Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. Z. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI), K. Z. ir antstolei Astai Pliuškevičienei dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja K. Z. skundžia antstolės Astos Pliuškevičienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00040/2 ir prašo nutraukti sutuoktinio K. Z. skolos išieškojimą iš jos darbo užmokesčio, nes (duomenys neskelbtini) ji su sutuoktiniu pasirašė Vedybų (povedybinę) sutartį.

Antstolę Asta Pliuškevičienė 2017-08-21 Patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą Nr. S-193 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą iš skolininko K. Z., 2017-05-05 areštuotos jo sutuoktinei priklausančios sąskaitos bankuose ir išieškotojai VMI pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Vedybinė sutartis tarp skolininko K. Z. ir K. Z. sudaryta (duomenys neskelbtini), jos 4.1.4. p. šalys nurodė, kad jokių kreditinių įsiskolinimų neturi. Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-05-19 nutartimi nustatė, kad skolininkui K. Z. priklauso ½ dalis sutuoktinės K. Z. piniginių lėšų ir darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Skolininko sutuoktinė K. Z. skundu prašo nutraukti sutuoktinio K. Z. skolos išieškojimą iš jos darbo užmokesčio, nes jie sudarė minėtą Vedybų (povedybinę) sutartį. Antstolė A. Pliuškevičienė su pareiškėjos skundu nesutinka ir remiasi tuo, kad skolininkas su sutuoktine Vedybų (povedybinėje) sutartyje nurodė, kad jokių kreditinių įsiskolinimų neturi, be to, teismas 2017-05-19 nutartimi nustatė, kad skolininkui K. Z. priklauso ½ dalis sutuoktinės K. Z. piniginių lėšų ir darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Bylos medžiaga, prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0124/12/00040/2 medžiaga nustatyta, kad antstolė Asta Pliuškevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0124/12/00040/2, pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-11-05 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. Z., valstybės, atstovaujamos VMI prie FM, naudai. Antstolė nustatė, kad skolininkas K. Z. niekur nedirba, turto neturi, pajamų į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą negauna. Skolininko sutuoktinė K. Z. dirba Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje ir gauna darbo užmokestį bei turi savo vardu atidarytas piniginių lėšų sąskaitas kredito įstaigose. Antstolė 2017-05-05 nurodymu laikinai areštavo skolininko sutuoktinės K. Z. pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose. Antstolė pasiūlė išieškotojai per 20 dienų nuo (duomenys neskelbtini) pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančio turto dalies areštuotame turte nustatymo.

Pagal CK 4.92 str. 1 d. nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 str. – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 str. 1 d., CK 3.123 str. 1 d., CK 4.92 str. 1 d.). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-11-10 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šių nuostatų pagrindu Šilutės rajono apylinkės teismas pagal išieškotojos pareiškimą 2017-05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-1845-204/2017 nustatė, kad skolininkui K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinės K. Z. piniginių lėšų esančių jos vardu atidarytose ir antstolės areštuotose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis jo sutuoktinės K. Z. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, gaunamų Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje.

Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 st.), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutartis sąlygas (CK 3.83 str. 2 d., 3.101 str. 1 d. 1 p.). Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, net jei ir teismo nutartimi jau vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą.

Skolininkas K. Z. su sutuoktine K. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, kurios 1.2. p., susitarė, kad pajamos, kurias bet kuri viena iš Šalių įgis savo vardu po Povedybinės sutarties patvirtinimo dienos, tokios kaip pajamos iš kurios nors vienos iš Šalių darbinės ar intelektinės veiklos, gaunami dividendai, pensijos, pašalpos, draudimo, tikslinės paskirties ar kitokios išmokos, loterijų ar kiti bilietai, laimėjimai, prizai, patirtos žalos kompensacijos, pajamos, gautos realizavus turtą, laikytiną asmenine Šalies nuosavybe, įskaitant Šaliai asmeninės nuosavybės teise priklausančias įmonių akcijas (dalis) ar kitokius vertybinius popierius, iš Šaliai asmeninės nuosavybės teise priklausančios įmonės veiklos gautos pajamos, pajamos iš privačių pensijų ar gyvybės draudimo fondų, taip pat bet kokios kitos pajamos, kurias po Povedybinės sutarties patvirtinimo dienos gaus viena iš Šalių, bus laikomos šias pajamas įgijusios Šalies asmenine nuosavybe. Vedybų (povedybinės) sutarties 1.8. 9. Skolininkas ir sutuoktinė patvirtino, kad jiems yra paaiškinta ir žinoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.114 straipsnio 1 dalimi, sutuoktiniai pagal asmenines prievoles atsako tik tokiu turtu, kuris laikomas atsakingo pagal prievolę sutuoktinio asmenine nuosavybe. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai. Vedybų (povedybinės) sutarties 4.1.4. p. K. Z. ir K. Z. pareiškė, patvirtino ir garantavo, kad nėra jokių kreditorių, kurių teises ir teisėtus interesus galėtų pažeisti Povedybinės sutarties sudarymas bei vykdymas. Povedybine sutartimi Šalių turtas, įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė iki Povedybinės sutarties sudarymo, nedalijamas, Povedybinės sutarties sudarymas neturės įtakos atitinkamos Šalies kreditoriaus teisei nukreipti išieškojimą į atitinkamos Šalies dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte, įgytame iki šios Povedybinės sutarties sudarymo.

Antstolė A. Pliuškevičienė 2017-07-19 Patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-124-26034, vadovaudamasi CPK 611 str., 733-743 str., pareikalavo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 35 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieno MMA.

CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 str. 1 d. 7 p.). Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad skolininko K. Z. ir K. Z. sudaryta (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinė) sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), be kita ko, kad kiekvieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu gaunamos pajamos, taip pat lėšos, patenkančios į kiekvieno iš jų sąskaitas, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi skolininko K. Z. ir jo sutuoktinės K. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Vedybų (povedybine) sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto, teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria vykdymo procese nustatyta skolininko fizinio asmens dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis), nustatanti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės piniginių lėšų ir darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, dėl pasikeitusių nuosavybės teisinių santykių praranda savo teisinę reikšmę ir ja remiantis išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzisuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte.

Nagrinėjamu atveju sutuoktinių K. Z. ir K. Z. (duomenys neskelbtini) sudarytos Vedybų (povedybinės) sutarties nuostatos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo taikomos tik būsimam po šios sutarties sudarymo įgytam turtui. Taigi, teismo vertinimu, povedybinės sutarties nuostatos neprieštarauja gerai moralei ar viešajai tvarkai, nepažeidžia išieškotojo teisėtų interesų, nes sutarties nuostatos nėra taikomos retrospektyviai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į sutuoktinio vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Teismas konstatuoja, kad vykdytinais skolininko K. Z. prievolei pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-11-05 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo išieškotojos VMI naudai po skolininko K. Z. sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gausimas jo sutuoktinės K. Z. pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jos vardu atidarytas sąskaitas bankuose. Pasikeitus šio turto teisiniam režimui, antstolė neturėjo teisinio pagrindo vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00040/2 toliau vykdyti skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinės K. Z. darbo užmokesčio Jurbarko Naujamiesčio pagrindinėje mokykloje, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas ir naikintinas antstolės A. Pliuškevičienės 2017-07-19 Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-124-26034.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos K. Z. skundą patenkinti.

Panaikinti antstolės Astos Pliuškevičienės 2017-07-19 Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-124-26034 vykdomojoje byloje Nr. 0124/12/00040/2.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.