- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-436-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33854-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minsandra“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minsandra“ (ankstesnis pavadinimas „Grudita“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Carnis“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minsandra“ (ankstesnis pavadinimas „Grudita“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiomis ab initio: 1.1. ieškovės ir atsakovės 2014 m. kovo 5 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį; 1.2. ieškovės ir atsakovės 2014 m. kovo 7 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį; 1.3. ieškovės ir atsakovės 2014 m. kovo 7 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį; 2) pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais ab initio, taikyti restituciją natūra: 2.1. įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei transporto priemones – Scania P 112 H, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Scania R 124 LA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir STAS S343C1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 2.2. įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 6 658,36 Eur sumą (1 401,76 Eur + 2 453,08 Eur + 2 803,52 Eur); 3) pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais ab initio ir nesant galimybės taikyti restituciją natūra ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 13 177,71 Eur (1 448,10 Eur + 7 385,31 Eur + 4 344,30 Eur) ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 6 658,36 Eur sumą (1 401,76 Eur + 2 453,08 Eur + 2 803,52 Eur); 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė pardavė jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones atsakovei už rinkos vertės neatitinkančias kainas, t. y. 1) 2013 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė iš E. K. nusipirko transporto priemonę Scania P 112 H, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 4 344,30 Eur (15 000 Lt) kainą, o 2014 m. kovo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šią transporto priemonę atsakovei pardavė už 1 401,76 Eur (4 840 Lt); 2) 2013 m. liepos 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Smiltenė“ nusipirko transporto priemonę Scania R 124 LA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 6 655 Eur (22 978,38 Lt) kainą, o 2014 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šią transporto priemonę atsakovei pardavė už 2 453,08 Eur (8 470 Lt); 3) 2013 m. liepos 23 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija BLV12 Nr. 000110 pagrindu ieškovė iš B. P. firmos įsigijo transporto priemonę STAS S343C1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 8 833 Eur (30 498,58 Lt) kainą, o 2014 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šią transporto priemonę atsakovei UAB „Minsandra“ pardavė už 2 803,52 Eur (9 680 Lt).
3. Pažymėjo, jog UAB „Carnis“ ir UAB „Minsandra“ buvo susiję asmenys. Tai pagrindžia šios aplinkybės: UAB „Carnis“ turėjo 600 vnt. UAB „Minsandra“ paprastųjų vardinių 100 Lt vertės akcijų, kurios sudarė 85,70 procentų UAB „Minsandra“ įstatinio kapitalo, M. Ž. faktiškai vadovavo ir UAB „Carais“, ir UAB „Minsandra“, abi įmonės turėjo įvairių tarpusavio teisinių santykių. Teigė, jog transporto priemones ieškovė 2013 m. vasario 5 d., 2013 m. liepos 12 d. ir 2013 m. liepos 23 d. įsigijo už 19 832,30 Eur kainą, o ginčijamomis 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimis jas atsakovei pardavė už bendrą 6 658,36 Eur, t. y. 13 173,94 Eur mažesnę kainą nei pirko ir 6 654,59 Eur mažesnę kainą negu vidutinė transporto priemonių rinkos vertė sutarčių sudarymo metu. Ieškovės nuomone, ginčijamų sandorių kaina yra neadekvati ir neprotinga, jais buvo tik siekiama nesąžiningai ir neteisėtai įgyti asmeninės naudos atsakovei, visiškai ignoruojant ieškovės kaip pelno siekiančio subjekto interesus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vertinat, ar ginčijami sandoriai buvo žalingi ieškovei, yra būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo transporto priemonės buvo sugedusios ir neeksploatuojamos, o jų remontui reikėjo didelių investicijų. Nurodė, kad dėl esančių gedimų transporto priemonės ieškovei buvo nuostolingos ir kiekvieną mėnesį nusidėvėdamos dar labiau prarasdavo savo vertę, todėl jų pardavimas negali būti vertinamas kaip žalingas sandoris bendrovei. Ieškovė transporto priemones atsakovei pardavė už kainą, kuri, įvertinus transporto priemonių gedimus bei reikiamas investicijas jų remontui, buvo reali, todėl laikytina, kad ieškovė iš ginčijamų sandorių gavo adekvačią naudą. Atsakovės manymu, sprendžiant dėl konkrečios transporto priemonės vertės šiuo atveju negalima vadovautis pateiktomis vidutinėmis transporto priemonių kainomis, nes tai yra vidutinės rinkos kainos ir jos neindividualizuoja atitinkamos transporto priemonės vertės. Pažymėjo, kad transporto priemonės buvo naudojamos ieškovės veikloje, todėl jos nusidėvėjo, o jų pardavimo metu transporto priemonės buvo sugedusios. Atsakovės teigimu, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.82 straipsnį preziumuojama, kad kita sandorio šalis sąžininga, o kad ji buvo nesąžininga, turi įrodyti ieškovė, bet ginčo atveju ieškovė nėra įrodžiusi, kad atsakovė sudarydama ginčijamus sandorius veikė nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Carnis“ ieškinį tenkino.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus dėl nurodytos rinkos vertės ar pagrįstų ženklų vertės sumažėjimą, todėl pagrįstas argumentas, jog ginčijamų sandorių kaina yra neadekvati ir neprotinga, jais buvo siekiama nesąžiningai ir neteisėtai įgyti naudos atsakovei, ignoruojant ieškovės kaip pelno siekiančio subjekto interesus.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo sandoriai prieštarauja įmonės interesams, kad šie sandoriai sudaryti nesąžiningų šalių, tuo pačiu neįrodyta, kad ieškovei kaip verslo subjektui tokie sandoriai buvo naudingi ar dėl kitų objektyvių priežasčių juos buvo būtina sudaryti.
8. Teismas konstatavo, kad ginčo transporto priemonės yra parduotos atsakovei prieš 4 metus, todėl akivaizdu, kad jos yra nusidėvėjusios, neaiškios būklės dabar, todėl teisinga ir protinga, nesukeliant ieškovei ekonominių nepatogumų, priteisti iš atsakovės ekvivalentą pinigais – 13 177,71 Eur sumą, kuri iš esmės nėra nuginčyta atsakovės, o atsakovei paliekant transporto priemones.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovė UAB „Minsandra“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.1. transporto priemonės dėl gedimų negalėjo būti eksploatuojamos, todėl ieškovei buvo nuostolingos ir prarandančios vertę, todėl tokių transporto priemonių pardavimas negali būti vertinamas kaip žalingas sandoris bendrovei;
Žemesnės instancijos teismas
1.2. pagal panaudos sutartį atsakovė privalėjo atlikti tik einamąją automobilių priežiūrą, bet ne kapitalinį remontą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė privalėjo pašalinti transporto priemonių gedimus;
1.3. sprendžiant dėl transporto priemonių vertės negalima vadovautis pateiktomis vidutinėmis transporto priemonių kainomis, nes tai yra vidutinės rinkos kainos ir jos neindividualizuoja atitinkamos transporto priemonės vertės;
1.4. ieškovė nėra įrodžiusi, kad atsakovė veikė nesąžiningai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.82 straipsnio prasme. Vienos iš sąlygų, kurių visetui esant galima konstatuoti, kad sudarytas sandoris prieštarauja asmens veiklos tikslams, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta;
1.5. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų esminę reikšmę turinčių įrodymų, netyrė jų, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;
1.6. skundžiamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, teismas rėmėsi tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nevertino atsakovės argumentų.
Atsiliepimas
10. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Carnis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
1.7. ginčijami sandoriai prieštaravo ieškovės veiklos tikslams, buvo nuostolingi, jais nebuvo siekiama pelno. Transporto priemonių pardavimo kaina atsakovei buvo iš esmės 3 kartus mažesnė nei įsigijimo kaina ir neatitiko vidutinės rinkos vertės;
1.8. pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, ištyręs visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, priėmė skundžiamą sprendimą;
1.9. netgi nustačius, jog teismas skundžiamame sprendime, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, tiesiogiai nepasisakė dėl visų atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, ši aplinkybė negali būti pagrindu naikinti pagrįsta teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens teisnumui prieštaraujančių sandorių negaliojimo pagrindus, įskaitant kitos sandorio šalies nesąžiningumą, taip pat byloje keliamas sandorių negaliojimo ir jų teisinių padarinių klausimas.
12. Nustatyta, kad ieškovė bankrutavusi UAB „Carnis“ pardavė jai nuosavybės teise priklausančias transporto priemones atsakovei UAB „Minsandra“ (sandorių sudarymo metu pavadinimas UAB „Grudita“). Apeliantė (atsakovė) UAB „Minsandra“ įrodinėja, kad transporto priemonių techninė būklė paveikė sandorių vertę, nurodydama, kad teismas neatliko jos pateiktų įrodymų vertinimo.
Dėl juridinio asmens veiklos tikslams prieštaraujančio sandorio nuginčijimo pagrindų
13. Pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandoris šalis veikė tikrai nesąžiningai.
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sandorį sudarė viešasis ar privatus juridinis asmuo; antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu, tačiau pažeistos juridinio asmens teisės gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-611/2016, 34 punktas; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 27 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybės, ar valdymo organas pažeidė juridinio asmens kompetenciją ar (ir) sandorių prieštaravimo juridinio asmens tikslams. Byloje apskritai nebuvo vertinta įstatuose apibrėžta juridinio asmens kompetencija, sandorių poveikis įmonės veiklai ir pan. Taip pat byloje nebuvo spręsta ir dėl teisės apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais. Tokiu atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl esminių kriterijų, pagal kuriuos galima taikyti CK 1.82 straipsnį, tenkinant ieškovės reikalavimą.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai teigia, jog ginčijamų sandorių kaina yra neadekvati ir neprotinga, sandoriais buvo siekiama nesąžiningai ir neteisėtai įgyti naudos atsakovei, ignoruojant ieškovės kaip pelno siekiančio subjekto interesus.
17. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013).
18. Vadinasi, teismo išvada, kad aplinkybė dėl ieškovės kaip pelno siekiančio subjekto intereso pažeidimo sudaro pagrindą pripažinti sandorius negaliojančiais pagal CK 1.82 straipsnį, neatitinka minėtos kasacinio teismo formuojamos praktikos.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sudarė šiuos sandorius: 1) 2013 m. vasario 5 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsigijo transporto priemonę Scania P 112 H, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 4 344,30 Eur (15 000 Lt) kainą, o 2014 m. kovo 5 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šią transporto priemonę atsakovei pardavė už 1 401,76 Eur (4 840 Lt); 2) 2013 m. liepos 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė nusipirko transporto priemonę Scania R 124 LA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už 6 655 Eur (22 978,38 Lt) kainą, o 2014 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šią transporto priemonę atsakovei pardavė už 2 453,08 Eur (8 470 Lt); 3) 2013 m. liepos 23 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija BLV12 Nr. 000110 pagrindu ieškovė įsigijo transporto priemonę STAS S343C1, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 8 833 Eur (30 498,58 Lt) kainą, o 2014 m. kovo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi šią transporto priemonę atsakovei pardavė už 2 803,52 Eur (9 680 Lt) (tomas I, b. l. 16-20, 22, 94).
20. Teismas sutarčių ekonominį nepagrįstumą įvertino pagal ieškovės pateiktus iš VšĮ „Emprekis“ duomenimis (tomas I, b. l. 21, 43, 97). Nustatęs kainų skirtumą tarp parduotų pagal ginčo sandorius ir VšĮ „Emprekis“ nurodytą automobilių vertę, priteisė ieškovei 13 177,71 Eur bendrą sumą, atskirai nepasisakydamas dėl kiekvienos transporto priemonės techninės būklės, taip nepasisakydamas dėl atsakovės atsikirtimų.
21. Tačiau tai, ar sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas, žalingas privačiam juridiniam asmeniui, ar tokio sandorio palikimas galioti reiškia aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių, vertina teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, net ir neatlygintinas sandoris ne visada prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslui, jei įrodoma ir nustatoma, kad iš tokio sandorio juridinis asmuo gavo arba galėjo gauti kitokią adekvačią naudą (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 30 punktas).
22. Nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinta aplinkybė, ar atsakovę su ieškove siejo glaudesni ryšiai negu sutartiniai santykiai savo verslo srityje, vien aplinkybė, kad ginčijamose sutartyse nurodyta mažesnė kaina nei VšĮ „Emprekis“, negali būti pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad sutarys prieštarauja ieškovės, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslams.
23. Be to, ieškinį pareiškė bankrutuojanti įmonė, todėl vertinant sandorių žalingumą, turėjo būti nustatoma, kiek ieškovės bankroto byloje buvo (bus) patenkinta ieškovės kreditorių reikalavimų, kiek dėl įrodinėjamų neteisėtų veiksmų šie kreditoriai neteko galimybės patenkinti savo reikalavimus ieškovės bankroto byloje.
24. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyto šioje byloje ginčijamų sutarčių negaliojimo pagrindo, išvados, kad valdymo organas pažeidė juridinio asmens kompetenciją ar (ir) sandorių prieštaravimo juridinio asmens tikslams, nepagrindė, nes šių aplinkybių netyrė. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti poveikį priimant neteisėtą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jį naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Pažymėtina ir tai, kad, byloje esant ginčui dėl automobilių ir puspriekabės techninės būklės, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovė nepateikė į bylą ieškinį pagrindžiančių įrodymų dėl transporto priemonių techninės būklės, pvz., techninės apžiūros rezultatų kortelių, teisinės registracijos Lietuvoje metų, automobilių ridos duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas negali vertinti apeliantės argumentų dėl jų eksploatavimo ypatumų. Apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti ir dėl apeliantės argumentų dėl UAB „Visvilas“ pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodytų transporto priemonių Scania P 112 H, Scania R 124 LA ir puspriekabės priemonės STAS S343C1 vertės ir techninės būklės įvertinimo (tomas I, b. l. 119), nes bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje nebuvo surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti šio pasiūlymo teisingumą. Atsakovė apeliaciniame skunde pakartotinai pateikia argumentus, kad UAB „Visvilas“ nurodė dėl kiekvienos transporto priemonės pardavimo kainos ir į ką atsižvelgiant buvo nustatyta konkrečios transporto priemonės kaina. Tuo tarpu Všį „Emprekis“ nurodyti duomenys dėl transporto priemonių verčių yra neinformatyvūs ir tai yra vidutinės rinkos kainos, kurios neindividualizuoja atitinkamos transporto priemonės vertės.
26. Ieškovės reikalavimo vertinimo pagrįstumas yra susijęs su naujų nustatytinų faktinių aplinkybių apimtimi, o nustačius šias aplinkybes ginčas turėtų būti visa apimtimi arba didžiąja dalimi sprendžiamas iš naujo, suteikiant galimybę šalims pasinaudoti teise į apeliaciją, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).
27. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nutarė:
apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Minsandra“ apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.