Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-3372-820/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
2YT-3372-820/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08018-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Pajeda
Pareiškėjas
G. Š.
Skolininkas
BUAB „NEO ranga“
Kreditorius
UAB Medicinos bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3372-820/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08018-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, suinteresuotieji asmenys: skolininkas BUAB „NEO ranga“, įkaito davėjas G. Š., išieškotojas UAB Medicinos bankas ir antstolis Valdas Čeglikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi su 2017 m. vasario 13 d. skundu, prašydamas: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto – 47/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjo turto – 47/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini)būtų paskelbtos neįvykusiomis bei 3) paskirti pareiškėjo turto – 47/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą. Nurodė, jog antstolio nustatytas turto įkainojimas aiškiai neatitinka realios rinkos vertės ir turtas parduotas už ženkliai per žemą kainą. Skolininko teigimu antstolio areštuotas turtas įvertintas buvo dar 2014 m., todėl praėjus tris metams nuo turto vertinimo privalėjo ne pardavinėti turtą už neaktualiu turto vertinimu nustatytą kainą, bet atlikti naują turto vertinimą. Turtą įkainojus neprofesionaliai ir jį pardavinėjant per žema kaina yra pažeidžiamos pareiškėjo, kaip turto savininko, taisės. Todėl skolininko nuomone turto įvertinimo ir pardavimo iš varžytynių veiksmus būtina pripažinti neteisėtais.

Antstolis Valdas Čeglikas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. vasario 15 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog turtas buvo įvertintas tinkamai, antstoliu nekilo abejonių dėl nustatytos turto vertės, o skolininkas per nustatytą terminą nepateikė prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo. Taip pat antstolio teigimu jis tinkamai informavo apie vykdomus veiksmus. Antstolis teigia, kad skolininkui per nustatytą terminą nepareiškus prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės, skolininkas praranda teisę skųsti antstolio veiksmus. Be to, antstolio teigimu ne tik antstolio nustatyta turto vertė parodo tikrąją turto rinkos kainą, bet ir varžytynių dalyviai įkainoja parduodamą turtą ir varžydamiesi turto vertę pakelia iki realios rinkos vertės. Antstolio teigimu pareiškėjas nepagrindė savo argumentų dėl netinkamai nustatytos turto vertės, nepateikė jokių motyvuotų argumentų ar įrodymų apie galimai netinkamai nustatytą turto vertę. Antstoliu nagrinėjamu atveju nustatyta turto vertė abejonių nekėlė, todėl pareiškėjo argumentai, kad turtas įvertintas per žema kaina nepagrįsti. Be to, pareiškėjas, žinojo apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus ir jų eigą, todėl privalėjo laiku domėtis vykdymo eiga ir naudotis savo teisėmis. Antstolis mano, jog pareiškėjas skųsdamas antstolio veiksmus sąmoningai siekia vilkinti vykdymo procesą, nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis teisėmis ir tokiai veiksmais pažeidžia išieškotojo teises. Taip pat nurodo, kad įvykusių varžytynių atšaukimas vien tam, kad pareiškėjas galėtų pasiūlyti savo eksperto kandidatūrą ir atliktų naują ekspertizę turto vertei nustatyti, prieštarautų teisingumo principams ir pažeistų sąžiningo įgyjėjo teises. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus antstolis mano, jog tenkinti skundo nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Per teismo nustatytą terminą suinteresuotieji asmenys nepateikė teismui atsiliepimų į pareiškėjo skundą.

Vilnius miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį, konstatuodamas, kad teismas netyrė 2014 m. liepos 29 d. turto vertintojo R. V. ataskaitos dėl skolininko buto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydamas panaikinti 2016 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Teigia, jog antstolė netinkamai įvertino areštuojamą turtą, be to, neturi teisės vykdyti išieškojimo iš areštuoto turto.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje pateikiama turto arešto sąvoka. „Turto areštas - įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą”. Nagrinėjamu atveju antstolis Turto arešto aktu areštavo ir 2016 m. vasario 9 d. patvarkymu įkainojo pareiškėjo nekilnojamąjį turtą (b. l. 20 - 21).

Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra bei tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės, kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės.

Antstolis, areštuodamas turtą, preliminariai įvertina areštuoto turto mąstą, kurio, jo manymu, galėtų užtekti pilnai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Prieštaravimus dėl turto įkainojimo asmenys gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo turto arešto gavimo, jeigu nedalyvavo areštuojant turtą (CPK 681 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju areštuojant turtą pareiškėjas (skolininkas) nedalyvavo. Patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo pareiškėjui buvo įteiktas 2016 m. vasario 24 d. Todėl, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skolininkas turėjo teisę iki 2016 m. gruodžio 29 d. pateikti prieštaravimus bei skolininkui buvo pasiūlyta per 20 dienų nuo patvarkymo išsiuntimo dienos pasiūlyti savo pirkėją. Nei pareiškėjas, nei išieškotojas prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo per įstatymo nustatytą terminą nepateikė, taip pat nebuvo apskųstas antstolio priimtas turto arešto aktas. Iš antstolio patvarkymo atsisakyti tenkinti skundą bei vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog areštuotas pareiškėjo turtas antstolio įvertintas pagal turto vertintojo R. V. atliktą vertinimą.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą turto vertintojų sąrašą įrašytas turto vertintojas R. V., kuris Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis, turi galiojantį 2005 m. birželio 1 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A 000346. Taigi vertinimą atliko kvalifikuotas asmuo.

Minėtas turto vertinimas atliktas išieškotojo užsakymu, pateiktas vertinimas ir jo metu areštuoto nustatyta turto kaina nėra nuginčyta. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog turto vertė galėjo būti didesnė, pareiškėjas teikia tik savo svarstymus, kad 2014 m. liepos 29 d. nustatyta turto vertė 2016 m. vasario 09 d. jau buvo žymiai pakitusi, tačiau neįrodinėja šių kainos pakyčių. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes laikytina, jog pareiškėjas neįrodė savo teiginių dėl turto vertės netinkamo nustatymo (CPK 178 str.).

Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjo teiginys, jog turtas areštuotas per maža kaina, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų ar dokumentų (įrodymų, patvirtinančių areštuoto turto rinkos vertę ar pan.; CPK 178 straipsnis), yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad antstolis įkainojo turtą vadovaudamasis neaktualiu turto vertinimu, kadangi pareiškėjas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie realią areštuoto turto rinkos kainą, be to, kaip jau minėta aukščiau, R. V. turto vertinimas nėra nuginčytas ar panaikintas ir yra atliktas kvalifikuoto asmens. Vilniaus miesto apylinkės teismas jau 2017 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, jog antstolis pagrįstai rėmėsi byloje esančia Turto vertės nustatymo pažyma, įkainodamas varžytynėse parduotą turtą (civ. bylos Nr. 2YT-11879-566/2017). Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą prieštaravimams dėl areštuoto turto kainos pareikšti, savo pirkėjo per antstolio nustatytą terminą nepasiūlė, jog nurodyta R. V. ataskaita Nr. 14/07-097-R nenuginčyta ir galiojanti, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis) patvirtinančių, jog antstolio nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka tuo metu buvusios turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, jog antstolis, vykdydamas jam įstatymo suteiktas teises, tinkamai įkainojo pareiškėjo turtą.

Teismui nustačius, jog antstolis nustatydamas areštuoto turto rinkos kainą veikė neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės normų, konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto – 47/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų bei įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad minėtas patvarkymas dėl pareiškėjo areštuoto turto pirmųjų varžytynių paskelbimo neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, ar pažeidžia skolininko teisės bei teisėtus interesus. Taip pat teismas nenustatė jokio pagrindo pareiškėjo reikalavimu įpareigoti antstolį priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjo turto – 47/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini)būtų paskelbtos neįvykusiomis. Kadangi pareiškėjo reikalavimas paskirti pareiškėjo turto – 47/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą yra išvestinis reikalavimas, atmetus pirmuosius du reikalavimus, šis reikalavimas taip pat atmestinas plačiau dėl jo nepasisakant.

Pareiškėjas galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstoliui ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko. Šiuo atveju subjektyvi pareiškėjo nuomonė dėl turto vertės negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti visus atliktus vykdymo veiksmus.

Pagal Civilinio proceso kodekso 643 straipsnį skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymą apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas teises. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais Civilinio proceso kodekso 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju jis netenka galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.

Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolis veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, areštuoto turto realizavimas leis užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.

Antstolis veikė neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 510 - 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo G. Š. 2017 m. vasario 13 d. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vaidas Pajeda