- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-269-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41391-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė, Arūnas Bartkus
- Advokatai
- Linas Žalnieriūnas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Žimkienės,
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui (nuotoliniu garso ir vaizdo perdavimo būdu),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal gynėjo Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu G. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą ir perduota laiduotojo A. E. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, G. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Citroen C4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. G. 2020 m. spalio 15 d., apie 17.12 val., Vilniuje, Perkūnkiemio g. 5, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen C4“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo ir G. G. turto konfiskavimo netaikyti. Nesutinkant netaikyti turto konfiskavimo, vietoje faktinio turto konfiskavimo apeliantas prašo taikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Kitas nuosprendžio dalis apeliantas prašo palikti nepakeistas. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo G. G., pažymėjo, jog ji, darydama nusikalstamą veiką, panaudojo transporto priemonę, kurios valdytoja - savininke yra ji pati, todėl esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas, pasak teismo, yra privalomas. Tačiau pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, keičiasi ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pagrindai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turto konfiskavimas nėra privalomas. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija baudžiamojo poveikio priemonių taikymo aspektu, nurodo, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad G. G. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Teisme nurodė, kad turi sveikatos problemų, dėl to patiria didelį stresą, yra jautrios psichikos, lankosi pas psichologus, gydosi Santariškėse. Įvykio dieną, t. y. 2020 m. spalio 15 d., per pietus buvo pas gydytojus ir sužinojo, kad sveikatos būklė negerėja, nors jai taikomas gydymas. Dėl šios žinios G. G. patyrė labai didelį išgąstį, stresą, dėl ligos neteko viso kūno plaukų, ir žinia, kad dėl nesėkmingo gydymo ši privalės likti be plaukų, dengti galvą perukais, sukėlė išskirtinai didelį stresą, ypač atsižvelgiant į tai, kad moteriai tokia žinia yra iškirtinai skaudi ir sukelianti didelį susijaudinimą, stresą, net išgąstį. Teisme G. G. nurodė, kad iš principo nevartoja alkoholio, nes geria stiprius medikamentus, padedančius įveikti stresą. Tačiau įvykio dieną sužinota žinia taip skausmingai ją paveikė, kad ši net negalėjo nurodyti, kodėl nusipirko alkoholio, kodėl tokį kiekį ir pan. Todėl teismo prašoma atsižvelgti į tai, kad toks elgesys buvo išskirtinis ir pavienis, sąlygotas išskirtinių ir ypač moteriai skausmingų aplinkybių. Be to, apeliantas pažymi, kad turtas nusikalstamos veikos padarymo priemone tapo atsitiktinai, nebuvo specialiai tam įgytas.
2.3. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad G. G. dirba (duomenys neskelbtini) daugiau nei 15 metų, užima atsakingas pareigas. Byloje laiduotoju sutiko būti aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) užimantis pareigūnas. Be to, G. G. atlygino apgadinto automobilio (įbrėžtas veidrodėlis) savininkui padarytą žalą, todėl, apelianto manymu, atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. neturėtų būti pritaikytas turto konfiskavimas ir toks sprendimas būtų teisingas ir proporcingas šioje situacijoje. Anot apelianto, proporcingumas pasireiškia ir tuo, kad dėl G. G. neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) pradėjo tarnybinį patikrinimą, tad iki šiol neaišku, ar G. G. išsaugos turimą darbą. Dėl savo neteisėtų veiksmų G. G. patyrė ir iki šiol patiria didelius nepatogumus, nežinomybę dėl savo ateities, o praradus darbą turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai perteklinė ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
2.4. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus konfiskuoti transporto priemonę, apeliantas prašytų vietoje faktinio transporto priemonės konfiskavimo taikyti automobilio vertės išieškojimą. Toks teismo sprendimas bent iš dalies būtų palankus G. G., kadangi ši yra psichologiškai prisirišusi būtent prie šio automobilio, ilgai tokio ieškojo, atliko jo pagerinimus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu apeliantas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinį skundą ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. G. G. gynėjo apeliaciniame skunde keliamas tik baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio „Citroen C4“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) konfiskavimo panaikinimo arba keitimo į turto vertės išieškojimą klausimas, todėl Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių neigiamą įtaką G. G., skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tik šiuo aspektu.
2. Visų pirma vertindamas proceso dalyvių išsakytus argumentus, ar turto konfiskavimas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra privalomas, pažymėtina, kad teismų praktika šiuo klausimu yra pakankamai nuosekli ir susiformavusi. Taigi, teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-81-976/2019 ir kt.) yra pripažįstama, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).
3. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo automobilį „Citroen C4“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos darymo priemone, jis atitinka konfiskuotino turto požymius pagal BK 72 straipsnį. VĮ „Regitra“ duomenimis G. G. yra automobilio „Citroen C4“ savininkė (t. 1, b. l. 30). Šių aplinkybių konstatavimą pirmosios instancijos teismas vertino kaip pakankamą taikyti minėto turto konfiskavimą. Iš pateiktos argumentacijos galima spręsti, kad tokį procesinį sprendimą sąlygojo klaidinga šios nutarties 6 punkte aptartų teisės normų interpretacija. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju turto konfiskavimas yra privalomas. Tokia teismo išvada neatitinka BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatų, nežiūrint to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju yra teisinga ir proporcinga priemonė, atitinkanti byloje nustatytas tokiam sprendimui darančias įtaką aplinkybes.
4. Byloje įrodyta, kad G. G. automobilį vairavo būdama neblaivi, nustatyta mažiausia 2,25 promilės etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o tai itin ženkliai viršija baudžiamajame įstatyme numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,51 promilės), nuo kurios asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Būdama neblaivi ji važiavo Vilniaus mieste, tankiai apgyvendintame Perkūnkiemio mikrorajone, darbo dieną, po 17 val., kai eismas yra intensyvesnis. Šių aplinkybių visuma apibūdina padarytos veikos didesnį pavojingumą. Vertintina ir tai, kad G. G. savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteista, tačiau yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka, administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. kovo 5 d. Be to, jai buvo skirta administracinė nuobauda ir už tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu važiuodama neblaivi ji, pažeisdama Kelių eismo taisykles, apgadino kitą automobilį. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir apeliaciniame skunde akcentuotas aplinkybes, o būtent, kad G. G. yra dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai, turi sveikatos problemų, o žinia apie nesėkmingą ligos gydymo eigą stipriai paveikė jos emocinę būseną bei apsisprendimą vartoti alkoholį prieš vairuojant. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių yra darytina išvada, kad jos pagrindžia ir atitinka byloje priimtą procesinį sprendimą atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 1 metų laikotarpiui be užstato, o paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, nevaržo G. G. teisių labiau, nei to reikia, yra proporcingos ir pakankamos įstatyme numatytiems prevenciniams tikslams pasiekti. Teisinio pagrindo naikinti skirtą turto konfiskavimą nėra.
5. Apeliantas tuo atveju, jei teismas paliktų galioti turto konfiskavimo taikymą, prašo jį pakeisti į turto vertės išieškojimą, tokį prašymą argumentuojant tuo, kad G. G. yra psichologiškai prisirišusi prie šio automobilio, ilgai tokio ieškojo, atliko jo pagerinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai neturi esminės reikšmės keliamam klausimui. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paskirti transporto priemonės konfiskavimą būtų netikslinga ar neproporcinga. Šiame kontekste pažymėtina, jog kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Nors kaltininko interesai yra svarbūs, tačiau prioritetas vien jiems negali būti teikiamas. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius suvaržymus, nes toks poveikis nebūtų pakankamas siekiant prevencinių tikslų. Kaltininkui taikomos priemonės negali formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti visuomenės teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Remdamasi šiais argumentais, taip pat atsižvelgusi į šioje nutartyje jau aptartas skiriamų poveikio priemonių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo pakeisti skirtą automobilio konfiskavimą į jo vertės išieškojimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.