes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 16 d., T. T. nurodė, jog jis turi galimybę įsidarbinti, galėtų dirbti savo motinos įmonėje virėju ar maisto išvežiotoju, be to, 2021 m. vasario 17 d. vykusiame teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad šiuo metu jis galėtų įsigyti tokį automobilį, kurį išsinuomojo iš UAB „A.“. Aptarti kaltinamojo teiginiai rodo, kad jam neturi kilti problemų, susijusių su skiriamų įpareigojimų vykdymu. Minėtų įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaltinamajam užtikrins tiek paties kaltinamojo, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą. Čia pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu kaltinamasis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į T. T. skiriamą bausmę turi būti įskaitytas Arijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d., viena suėmime išbūta diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

T. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas bei 3000 Eur užstatas, pradėjus bausmės vykdymą, naikintinos. Užstatas grąžintinas jo davėjui (piniginę įmoką į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą įmokėjo G. P. (t. 2, b. l. 148)).

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB „A.“ atstovas direktorius N. A. nurodė, jog ji atsiima civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Esant tokioms aplinkybėms, UAB „A.“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tuo pačiu teismas pažymi, jog atsiėmus civilinį ieškinį, asmuo nepraranda teisės prašyti atlyginti patirtą žalą civilinio proceso nustatyta tvarka.

Iš Lietuvos Respublikos policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto bei 2020 m. rugsėjo 3 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „V.“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitos-faktūros Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. T. perdavimo pagal Europos arešto orderį išlaidas sudaro 1938,93 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1-5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, 2K-210/2011, 2K-321/2013 ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju T. T. ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimais T. T.buvo pripažintas įtariamuoju (t. 2, b. l. 41-42) ir buvo paskelbta jo paieška (t. 2, b. l. 44). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi T. T.buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2, b. l. 109). Europos arešto orderis T. T. buvo išduotas 2019 m. kovo 21 d. (t. 2, b. l. 68-70). T. T. į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį buvo pristatytas 2020 m. rugpjūčio 18 d. (t. 2, b. l. 87). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad T. T. žinojo apie prieš jį vykstantį baudžiamąjį procesą, jog jis buvo tinkamai informuotas apie jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ar apie paskelbtą jo paiešką. Taigi teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju, ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl kaltinamojo T. T. sąmoningų veiksmų, siekio išvengti dalyvavimo procese.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam laisvės apribojimą dvejiems metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 6 dalimi, jį įpareigoti:

- dešimt mėnesių nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

- per pirmuosius laisvės apribojimo metus būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, T. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į T. T. paskirtą bausmę įskaityti Arijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

T. T. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą bei 3000 Eur užstatą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti. Užstatą grąžinti jo davėjui (piniginę įmoką į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą įmokėjo G. P. (t. 2, b. l. 148)).

UAB „A.“ pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią T. T. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. T. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis