- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2-3412-721/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01286-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Virginijus Savickas
dalyvaujant ieškovui A. Š., atsakovui R. B., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Savickui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas advokatas A. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui R. B. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 6571,38 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. vasario 1 d. atsakovas buvo sulaikytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų įtariant jį labai didelio narkotinių medžiagų kiekio platinimu, t. y. labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Sekančią dieną atsakovui buvo paskirtas suėmimas trims mėnesiams. Atsakovo draugas ir bendro verslo partneris K. G. paprašė ieškovą nuvykti pas sulaikytą atsakovą, kad kaip advokatui susitarti su juo dėl teisinių paslaugų teikimo bei gynybos pradėtame ikiteisminiame tyrime. 2022 m. vasario 2 d. ieškovas susitiko su atsakovu areštinėje ir jo klausė, ar jam tikrai reikalingas advokatas iš Vilniaus ir būtent ieškovas, ar jis pasiruošęs mokėti už daug laiko atimančias advokato keliones iš Vilniaus į Šiaulius ir atgal. Atsakovas atsakė, kad supranta, jog ieškovo paslaugų įkainiai yra gerokai didesni nei Šiauliuose dirbančių advokatų. Atsakovas pasakė, kad jis yra sėkmingai verslą vykdantis asmuo naudotų automobilių, autodetalių pardavimo, automobilių remonto ir metalo pardavimo srityse, vykdo ir individualią veiklą, ir įmonę turi. Atsakovas paaiškino, kad jam reikalingos plačios apimties teisines paslaugos, t. y. ir pradėtame ikiteisminiame tyrime, ir teisiniuose santykiuose su visais fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl jo turimų verslo darbinių klausimų, ir jo turto apskaitos, vertinimo srityje. Atsakovas taip pat pageidavo, kad kiekvieną kartą atvykęs pas jį į suėmimo vietą, tiek prieš susitikimą su juo, tiek po susitikimo ieškovas susitiktų su atsakovo artimaisiais ir (ar) sugyventine, verslo partneriu ir papasakotų, kaip jis (atsakovas) gyvena, jaučiasi, kokius einamuosius darbus reiktų padaryti jo verslo srityje. Jis pasiūlė atsakovui pasirašyti Atstovavimo sutartį suteikiant jam iš esmės visus įstatymuose numatytus procesinius ir kito pobūdžio atstovavimo įgaliojimus. Su atsakovu buvo sutarta, kad už teikiamas teisines paslaugas bus skaičiuojamas valandinis įkainis 120 Eur plius PVM, taip pat buvo sutarta, kad pirminis avansinis mokestis turi būti 2000 Eur ir kad už šią sumą suteikus teisinių paslaugų, turės ir vėl būti sumokamas avansiniais mokėjimais. Atsakovui buvo paaiškinta, kad kuro išlaidos, ieškovo automobilio amortizacijai skirtinos išlaidos už keliones Vilnius-Šiauliai-Vilnius, parkavimo mokesčiai ir pan. nebus atskirai skaičiuojami sutarus dėl minėto valandinio įkainio. Atsakovas sutiko mokėti avansus už paslaugas, su siūlomu 120 Eur plius PVM valandiniu įkainiu taip pat sutiko. Atsakovas nurodė, kad mokėjimus grynais pinigais atliks jo motina V. B.. 2022 m. vasario 9 d. atsakovas pasirašė ieškovo įprastai naudojamą atstovavimo sutarties formą, kurioje ieškovui suteikė iš esmės visus įstatymuose numatytus procesinius ir kito pobūdžio atstovavimo įgaliojimus. Su atsakovu buvo pasirašyta šabloninio teksto atstovavimo sutartis nedetalizuojant kažkokių atskirų sąlygų, kadangi tiek ieškovui, tiek atsakovui vienam apie kitą teigiamus atsiliepimus išsakė bendri pažįstami. Dėl tos pačios priežasties atstovavimo sutartyje nėra parašyta ir apie teisinių paslaugų įkainį, kuris buvo sutartas žodžiu. Atsakovas savo piniginius įsipareigojimus vykdė, 2022 m. vasarį per tėvą perdavė avansu 2000 Eur už teisines paslaugas, paskui, suteikus teisinių paslaugų daugiau kaip už 2000 Eur plius PVM, atsakovo motina per kovo mėnesį už atsakovą sumokėjo dar 4000 Eur. Intensyvus atsakovui reikalingų teisinių paslaugų teikimas lėmė didelį kiekį sugaišto laiko šioms teisinėms paslaugos, todėl ir po 4000 Eur sumokėjimo, atsakovas turėjo toliau vykdyti savo piniginius įsipareigojimus suteiktų teisinių paslaugų kiekiui viršijus minėtus 4000 Eur. Kartu su visomis kovo mėnesį suteiktomis paslaugomis, atsakovui iki 2022 m. balandžio mėnesio buvo suteikta teisinių paslaugų už daugiau kaip 8300 Eur bendroje sumoje. Be to, atsakovas, deklaruodamas savo norą, kad ieškovas jį ir toliau atstovautų visais klausimais ir visose teisinėse srityse, paprašė ieškovo sudaryti atstovavimo sutartį su jam priklausančiu juridiniu asmeniu MB (duomenys neskelbtini), žadėdamas pirkti teisines paslaugas ir per šį juridinį asmenį. Jis, kad nebūtų tęsiamas suėmimas, pasiūlė atsakovui prisipažinti dėl nusikaltimų padarymo, taip atsakovui patarė didinti užstatą iki 50 000 Eur, kadangi mažesnis užstatas neįtikino tyrimo organizuojančio prokuroro dėl švelnesnės kardomosios priemonės inicijavimo. Atsakovas sutiko su patarimu didinti užstatą iki 50000 Eur, tačiau kartu, įvertinęs, jog motinai per trumpiau nei mėnesį reikės surinkti didelę sumą pinigų užstato padidinimu, paprašė palaukti pinigų už teisines paslaugas. Ieškovas sutiko palaukti apmokėjimo už teisines paslaugas, kol bus išspręstas klausimas dėl atsakovo suėmimo tęsimo arba nebetęsimo. Ieškovas, nepaisant susidariusios atsakovo skolos, ir toliau atsakovui teikė teisines paslaugas (konsultavo atsakovą telefonu, kai pastarasis paskambindavo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, parengė pakartotinį prašymą dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo, atstovavo teisme ir t.t.). Būtent jo pagrįsto prašymo pagrindu, ikiteisminį tyrimą organizavusi prokurorė nutarė tenkinti šį prašymą dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo atsakovui ir dėl šios priežasties atsakovui nebebuvo tęsiamas suėmimas nuo 2022 m. balandžio 29 d. Su į laisvę paleistu atsakovu jis susitiko 2022 m. gegužės 4 d. ir priminė atsakovui apie susidariusią skolą, į ką atsakovas atsakė, kad tikrai viską apmokės ir kad į susitikimą tiesiog neatsivežė pakankamai pinigų. Jis pakartotinai susitiko su atsakovu 2022 m. gegužės 12 d. ir vėl jam priminė apie skolą, į ką atsakovas eilinį kartą atsakė, kad tikrai skolą apmokės ir kad vėl neatsivežė pakankamai pinigų. Su atsakovu sutarė susitikti 2022 m. gegužės 20 d. jo valdomame servise ir išspręsti visus skolos grąžinimo bei tolesnės gynybos klausimus. 2022 m. gegužės 19 d., jis paprašė atsakovo į susitikimą atsivežti iš Probacijos tarnybos jam skirtą socializacijos (priežiūros) planą, tikslu išanalizuoti visus galimus individualios resocializacijos atvejus, galimus taikyti atsakovui. Atvykus į susitikimą su atsakovu, pats atsakovas nepasirodė, o prie jo prisistatė STT Šiaulių valdybos pareigūnai atitinkamų procesinių veiksmų atlikimui. Po šių veiksmų atlikimo jam tapo aišku, kad atsakovas yra teisėsaugos pareigūnų slaptasis bendradarbis, bandęs provokuoti jį kaip advokatą neteisėtiems veiksmams, ir dėl to neketina atsiskaityti su juo bei visą laiką nuo paleidimo iš suėmimo tik imitavo savo gerą valią grąžinti skolą už suteiktas teisines paslaugas. Išanalizavęs susidariusią situaciją bei įvertinęs, kad atsakovas kaip klientas pažeidė elementarias padorumo, sąžiningumo, žmogiškumo ir kitas moralės normas, jis nedelsiant vienašališkai nutraukė atstovimo sutartis tiek su pačius atsakovu, tiek su jam priklausančia ir jo atstovaujama MB (duomenys neskelbtini). Kartu su pranešimu apie atstovavimo sutarčių nutraukimą, atsakovui išsiuntė ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas per visą teisinių paslaugų teikimo laikotarpį (nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. gegužės 20 d.), taip pat šios ataskaitos pagrindu išrašė galutinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1784 10756,38 Eur sumai ir pateikė reikalavimą apmokėti iki 2022 m. gegužės 20 d. (imtinai) susidariusią skolą už teisines paslaugas. Pranešime dėl atstovavimo sutarčių nutraukimo atsakovui yra paaiškinta, kad teisinių paslaugų teikimui laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. buvo sugaišta 86 val. 30 min. Tai sudaro 12559,80 Eur sumą (PVM įskaičiuotas (145,20 x 86 val. 30 min.)). Ieškovas yra sumokėjęs AB Swedbank 11,58 Eur sumą už atsakovo banko išrašą, kuris pateiktas į tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gynimo metu jo motina už jį yra sumokėjusi 6000 Eur sumą grynais, pranešimo dėl atstovavimo sutarčių nutraukimo surašymo dieną atsakovo likusią neapmokėtą sumą sudaro 6559,80 Eur ir kompensuotinos išlaidos, t. y. 11,58 Eur už atsakovo banko išrašą. Bendra atsakovo skola sudaro 6571,38 Eur, kuri ir nurodyta kaip ieškinio suma. Atsakovas nėra įvykdęs savo piniginės prievolės už suteiktas teisines paslaugas ir vengia ją įvykdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštais reikalavimais, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šis procesas yra ieškovo kerštas už jo kreipimąsi į specialiųjų tyrimų tarnybą dėl ieškovo galimai neteisėtų veiksmų. Šalys pasirašydamos atstovavimo sutartį, susitarė dėl fiksuoto užmokesčio už visos bylos atstovimą. Šalių susitarimu atstovavimo kaina yra 2000 Eur, kadangi atsakovas dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino. Su ieškovu nebuvo sutarta, kad už teikiamas teisines paslaugas bus skaičiuojamas valandinis įkainis 120 Eur plius PVM, taip pat nebuvo sutarta, kad 2000 Eur bus pirminis avansinis mokestis ir kad už šią sumą suteikus teisinių paslaugų, turės ir vėl būti sumokama avansiniais mokėjimais. Pažymėjo, jog 2022 m. vasario 7 d. atstovavimo sutartis yra abstraktaus pobūdžio, joje nenurodoma kokiose bylose bus atstovaujami kliento interesai, ar kokie konkretūs veiksmai bus atliekami, taip pat nenurodomas ir konkretus sutartas užmokestis už suteiktinas paslaugas. Atstovavimo sutartyje paslaugos kaina nėra nurodyta, taip pat nenurodytas valandinis įkainis suma. Pateikta ataskaita ieškinio reikalavimų niekaip nepagrindžia, nes nėra pagrįsta kitais įrodymais iš kurių būtų matyti, kokiu pagrindu ji sudaryta. Ataskaitos lentelė sudaryta vienašališkai ieškovo, o jam niekad nebuvo pateikta. Jo vardu ieškovui buvo padaryti mokėjimai: 2022 m. vasario mėnesį atsakovo tėvas sumokėjo 2000 Eur; 2022 m. kovo mėnesį atsakovo motina sumokėjo 4000 Eur. Pinigų priėmimo faktą ieškovas įformino tik 2022 m. gegužės 25 d. pinigų priėmimo kvitu, kurį ieškovas pasirašė vienašališkai, nors pagal Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisykles, kurios patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39, reglamentuoja pinigų priėmimo kvito ir pinigų išmokėjimo kvito naudojimo, išrašymo ir apskaitos ypatumus, ieškovas turėjo pinigų priėmimo kvitus išrašyti ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Iš to seka, kad ieškovas teisinių paslaugų teikimo metu pinigų priėmimo fakto nefiksuodavo, nors pagal teisės aktų reikalavimus tai daryti privalėjo. Už jį ieškovui buvo sumokėta ženkliai didesnė suma nei nurodyta ieškinyje. Piniginiai mokėjimai ieškovui buvo daromi be jo žinios. Jis apie ieškovui sumokėtas sumas sužinojo tik paleistas iš suėmimo, todėl kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino visiškai, įvykio faktinės aplinkybės, situacija buvo aiški ir nesudėtinga, mano, jog įvykio teisinės analizės ir galimam strategijos sukūrimui ieškovui reikėjo sugaišti mažiau, nei jis nurodė, laiko, o 120 Eur plius PVM valandinis įkainis atstovaujant tokio pobūdžio byloje yra neadekvatus darbų sudėtingumui bei nesąžiningas. Jis, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes suprasti visas sutarties sąlygas, įvertinti, kiek gali trukti strategijos sukūrimas, teisinės situacijos analizė ir kiek tai kainuos. Be to, svarbiausia yra tai, kad bylos nagrinėjimo strategija jam jokia forma nebuvo ir nėra pateikta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas A. Š. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.
Paaiškino, jog iki 2022 m. vasario 2 d. atsakovo R. B. nepažinojo. Nuvykus pas atsakovą į areštinę, su juo susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo bei atstovavimo ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovas sutiko su jo siūlomais atstovavimo įkainiais, buvo informuotas, jog jam už kiekvieną atliktą procesinį veiksmą reikės sumokėti avansą. Iš atsakovo pasisakymų, ieškovas suprato, jog atsakovui viskas buvo aišku dėl valandinio mokėjimų. Papildomų klausimų atsakovui nebekilo, todėl jis sutiko atsakovą atstovauti. Pradžioje atstovavimo sutartis pasirašyta nebuvo, ji buvo pasirašyta vėliau. 2022 m. vasario 7 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis, kuri apėmė įvairaus spektro teisinių paslaugų teikimą. Susitikęs su atsakovo tėvu, jis jį informavo, jog reikia sumokėti 2 000 Eur. Pinigus už suteiktas paslaugas davė atsakovo motina. Bendra visa sumokėta suma už atstovavimą buvo 16 000 Eur. Ši pinigų suma buvo užfiksuota atitinkama forma, yra įforminta ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Po jam skirtos kardomosios priemonės, 10 000 Eur suma atsakovo motinai nebuvo grąžinta, kadangi jis nesutiko atsakovo motinos, tuo metu ji dėl pinigų grąžinimo nesikreipė į jį bei dėl to, jog atsakovas jam buvo skolingas. Kai atsakovas buvo paleistas iš suėmimo, jis atsakovą ne vieną ragino sumokėti skolą, kadangi pagal paskutinį atsakovo motinos suteiktą avansą, jis buvo išdirbęs daugiau valandų, nei prieš seniau buvusius avansus, pasakė, jog atsakovas jam yra skolingas 4 000 Eur. Bendroje sumoje atsakovui yra suteiktos teisinės paslaugos, kurių suma yra 10 391,58 Eur, kadangi nuo šios sumos mokamas PVM, tai viso bendra suma sudaro 12 571,38 Eur ir atėmus atsakovo tėvų sumokėtus 6 000 Eur, iš atsakovo prašo viso priteisti 6571,38 Eur. Minėta suma yra likutis, kas jam yra nesumokėta už išdirbtas valandas atsakovo naudai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog ieškovo ieškinys neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovas jam pasakė, kad jam dabar reikia 2 000 eurų ir paklausė, kas juos gali sumokėti. Jis patikino ieškovą, jog šią sumą gali sumokėti jo tėvai. Jam nebuvo pateiktos sąskaitos už teisines konsultacijas. Kad jo tėvai sumokėjo ieškovui daugiau nei jis tarėsi su ieškovu, jis sužinojo kai jam buvo pakeista kardomoji priemonė. Jis nereikalavo, kad ieškovas atvyktų pas jį į tardymo izoliatorių, kadangi jie viską susitardavo telefonu. Jis ieškovui paskambindavo ir paklausdavo kaip laikosi jo šeima. Vidutiniškai susitikimai su ieškovu trukdavo apie 30 minučių. Advokatas jam nepristatė gynybinio plano, neaiškino teismų praktikos. Nesutinka su ataskaitoje ieškovo pateiktu laiko paskaičiavimu už suteiktas teisines paslaugas. Mano, jog advokatui pinigai turi būti mokami ne už kelionę, o už faktiškai sugaištą laiką su klientu. Kol buvo suimtas, su tėvais bendravo laiškais. Paaiškino, jog jam visos suteiktos paslaugos naudingos. Jis nenutraukė su ieškovu sutarties, kadangi atsakovas kreipėsi į STT pareigūnus ir imitavo nusikalstamos veikos modelį, todėl šios sutarties nutraukti negalėjo, jis klausė STT pareigūnų nurodymų. Pažymėjo, kad atsakovo praleistas laikas vykstant pas atsakovą nėra niekaip užfiksuotos ar įformintos. Jokio susitarimo dėl teisinių paslaugų nebuvo ir ieškovas jo atžvilgiu jokio darbo neatliko.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Virginijus Savickas nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Paaiškino, jog teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta tardymo izoliatoriuje. Atsakovas neturėjo galimybės derėtis, kadangi teisinės paslaugos jam iš karto buvo suteiktos. Atsakovas ir ieškovas susitarė dėl fiksuoto mokesčio, o ne dėl valandinio. Vienintelis objektyvus įrodymas byloje yra atstovavimo sutartis, tačiau atstovavimo sutartyje toks honoraras ir jo apskaičiavimo būdas nebuvo nustatytas. Ieškovas atsakovo neinformavo apie paslaugų pobūdį, laiką, o atsakovas neklausė, kadangi buvo įsitikinęs, jog yra sumokėta 2 000 Eur. jeigu atsakovas būtų žinojęs, kiek kainuos ieškovo suteiktos teisinės paslaugos, būtų šių paslaugų atsisakęs. Atsakovas nereikalavo, jog ieškovas kiekvieną kartą vyktų pas atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2022 m. vasario 7 d. ieškovas su atsakovu sudarė atstovavimo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atstovauti atsakovo interesams santykiuose su visais fiziniais asmenimis, visomis privataus ir neprivataus kapitalo įmonėmis, įstaigomis ir valstybės institucijomis, įskaitant visas gydymo įstaigas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir jos skyrius, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, Valstybinę mokesčių inspekciją, visus bankus ir kitas kredito įstaigas, gauti iš jų advokatui reikalingą informaciją apie atsakovą, tame tarpe apie turtą, turimus debitorinius ir kreditorinius įsipareigojimus, pinigines lėšas, taip pat atstovauti ir ginti atsakovą visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose ir teisėsaugos institucijose nagrinėjant įvairaus pobūdžio bylas, kuriuose atsakovas pripažintas proceso dalyviu. Ginčo byloje dėl to nėra.
Byloje ginčas kilo dėl 6571,38 Eur advokatui sumokėjimo pagal advokato su klientu (fiziniu asmeniu) sudarytą atstovavimo sutartį. Šiuo atveju klientas atsakovas R. B. su advokatu A. Š. susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo pasirašydami rašytinę sutartį. Tokio pobūdžio sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai). Kliento su advokatu sudarytoms pavedimo (teisinių paslaugų) sutartims taikomos ir bendrosios atlygintinų paslaugų sutarties (CK 6.716 straipsnio 4 dalis) nuostatos.
Be to, kadangi ieškovas, kaip advokatas, vykdo savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui, yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis kaip šiuo atveju, teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.
Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformuluotos šios esminės taisyklės dėl iš vartojimo sutarčių kylančių ginčų nagrinėjimo ypatumų: teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis, jeigu ginčo teisiniai santykiai atitinka jų požymius, ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, neatsižvelgdamas į tai, ar tokius reikalavimus reiškė ginčo šalys, teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus; vartotojų teisių gynimas – viešasis interesas, todėl teismas bylose dėl vartojimo sutarčių turi būti aktyvus, be kita ko – savo iniciatyva rinkti įrodymus.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šio įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojami užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas nustatymo kriterijai: pagal šio straipsnio 1 dalį, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį; nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes; civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams (to paties straipsnio 2 dalis).
Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi ne tik patikrinti susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus- bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus. Suteikęs teisinių paslaugų sutartyje sulygtas teisines paslaugas advokatas negali likti be teisingo atlyginimo, kurį apskaičiuojant reikšminga nustatyti, kiek konkrečias teisines paslaugas įsivertino šalys sutartyje ir kokia apimtimi tos paslaugos buvo suteiktos.
Byloje pateikti: 2022 m. vasario 7 d. advokato A. Š. ir R. B. pasirašyta Atstovavimo sutartis; 2022 m. vasario 7 d. MB (duomenys neskelbtini) ir advokato A. Š. sudaryta atstovavimo sutartis; 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas Nr. 1760, pasirašyta advokato A. Š., iš kurios matyti, kad R. B. už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime 01-1-03741-22 su PVM tarifu turi sumokėti 1815 Eur; Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-03741-22, iš kurios matyti, kad ieškovas A. Š. buvo atsakovo R. B. gynėjas šioje byloje dėl kardomosios priemonės - suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone, teismas tenkino prokurorės prašymą; 2022 m gegužės 24 d. ataskaita pagal 2022 m. vasario 7 d. Atstovavimo sutartį. K. R. B.; 2022 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas Nr. 1784, pasirašyta advokato A. Š., iš kurios matyti, kad už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime 01-1-03741 pagal pateiktą 2022 m. gegužės 24 d. ataskaitą R. B. turi sumokėti su PVM tarifu-10756,38 Eur; 2022 gegužės 25 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1057969, pasirašytas advokato A. Š., iš kurio matyti, kad V. B. sumokėjo už R. B. 6000 Eur; AB Swedbank 2022 m. kovo 01 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 52, iš kurio matyti, kad A. Š. už įrašo apie R. B. išdavimą advokatui sumokėjo 11,58 Eur; 2022 m. gegužės 30 d.
Lietuvos advokatūros statuto patvirtinimo įsakymo 72 punkte numatytas advokato honoraro už klientui teikiamą teisinę pagalbą tvarka ir sąlygos. Šiame įstatyme reglamentuota, jog honoraro dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo taip pat gali būti nurodyta papildomų išlaidų, vykdant pavedimą, atlyginimo tvarka, terminai, dydis.
Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas dėl teikiamų teisinių paslaugų susitarė žodžiu. Ieškovas nurodo, kad pagal šalių žodinį susitarimą teisinių paslaugų kainą sudarė valandinis 120,00 užmokestis plius V. J. nurodo taip pat, jog šalys susitarė dėl pirminio avansinio užmokesčio, kuris sudarė 2 000 Eur. Atsakovas neigia buvus susitarimą dėl valandinio teisinių paslaugų apmokėjimo, teigia, kad su ieškovu susitarė dėl teisinių paslaugų teikimo ikiteisminiame tyrime už 2000 Eur fiksuotą kainą. Atsakovas, be kita ko, nurodė, jog mokesčio už teisines paslaugas dydį ieškovas pasiūlė pats, kitų alternatyvų nesiūlė, neinformavo apie vidutinį užmokesčio dydį panašaus pobūdžio bylose, nebuvo jokių derybų dėl mokėjimo už teisines paslaugas, sutartys tiek su juo, tiek su jo įmone buvo individualiai ir laisvai aptartos, todėl jis pasirašė sutartis aptartomis sąlygomis.
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas.
Analizuojant 2022 m. vasario 7 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą Atstovavimo sutartį matyti, kad šalys sutartyje nedetalizavo ir neaptarė kainos už konkrečias suteiktas paslaugas, taip pat nėra jokių duomenų apie tarp šalių vykusias derybas dėl paslaugų kainos.
Sutiktina su atsakovo argumentu, jog honoraro dydis ir jo mokėjimo tvarka turėjo būti suprantamai aptartas šalių sudarytoje atstovavimo sutartyje, ar atskirame susitarime, tačiau ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti neabejotiną išvadą jog šalys sudarė susitarimą dėl honoraro dydžio ir mokėjimo tvarkos, įrodymų patvirtinančių ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog piniginės sumos atstovavimo sutartyje neaptarė dėl to, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas vienas apie kitą girdėjo teigiamus atsiliepimus, laikytina visiškai nelogiška, kadangi ieškovas, būdamas advokatu, tarp šalių sudarytą sutartį turėjo įforminti atsižvelgdamas į visus reikalavimus.
Kai su vartotoju sudaromos tipinės, standartinės, individualiomis sąlygomis nesuderėtos sutartys, kai jų sąlygas parengia ir jas pasiūlo kita sutarties šalis – verslininkas, teismui aiškinant jų turinį nesąžiningų sutarties sąlygų nustatymo teisminės kontrolės tikslu, be kita ko, taikytina contra proferentem taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, kad vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialiųjų žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas per sutarties sąlygas gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Šalių individualiai neaptartos vartojimo sutarčių sąlygos laikomos nesąžiningomis pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus: jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Tikrindamas vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningumo aspektu teismas turi įvertinti, ar neiškreipta vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar jos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją; neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl verslininko pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, išaiškino, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą. Taigi, sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties sąlygų ar neturi visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo.
Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 5 dalis nustato, jog advokatas susitaria su klientu dėl pavedimo apimties, atlyginimo ir kitų esminių advokato paslaugų sąlygų bei sudaro sutartį Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nustatyta tvarka. Advokatas gali su klientu susitarti dėl atlyginimo, išreikšto pinigine išraiška, kuris priklauso nuo pasiekto rezultato (pactum de quota litis), laikydamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintų reikalavimų. Taigi, advokatas sutartyje turi susitarti dėl pavedimo apimties.
Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 6 dalis nustato, jog advokatas privalo iki sutarties su klientu pasirašymo atskleisti klientui visas sutarties sąlygas ir informuoti klientą apie atlyginimo už teikiamas teisines paslaugas dydį, jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, galimas kitas atlygintinas advokato teikiamų teisinių paslaugų išlaidas.
Nagrinėjamu atveju šalių pasirašyta atstovavimo sutartis yra abstraktaus pobūdžio, joje nenurodoma kokiose bylose bus atstovaujami kliento interesai, ar kokie konkretūs veiksmai bus atliekami, taip pat nenurodomas ir konkretus sutartas užmokestis už suteiktinas paslaugas. Be kita ko, iš minėtos sutarties sąlygų matyti, jog sutartyje nėra aiškiai ir suprantamai apibrėžta dėl kokių paslaugų sutarties šalys susitarė. Iš sutarties teksto akivaizdu, jog didžiąja dalimi šalys tarėsi dėl atsakovo interesų atstovavimo valstybinėse įmonėse, renkant informaciją apie atsakovą, tačiau iš tokių Sutarties sąlygų neįmanoma nustatyti nei kur, nei kokia apimtimi šalys susitarė dėl atsakovo interesų atstovavimo. Papildomų susitarimų ar atsakovo prašymų, iš kurių būtų galima matyti kuriuose santykiuose ir kokia apimtimi atsakovas prašytų ieškovą atstovauti atsakovo interesus, byloje nėra. Ieškovo pateiktos tipinės sutarties nuostatos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai ne tik atsakovui, vertintinam kaip vidutiniškai informuotam, protingai apdairiam ir atidžiam vartotojo standartui, bet ir jokiam asmeniui, nes, kaip minėta iš sutarties neįmanoma nustatyti nei paslaugų apimties, nei turinio, nei atstovavimo srities.
Vertinant ieškovo suteiktų paslaugų apimtį, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atstovavo atsakovą ikiteisminiame tyrime Nr. 1-1-03741-22, kuriame 2022 m. vasario 1 d. atsakovas buvo sulaikytas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų įtariant jį labai didelio narkotinių medžiagų kiekio platinimu iš esmės nuo 2022 m. vasario 2 d., kai atsakovui buvo paskirtas suėmimas 3 mėnesiams iki 2022 m. balandžio 29 d., kai atsakovas, pakeitus jam kardomąją priemonę švelnesne, buvo paleistas į laisvę. Atsakovo gynėjas dalyvavo minėtoje byloje teisme nagrinėjant prašymą dėl kardomosios priemonės atsakovui pakeitimo švelnesne kardomąją priemone; taip pat atstovavo atsakovą gaunant iš AB Swedbank atsakovo sąskaitos išrašą. Pagal bylos duomenis, ieškovas, atstovaudamas atsakovą, taip pat teikė patarimus jo tėvams ir sugyventinei. 2022 m. gegužės 25 d. ieškovas informavo atsakovą apie 2022 m. vasario 7 d. atstovavimo sutarties nutraukimą.
Šiuo atveju atsižvelgtina į aplinkybių visumą, t. y. atstovavimo mastą, bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį, pasiektą rezultatą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Viena iš esminių aplinkybių – atsakovui buvo pakeista kardomoji priemonė-suėmimas švelnesne kardomąja priemone, šis klausimas buvo sprendžiamas teisme pagal prokurorės pareiškimą. Vertinant kitų suteiktų teisinių paslaugų mastą matyti, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad teikė atsakovui įvairias teisines paslaugas ir atliko daugybę teisinių veiksmų laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., apie kuriuos nurodo į bylą pateiktoje 2022 m. gegužės 24 d. ataskaitoje.
Pažymėtina, jog į bylą ieškovo pateikta ataskaita sudaryta 2022 m. vasario 7 d. atstovavimo sutarties pagrindu. Šioje ataskaitoje nurodyta teisinių paslaugų apimtis neatspindi atstovavimo sutartyje nurodytos paslaugų apimties. Taip pat ataskaitoje nurodytas honoraras – 12571,38 Eur. Pažymėtina, jog ši suma turėjo ir privalėjo būti nustatyta jau minėtoje šalių pasirašytoje 2022 m. vasario 7 d. atstovavimo sutartyje, kadangi šiuo atveju, atsižvelgiant į didelę honoraro sumą, atsakovas, kaip silpnesnioji sutarties šalis, su šia suma galėjo ir nesutikti, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu pats atsakovas. Ataskaitoje nurodytos suteiktos paslaugos nenurodo, kieno užsakymu ir interesais buvo atliktos paslaugos, todėl negalima teigti, jog šie darbai buvo atlikti atsakovo prašymu. Kartu pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovas savo darbų rezultatą perdavė atsakovui. Taigi, šios aplinkybės laikytinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas atstovavimo sutartį su ieškovu pasirašė laisva valia, ji pats sprendė, kad jam ikiteisminiame tyrime reikalingas gynėjas - advokatas, jis sąmoningai pasirinko ieškovą ir niekieno neverčiamas, veikdamas savo nuožiūra ir vadovaudamasis savo interesais pasirašė atstovavimo sutartį su ieškovu. Suteikęs atstovavimo sutartyje sulygtas teisines paslaugas, advokatas negali likti be teisingo atlyginimo, kurį apskaičiuojant nustatytina, kiek konkrečias teisines paslaugas įsivertino šalys sutartyje ir kokia apimtimi tos paslaugos buvo suteiktos. Nagrinėjamu atveju buvo teikiamos tris mėnesius ikiteisminio tyrimo byloje teisinės paslaugos, kurioms reikėjo specialių žinių (atsakovas pats pripažino byloje gavęs advokato patarimus), atsižvelgiant į ieškovo kvalifikaciją, vertinant byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog tai nepareikalavo itin didelės apimties teisinių paslaugų teikimo ne tik tiesiogiai atsakovui ikiteisminiame tyrime, bet ir rengiant dokumentus bei komunikuojant su atsakovo tėvais bei sugyventine tiek tiesiogiai, tiek ryšio priemonėmis. Taigi, akivaizdu, kad ieškovo apskaičiuotas 12571,38 Eur atlygis už suteiktas teisines paslaugas pagal šalių pasirašytą atstovavimo sutartį, atsižvelgiant į teisinių paslaugų teikimo mastą ir laikotarpį, teiktų paslaugų pobūdį yra neprotingai didelis ir pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Pasirašydamas šalių sudarytą sutartį, neaptardamas atliktų teisinių paslaugų kiekį ir pobūdį, atlyginimo dydį už jas, ieškovas prisiėmė riziką, kad jis gali likti apskritai be atlygio už suteiktas teisines paslaugas.
Pagal į bylą pateiktą pinigų priėmimo kvitą, 2022 m. gegužės 25 d. V. B. 2022 m. vasario 7 d. sutarties pagrindu advokatui A. Š. sumokėjo 6 000 Eur už teisinių paslaugų teikimą R. B.. Be to, atsakovas teismo posėdyje patvirtino tokį mokėtiną dydį už suteiktas paslaugas ieškovui, neprašė sumokėtos sumos, kuri viršijo jo nurodytą sutartą su advokatų 2000 Eur sumą, grąžinti.
Atsižvelgęs į ieškovo atliktų teisinių paslaugų kiekį ir pobūdį, įvertinęs, kad šalių sudaryta atstovavimo sutartis yra vartojimo sutartis, įvertinęs aplinkybę, kad tokio dydžio atlygį prašo priteisti advokatas, nepateikęs įrodymų apie teiktas teisnes paslaugas atsakovui, V. B. advokatui A. Š. sumokėjo 6000 Eur už teisinių paslaugų teikimą R. B., teismas sprendžia, kad 12571,38 Eur dydžio atlyginimas už suteiktas paslaugas pagal 2022 m. vasario 7 d. šalių pasirašytą atstovavimo sutartį yra neprotingai didelis ir pažeidžia bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisingas atlygis ieškovui už jo atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį būtų 6000 Eur, kuriuos jis gavo iš atsakovo motinos V. B. 2022 m. vasario 7 d. atstovavimo sutarties pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 6571,38 Eur atlygio advokato teisinei pagalbai apmokėti skolos netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikta atsakovo pažyma dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, iš kurios matyti, jog už advokato teisinę pagalbą ir atstovavimą teisme buvo sumokėta 900,00 Eur suma. Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 900,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263-270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B. 900,00 (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.