- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- eAS-245-624/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00311-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Pyplių ūkis“
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos UAB Pyplių ūkis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pyplių ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pyplių ūkis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pyplių ūkis“ (toliau – ir atsakovas, UAB „Pyplių ūkis“) 499 999,99 Eur skolą ir priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2019 m. kovo 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. kovo 7 d. UAB ,,Pyplių ūkis“ pasirašė su NMA Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Paramos sutarties 1.1 papunkčiu atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Įmonės kūrimas“ Nr. 3VK-KK-10-2-003782-PR001 (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Pagal Projektą numatyta pastatyti kepyklos pastatus, įsigyti kepimo įrangą, produkcijos išvežiojimo priemones, prekyvietes, atsiskaityti už atliktus internetinės svetainės darbus ir suteiktas verslo plano parengimo ir įgyvendinimo administravimo paslaugas. Iki paraiškos pateikimo bendrovė intensyvios veiklos nevykdė; paraiškoje numatė gaminti tradicinės lietuviškos receptūros duonos ir pyrago gaminius. Atsakovui pagal Paramos sutartį parama suteikta ir išmokėta visa prašyta 499 999,99 Eur paramos suma. Įsipareigojimų laikotarpio pabaigos data – 2017 m. kovo 7 d. NMA, įtarusi atsakovo įgyvendinto Projekto pažeidimus, nustatyta tvarka atliko įtariamo pažeidimo tyrimą ir 2019 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA sprendimas).
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti areštą pareiškėjo turtui bei piniginėms lėšoms 499 999,99 Eur sumai.
Pareiškėjas nurodė, kad, jo nuomone, NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka keliamus reikalavimus ir jo pagrindu turi būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, prašomos priteisti skolos suma yra didelė, o tai yra sąlyga, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi nutarė: priimti pareiškėjo NMA prašymą; prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – UAB „Pyplių ūkis“ turtui bei piniginėms lėšoms taikyti turto areštą 499 999,99 Eur dydžio sumai; išsiųsti nutartį valstybės įmonei Registrų centras ir įregistruoti nutartį valstybės įmonės Registrų centras Turto arešto aktų registre; kad nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra skubaus vykdymo; išsiųsti pareiškėjo NMA prašymo kopiją atsakovui UAB „Pyplių ūkis“ ir įpareigoti per 14 dienų nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo prašymą.
Teismas nustatė, kad NMA prašo taikyti areštą pareiškėjo turtui bei piniginėms lėšoms 499 999,99 Eur sumai, taigi prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 499 999,99 Eur skolos priteisimo. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama, jos panaudojimu bei netinkamai panaudotos paramos susigrąžinimu, iš prašymo turinio taip pat matyti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, įvertinusi ginčo situacijos faktines aplinkybes, yra pritarusi NMA siūlymui dėl paramos susigrąžinimo, sprendė, kad yra pagrindas taikyti UAB „Pyplių ūkis“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 499 999,99 Eur sumai. Teismas vertino, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti pažeistas ir viešasis interesas bei padaryta didelė žala praradus reikšmingą Europos Sąjungos paramos dalį.
III.
Atsakovas UAB ,,Pyplių ūkis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjo NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad nėra tenkinamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, nes pareiškėjo reikalavimas atsakovui nėra pagrįstas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsakovas teigia, kad NMA praleido senaties terminą priimti 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. SKP-2 „Dėl UAB „Pyplių ūkis“ visos išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ ir taikyti sankciją UAB „Pyplių ūkis“ – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. UAB „Pyplių ūkis“ ir NMA pasirašytos sutarties priežiūra baigėsi 2017 m. kovo 7 d., taigi NMA 2019 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą jau po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis. UAB „Pyplių ūkis“ visiškai ir tinkamai įgyvendino Projektą pagal su NMA pasirašytą Paramos sutartį, o NMA turėjo sustabdyti tyrimą iki Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pabaigos. Turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis UAB „Pyplių ūkis“ atžvilgiu. NMA skyrė netinkamas sankcijas už tariamus pažeidimus įsigyjant kepimo įrangą ir automobilius, o taip pat tokiu būdu pažeidė NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. BR1-83, nepagrįstai skyrė atsakovui sankciją susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas 499 999,99 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. Atsakovo nuomone, NMA sprendime norėdama įrodyti padidintą mobilių prekyviečių įsigijimo kainą turėjo atlikti ekspertizę ir individualizuoti sankciją atsakovui.
Atsakovas tvirtina, kad NMA nepagrįstai nurodė, jog UAB „Pyplių ūkis“ dabar nevykdo veiklos, nes UAB „Pyplių ūkis“ vykdo edukacinę – kepimo veiklą, renginių organizacinę – apgyvendinimo veiklą, dirba su Kauno turizmo centru, priima svečius iš įvairių pasaulio šalių, organizuoja renginius Lietuvos įmonėms ir įstaigoms, vykdo ekologiškų produktų gamybą, turi viešosios įstaigos ,,Ekoagros“ sertifikatą, kasmet vykdomos patikros ir kasmet ūkis sertifikuojamas. Be to, atsakovas atstovauja užsienio gamintojų įrangą ir ja prekiauja.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus priemonių, ateityje galėtų pasunkėti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, neįrodė, kad atsakovas yra nesąžiningas. NMA teismui nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė, kad atsakovas negalėtų įvykdyti ieškovui palankaus teismo sprendimo. Atsakovo vertinimu, faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad UAB „Pyplių ūkis“ finansinė padėtis yra bloga, nes įmonė dirba, turi turto, 2017 m. užbaigė pelningai, bankroto ar restruktūrizavimo bylų teismuose nėra. Atsakovas pateikia tai įrodančius dokumentus: finansines ataskaitas, kad atsakovo ilgalaikis turtas sudaro 700 570 Eur, o turtas iš viso sudaro 853 458 Eur ir kt., taigi nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsiliepimas
Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atskirajame skunde ginčijamas ne tik reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, bet ir NMA sprendimo pagrįstumas, tai nėra ginčo klausimas, o klausimas dėl NMA sprendimo pagrįstumo yra nagrinėjamas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (byla Nr. 19R-372(AG-135/03-2019)). NMA, nurodydama, kad atsakovas nebevykdo veiklos, vertino tai, kad UAB ,,Pyplių ūkis“ nevykdo veiklos, kurią buvo numatyta vykdyti Paramos sutartyje ir paraiškoje įgyvendinant Projektą. Didžiąją dalį UAB ,,Pyplių ūkis“ turto sudaro turtas, kuriam buvo skirtos paramos lėšos. Be to, finansinės atskaitomybės dokumentuose neatsispindi nei technikos nusidėvėjimas, nei reali likutinė vertė. Atsižvelgiant į atsakovo padarytus Projekto pažeidimus bei turtinę padėtį, yra didelė tikimybė, kad teismui priėmus sprendimą NMA naudai jo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba net taptų negalimas. NMA nuomone, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma (499 999,99 Eur) yra akivaizdžiai didelė, todėl yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nesąžiningumo įrodinėjimas nagrinėjamu atveju neaktualus, nes sprendžiamas ne laikinųjų apsaugos priemonių, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo NMA prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – UAB „Pyplių ūkis“ turtui bei piniginėms lėšoms taikytas turto areštas 499 999,99 Eur dydžio sumai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo esmę, spręstinas atsakovo reikalavimas panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria atsakovui pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kadangi kita skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi yra priimtas pareiškėjo NMA prašymas dėl 499 999,99 Eur skolos priteisimo ir išspręsti būtini pasiruošimo nagrinėti administracinę bylą teisme klausimai (išsiųsta prašymo kopija atsakovui ir jis įpareigotas pateikti atsiliepimą į prašymą) (ABTĮ 67 str. 1 d.), o tokios nutartys (jų dalys), kaip neužkertančios galimybės tolimesnei bylos eigai yra neskundžiamos (ABTĮ 152 str. 1 d. 2 p.).
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti, o pirmosios instancijos teismas pritaikė UAB „Pyplių ūkis“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 499 999,99 Eur dydžio sumai. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje kelia reikalavimą priteisti iš atsakovo 499 999,99 Eur dydžio skolą bei 5 procentų metines palūkanas, nustatęs, kad atsakovas padarė pažeidimą naudodamas pagal Paramos sutartį gautas Europos Sąjungos paramos lėšas. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, jog prašomos priteisti skolos suma yra didelė, o tai yra sąlyga, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui yra išmokėta 499 999,99 Eur paramos lėšų. NMA sprendimu buvo nustatyti keli pažeidimai, t. y. atsakovas UAB ,,Pyplių ūkis“ NMA Projekto įgyvendinimo metu ne vieną kartą, o sistemingai teikė melagingą informaciją NMA – nustatyti atvejai dėl kepimo įrangos ir automobilių įsigijimo; nustatyti dvigubo finansavimo atvejai dėl įsigytos įrangos ir automobilio, t. y. skirtinguose projektuose finansuota už tą pačią investiciją; atsakovas įsigijo investicijas (mobilias prekyvietes, 4 vnt.) už didesnes kainas. Atsižvelgusi į pažeidimų mąstą ir sunkumą, NMA nusprendė susigrąžinti iš atsakovo visas išmokėtas paramos lėšas – 499 999,99 Eur bei nutraukti Paramos sutartį. Pagal byloje pateiktą atsakovo 2018 m. gegužės 30 d. sudarytą balansą 2017 m. atsakovo ilgalaikis turtas sudarė 700 570 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 332 717 Eur, pagal 2018 m. gegužės 30 d. sudarytą pelno (nuostolių) ataskaitą nuostoliai sudarė 4 554 Eur.
Išanalizavusi aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgus į atsakovo finansinę būklę ir pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui administracinėje byloje.
Pažymėtina, kad didžioji dalis atsakovo atskirojo skundo argumentų iš esmės susiję su priimto NMA sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant reikalavimo priemonių užtikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir nesudaro pagrindo klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo spręsti kitaip. Atsakovas, manydamas, kad jam pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės per didele apimtimi riboja jo teises ar veiklą, turi teisę pagrįstu prašymu kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pakeitimo ar panaikinimo į jas pritaikiusį teismą (ABTĮ 70 str. 6 d.).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Pyplių ūkis“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.