Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-845-309-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-29
Bylos Nr.
1A-845-309-2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00206-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
Š. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-845-309/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00206-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.3; 1.1.8.9.1; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.2.26.2.1; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,dalyvaujant nuteistajam Š. A. (Š. A.), jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

Š. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-06-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2011-04-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė Š. A. skirta – laisvės atėmimas 3 (trims) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo Š. A. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. A. nuteistas už tai, kad 2012-02-01, apie 13.50 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, pamokos metu įžūliu elgesiu, kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam K. Š. į galvos sritį, tuo sukeldamas K. Š. fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Š. A. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-06-26 nuosprendį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį arba 75 straipsnį jam skirti švelnesnę bausmę, o jei yra galimybė skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas, nes jam paskirta per griežta bausmė. Jis visiškai prisipažino ir labai gailisi dėl nusikaltimo padarymo, tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismo posėdyje jis atsiprašė nukentėjusiojo, paspaudė vienas kitam ranką ir jis jam atleido. Pasak apelianto, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė (nukentėjusiojo motina) taip pat prašė jam skirti švelnesnę bausmę.

Jis yra jauno amžiaus, jo gyvenimas tik prasideda, turi merginą, su kuria kurs šeimą. Nori mokytis ir dirbti, o ne pačius savo geriausius gyvenimo metus praleisti pataisos namuose. Pasižada daugiau nepasiduoti jokioms provokacijoms ir tokiu būdu nespręsti jokių konfliktų, nereaguoti į jokius įžeidinėjimus.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas skirdamas jam bausmę, galėjo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 75 straipsnį ir rasti galimybę jį palikti laisvėje. Jo įvykdyta nusikalstama veika nėra tokia pavojinga visuomenei, kad būtų būtina iš jo atimti laisvę. Jam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl prašo paskirti tokią bausmę, kad galėtų likti šeimoje ir geru elgesiu bei darbu galėtų įrodyti, kad pasitaisė.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai Š. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Š. A. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. Įvertino tai, kad Š. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, kad Š. A. įrašytas į policijos apskaitą, mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, nedirba. Š. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Iš bylos duomenų matyti, kad Š. A. anksčiau būdamas teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinių nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.

Ir nors nuteistasis Š. A. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba visai neskirti laisvės atėmimo bausmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kurias būtų galima vertinti kaip išimtines ir remiantis jomis būtų galima jam neskirti laisvės atėmimo bausmės. Š. A. už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta laisvės atėmimo 1 metams bausmė, kuri yra mažesnė už BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnesiai 15 dienų). Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2011-06-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2011-04-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta bausme. Kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį, bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių ir galutinė paskirta laisvės atėmimo 3 metams 3 mėnesiams bausmė taip nėra laikytina per griežta.

Apeliantas apeliaciniu skundu prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, arba taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Sutinkamai su Lietuvos A. T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13. punktu, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pažymima, kad BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra nustatyta viena nuteitojo Š. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau kitų BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų nėra. Todėl nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Kadangi byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios mažintų apelianto padarytų nusikaltimų ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti Š. A. BK 54 straipsnio 3 dalį taip pat nėra pagrindo.

BK 75 straipsnio 1 dalis, teismui numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atidė­da­mas baus­mės vyk­dy­mą teis­mas privalo motyvuoti, ko­dėl yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das ma­ny­ti, kad baus­mės tiks­lai bus pa­siek­ti be re­a­laus baus­mės at­li­ki­mo.

Pažymėtina, kad teismų praktika formuojama taip, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-228/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Š. A. būdamas jauno amžiaus yra teistas jau 4 kartus, atliko arešto bausmę pataisos namuose, be to nuteistajam anksčiau jau buvo atidėtas bausmės vykdymas ir jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują tyčinį nusikaltimą, daro išvadą, kad nuteistasis nepadarė atitinkamų išvadų, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, todėl atidėjus bausmės vykdymą nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Apelianto Š. A. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, kad yra jauno amžiaus, jo gyvenimas tik prasideda, turi merginą, su kuria kurs šeimą, nori mokytis ir dirbti, bei pasižada daugiau nepasiduoti jokioms provokacijoms ir tokiu būdu nespręsti jokių konfliktų, nereaguoti į jokius įžeidinėjimus, yra reikšmingos, tačiau, įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, nesudaro teisinio pagrindo švelninti nuteistajam Š. A. paskirtos bausmės.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmę sankcijos ribose, bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės rūšies ir dydžio. Drauge pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas Š. A. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo Š. A. (Š. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė