Telšių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – R. Č., jo atstovui, advokatui Gintarui Griciui, teismo posėdyje išnagrinėjo

R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. v. Mažeikių r. sav., Lietuvos Respublikos piliečio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-05-21 Telšių apskrities VPK Mažeikių r. PK vyresn. patrulis D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. Č. 2013-05-21 apie 07.56 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,14 promilių girtumas) vairavo keturratį motociklą, motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais R. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 4 d. , 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

R. Č. teismo posėdyje parodė, kad 2013-05-21 grįžo iš ryto namo į ūkį, kuriame veikia įmonė, auginanti švelniakailius žvėrelius, kurioje jis dirba direktoriumi, neblaivus ir pamatęs, kad įmonės darbuotojas, atsakingas už žvėrelių maitinimą vartotoja alkoholį ir neatlieka savo funkcijų, susinervinęs pats nutarė atlikti žvėreliams gyvybiškai būtinus jų priežiūros veiksmus. Jis būdamas neblaivus uždaroje ūkio teritorijoje važiavo su lėtaeige šėrimo mašina, kuri protokole yra nurodyta kaip keturmatis motociklas, važiavo uždaroje teritorijoje prie statinių, kuriuose yra laikomi žvėreliai. Į viešo eismo kelią nebuvo išvažiavęs, o šios šėrimo mašinos, viešame eisme ir nenaudoja, o su ja važiuoja tik uždaroje ūkio teritorijoje, todėl jos ir neregistruoja, nedraudžia civiline tvarka ir neatlikinėja techninės apžiūros. Kai grįžo prie namų, į kiemą buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie į uždarą teritoriją įvažiavo, pro nuolat uždaromus vartus. Pripažįsta, kad minėta šėrimo mašiną vairavo neblaivus ir padarė administracinį teisės pažeidimą dėl kurio padarymo nuoširdžiai gailisi. Jis būdamas įmonės direktoriumi vienintelis turi teisę vairuoti transporto priemones, nurodytas B, C, E kategorijose, kuris tik vienintelis tiekia pašarus auginantiems žvėreliams ir be jo įmonėje niekas to padaryti negali. Taip pat jis rūpinasi savo neįgalia motina ir turimais vaikais, kuriuos išlaiko, moka už mokslą. Jei praras teisę vairuoti transporto priemones nebeturės galimybės vykdyti iki šiol vykdytų savo pareigų įmonėje bei rūpinantis savo artimaisiais. Todėl teismo prašo neatimti teisės vairuoti bent sunkvežimius.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Pagal šio įstatymo nuostatas viešasis eismas – procesas, atsirandantis judant žmonėms ir kroviniams keliais transporto priemonėmis arba be jų kelių ribose. Taigi šių normų analizė rodo, kad registracija, techninė apžiūra, civilinės atsakomybės privalomasis draudimas privalomas transporto priemonėms, važinėjančiomis keliuose arba jų ribose. R. Č. parodė su žvėreliams skirta šėrimo lėtaeige mašina, kuri kaltinime įvardinta kaip keturratis motociklas, važiavo tik ūkio uždaroje ir aptvertoje teritorijoje. Duomenų, kad R. Č. administraciniame kaltinime nurodytu keturračiu motociklu važinėjo kelių ribose, tai yra kad jis dalyvavo viešajame eisme, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Tokiu būdu R. Č. vairuojamam keturračiui motociklui nedalyvaujant viešajame eisme nėra teisinio imperatyvo pastarąją transporto priemonę registruoti, atlikti jam techninę apžiūrą bei jo valdytojui draustis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti R. Č. veiksmuose ATPK 123 straipsnio l, 5 dalyse numatytų nusižengimų sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 123 straipsnio l, 5 dalyse numatytų pažeidimų dėl R. Č. nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), (Panevėžio apygardos teismo Adm. teisės pažeidimo byla Nr.ATP-474-193/2012).

R. Č. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., yra įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga: 2013-05-21 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-2602226-13, asmens blaivumo testo rezultatu, D. V. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 str.). LR ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pažeidimas buvo padarytas neblaivaus asmens, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi LR ATPK 126 straipsnio 4 dalies dispozicijoje pažeidėjo neblaivumas įtrauktas į administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 32 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, įstatymų leidėjas nustatė, kad asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą taikoma pagrindinė ir papildoma nuobauda – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ATPK 30-1 straipsnio nuostatas, t.y. paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą. Administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30-1 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007).

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kompleksas išimtinų ir ypatingų aplinkybių visuma, leidžianti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikyti ATPK 30-1 straipsnį, yra tai, kad R. Č. vairavo automobilį neblaivus, būdamas vidutinio girtumo laipsnio, turi didelį vairavimo transporto priemones stažą, ir nėra niekada baustas už vairavimą būnant neblaiviam, yra dirbantis įmonės direktoriumi, teisė vairuoti yra būtina atliekant pareigas ir vykdant įmonės veiklą, darbovietės charakterizuojamas gerai, turi neįgalią motiną, kurią tenka prižiūrėti, turi du vaikus, kuriais rūpinasi ir išlaiko, užsiima visuomenine veikla, kuriai taip pat yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

Šias visas aplinkybes teismas vertina kaip išimtines, ypatingas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui liudijančias aplinkybes, dėl kurių jam skiriama mažesnė administracinė nuobauda, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, tai yra, jam taikytina trečdaliu mažesnė tiek pagrindinė nuobauda – bauda, tiek ir papildoma nuobauda - teisės vairuoti visas transporto priemones atėmimas.

ATPK 27 straipsnyje specialiosios teisės atėmimas yra apibrėžtas kaip specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, <...>) atėmimas <...>. Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ATPK 123 straipsnio pastaboje yra pažymėta, kad ATPK 51¹¹, 123-130, 132, 32¹, 133 straipsniuose minimomis transporto priemonėmis reikia laikyti visų rūšių automobilius, traktorius ir kitokias savaeiges mašinas, troleibusus, priekabas, puspriekabes, taip pat motociklus ir kitas motorines transporto priemones, išskyrus mopedus ir motorinius dviračius.

Kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje neišskiriamos transporto priemonių, kurias gali būti uždrausta vairuoti, kategorijos, todėl darytina išvada, kad minėto straipsnio sankcijoje nurodyta sąvoka - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Administracinė byla Nr. N261- 1411/2010).

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius, teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę, į teismo nustatytas aplinkybes, kurias teismas pripažino ypatingomis ir išimtinėmis bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, manant, kad paskirtos nuobaudos tikslai bus pasiekti, R. Č. skirtina trečdaliu mažesnė administracinė nuobauda nei numatyta straipsnio, numatančio atsakomybę už pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., sankcijoje – 1400 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams (LR ATPK 21, 30¹, 126 str. 4 d.).

Vadovaujantis LR ATPK 330 straipsniu, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 250, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti R. Č. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

R. Č. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, kurioje atsakomybėn traukiamas R. Č. pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį, nesant jo veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 330 straipsniu, R. Č. laikomas netekęs specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.

Išaiškinti R. Č., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, mokėjimo paskirties kodas 6030), ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis iki dvejų metų.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.