- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-16
- Bylos Nr.
- e1-1685-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39747-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- J.A.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsilavinimas – pagrindinis, nevedęs, nedirbantis, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. A. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei T. Š.), o būtent – 2020 m. spalio 4 d. apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio su kartu gyvenančia sugyventine T. Š. metu, tyčia sudavė ranka sugyventinei T. Š. du smūgius į veidą.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
4. Kaltinamojo J. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis J. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Kaltinamasis paaiškino, kad su T. Š. bendrą ūkį veda ir kartu gyvena dešimt metų, jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Abu su T. Š. niekur nedirba, bet uždarbiauja pas žmones, vaikų neturi. 2020 m. spalio 4 d. su T. Š. dviese bute vartojo alkoholinius gėrimus. Galimai įtarime nurodytu metu, apie 12 val., susinervinęs, išgertuvių metu kilusio konflikto su sugyventine metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka, tik neprisimena kuria, sudavė du smūgius T. Š. į veidą. T. Š. nesipriešino ir jam jokių smūgių nesudavė. Sugyventinė bendruoju pagalbos centro telefonu (112) pranešė apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Supranta, kad pasielgė blogai, sugyventinės dėl to atsiprašė, ji jam atleido. Gailisi dėl to, kas įvyko, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (b. l. 55–57, 66–69).
4.2. Nukentėjusioji T. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad su J. A. bendrą ūkį veda ir kartu gyvena dešimt metų. Gyvena sugyventiniui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 4 d. su J. A. dviese bute, kambaryje, gėrė alų (neprisimena, kiek tiksliai išgėrė). Apie 12 val. išgertuvių metu, kambaryje kilusio žodinio konflikto su J. A. metu, šis ranka, tik neprisimena kuria, priėjęs sudavė jai du smūgius į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Ji išsigando, išbėgo į lauką ir paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu pranešė apie įvykį. Dėl suduotų smūgių sužalojimų nepatyrė, todėl atsisakė medikų pagalbos, į medikus nesikreipė ir vėliau. Ji pati sugyventiniui J. A. smūgių niekur nesudavė ir nesipriešino. Sugyventinis J. A. dėl padarytos veikos labai gailisi, atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė. Tiki, kad sugyventinis daugiau nesmurtaus. Dėl įvykio J. A. pretenzijų neturi, susitaikė, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 21-24).
4.3. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. spalio 4 d. 12.19 val. T. Š. telefonu pranešė, kad ją sumušė jos sugyventinis. Dabar vyksta žodinis konfliktas. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė (b. l. 4).
4.4. Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, T. Š. paaiškino, kad 2020 m. spalio 4 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, sugyventinis J. A. ranka sudavė jai du kartus į veido sritį, dėl ko ant dešinio skruosto atsirado patinimas ir kraujosruva, bei jai buvo sukeltas fizinis skausmas. J. A. teigė, kad vieną kartą trenkė sugyventinei į veidą. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – patinimas, kraujosruva veide (b. l. 5–7).
4.5. 2020 m. spalio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – butas, esantis pirmame daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte. Kambario aplinka tvarkinga (b. l. 8–11).
4.6. 2020 m. spalio 4 d. alkoholio kiekio matuokliu J. A. nustatytas 2,57 proc. promilių neblaivumas, T. Š. – 2,24 proc. promilių neblaivumas (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama J. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia sudavė du smūgius savo sugyventinei į veidą – dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo J. A. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad J. A. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 78–80).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą; tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); be to, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 75–77), per penkių metų laikotarpį du kartus baustas administracine tvarka (b. l. 74), nedirba.
11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, trumpesniam, nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo trukmės vidurkis, terminui – 9 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę kartu taikytini BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 5 dalies 4 punkte numatyti įpareigojimai ir draudimai. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais ir draudimais bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.
12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2020 m. spalio 4 d. 12.40 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 12.16 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 43–44).
13. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. spalio 4 d.12.40 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 12.16 val., vieną laikinajame sulaikyme J. A. išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 5 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).
J. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Baudžiamojo įsakymo nuorašą siųsti probacijos tarnybai.