- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-1199-265/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00153-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teismo išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovui R. B. ir atsakovei J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1490-3787, 0.4 ha ploto ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. 5690-0003-5016, bei kiti statiniai, esantys adresu Turgaus a. 2, Darbėnų miestelyje, Kretingos r., t. y. ieškovui priklauso 2700/4000 dalys žemės sklypo ir 68/100 gyvenamojo namo, o atsakovei - 1300/4000 dalys žemės sklypo bei 32/100 dalys gyvenamojo namo.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2006-02-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-51-325/2006 patvirtino taikos sutartį, pagal kurią nustatė gyvenamojo namo bei žemės sklypo naudojimosi tvarką. Minėta sutartimi atsakovei paskirta naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 (17,90 m²), 1-6 (22,55 m²) ir 1-5 (13,55 m²). Viso atsakovei buvo paskirta naudotis 54 m² arba 32/100 dalimis gyvenamojo namo. Jai taip pat buvo paskirta naudotis 0,10 ha žemės sklypo plotu, plane pažymėtu Nr. 3. Atsakovė ir ieškovas bendrai naudosis 0,07 ha žemės sklypo plotu, plane pažymėtu Nr. 4. Likusi žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis buvo paskirta naudotis R. B. ir L. B.. L. B. 2008-10-21 dovanojimo sutartimi ieškovui padovanojo jam priklausančią namo ir sklypo dalį.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas atidalinti gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, siūlė nupirkti jai priklausančią pastato dalį, tačiau atsakovė nesutiko su tokiu pasiūlymu, teigė, jog nors ir norinti perleisti savo dalį, tačiau jos netenkina siūloma dalies pardavimo kaina, nes turto dalis yra vertingesnė nepaisant to, kad namas yra statytas dar 1900 metais, todėl reikalaujantis kapitalinio remonto. Ieškovas negali atlikti būtinų remonto darbų, nes reikalingas bendraturčio sutikimas. Atsakovė name negyvena, todėl nėra suinteresuota gyvenamojo namo būklės gerinimu. Atsakovė, negyvendama name, taip pat nemoka ir jokių mokesčių, pavyzdžiui už šildymą. Ieškovas namo dalį apšiltino savo lėšomis, sutvirtino namo dalies pamatus. Norint vykdyti būtinus statybos darbus tarp bendraturčių nuolat kyla ginčai. Dėl šių priežasčių ieškovas negali laisvai valdyti jam priklausančios dalies. Dėl to prašė atidalinti šalių turimas dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui natūra atsakovei priklausančias dalis bei išmokant atsakovei kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-02-10 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį, atsakovei jį atsiėmus, paliko nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas atidalino bendraturčių R. B. ir J. B. turimas dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė ieškovui R. B. natūra J. B. priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 5690-0003-5016, ir priklausančią 1/3 dalį kitų kiemo statinių (šulinys, tvora), unikalus Nr. 4400-0844-6144, esančių Turgaus a. 2, Darbėnų mstl., Kretingos r., priteisiant iš R. B. 40 000 Lt piniginę kompensaciją J. B. naudai. Taip pat priteisė natūra R. B. žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais Nr. 2 ir Nr. 3, ir bendro naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 4, o J. B. priteisė žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 3. Iš R. B. priteisė 4 566,66 Lt piniginę kompensaciją J. B. naudai už jai priklausančią 1/3 bendro naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu Nr. 4. Iš viso pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 44 566,66 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalis pastato, kuri priklauso J. B., yra nenaudojama pagal paskirtį, t.y. negyvenama, todėl neprižiūrima, neremontuojama. Atsakovė J. B., kaip dalies pastatų savininkė, su paveldėtu turtu elgėsi neatsakingai, o kitais atvejais ir aplaidžiai. Tuo tarpu kitoje pastatų dalyje gyvenantis brolis (ieškovas) su šeima ( mažamečiais vaikais) neremontuojamuose ir kapitalinio remonto reikalaujamuose pastatuose jaučiasi nesaugūs, o dėl blogos stogo konstrukcijos būklės statinyje gyvenantiems žmonėms kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. Teismas konstatavo, kad atsakovė vengia atlikti būtinus pamatų, patalpų, stogo konstrukcijos, langų pakeitimo ir kitus būtinus rekonstrukcijos darbus ir dirbtinai sudaro ieškovui kliūtis tuos būtinus darbus atlikti. Taip pat teismas nustatė, kad atidalijus patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-4, 1-5 ir 1-6, natūra ir suformavus iš šių patalpų naują nekilnojamąjį daiktą - gyvenamąjį namą arba butą, šis naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas negalės būtų naudojamas pagal paskirtį, tai yra jame nebus galima gyventi, o įsirengti visas komunikacijas be neproporcingos žalos gyvenamojo namo paskirčiai yra neįmanoma. Dėl to teismas nusprendė gyvenamąjį namą atidalinti išmokant kompensaciją atsakovei.
Atsiliepimas
Atsakovė su priimto teismo sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, nesutiko, šią sprendimo dalį prašė panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad šalių naudojamas patalpas skiria kapitalinė medinių rastų siena. Bendraturčių naudojamos patalpos neturi bendrų įėjimų į namą, bendrų langų, bendrų komunikacijų, bendro naudojimo patalpų. Šalims 2006-02-23 nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką, vėliau ši tvarka nebuvo keičiama, ginčų dėl naudojimosi pastatu nebuvo. Dėl to atsakovė nurodo, kad turtas yra faktiškai atidalintas, tačiau įstatymų nustatyta tvarka šis atidalijimas nebuvo įformintas. Atsižvelgdama į tai atsakovė nurodo, kad atidalijimas natūra yra galimas. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodė, kokiais dokumentais ir įrodymais nustatė jai iš ieškovo priteisiamą kompensaciją. Šios sumos nurodytos tik rezoliucinėje dalyje jų visiškai nemotyvuojant. Pasak atsakovės, pastatų priteisimas ieškovui jai išmokant kompensaciją iš esmės pažeidžia jos teises.
Šalies argumentai
Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutiko, prašė palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, jog aplinkybė, kad šalys susitarė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, neturi teisinės reikšmės, kadangi atidalijant turtą iš bendrosios nuosavybės suformuojamas atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jo negalint naudoti pagal paskirtį atidalijimas natūra nėra galimas. Ieškovas nurodo, kad apeliantė, nustatant turtu naudojimosi tvarką, neturėjo intereso naudotis jai paskirta gyvenamojo namo dalimi, kurioje yra pagrindinės komunikacijos. Tuo tarpu atidalijant iš bendrosios nuosavybės abi šios dalys turi tenkinti pagrindinį reikalavimą – jog jose būtų galima gyventi, kadangi šio objekto paskirtis – gyvenamoji. Kaip nurodo ieškovas, dalyje, kuria šiuo metu naudojasi atsakovė, yra neįmanoma gyventi. Be to, naujas nekilnojamasis daiktas privalo būti įregistruotas VĮ Registrų centras kaip atskiras nekilnojamoji turto objektas, o statinys, neatitinkantis Statybos techninio reikalavimų ir kuriuo negalima naudotis pagal tikslinę paskirtį, negali būti įregistruotas. Dėl to ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog atidalijimas natūra yra negalimas, o kompensacijos priteisimas yra tinkamas teisių gynimo būdas pagal faktines bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Analizuojant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės taikymo būdą būtina pažymėti, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį teisminiu keliu, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ši teismų praktikos nuostata reiškia, kad turi būti įvertinta abiejų nesutarančių šalių pozicija dėl atidalijimo būdo. Atidalijant daiktą iš bendrosios nuosavybės negali būti ginami tik vieno bendrasavininkio interesai ir nepaisoma kitų bendraturčių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės nuomonę, jog namas galėtų būti atidalytas natūra pagal tai, kokia buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Tuo labiau, kad Lietuvos teismų praktikos tendencijos galimybę atidalyti iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją pripažįsta kaip išimtinę galimybę, kai yra išnaudojamos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis ir nėra įmanoma be neproporcingos žalos objekto paskirčiai jo atidalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas negalės būtų naudojamas pagal paskirtį, tai yra jame nebus galima gyventi, o įsirengti visas komunikacijas be neproporcingos žalos gyvenamojo namo paskirčiai yra neįmanoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar daiktą įmanoma atidalyti iš bendrosios nuosavybės nepadarant jam neproporcingos žalos, turėjo orientuotis ne į komunikacijų buvimą ar nebuvimą, o į CK 4.6 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Šiuo atveju sprendžiant, ar nekilnojamojo daikto paskirtis pasikeis, nulemia ne tai, ar atidalytoje dalyje išlieka komunikacijos, tuo labiau, kad jas galima įvesti. Tai patvirtina atsakovės pateikti projektai. Tuo tarpu pirmosios instancijos išvada, jog įsirengti visas komunikacijas be neproporcingos žalos gyvenamojo namo paskirčiai yra neįmanoma, apeliacinės instancijos teismo vertintina kaip nepagrįsta, kadangi tokią išvadą teismas padarė be išsamios analizės. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog tokių komunikacijų įrengimas padarytų nepataisomos žalos statiniui. Pažymėtina, jog komunikacijų įvedimas susijęs su išlaidomis, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant dėl atidalijimo būdo, neturi teisinės reikšmės, kadangi šios aplinkybės įvertinimo įstatymų leidėjas nenumatė. Be to, komunikacijų įvedimas yra atsakovės teisė, o ne pareiga. Esminę reikšmę turi tai, kad po padalijimo daiktai galėtų funkcionuoti kaip du atskiri nekilnojamojo turto objektai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, į namą patenkama per du atskirus įėjimus, dalyje, kuria naudojasi atsakovė, nėra bendrų pereinamųjų erdvių. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra duomenų, kurios paneigtų faktą, jog namas galėtų būti atidalytas natūra. Taip pat byloje nėra duomenų, jog nebūtų galima padalyti natūra žemės sklypo pagal naudojimosi tvarką, patvirtintą Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-02-23 nutartimi.
Esant šių aplinkybių visetui teisėjų kolegija konstatuoja, jog kompensacijos priteisimas, kaip vienas iš atidalijimo būdų, vertintinas kaip ultima ratio, todėl nustačius, kad yra galimybė taikyti kitus atidalijimo būdus, ieškovo ieškinys atmestinas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 4.6 straipsnio nuostatų, nepagrįstai vertino aplinkybes, neturinčias bylai reikšmės, t. y. jog atsakovė retai naudojasi turtu, jo neprižiūri. Dėl to priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Šios aplinkybės sudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindą priimti priešingą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistina atsakovei 1 000 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Taip pat iš ieškovo priteistinas atsakovei 100 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą, kita žyminio mokesčio dalis 1 237 Lt grąžintina atsakovei, kadangi reikalavimas yra neturtinio pobūdžio. Atsakovei sumokėjus žyminio mokesčio daugiau negu numato įstatymai, jis jai grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Pažymėtina, jog prieš bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gautas atsakovės prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi turto daliai, kurios atidalijimas iš bendrosios nuosavybės sprendžiamas šioje byloje, yra pritaikytas areštas. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apribojimai nekliudo nagrinėti bylą iš esmės, dėl to atsakovės prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u sprendžia:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. B. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. B. atsakovei J. B. 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti atsakovei J. B. 1 237 Lt žyminį mokestį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM.