Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1249-516/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-09
Bylos Nr.
2A-1249-516/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-07516-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
Vidai A
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1249-516/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07516-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Vidai A. V. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš ieškovės V.A. V. 32 711, 85 Lt patirtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), kurias sudaro: 720 Lt išlaidos susijusios su nekilnojamojo turto vertinimu, 124 Lt VĮ Registrų centro pažymos, 1 000 Lt kredito sutarties forminimas, 282 Lt ir 35 Lt vertimai, 3 822, 16 Lt kelionė į Bulgariją, 26 230, 92 Lt sumokėti rankpinigiai, 497, 77 Lt dokumentų persiuntimas. Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 1978 m. rugpjūčio 8 d. sudarė santuoką su atsakove. 1996 m. balandžio 10 d. santuoka nutraukta, sutuoktinių turtas nepadalintas. Santuokoje įsigijo: 1) butą esantį (duomenys neskelbtini); 2) sodo pastatą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini).; 3) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas esantis (duomenys neskelbtini), 2003 m. liepos 1 d. buvo parduotas už 129 000 Lt, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovę, kad jam būtų grąžinta 64 500 Lt, tačiau ji pusės pinigų sumos negrąžino, nes nurodė, jog jų neturi. Tačiau tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo suteikti teisę ieškovui parduoti sodo namą pagal atsakovės pasirašytą įgaliojimą. 2007 m. pabaigoje ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo įkeisti sodo namelį su priklausiniais, kuri sutiko išduoti į galiojimą šiam sandoriui, neprieštaravo, kad šis nekilnojamasis turtas būtų įkeistas ieškovo naudai. Tai, kad atsakovė sutiko atvykti pas notarą ir duoti įgaliojimą, įrodo ir ieškovo užsakyta pažyma sandoriui. 2007 m. gruodžio mėnesį ieškovui siekiant gauti paskolą AB „Hansabankas“ nekilnojamajam turtui Bulgarijoje įsigyti, atsakovė atsisakė suteikti įgaliojimą ieškovui įkeisti jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį sodo namelį. Ieškovas teigimu, dėl to jis patyrė tiesioginę žalą, kurią atsakovė turi atlyginti CK 6.165 straipsnio 4 dalies pagrindu.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-12-01 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas iš ieškovo atsakovei priteisė 1815, 02 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas įvertinęs atsakovės, liudytojų paaiškinimus padarė išvadą, kad užsakytos pažymos nebuvo panaudotos sandoriams sudaryti dėl to, kad ieškovas neatvyko pas notarę.

Teismas sprendė, kad derybos vyko dėl santuokoje įgyto turo pasidalinimo. Šalių derybų objektas buvo atsakovės įgaliojimas leisti ieškovui įkeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį sodo namą. Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Teismo teigimu, įgaliojimas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia. Tai reiškia, kad sudarant įgaliojimą visų pirma jame turi būti išreikšta tikroji įgaliotojo valia. Įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi būti patvirtintas notaro. Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo išduoda įgaliojimą įkeisti jam priklausantį turtą, tikroji jo valia turi būti išreiškiama rašytine forma, o teisinę galią iš esmės įgyja patvirtinus notarui. Įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad atsakovė savo tikrosios valios dėl jai priklausančio sodo namo ir žemės sklypo įkeitimo, nebuvo išreiškusi, nes jos valia nebuvo išreikšta rašytine forma. Ketindama leisti įkeisti jai priklausantį turtą, atsakovė kėlė tam tikras sąlygas, o būtent siekė, kad būtų perleistas nuosavybės teise butas, esantis Rinktinės gatvėje.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas teisės normas, teismas laikė, kad atsakovė turėjo teisę bet ne pareigą leisti įkeisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, juolab, kad įkeitus jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ji būtų užtikrinus ne savo esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimą įvykdymą, o savo buvusio sutuoktinio. Šalims nesutarus dėl turto pasidalinimo, jos turi teisę kreiptis į teismą. Įstatymas nenustato atsakomybės už tai, kad nesutikus su atitinkamomis sąlygomis, vienam iš buvusių sutuoktinių kyla atsakomybė. Teismo nuomone, prievolių teisės normos, šiuo atveju taikytinos tik kiek, kiek sprendžiant klausimus dėl santuokoje įgyto turto, jos nereglamentuotos civilinio proceso kodekso trečios ir ketvirtos knygos nuostatose. Įstatyme nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir įstatyme nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teismo nuomone, šalims pradedant derybas dėl vienokios ar kitokios sutarties sudarymo, pagrindinis elementas yra derybų objektas, kuriam nesant ar šalims nepriėjus vieningo sprendimo dėl ko bus deramasi, derybų pradžia apskritai neįmanoma. Teismo teigimu, šiuo atveju, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad šalys derėjosi dėl skirtingų objektų, t. y. atsakovė siekė, kad jai būtų perleista buto dalis asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu ieškovas teigė, kad jis pažadėjo atsisakyti reikalauti pinigų už parduotą butą. Ieškovo nurodyta teisė atsisakyti reikalauti pinigų prieštarautų CPK 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nurodančioms kad atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja.

Atsižvelgiant į į tai teismas padarė išvadą, kad šalys ikisutartinių derybų nebuvo pradėjusios, o sprendė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo klausimus, todėl atsakovei negali kilti atsakomybė už tai, kad ieškovas savo interesais sudarė nekilnojamojo turto pirkimo sandorius. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas neneigė, jog turėjo ir kito nekilnojamojo turto, todėl teismo nuomone, siekdamas išvengti nuostolių atsiradimo turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad jų neatsirastų. Juolab, kad iki ieškovui sudarant nekilnojamojo turto išankstinio pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovė savo valios, dėl įkeitimo, nebuvo išreiškus kaip to reikalauja įstatymas.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-01sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

ieškovas nuosekliai aiškino, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas, pagal kurį šalys susitarė, jog jos sudarys ½ dalies buto (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovė ieškovui sumokės pusę buto (duomenys neskelbtini)vertės. Apeliantas pažymi, kad šią aplinkybę pažymi tai, jog jis buvo užsakęs VĮ Registrų centro pažymą buto pardavimui, o ne dovanojimui ar kitokiam neatlygintiniam perleidimui. Apelianto nuomone, tik atlygintinas ½ dalies buto perleidimas atitiko teisingumo principą. Ieškovas su atsakove buvo susitarę, jog apeliantas iš atsakovės nereikalaus už (duomenys neskelbtini) butų gautų pinigų ir už tai atsakovė duos apeliantui sutikimą įkeisti sodo namelį, su vėlesne galimybe jam sodo namelį realizuoti ir taip grąžinti paskolą ar jos dalį. Pagal atsakovės aiškinimą jai turėjo atitekti visi pinigai už (duomenys neskelbtini) butą, ieškovo buto (duomenys neskelbtini) dalis, o ieškovui – tik teisė įkeisti sodo namelį. Apelianto nuomone, toks susitarimai neatitiktų teisingumo principo. Ieškovas taip pat pažymi, kad po to, kai atsakovė notarų biure turėjo duoti sutikimą sodo namelio įkeitimui, kai apeliantas jau buvo užsakęs VĮ Registrų centro pažymas sandoriams, ji pareiškė, kad pinigų ieškovui už ½ dalį buto (duomenys neskelbtini)nemokės ir sutikimą sodo namelio įkeitimui ji duos tik su ta sąlyga, kad ½ dalį (duomenys neskelbtini) buto ieškovas jai perleis neatlygintinai. Atsakovė savo nusistatymo nepakeitė, todėl nuvykti į notarų biurą apeliantui nebuvo prasmės;dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pažymi, jog atsakovė ne kartą pripažino, jog ji apeliantui buvo pažadėjusi duoti įgaliojimą įkeisti sodo namelį. Remdamasis šiuo pažadu ir tikėdamasis, kad atsakovė jo laikysis, apeliantas sudarė sutartį su banku, kurioje buvo numatyta, kad paskola turi Bulgarijoje pirkimui ieškovui bus suteikta tik tuo atveju, jeigu jis įkeis sodo namelį. Apeliantas mano, kad atsakovė, kaip nesąžininga šalis, turėtų atlyginti ieškovo nuostolius, kadangi jo patirti nuostoliai buvo tiesioginė nesąžiningų ir neatsakingų atsakovės veiksmų pasekmė. CK 6.165 str. 4 d. suteikia ieškovui teisę reikalauti atlyginti derybų metu patirtas išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V.A. V. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovės nuomone, ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimo Nr. 3K-P-382/2006 išaiškinimais, nes šalys nesudarė jokio preliminaraus susitarimo. Anot atsakovės šalių elgesys turi vertinamas pagal CK 6.163 straipsnio nuostatas, pagal kurias šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas šalių susitarimas. Atsakovė mano, kad galima padaryti išvadą, jog šalys derėjosi, tačiau ieškovui nutraukus pasiektą žodinį susitarimą, t. y. neatvykus pas notarę šalių derybos nutrūko dėl ieškovo kaltės. Be to, atsakovė pažymi, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė jos kaltės dėl patirtų nuostolių ir neteisėtų veiksmų. Ieškovo elgesys turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnio nuostatas, t. y., kad civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Atsiliepime pažymima, jog ieškovas išankstinę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo Bulgarijoje sutartį sudarė 2007 m. rugsėjo 13 d., kuria jau iki 2007 m. spalio 15 d. įsipareigojo sumokėti avansą, t. y. finansinius įsipareigojimus prisiėmė iki kredito sutarties su AB bankas „Hansabankas“ sudarymo (2007 m. lapkričio 28 d.), ir iki tol, kol kreipėsi dėl sutikimo įkeisti sodo namą. Be to, atsakovė pažymi, kad kreditas buvo paimtas tik metų laikotarpiui, o tai reiškia, kad bankas įvertino ieškovo finansines galimybes grąžinti kreditą per tokį trumpą terminą. Taip pat, atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto Bulgarijoje prikimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta tik 2009 m. liepos 13 d., o tai reiškia, kad ieškovas, kad ir vėluodamas turėjo galimybę įvykdyti sutartį, tačiau to nepadarę elgėsi neprotingai ir nesąžiningai, kadangi leido žalai atsirasti, nors turėjo galimybę tos žalos išvengti. Atsiliepime nurodo, kad kredito gavėjais buvo ne tik ieškovas bet ir jo sutuoktinė. Iš VĮ Registrų centro išrašo ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, matyti, kad ieškovas ir jo sutuoktinė galėjo bankui pasiūlyti ir kitą nuosavybės teise turimą turtą įkeitimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl derybų nutraukimo ir dėl to atsiradusių nuostolių.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2007 m. rugsėjo 13 d. sudarė išankstinę pirkimo - pardavimo sutartį dėl statomo nekilnojamojo turto, esančio Bulgarijoje, kurioje nustatyti keturi mokėjimo etapai: pirmasis 7 597 eurų iki 2007 m. spalio 15 d., antrasis 26 590 eurų iki 2007 m. gruodžio 10 d., trečiasis 34 188 eurų iki 2008 m. sausio 10 d., ketvirtasis 7 597 eurų vėliausiai iki 2008 m. kovo 10 d. (b. l. 30-51). 2009 m. liepos 13 d. raštu ieškovui pranešta, kad sutartis nutraukta, nesumokėjus sutartyje nustatytų įmokų (b. l. 52-53). 2007 m. lapkričio 28 d. ieškovas su AB „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią prievolės įvykdymo užtikrinimui įsipareigojo įkeisti žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais, esantį SB „Dobilas“, (duomenys neskelbtini), tačiau šios sąlygos neįvykdžius, kreditas nebuvo suteiktas (b. l. 20 - 29, 149).

Apeliantas teigia, kad po to, kai atsakovė notarų biure turėjo duoti sutikimą sodo namelio įkeitimui, kai ieškovas jau buvo užsakęs VĮ Registrų centro pažymas sandoriams, ji pareiškė, kad pinigų ieškovui už ½ dalį buto Rinktinės g. nemokės ir sutikimą sodo namelio įkeitimui ji duos tik su ta sąlyga, kad ½ dalį Rinktinės g. buto ieškovas jai perleis neatlygintinai. Atsakovė savo nusistatymo nepakeitė, todėl nuvykti į notarų biurą apeliantui nebuvo prasmės. Dėl šių priežasčių ieškovas laikė, kad sodo namelio ji neįkeitė dėl to, jog atsakovė nesilaikė šalių susitarimo, pateikė apeliantui naujas ir nepriimtinas sąlygas, o ne dėl to, kad ieškovas neatvyko į notarų biurą.

Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį šalys susitarė, jog jos sudarys ½ dalies buto (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį ir atsakovė ieškovui sumokės pusę buto (duomenys neskelbtini)vertės. Tuo tarpu atsakovė nurodo, kad derybos vyko dėl to, jog atsakovė leis ieškovui įkeisti sodo namą, o ieškovas jai asmeninės nuosavybės teise perleis ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi derybos vyko dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo, tačiau šalys derėjosi dėl skirtingų objektų, t.y. atsakovė siekė, kad jai būtų perleista buto dalis asmeninės nuosavybės teise, o ieškovas teigė, kad jis pasižadėjo atsisakyti reikalauti pinigų už parduotą butą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje. Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai. Šia sutartimi šalys tik įsipareigoja preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi tai yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. sutartis dėl sutarties (pagrindinės) sudarymo. Pripažįstama, kad tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad šios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Taigi, nors CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas, tačiau taip būna tik tada, kai šalys elgiasi sąžiningai. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos šalies veiksmų, tai šiai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė, t. y. kyla pareiga atlyginti sąžiningai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju šalių derybų objektas buvo atsakovės įgaliojimas leisti ieškovui įkeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį sodo namą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 2.137, 2. 138 str. normomis, kurios kalba apie įgaliojimą kaip vienašalį sandorį, kuriuo išreiškiama atstovaujamojo valia, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo išduoda įgaliojimą įkeisti jam priklausantį turtą, tikroji jo valia turi būti išreiškiama rašytine forma, o teisinę galią iš esmės įgyja patvirtinus notarui.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog šalys keletą kartų bandė pasidalinti bendrąją jungtinės nuosavybės priklausantį turtą, t,y butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nesėkmingai. 1996-04-12 šalys atvyko į Vilniaus miesto 13 notarų biurą pasirašyti buto Viršuliškių g. pirkimo – pardavimo sutartį ir ½ dalies buto, (duomenys neskelbtini)perleidimo atsakovei už ieškovui perduotą butą sutartį. Pasirašius pirmąją sutartį (buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį), ieškovas atsisakė pasirašyti sutartį dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo (b.l. 100). Vilniaus miesto 23-ajame notarų biure 2007 m. lapkričio 27 d. ieškovas užsakė pažymas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, tačiau šios pažymos nebuvo panaudotos jokiems sandoriams sudaryti (b. l. 58 - 63). Taigi iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė savo tikrosios valios dėl jai priklausančio sodo namo ir žemės sklypo įkeitimo nebuvo išreiškusi, nes jos valia nebuvo išreikšta rašytine forma, be to, nėra paneigtas atsakovės argumentas, kad savo sutikimą duoti įgaliojimą įkeitimui ir derybų stadijoje ji siejo su atm tikra sąlyga, su kuria nesutiko ieškovas.

Remiantis CK 3.116 str., 1 d., 4.76 str.1d., 4.78 str. normomis, kurios reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas valdant, naudojant bei disponuojant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą leisti įkeisti jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Įstatymas nenustato atsakomybės už tai, kad nesutikus su atitinkamomis sąlygomis, vienam iš buvusių sutuoktinių kyla atsakomybė. Šalims nesutarus dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalinimo, disponavimo turtu ar jo valdymo, jos turi teisę kreiptis į teismą.

Ieškovas nepagrįstai savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia CK 6.165 str. 4 d., norma, kuri numato, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios preliminaraus susitarimo. Kaip jau buvo minėta, šalys derėjosi, jog apeliantas perleis atsakovei nuosavybėn ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovė duos ieškovui sutikimą dėl sodo įkeitimo. Tačiau šalių derybos nutrūko, nes ieškovas neatvyko pas notarę. Šiuo atveju šalių elgesys turi būti vertinamas pagal CK 6.163 str., t.y. šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas šalių susitarimas kaip vykusių derybų rezultatas. Taigi teigti, jog atsakovė nesilaikė šalių sudaryto susitarimo, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių ikisutartinės derybos nebuvo pasiekusios tokios stadijos, kuriai esant, galėtų kilti atsakomybė už rezultato nepasiekimą. Teismo išvada, kad atsakovei tokioje situacijoje negali kilti atsakomybė už tai, kad ieškovas savo interesais sudarė nekilnojamojo turto pirkimo sandorius, pripažįstama pagrįsta.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, atkreipia dėmesį į tai, kad išankstinę pirkimo – pardavimo sutartį dėl nuosavybės Bulgarijoje įsigijimo ieškovas sudarė 2007-09-13, kuria jau 2007-10-15 įsipareigojo sumokėti avansą – ir atitinkamai vėliau kitus mokėjimus dalimis (1 tomas, b.l. 30-35). Taigi minėtą sutartį apeliantas sudarė ir prisiėmė finansinius įsipareigojimus iki Kredito sutarties su AB Bankas Hansabankas sudarymo – 2007-11-28 ( 1 tomas, b.l. 20-29) ir iki tol, kol kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo įkeisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Vadinasi, ieškovas, žinodamas, kad santuokoje įgytas turtas tarp šalių nepadalintas, kad sodo pastatui reikės gauti atsakovės įgaliojimą ar notarišką sutikimą, žinodamas, kad dar 1996 m. atsakovė atsisakė neatlygintinai perleisti butą, esantį Rinktinės gatvėje, elgėsi neprotingai, neapdairiai ir nesąžiningai, todėl jo teisės negali būti ginamos.

Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamams teismo sprendimui panaikinti.

Nenustačius pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovės V.A. V. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi (advokato teisinės pagalbos) išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 1452 Lt ir yra pridėti tokias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (2 tomas, b.l. 10,11.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčo šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). Bylos proceso apeliacinėje instancijoje metu atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, kad rekomenduojamas maksimalus užmokesčio už advokato pagalbą dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą yra 1,5 MMA, t. y. 1 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvavo tas pats advokatas, kuris jau buvo susipažinęs su byla, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįsta ir atsakovei iš ieškovo priteistina už atsiliepimo apeliacinio skundo surašymą suma yra 1000 Lt. suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Vidai A. V. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato pagalbos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski