Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-11879-566/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
2YT-11879-566/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05806-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Pareiškėjas
G. Š.
Suinteresuotas asmuo
BUAB „NEO RANGA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11879-566/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05806-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.1.; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, suinteresuoti asmenys BUAB „NEO RANGA“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“, UAB Medicinos bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis Valdas Čeglikas vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/03434 atlieka išieškojimą iš pareiškėjo (įkaito davėjo) išieškotojo UAB Medicinos bankas naudai, išieškojimą nukreipiant į pareiškėjui priklausančias 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog antstolis nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 27 d. vykdė pirmąsias Turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu minėtas pareiškėjo turtas buvo parduotas už 55 607,00 Eur kainą. Nurodo, jog pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko turto vertintojas R. V., kuris pareiškėjo manymu, neturėjo teisės atlikti turto vertės nustatymo ekspertizės, nes jis nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Anot pareiškėjo, kadangi turto vertės nustatymo ekspertizė yra atlikta netinkamo turto vertės nustatymo eksperto, laikytina, kad turto vertės nustatymo procesas vykdomojoje byloje yra atliktas netinkamai, turto pardavimas iš varžytynių pripažintinas neteisėtu. Skundu prašo: 1) panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios 47/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios 47/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini)būtų paskelbtos neįvykusiomis; 3) paskirti pakartotinę 47/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą (b.l. 3-5).

Antstolis Valdas Čeglikas 2017 m. vasario 3 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, kad vykdant Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2012 m. rugpjūčio 28 d. vykdomuosius įrašus Nr. Pl-2804, Pl-2802, Pl-2800 dėl skolų išieškojimo iš skolininko BUAB „Neo ranga“ išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai, 2013 m. sausio 10 d. buvo areštuotas įkaito davėjui G. Š. (pareiškėjui) priklausantis įkeistas turtas – 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog turto vertės nustatymo procedūra atlikta netinkamai. Pažymėjo, jog remiantis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, atitinkantiems Turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatyme nustatytus reikalavimus, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Nurodė, kad per įstatymuose numatytus terminus pareiškėjas neginčijo antstolio nustatytos turto kainos, neteikė prieštaravimų dėl eksperto, taip pat praleido terminą pasiūlyti savo pirkėją. Antstolio teigimu, pareiškėjo skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl atmestinas (b.l. 2)

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas įstatymo nustatytais terminais prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo nereiškė, o pareikštu skundu siekia vilkinti turto pardavimą ir vykdymo procesą. Suinteresuoto asmens manymu, antstolio ir teismo skiriamam ekspertui nėra taikomi tokie patys reikalavimai. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę atliko R. V., kuris turi nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, todėl nėra pagrindo teigti, jog turto vertė buvo nustatyta netinkamai. Atsiliepime UAB Medicinos bankas pareiškėjo skundą prašė atmesti (b.l. 45-47).

Suinteresuotas asmuo BUAB „NEO RANGA“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Tigesta“, atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio Valdo Čegliko kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0116/12/03434 vykdomi Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2012 m. rugpjūčio 28 d. vykdomieji įrašai Nr. Pl-2804, Pl-2802, Pl-2800 dėl skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „Neo ranga“ išieškotojo UAB „Medicinos bankas“ naudai (b.l. 2). Nustatyta, kad vykdymo proceso metu antstolis 2013 m. sausio 10 d. Turto arešto aktu areštavo pareiškėjui (įkaito davėjui) priklausantį turtą – 47/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) (b.l. 32-44). 2015 m. gruodžio 18 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė ekspertizę Turto vertei nustatyti (b.l. 24). Remiantis byloje esančia 2014 m. liepos 29 d. Nuomone dėl nekilnojamojo turto vertės Nr. 14/07-097-R, pasirašyta turto vertintojo R. V., Turto rinkos vertė 2014 m. liepos 25 d. buvo 240 000,00 Lt (69 508,80 Eur) (b.l. 7). Remiantis Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis, R. V. turi galiojantį 2005 m. birželio 1 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A 000346 ((duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad R. V. yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą turto vertintojų sąrašą ((duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Remiantis bylos medžiaga, antstolis 2016 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kuriuo, atsižvelgdamas į atliktą Turto vertinimą, nustatė 69 508,80 Eur dydžio Turto kainą, taip pat nustatydamas 20 dienų terminą nuo patvarkymo išsiuntimo dienos, per kurį skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją bei informuodamas, kad suėjus šiam terminui, bus skelbiamos Turto pirmosios varžytinės (b.l. 22-23). Remiantis registruotos siuntos įteikimo pranešimu, minėtą antstolio patvarkymą išsiuntus pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), jis 2016 m. vasario 24 d. buvo įteiktas pareiškėjo giminaitei (b.l. 21). 2016 m. gruodžio 28 d. antstolis pranešimu informavo suinteresuotus asmenis, įskaitant pareiškėją, kad nuo 2016 m. gruodžio 28 d. 09:06:03 val. iki 2017 m. sausio 27 d. 09:06:59 val. vyks Turto pirmosios varžytinės; pradinė Turto pardavimo kaina – 55 607,00 Eur (b.l. 26). Minėtas pranešimas pareiškėjui įteiktas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2017 m. sausio 8 d. (registruotos siuntos įteikimo pranešimą pasirašė pareiškėjo giminaitė) (b.l. 25). Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro administruojamame internetiniame varžytinėms skirtame tinklapyje viešai skelbiama informacija, pareiškėjui priklausantis Turtas varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už 55 607,00 Eur kainą ((duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pareiškėjui priklausančio Turto rinkos vertės nustatymo tinkamumo. Pareiškėjo manymu, Turto vertė vykdomojoje byloje nustatyta netinkamai, nes Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko asmuo, neįtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, todėl turto pardavimas iš varžytynių pripažintinas neteisėtu.

Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pagal AĮ 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Remiantis CPK 594 straipsnio 1 dalimi, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Remiantis CPK 682 straipsnio 1 dalyje, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Byloje nustatyta, kad antstolis, siekdamas tinkamai įkainoti areštuotą turtą, 2015 m. gruodžio 18 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė ekspertizę Turto vertei nustatyti.

Vykdant vykdomuosius dokumentus kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2004; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2004; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Pažymėtina, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Taigi, jeigu įkainojant areštuotą turtą antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės arba, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą; patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – TVVPĮ) nustatytus reikalavimus. Pagal TVVPĮ 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo atitinkantis TVVPĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas. Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai, t. y. toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti TVVPĮ turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą turto vertintojų sąrašą įrašytas turto vertintojas R. V., kuris Turto vertinimo priežiūros tarnybos duomenimis, turi galiojantį 2005 m. birželio 1 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A 000346. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas antstolio veiksmus skundžia formaliu pagrindu, t. y. kad ekspertizę atliko tokios teisės neturintis subjektas, tačiau nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia įrodymų, kad turto vertintojo nustatyta turto vertė neatitiko realios Turto rinkos vertės. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko asmuo, turintis galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, pripažintina, kad antstolis, vykdomojoje byloje įkainodamas varžytinėse parduotą Turtą, pagrįstai rėmėsi byloje esančia Turto vertės nustatymo pažyma, taigi tinkamai laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, veikė pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją, todėl nenustačius antstolio veiksmuose vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo reikalavimas panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios Turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini)atmestinas. Atmetus pareiškėjo reikalavimą panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos Turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kaip išvestinis atmestinas pareiškėjo reikalavimas priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios Turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini)būtų paskelbtos neįvykusiomis bei reikalavimas paskirti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedant atlikti turto vertintojui, atitinkančiam Teismo ekspertizės įstatyme įtvirtintus reikalavimus ir įrašytam į teismo ekspertų sąrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo G. Š. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė