Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. ieškinį atsakovui A. G., trečiasis asmuo E. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, nurodė, kad ieškovas studijuoja dieniniame skyriuje, pirmame kurse, valstybės finansuojamoje programoje, studijos vyksta anglų kalba, todėl reikalinga daug ruoštis paskaitoms, kad išsaugoti nemokamą mokslą. Pradėjęs mokytis Vilniuje savarankiškai ieško darbo, siunčia darbdaviams CV, tačiau atsižvelgiant į studijų grafiką, negali dirbti pilnos dienos, todėl darbdaviai atsisako jį įdarbinti, tačiau vasarą planuoja dirbti. Už studijas nereikia mokėti, tačiau reikia kas mėnesį mokėti už bendrabutį 65 Eur, reikia maistui, drabužiams, avalynei, mokymosi reikmenims, transporto išlaidoms, laisvalaikiui, higienai. Nurodė, kad yra išlaikomas mamos, pinigų duoda dar močiutė (mamos mama), reikia nuolatos taupyti. Mama duoda už bendrabutį, sporto klubą, maistui, vaistams, įdeda maisto vežtis, močiutė duoda drabužiams, avalynei, močiutė skiria maždaug 60 Eur, mama 100 Eur ir kartais daugiau, iki 150 Eur. Reikėjo mokslams įsigyti kompiuterį, kitas priemones. 3 kartus per savaitę eina į sporto klubą, sportuoja po 1 valandą, sportas reikalingas dėl patirtos kojos traumos, jam atlikta kelio operacija, buvo nutrūkę raiščiai, buvo skirta reabilitacija, sportuojant geresnė kojos savijauta, tai jam yra būtina. Nurodė, kad atsakovas išlaikymą nustojo mokėti, kai jis baigė vidurinę mokyklą, todėl prašo priteisti įsiskolinimą. Nurodė, kad baigęs vidurinę mokyklą, vasarą intensyviai darbo neieškojo, klausė pas draugus, bet darbo nerado, todėl nedirbo, be to ruošėsi stojimui į aukštąją mokyklą, rūpinosi bendrabučiu. Ieškovas atsižvelgęs į atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes dėl turtinės padėties, siūlė sudaryti taikos sutartį ir prašė iš atsakovo sumokėti nors už bendrabutį, tai yra po 65 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad atsakovas, jam baigus vidurinę mokyklą nustojo teikti išlaikymą, atsakovas su ieškovu nebendrauja.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas nesąžiningai siekia pareigą jį išlaikyti perkelti atsakovui. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, savo vardu turi registruotą automobilį, niekur nedirba, santaupų neturi, dėl to neturi galimybės teikti ir 65 Eur išlaikymą, dėl kurio ieškovas siūlė sudaryti taikos sutartį. Gyvena iš pašalpų, dirba atsitiktinius darbus. Sutuoktinė nedirba. Gyvena sutuoktinės mamai priklausančiame name. Reikalinga rūpintis ligota mama, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ją lanko kas dvi savaites, keičiasi su broliu, mama sumoka kelionės į (duomenys neskelbtini) išlaidas, į savo gyvenamąją vietą mamos negali atsivežti, nes nėra vietos, kadangi jis gyvena su sutuoktine ir jos motina, išlaikytinių neturi, taip pat neturi nepilnamečių vaikų. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteistas, kadangi atsakovas tuo laikotarpiu nedirbo. Nurodė, kad sveikatos problemų neturi, yra sveikas, tačiau darbo neturi, įgijęs montuotojo profesiją, turi įgijęs C kategoriją, gali dirbti vairuotoju. Išlaidų pateikti negali, nes neskaičiuoja, kiek gauna tiek išleidžia, pajamos minimalios, iš pašalpų gyvena, ūkio neturi, vieną mėnesį laikinai dirbo įmonėje, gavo 350 Eur, viską išleido, mano, kad ieškovas privalo save išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. G. ir trečiasis asmuo E. G. yra pilnamečio ieškovo E. G. tėvai; pilnametystės ieškovas sulaukė 2015 m. liepos 9 d., besimokydamas vidurinėje mokykloje (b. l. 12). 2002 m. sausio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo priteistas išlaikymas po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės; 2015 m. liepos 30 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta ieškovo ir atsakovo taikos sutartis dėl išlaikymo dydžio, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti po 100 Eur, iki ieškovas įgis vidurinį išsilavinimą, tai yra iki 2016 m. liepos 10 d. (b. l. 9-11). Ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamoje vietoje, pirmame kurse, dieniniame skyriuje, stipendija jam nėra paskirta; numatomas bakalauro studijų baigimo terminas – 2020 m. kovo 1 d. (b. l. 124).

Dėl paramos būtinumo ir išlaikymo dydžio

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, savo praktikoje nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-366-687/2015).

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamoje vietoje, pirmame kurse, dieniniame skyriuje, stipendija jam nėra paskirta, numatomas bakalauro studijų baigimo terminas – 2020 m. kovo 1 d. (b. l. 124). Vertinant ar ieškovui yra reikalinga parama, svarbu nustatyti ieškovo turtinę padėtį. Į bylą pateiktos pažymos ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovo vardu nėra registruoto nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, stipendijos negauna, santaupų neturi, besimokydamas nedirba (b. l. 31, 38-40). Ieškovas teisme paaiškino, kad į jo sąskaitą įplaukusi 297,58 Eur suma yra draudimo išmoka, kurią jis panaudojo, nes reikėjo lėšų pragyvenimui. Nurodytos aplinkės patvirtina ieškovo sunkią turtinę padėtį. Ieškovui paskaitos vyksta dienos metu nuo ryto iki vakaro, t. y. nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, penktadieniais paskaitų grafikas lankstesnis, tačiau vyksta savarankiški darbai (b. l. 126-135). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas didžiąją savo laiko dalį privalo skirti studijoms, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškam užduočių atlikimui ir siekti įgyti išsilavinimą. Dėl paskaitų intensyvumo bei studijoms reikalingo skirti laiko per mokslo metus ieškovas objektyviai neturėjo ir neturi pakankamai laiko dirbti ir savarankiškai užsidirbti pragyvenimui, nors į bylą pateikė įrodymus, kad savarankiškai ieško darbo (b. l. 148). Kol ieškovas mokėsi vidurinėje mokykloje, atsakovas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį teikė jam išlaikymą po 100 Eur per mėnesį. Duomenų, kad pasikeitė ieškovo turtinė padėtis šiam pradėjus mokytis aukštojoje mokykloje, nėra.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad finansinė parama ieškovui būtina. Šiuo metu ieškovą išlaiko (ar jam padeda) jo motina (trečiasis asmuo), kuri niekur nedirba, yra netekusi 65 procentų darbingumo, jos pajamas kaip nurodė teismui trečiasis asmuo sudaro 230 Eur netekto darbingumo pašalpa, santaupų neturi, jai nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), taip pat automobilis Audi A4, 1998 m. (b. l. 14, 15, 34-36, 41-49); tretysis asmuo išlaikytinių neturi. Ieškovas ir tretysis asmuo teismui nurodė, kad motina sūnui kas mėnesį užmoka 65 Eur už bendrabutį, 20,27 Eur už sporto klubą, skiria pinigų maistui, mokslo reikmėms, kelionės išlaidoms, laisvalaikiui, tai yra per mėnesį skirdama 100 Eur mažiausia, kartais ir 150 Eur; ieškovas patvirtino, kad prie jo išlaikymo prisideda ir mamos mama, tai yra močiutė, kas mėnesį skirdama po 60 Eur, už šiuos pinigus ieškovas perka drabužius, avalynę, vaistus. Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad nesąžininga ir neteisinga pareigą materialiai išlaikyti pilnametį vaiką perkelti vien vaiko motinai ar kitiems asmenims. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant aukštosios mokykloje dieniniame skyriuje, jam būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, nes pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams.

Teismui konstatavus, jog ieškovui yra būtina finansinė parama iš abiejų tėvų, toliau spręstina, kokie yra jo poreikiai, ar jis sąžiningai vykdo pareigą mokytis, taip pat vertintinos tėvo galimybės teikti finansinę paramą.

Ieškovas teismo posėdyje patikslino savo poreikius, nurodė, kad jo poreikiams tenkinti sudaro išlaidos bendrabučio nuomai, kuri siekia 65 Eur, 150 Eur maistui, 5 eurų reikia dienai pavalgyti, sportui 20,27 Eur, kelionės išlaidoms 60 Eur, kiek lieka laisvalaikiui, drabužiams, nuolatos reikia taupyti. Ieškinyje nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį jo išlaikymui yra reikalinga apie 400 Eur, iš kurių 200 Eur maistui, 60 Eur rūbams, 20 Eur higienos reikmenims, 15 Eur pokalbiams telefonu, mokslo priemonėms 20 Eur, laisvalaikiui 20 Eur; 20,27 Eur sporto klubo abonentui, draudimo įmoka mėnesiui 4,57 Eur (metams 54,82 Eur), išlaidos buto gyvenant su mama (duomenys neskelbtini) – 40 Eur, bendrabutis (duomenys neskelbtini) – 65 Eur. Teismo vertinimu, šios ieškovo nurodytos išlaidos, reikalingos pilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės atitinka visuotinai žinomą aplinkybę, kad reikia žmogui kasdien valgyti, drabužių ir avalynės, taip pat higienos priemonių, susiekimo išlaidos ir kt., todėl ieškovo nurodytos išlaidos yra protingos.

Vertinant ieškovo pažangumą, pažymėtina, kad ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jo 2016/2017 metų einamojo semestro rezultatas – 8,6 (b. l. 123). Atsižvelgiant į tai, ieškovas laikytinas pažangiu mokiniu.

Dėl atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie ieškovo išlaikymo

Teismas, priimdamas sprendimą dėl pilnamečio išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia ne tik į vaiko, bet ir jo tėvų šeimyninę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 straipsnio 3 dalis). Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Vertinat atsakovo finansines galimybes nustatyta, jog atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, tačiau atsakovo vardu registruotas 2001 m. automobilis Ford Mondeo (b. l. 33); atsakovas nedirba, pastovaus darbo neturi nuo 2016 m. gegužės 23 d., tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos atsakovo darbo sutarties, darbo santykiai nutrūko atsakovui pačiam parašant (b. l. 81). Atsakovas nuo 2016 m. spalio 7 d. buvo registruotas darbo biržoje (b. l. 84); nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (b. 1. 158), kaip nurodė atsakovas šiuo metu nedarbo išmokų negauta, duomenų, kad nutrūkus darbo santykiams su (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, teismui nepateikė. Atsakovas turi montuotojo profesiją, yra darbingo amžiaus (50 m.), sveikas (priešingai nei trečiasis asmuo, kuriai nustatytas 65 procentų nedarbingumo lygis), nes įrodymų, kad turi kokių nors sveikatos problemų nepateikė. Atsakovas nurodė, kad gali dirbti vairuotoju, turi įgijęs C kategoriją, nurodė, kad ieško darbo, tačiau teismui nepateikė duomenų, kad siųstų CV, ar savarankiškai be darbo biržos pagalbos, ieškotų darbo, tai yra teismui nepateikė duomenų, kad esant atsakovo pastangoms ir norui, darbo nepavyksta rasti; taip pat nepateikė duomenų, kad dėl amžiaus, sveikatos ar kitų objektyvių galimybių, kurių jis negali valdyti ir negali už jas būti atsakingas, neranda darbo. Aplinkybė, kad slaugo ligotą motiną, yra vertintina moraliniu požiūriu, tačiau neeliminuoja atsakovo pareigos dirbti. Atsakovas teisme patvirtino, kad jis prie sergančios motinos pragyvenimo neprisideda, motina jam sumoka už kelionę iš (duomenys neskelbtini), duomenų, kad atsakovas turėtų nepilnamečių ar kitų išlaikytinių asmenų, nėra. Duomenų apie atsakovo sutuoktinės neįgalumą nėra, į bylą pateikti duomenys tik apie faktą, kad registruota darbo biržoje. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Atsakovas būdamas darbingas, turėdamas specialybę, turi dėti maksimalias pastangas užsidirbti ir gauti tokio dydžio pajamas, kad galėtų kiekvieną mėnesį pilnamečiui paramos reikalingam sūnui skirti bent minimalų išlaikymą. Be to atsakovas nepateikė įrodymų, kad parama sūnui apsunkintų jo turtinę padėtį ir tai būtų didelė finansinė našta, pažymint, kad esant faktiniai situacijai, kuomet ieškovui išlaikymą teikia jo motina (trečiasis asmuo), neteisinga, jog tėvas gali būti nuo šios pareigos atleistas, o atsakovo bedarbio statusas negali būti pranašesnis už trečiajam asmeniui nustatytą neįgalumą.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas nesąžiningai atsakovui nori perkelti išlaikymo naštą, nes nėra išnaudojęs galimybių gauti valstybės garantuojamą paskolą mokslui. Teismas sutinka, kad viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Ieškovas teismui nurodė, kad nesikreipė dėl paskolos, nes abejoja savo finansiniu pajėgumu šią paskolą grąžinti, jei po mokyklos baigimo nepavyks gauti darbo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – tėvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad ieškovas turto neturi, dėl mokymosi intensyvumo ir grafiko negali rasti darbo, yra pažangus studentas, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovas neišnaudojo galimybės gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo, negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovui reikalingumą ir būtinumą, todėl atmestini atsakovo argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo perkelti jo išlaikymą tėvui.

Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, abiejų ieškovo tėvų turtinę padėtį ir pastangas ją gerinti, ieškovo poreikius bei pastangas gauti pajamų šiems poreikiams tenkinti, be to įvertinęs ir tai, kad ieškovas siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį dėl 65 Eur paramos kas mėnesį, kuri būtų skiriama mokesčiui už bendrabutį, tam pritarė ir ieškovo motina (trečiasis asmuo), tačiau atsakovas atsisakė sudaryti taikos sutartį, be to įvertinus Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, paslaugų kainas (CPK 182 straipsnis), sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovo priteisiant pilnamečiui sūnui materialinę paramą po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017 m. sausio 27 d. iki kol jis studijuos (duomenys neskelbtini), tačiau ne ilgiau, nei jam sueis 24 metai (CPK 185 str. CK 3.1921 str.). Teismo nuomone, tokia pinigų suma labiausiai atitiks proporcingumo ieškovo poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą ir atsakovo finansinės padėties nepablogins, o ieškovui bus finansinė parama pradedant savarankiško gyvenimo etapą, tuo pačiu bus ir trečiojo asmens finansinės naštos palengvinimas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016-07-11 iki 2017-01-27, po 150 Eur kas mėnesį, viso 1050 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovas pradėjo studijuoti 2016 m. rugsėjo 1 d., todėl pagrįstai darytina išvada, kad negalėjo užsidirbti lėšų pragyvenimui. Duomenų, kad atsakovas ieškovo nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą, nėra.

Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo materialinės paramos įsiskolinimą, pažymėtina, jog ieškovo teisė reikalauti iš atsakovo paramos CK 3.194 straipsnio 3 dalies pagrindu atsirado nuo studijų Vilniaus universiteto Verslo mokykloje pradžios, tai yra nuo 2016-09-01 ieškovui buvo reikalinga parama. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ieškovo nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu teikė paramą ieškovui, tai patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdyje, nurodęs, kad sūnui teikė išlaikymą iki sūnus baigė vidurinę mokyklą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-01-27 ir sudaro 400 Eur (80Eurx5 mėnesiai). Atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog laikotarpiu, kuomet ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, atsakovas nedirbo, todėl ir išlaikymo pareigos neturi. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo darbo santykiai nutrūko 2016-05-23 atsakovui pačiam prašant (b. l. 81), nuo 2016-10-15 iki 2017-01-14 ir nuo 2017-01-15 iki 2017-04-14 atsakovas gavo nedarbo socialinio draudimo išmokas (b. l. 87), be to atsakovas nepateikė įrodymų, kad prašoma įsiskolinimo suma apsunkintų jo turtinę padėtį ir tai būtų didelė finansinė našta, todėl nesudaro pagrindo teismui spręsti kitaip dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, tai yra tenkinus 53 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovui pagal 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 6). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 207,45 Eur; procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 8,58 Eur. Iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas priteistinas 36,60 Eur žyminis mokestis: už išlaikymą periodinėmis išmokomis – 21,60 Eur (80Eurx12mėnesiųx3procentaix75procentai); už išlaikymo įsiskolinimą, kai bendra priteista išlaikymo suma 400 Eur – 15 Eur žyminio mokesčio, kuris yra minimalus dėl šio reikalavimo; 8,58 Eur už procesinių dokumentų įteikimą; 110 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (207,45Eurx53procentai patenkintų reikalavimų, susijusių su išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimu) valstybei (CPK 80 str., 93 str. 2 d.,96 str. 1d.).

Žyminis mokestis sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300 010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnamečiui sūnui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2017 m. sausio 27 d. iki kol ieškovas mokysis (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau iki ieškovui sukaks 24 metai.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnamečiui sūnui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 400 Eur (keturis šimtus eurų).

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110 Eur (šimtą dešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.