- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- e2-860-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Vaidas Batūra
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1332-413/2020 pagal ieškovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Progresas“ ieškinį atsakovui D. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Restruktūrizuojama akcinė bendrovė „Progresas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš D. M. (toliau – atsakovas) 350 446 Eur žalą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Šia nutartimi teismas leido mokėti ieškovės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš ieškovės sąskaitos Nr. LT31 7044 0600 0182 4789, esančios AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 80 000 Eur. Atsakovas ieškovės vadovo pareigas ėjo nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2020 m. vasario 14 d., kai valdyba atleido jį iš pareigų. Paskirtas naujas ieškovės vadovas, susipažinęs su įmonės dokumentais ir banko sąskaitos išrašu, pastebėjo, kad ieškovės sąskaitoje esančios lėšos, nesant tam teisinio pagrindo, įvairaus dydžio sumomis buvo pervedamos į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, t. y laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. galiojant teismo leidimui vykdyti konkrečius mokėjimus, per įvykdytus 70 mokėjimo pavedimų į savo sąskaitą jis pervedė 350 446 Eur. Atsakovą atleidus iš pareigų, pastarasis naujai paskirtiems vadovams ieškovės turto neperdavė.
3. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą už 350 446 Eur, esantį pas jį arba trečiuosius asmenis – kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškove.
4. Prašymą grindė tuo, kad atsakovo elgesys yra nesąžiningas, kadangi atleidus atsakovą iš pareigų jis atsisakė perduoti ieškovės turtą naujai paskirtam vadovui. Ieškovės akcininkai svarstydami 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį pastebėjo klaidas ir neatitikimus įmonės balanse už 2019 m., kurį pasirašė atsakovas. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas galėjo sąmoningai slėpti lėšų trūkumą, todėl egzistuoja didesnė rizika, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą. Iš ieškovės įgytos lėšos pervestos į atsakovo banko sąskaitą, jų suma yra didelė, todėl vienintelis realus turtas, iš kurio gali būti tenkinamas ieškinio reikalavimas – atsakovo banko sąskaitose esantis piniginių lėšų likutis arba kitas turtas, kurį gali surasti ir aprašyti antstolis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui 350 446 Eur dydžio reikalavimo ribose priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas bankuose ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimas kildinamas iš delikto, kadangi atsakovas be teisinio pagrindo pasisavino didelę sumą ieškovės pinigų ir jos negrąžina. Teismas sprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
7. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, leido mokėti ieškovės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš ieškovės sąskaitos Nr. LT31 7044 0600 0182 4789, esančios AB SEB banke, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 80 000 Eur. Pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtino, kad iš teismo nutartyje nurodytos ieškovės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. į atsakovo asmeninę banko sąskaitą įvairiais laikotarpiais ir įvairiomis sumomis, didesnėmis nei darbo sutartimi ir jos pakeitimais nustatytas atsakovo darbo užmokestis (pradžioje nustatytas 800 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 1 342 Eur), į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo pervedami pinigai, mokėjimo paskirtyje nurodant „atskaitingi asmenys“. Ieškovė nurodė, kad atleistas iš ieškovės vadovo pareigų, atsakovas neperdavė naujajam vadovui turto ir dokumentų, sąmoningai neteisingai sudarė balansą, taip siekdamas paslėpti pinigų trūkumą.
8. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės restruktūrizavimo byla nutraukta, kadangi restruktūrizavimo plane numatyti įsipareigojimai vykdyti netinkamai. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 31 d. nutartimi panaikino prieš tai minėtą nutartį ir restruktūrizavimo bylą grąžino tolimesniam nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nustatė, kad ieškovė po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams buvo skolinga 36 693,30 Eur einamųjų mokesčių, po 2019 m. birželio 1 d. įmonė pavedimais į valstybės biudžetą įmokų nemokėjo, tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, 2019 m. gegužės 2 d. skolinga 52 021,60 Eur valstybinio socialinio draudimo einamųjų įmokų. Šios aplinkybės patvirtino, kad ieškovė nemokėjo valstybei einamųjų įmokų, tačiau vykdė kitus mokėjimus, o būtent, vykdė pavedimus į atsakovo asmeninę sąskaitą. Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą preliminariai išvadai, kad atsakovo elgesys aptartoje situacijoje buvo nesąžiningas. Teismas priėjo išvados, kad egzistuoja ir antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes yra grėsmė, jog atsakovas gali perleisti ar kitokia bet kokia forma apsunkinti turimą turtą, pinigines lėšas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti 2020 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismo nutartį, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Atsakovas yra ieškovės vadovas. Ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo. E. G. pasirašė 2020 m. vasario 17 d. atstovavimo sutartį su advokatu Vaidu Batūra tam neturėdamas įgaliojimų. E. G. nėra ieškovės vadovas, jis nėra ir įgaliotas asmuo, kuris gali sudaryti teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis ieškovės vardu, todėl advokatas V. Batūra, kuris ieškovės vardu pasirašė ieškinį ir jį padavė teismui, yra neįgaliotas asmuo.
9.2. Kauno apygardos teismas suklaidintas, nurodant, kad valdyba atleido atsakovą iš pareigų. Byloje pateiktas 2018 m. kovo 8 d. ieškovės valdybos protokolas Nr. 8, kuriuo atsakovas išrinktas valdybos pirmininku ir paskirtas ieškovės vadovu. Iš protokolo matyti, kad valdybos nariai yra A. J., V. T. ir atsakovas. Prie ieškinio yra pateiktas 2020 m. vasario 14 d. valdybos protokolas, kuriame nurodyta, kad valdybos nariai R. M., A. K., E. G. priėmė nutarimus: 1) valdybos pirmininku išrinkti R. M.; 2) atleisti atsakovą iš ieškovės vadovo pareigų nuo šio nutarimo priėmimo dienos (2020 m. vasario 14 d.), nedelsiant sustabdant visus jo įgaliojimus; 3) paskirti E. G., ieškovės vadovu nuo nutarimo priėmimo dienos (2020 m. vasario 14 d.). 2020 m. vasario 14 d. protokole yra nurodyti kiti valdybos nariai, nei 2018 m. kovo 8 d. protokole ir Juridinių asmenų registro išraše. Be visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dėl 2018 m. kovo 8 d. valdybos narių atšaukimo ir naujų valdybos narių išrinkimo, negalėjo pasikeisti valdybos sudėtis į tą, kuri nurodyta 2020 m. vasario 14 d. valdybos protokole. Pas ieškovę nėra įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris būtų išrinkęs naują valdybą, kuri būtų galėjusi atleisti iš ieškovės vadovo pareigų atsakovą ir paskirti naudą ieškovės vadovą.
9.3. Teismui pateikti tik išrašai iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos iš kurios matyti, kad į atsakovo sąskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. per įvykdytus 70 mokėjimo pavedimų pervesta 350 446 Eur, tačiau nepateikti ieškovės buhalterinės programos duomenys apie pervestų lėšų panaudojimo pagrindimą. Iš 2020 m. kovo 2 d. ieškovės buhalterinės programos duomenų matyti, kad atsakovas iš ieškovės yra gavęs 903 855,03 Eur ir šią sumą išleido ieškovės reikmėms bei pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Avanso apyskaitose bei kiekvieno mėnesio išrašuose iš atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visi mokėjimo pavedimai iš šios sąskaitos atitinka nurodytos buhalterinės programos duomenis. Iš atsakovo sąskaitoje avansu gautų sumų buvo vykdomos beveik visos ieškovės finansinės operacijos: apmokamos sąskaitos-faktūros, pervedamas darbo užmokestis darbuotojams, atsiskaitoma pagal sutartis ir t.t.
9.4. Jeigu pirmosios instancijos teismui būtų pateikti visi įrodymai, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nebūtų pagrindo išvadai, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą gali būti priimtas jai palankus sprendimas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. 2020 m. vasario 14 d. įvyko ieškovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu aptarti atsakovo parengtų finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio trūkumai, klaidos ir nesutapimai. Šio susirinkimo metu nuspręsta atšaukti ieškovės valdybą, išreikštas siūlymas atleisti atsakovą iš užimamų vadovo pareigų dėl prarasto pasitikėjimo, uždraudžiant pastarajam patekti į ieškovės teritoriją. Šio susirinkimo metu išrinkta nauja valdyba. 2020 m. vasario 14 d. įvyko ieškovės valdybos posėdis, kurio metu dėl nepasitikėjimo, nuostolingai vykdytos veiklos, atsakovas atleistas iš pareigų. Šio posėdžio metu paskirtas naujas vadovas – E. G. 2020 m. vasario 14 d. išleistas ieškovės įsakymas, kuriuo uždrausta atsakovui be leidimo užeiti į ieškovės teritoriją. 2020 m. vasario 19 d. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateikti duomenys apie ieškovės valdymo organų (vadovo ir valdybos) pasikeitimus bei paprašyta įregistruoti naujus valdymo organus.
10.2. Po šių pasikeitimų ir nušalinimo atsakovas bandė jėga užgrobti įmonės valdymą, pasitelkęs saugos tarnybą atsakovas atvyko į ieškovės teritoriją ir įsiveržė į vadovo kabinetą. Iškvietus policiją atsakovas išvarytas iš ieškovės teritorijos.
10.3. 2020 m. kovo 12 d. atsakovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu pripažinti 2020 m. vasario 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos nutarimus, kuriais paskirti nauji valdymo organai negaliojančiais. Taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti 2020 m. vasario 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos nutarimų galiojimą ir vykdymą. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8808-1126/2020 atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir paliko galioti ieškovės 2020 m. vasario 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos nutarimus.
10.4. Atsakovo pateikti duomenys neatitinka ir nesutampa su oficialiai ieškovės tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenimis. Atsakovo bandymus klastoti apskaitos duomenis yra užfiksavęs ieškovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2020 m. vasario 14 d. Atsakovo pasirašytame balanse yra klaidos ir nesutapimai su išviešintu balansu už 2018 m., aiškinamasis raštas nepateiktas, ataskaitos neparuoštos.
10.5. Peržiūrėjus atsakovo pateiktas avansines apyskaitas ir banko sąskaitos išrašus pastebėtina, kad išmokėti avansų dengimai, kurių paskirtis neaiški (pvz., 2018 m. balandžio 4 d. mokėjimo pavedimai V. N., J. B., 2018 m. balandžio 16 d. mokėjimo pavedimas V. T. ir kt.), mokėjimai fiziniams asmenims už automobilių nuomą (pvz., 2018 m. balandžio 16 d. A. U.), mokėjimai už kurą, viešbučius Vokietijoje, Lenkijoje, kelių mokesčiai, parkavimas, „Vynoteka“ ir kitose parduotuvėse atlikti mokėjimai už pirkinius, bankomatuose išgryninti pinigai, avansiniai mokėjimai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Guso Baltic”, kuri turi nepadengtą 909 826,27 Eur skolą ieškovei dėl kurios pareikštas ieškinys (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1342-324/2020). Šios aplinkybės turės būti nustatytos, patikslintos ir įvertintos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės bei nustačius atliktų mokėjimų sąsajas su realioms ieškovės skolomis.
10.6. Po nepavykusių bandymų jėga užgrobti ieškovės valdymą atsakovui nuosavybės teise priklausanti UAB ,,Guso Baltic“ (atsakovas valdo 100 procentų akcijų) siekė išvilioti iš ieškovės turtą. 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku UAB ,,Guso Baltic“ pareikalavo perduoti gaminius UAB „Guso Baltic“, pareiškė, kad yra visiškai atsiskaičiusi, pridėjo mokėjimo pavedimo kopijas. Pagal pridėtas mokėjimo pavedimų kopijas pinigai per 3 kartus pervesti ne į ieškovės, bet į atsakovo sąskaitą. Atsakovas šių pinigų ieškovei neperdavė, kur panaudojo gautas lėšas neatsakė, todėl elgėsi nesąžiningai. Antstolis šių UAB ,,Guso Baltic“ pervestų lėšų į atsakovo sąskaitą nerado, todėl darytina išvada, kad šį turtą atsakovas paslėpė, nors pagal ieškovės išrašytą sąskaitą pinigai turėjo būti pervesti į ieškovės sąskaitą.
11. 2020 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo papildomi paaiškinimai, kuriuose atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju netenkinama ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlyga, kadangi atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį ir dokumentus, kurie paneigia ieškovės nurodomas aplinkybes ir akivaizdu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Atskirajame skunde atsakovas ne tik nesutinka su teismo nutartimi taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, tačiau taip pat teigia, kad ieškovės vardu procese veikia įgaliojimų neturintys asmenys. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieškovės atstovavimo (ne)tinkamumo.
Dėl ieškovės atstovavimo
14. Atskirajame skunde atsakovas tvirtina, kad ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė asmenys, negalintys veikti ieškovės vardu, teigia, kad neįvyko visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris galėtų paskirti naują valdybą, taip pat nėra pakeistas ieškovės vadovas, o dabartiniu ieškovės vadovu vis dar yra atsakovas.
15. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnis).
16. ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba, jei ji sudaroma. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Kaip matyti iš ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų duomenų, 2020 m. vasario 14 d. įvyko ieškovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu nuspręsta atšaukti bendrovės valdybą ir išrinkta nauja valdyba. Pagal ABĮ 33 straipsnio 8 dalį, valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda pasibaigus valdybą ar jos narius išrinkusiems visuotiniam akcininkų susirinkimui ar stebėtojų tarybos posėdžiui. 2020 m. vasario 14 d. įvyko ieškovės valdybos posėdis, kurio metu atsakovas atleistas iš ieškovės vadovo iš pareigų bei paskirtas naujas vadovas – E. G. Taigi, ieškovės vadovu nuo 2020 m. vasario 14 d. yra E. G., o iš byloje esančio VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 7 d. jis yra įregistruotas ieškovės vadovu. E. G. 2020 m. vasario 17 d. pasirašė atstovavimo sutartį su advokatu V. Batūra. Dėl nurodytų aplinkybių, nesutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovę atstovauja tam teisės neturintys asmenys, kadangi įstatymų nustatyta tvarka atsakovas atleistas iš ieškovės vadovo pareigų, paskirtas kitas vadovas, kuris veikia ieškovės vardu ir įgaliojo ieškovės vardu veikti advokatą. Nustačius, kad ieškovė procese yra atstovaujama tinkamo atstovo, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl abiejų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
18. Ieškovė pirmosios instancijos teisme reikalauja priteisti iš atsakovo 350 446 Eur žalą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia tuo, kad nesant tam teisinio pagrindo atsakovas pervesdavo ieškovės lėšas (350 446 Eur) į savo asmeninę banko sąskaitą. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė areštuoti atsakovui priklausantį turtą už 350 446 Eur, esantį pas jį arba trečiuosius asmenis – kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus ir turtines teises, o jų nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškove.
19. Preliminariai įvertinęs ieškinio turinį ir su ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
20. Atsakovas atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad jeigu pirmosios instancijos teismui būtų pateikti išrašai iš atsakovo sąskaitos, buhalterinės programos duomenys, avansinės apyskaitos, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nebūtų pagrindo išvadai, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą gali būti priimtas jai palankus sprendimas. Grįsdamas šiuos teiginius atsakovas analizuoja ieškovės ir savo pateiktus įrodymus.
21. Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pareigą patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
22. Atsakovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie ieškovės reikalaujamų iš atsakovo priteisti sumų panaudojimą, ieškovės įrodymų neatitikimą atsakovo turimiems įrodymams, atsakovo pareigos nebuvimą atsakyti pagal ieškinį, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir vertinant ieškinio preliminarų pagrįstumą nėra ir neturi būti teismo detaliai nagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardino jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, o atsakovo nurodomi argumentai, iš esmės neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
23. Ieškovė, prašydama taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškinio suma didelė, dėl ko atsakovas gali bandyti paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims turimą turtą, be to, atsakovui mokėtas 1 342 Eur darbo užmokestis nėra pakankamas ieškinio reikalavimui užtikrinti, nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Nurodė, kad vienintelis realus atsakovo turtas – sąskaitose banke esantis piniginių lėšų likutis arba kitas turtas, kurį gali surasti ir aprašyti antstolis.
24. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu klausimą, nustatė, kad iš ieškovės banko sąskaitos į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo pervedami pinigai, didesni nei atsakovo darbo užmokestis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu, ieškovė netinkamai mokėjo valstybei einamąsias įmokas. Teismas vertino, kad atsakovo elgesys buvo nesąžiningas.
25. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, atsakovas 2020 m. kovą turėjo dvi banko sąskaitas, kuriose esančių lėšų suma nesiekė 150 Eur, Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, duomenų apie atsakovo turimas transporto priemones ar kitą turtą byloje nėra. Savo geros finansinės padėties, sugebėjimo įvykdyti atsakovui galbūt nepalankų teismo sprendimą, atsakovas neįrodinėjo nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teisme, nors tokią galimybę turėjo.
26. Nors atsakovas atskirajame skunde konkrečiai nepasisako dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, tačiau su skundžiama nutartimi nesutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigą patikrinti ir pirmosios instancijos teismo argumentus dėl galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
27. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad vien tik ieškinio sumos dydis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui (šiuo atveju – ieškovei) kyla pareiga jį įrodyti.
28. Pasisakant dėl duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, leido mokėti ieškovės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. LT31 7044 0600 0182 4789 nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 80 000 Eur. Byloje esantys banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad iš teismo nutartyje nurodytos ieškovės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2020 m. vasario 10 d. į atsakovo asmeninę sąskaitą pervesta 350 446 Eur.
29. Preliminariai įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus matyti, kad atsakovas, vadovavimo ieškovei metu, pervesdavo iš ieškovės banko sąskaitos sumas, ženkliai didesnes nei atsakovui priklausantis darbo užmokestis, į savo asmeninę sąskaitą. Atsakovas pateikė argumentus bei duomenis, kad ieškovės atsakovui pervestos lėšos buvo naudojamos ieškovės reikmėms, atsiskaitant su jos kreditoriais, teigia, kad iš atsakovo sąskaitoje avansu gautų sumų buvo vykdomos beveik visos ieškovės finansinės operacijos, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent tokia praktika buvo susiklosčiusi ieškovės bendrovėje, kad atsiskaitymai vykdomi ne tiesiogiai per ieškovės sąskaitas, o pirmiausia pervedant lėšas į ieškovės vadovo (atsakovo) asmeninę sąskaitą. Kadangi atsakovui buvus ieškovės vadovu iš esmės jam priklausė teisė nustatyti ieškovės lėšų panaudojimo būdą, bendrovės lėšų pervedimas į atsakovo asmeninę banko sąskaitą, restruktūrizavimo byloje esant nustatytiems įpareigojimams atlikti tik einamąsias įmokas ir nesant duomenų, kad einamosios įmokos (didesnės nei atsakovo darbo užmokestis) turėjo būti atliekamos atsakovui ar per atsakovo asmeninę banko sąskaitą, iš esmės sudaro pagrindą abejoti atsakovo sąžiningumu.
30. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovo piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota pragyvenimui. Atsakovas nepateikė duomenų, kad skundžiama nutartimi pritaikytas areštas atsakovo atžvilgiu sukelia jam neproporcingų nepatogumų ar kitaip nepagrįstai suvaržo jo teises.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, kad atsakovo vadovavimo ieškovės bendrovei metu atlikti veiksmai gali būti nesąžiningi, o esant didelei ieškinio sumai, nesant duomenų apie gerą atsakovo finansinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, teisėtas, proporcingas ir pernelyg nevaržantis atsakovo teisių. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.