Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams A. A. ir A. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopija patvirtina, kad ieškovei J. K. nuo 2021 m. vasario 10 d. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas ieškovės įgytas nuosavybėn iš bankrutuojančių atsakovų A. A. ir A. A. pagal 2021 m. vasario 10 d. varžytinių aktą Nr. 1. Ieškovė 2021 m. vasario 10 d. pranešė atsakovams apie tai, kad jie privalo išsikelti iš buto per 7 dienas. Ieškovė 2021 m. vasario 16 d. gavo A. A. prašymą leisti gyventi bute iki 2021 m. balandžio 30 d. Ieškovė 2021 m. vasario 17 d. išreiškė nesutikimą dėl leidimo atsakovas gyventi bute.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis numato savininko teisę savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovai neturi teisės naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu butu prieš savininko valią, todėl ieškovės, kaip buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės, reikalavimas išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančių patalpų atsakovams yra privalomas. Atsakovai geruoju neišsikrausto iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto ir tuo varžo ieškovės kaip šio turto savininkės teisę savo nuožiūra valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl atsakovai iškeldinami iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamosios patalpos - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnis).

Atsakovės A. A. nurodyta aplinkybė, jog ji geruoju išsikraustė iš buto, neįrodytas ir paneigiamas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovė pripažino, kad ir po turto pardavimo iš varžytinių 2021 m. vasario 10 d. ji liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. vasario 16 d. pateikė prašymą ieškovei leisti gyventi minėtame bute. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos išsikraustymą iš buto, kad minėtame bute neliko jos turto, asmeninio naudojimo daiktų, taip pat jog ji perdavė butą, jo raktus bankroto administratoriui ar ieškovei. Todėl ieškinys tenkinamas ir atsakovės A. A. atžvilgiu.

Atsakovo A. A. atsikirtimas į ieškinį, kad tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta neterminuota panaudos sutartis, neįrodytas ir paneigiamas rašytine bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis sutartį apibrėžia, kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.162 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių sudarymo tvarką, 1 dalis numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutartis gali būti sudaroma žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (CK 1,71 straipsnio 1 dalis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė 2021 m. vasario 17 d. raštu yra išreiškusi aiškų nesutikimą su atsakovų prašymu leisti jiems gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, laikytina, jog šalių susitarimas dėl esminės panaudos sutarties sąlygos – daikto perdavimo atsakovams neatlygintinai naudotis, šalių nebuvo pasiektas, t. y. nebuvo ieškovės valios sudaryti panaudos sutartį. Atsakovo A. A. ir ieškovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais 2021 m. vasario – balandžio mėnesiais patvirtina tik šalių susitarimą dėl adresu (duomenys neskelbtini), teikiamų komunalinių paslaugų apmokėjimo iki buto perdavimo ieškovei, kadangi būtent atsakovai naudojosi minėtu adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis. Atsakovo apmokėjimas už komunalines paslaugas nesukuria jam jokių teisių į minėtą butą, taip pat nepatvirtina ieškovės valios perduoti turtą atsakovui naudotis. Toks šalių susitarimas dėl atsakovų sunaudotų komunalinių paslaugų apmokėjimo vertintinas kaip atsakovo geranoriškas nuostolių atlyginimas ieškovei.

Atsakovo A. A. nurodytos aplinkybės dėl pablogėjusios sveikatos būklės, finansinių išteklių, reikalingų apsirūpinti kitu būstu, stokos, neįtakoja ieškovės reikalavimo pagrįstumo. Abu atsakovai, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys, žinojo apie bankroto bylos eigą, tame tarpe ir apie turto pardavimo iš varžytinių būtinumą ir varžytinių datą. Atsakovų turto varžytinės įvyko 2021 m. vasario 10 d., t. y. prieš dešimt mėnesių iki teismo posėdžio civilinėje byloje. Teismas laiko, jog toks laiko tarpas buvo pakankamas atsakovams apsirūpinti kitu būstu. Todėl ieškiniu reikalaujamas trijų dienų nuo teismo įsiteisėjimo dienos išsikraustymo terminas yra pagrįstas ir pakankamas išsikraustymo veiksmams atlikti. Atsakovas A. A. be kita ko nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo galimybių apsirūpinti kitų būstu pagėrėjimą ateityje, todėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas ir už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisimos lygiomis dalimis iš atsakovų; iš atsako valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus A. A. ir A. A. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei J. K. nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. A. ir A. A. ieškovei J. K. 350,00 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 75,00 EUR žyminio mokesčio, iš viso 425,00 EUR (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. A. ir A. A. valstybei 17,05 EUR (septyniolika eurų, penkis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.