- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- 1-1659-725/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- T. R.
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. R. 2019 m. liepos 26 d. apie 10.00 val., VĮ ,,Regitra“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, Taikos pr. 145, suklastojo tikrą dokumentą, t. y. P. M. vardu sudarė su S. S. transporto priemonės ,,Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog P. M. parduoda transporto priemonę, šią sutartį pasirašė P. M. vardu ir perdavė S. S..
Kaltinamasis T. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad automobilį „Volvo v70“, atvežtą iš Vokietijos, nusipirko nuo tralo automobilių turguje, esančiame Taikos pr. 135, dieną prieš pardavimą. Turėjo šio automobilio vokiškus dokumentus ir raktus. Automobilio numeriai buvo „(duomenys neskelbtini)“, buvo vokiška registracija. Galėjo būti, kad automobilį pardavinėjo 2019 m. liepos 26 d., UAB „Uranas“ automobilių turguje, pastatė 100 metrų atstumu nuo tralo ir užrašė savo numerį. Automobilį pirkęs žmogus paliko rankpinigius, nuvažiavęs į „Regitrą“, automobilį užregistravo. Taip pat minėtas asmuo pareikalavo surašyti sutartį nuo savininko. T. R. duomenis į sutartį surašė nuo draudimo poliso, kuris buvo mašinoje, automobilio savininko jis nežinojo. T. R. nemanė, kad pirkėjas priduos automobilį kažkokiai įstaigai, nes mašina jau buvo užregistruota S. S. vardu, jie tik norėjo garanto, kad T. R. yra savininkas. Kaltinamasis nurodė taip pasielgęs, kad nereikėtų mokėti mokesčių, nes neturėjo išsiėmęs individualios veiklos leidimo. Sutartį surašė P. M. vardu, nes automobilyje rado draudimą šio asmens vardu, nuo kurio nurašė šio asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir parašą. Automobilio pirkėjas T. R. neprašė parodyti savo asmens tapatybės kortelės nei imant rankpinigius, nei „Regitroje“. S. S. vardu automobilis buvo įregistruotas vokiško dokumento pagrindu. Vokiškame dokumente T. R. nepasirašė, automobilio registracija buvo laikina, nes mašinos neregistruoja be techninės apžiūros. Kadangi automobilį T. R. pirko nuo tralo, automobilio trūkumų nežinojo, matė tik, kad nedaužta bei važiuojant šiuo automobiliu į plovyklą, pastebėjo, kad neveikė kondicionierius ir kaitinimo žvakės. Parduodant automobilį, T. R. siūlė asmeniui važiuoti į servisą ir praeiti technikinę apžiūrą, bet pirkėjas sakė, kad jis pats praeis. Automobilis „Volvo V70“ buvo 2011–2010 m. gamybos, jo vertė tuo metu buvo gerokai virš 5000 Eur, todėl kaltinamasis jį greitai nupirko už 4500 Eur, nes tokį automobilį būtų nupirkęs bet kas, automobilį pardavinėjo už 5150 Eur. Kadangi nebuvo automobilio technikinės apžiūros, pirkėjui padarė nuolaidą ir pardavė už 4800 Eur. T. R. nurodė, kad civilinį ieškinį galėtų atlyginti 1 000 Eur sumai, yra nukentėjusiajam sumokėjęs 200 Eur, gailisi dėl savo veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. R. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytoja S. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 25 d. Kauno automobilių turguje, esančiame Taikos pr. 135B, Kaune, jos tėtis A. S. ir brolis E. S. ieškojo automobilio, kurį galėtų nupirkti jų šeimai. Tuo metu turguje jie pastebėjo automobilį „Volvo V70", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Vokietijos registracija), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jiems patiko, todėl detalesniam apžiūrėjimui paskambino automobilio pardavėjui tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas informaciniame lape apie šį automobilį, o lapas buvo padėtas automobilio viduje ant priekinio prietaisų skydelio. Netrukus prie jų priėjo automobilio pardavėjas, kuris aprodė minėtą automobilį. Jos tėčiui ir broliui automobilis patiko, pardavėjas užtikrino, kad šis automobilis yra techniškai tvarkingas. Tėtis ir brolis su pardavėju susitarė, kad perka šį automobilį už 4800 eurų, tačiau automobilį paims ir pinigus sumokės sekančią dieną. Tėtis pardavėjui davė 100 eurų rankpinigių. Dėl rankpinigių paėmimo pardavėjas surašė raštelį, kuriame jis nurodė savo anketinius duomenis: P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 26 d. apie 10.00 val. ji kartu su tėčiu ir broliu nuvyko į Kauno automobilių turgų, kur susitiko su minėtu automobilio pardavėju. Pastarasis kartu su jos tėčiu nuėjo į šalia esantį „Lietuvos draudimą", kur automobilį apdraudė. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje „Kaufertrag" buvo nurodyta, kad ji automobilį perka iš kažkokios Vokietijos įmonės. Po to visi kartu nuvyko į šalia esančią „Regitrą", adresu Taikos pr. 145, Kaune, kur automobilis buvo sutikrintas, jam išimti tranzitiniai valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Po to „Regitra" automobilių aikštelėje, automobilyje „Volvo V70", su pardavėju surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas šios sutarties labai nenorėjo sudaryti, jis teigė, kad jau yra visi dokumentai, reikalingi automobilio registracijai, tačiau ji kategoriškai reikalavo sudaryti šią sutartį. Nors akivaizdžiai matėsi, kad pardavėjas nenori sudaryti šios sutarties, galiausiai jie ją abu pasirašė. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį supildė liudytoja, sutartyje surašė datą, laiką, savo kaip pirkėjos duomenis, automobilio gamybinę markę ,,Volvo“, automobilio pardavėjas parašė ,,V70“, toliau liudytoja įrašė automobilio ridą, identifikavimo numerį, transporto priemonės registracijos dokumento seriją ir numerį, pažymėjo, kad automobilio privalomoji techninė apžiūra negalioja, įrašė, žodžiais ir skaičiais transporto priemonės pardavimo kainą, t. y. 4 800 eurų, bei langelyje ,,transporto priemonę pirko“ parašė savo vardą pavardę ir padėjo parašą. Automobilio pardavėjas sutarties laukelyje, kur reikia įrašyti pardavėją, įrašė savo duomenis, t. y. asmens kodą (duomenys neskelbtini) ir vardą bei pavardę ,,P. M.“, langelyje ,,transporto priemonę pardavė“ taip pat įrašė savo duomenis ,,P. M.“ ir padėjo parašą. Rašydamas šiuos savo duomenis, automobilio pardavėjas rankose laikė asmens tapatybės kortelę, nuo kurios nurašinėjo duomenis. Nei liudytoja, nei jos tėtis ir brolis nepatikrino ir nepasižiūrėjo į asmens tapatybės kortelę, nesusitikrino duomenų. Matė, kad automobilių turguje buvo ir daugiau parduodamų automobilių, ant kurių buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo skambino liudytoja, norėdama įsigyti perkamą automobilį. Po to, kai jiems nusipirkus automobilį jis sugedo, skambino automobilio pardavėjui, jis atsiliepė vieną kartą, žadėjo, kad atvažiuos apžiūrėti automobilį už 30 minučių, tačiau nesulaukus jo atvažiuojant ir skambinant jam dar kartą, telefonas buvo išjungtas. Sekančią dieną nuvykus į automobilių turgų, automobilį pardavusio asmens nerado, o ant kitų parduodamų automobilių buvo pakeisti kontaktiniai duomenys. Bandant skambinti naujuoju numeriu, niekas neatsiliepė, o skambinant antrą kartą, telefonas buvo išjungtas (1 t., b. l. 13–15, 87–88).
Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 25 d. apie 13.00 val., kartu su savo sūnumi E. S. buvo nuvykę į Kauno automobilių turgų, esantį Taikos pr. 135B, Kaune, kur rado automobilį ,,Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Vokietijos registracija), kuris jiems patiko. Paskambino ant automobilio padėtame informaciniame lape nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus pardavėjui, liudytojas su sūnumi apžiūrėjo automobilį, su pardavėju sutarė, kad automobilį parduos už 4 800 eurų. Liudytojas padavė pardavėjui 100 eurų avansą už automobilį, pardavėjas pasirašė raštelį, kad gavo minėtus pinigus. Pardavėjas nurodė savo anketinius duomenis: ,,P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 26 d. apie 10.00 val., liudytojui kartu su savo dukra ir sūnumi atvykus į Kauno automobilių turgų, liudytojas su automobilio pardavėju nuėjo į automobilių turguje esantį ,,Lietuvos draudimą“ apdrausti automobilį. Visus dokumentus draudimo bendrovėje pildė jis, automobilio pardavėjas jokių dokumentų draudimo darbuotojai neturėjo parodyti. Kai apdraudė automobilį, jo dukra su pardavėju pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ,,Kaufertrag“, kurioje buvo nurodyta, kad jo dukra perka automobilį iš kažkokios Vokietijos įmonės. Pasirašius sutartį, visi nuvyko į ,,Regitrą“, esančią Taikos pr. 145, Kaune. Išvažinėjant parduodamu automobiliu, automobilio pardavėjas buvo nuėjęs pas sargą, kuriam padavė kažkokį leidimą. Išėjus iš ,,Regitros“, su automobilio pardavėju grįžo į perkamą automobilį ,,Volvo V70“, kur liudytojo dukra ir automobilio pardavėjas surašė transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartį. Dukra supildė sutartį, o pardavėjas pats savo ranka supildė savo kaip pardavėjo duomenis ir pasirašė. Jis šiuos duomenis nurašinėjo nuo asmens tapatybės kortelės, į kurią liudytojas nežiūrėjo, jos nepatikrino, ar atitinka duomenys. Automobilio pardavėjui A. S. padavė 4 700 eurų už automobilį, nes 100 eurų jau buvo padavęs kaip avansą dieną prieš. Vėliau pastebėjo, kad iš automobilio bėga variklio aušinimo skystis, kaista variklis ir pro variklio alyvos užpylimo dangtelį sklinda dūmai, todėl paskambino automobilio pardavėjui, kuriam pasakė apie automobilio problemas. Nuvarius automobilį elektrikui, šis pasakė, kad automobilis yra visiškai sugedęs, rekomendavo grąžinti pardavėjui, todėl A. S. paskambino automobilio pardavėjui ir pasakė, ką jam sakė elektrikas ir, kad jis atvažiuotų pats pasižiūrėti. Automobilio pardavėjas pasakė, kad atvažiuos, tačiau neatvažiavo. Pabandžius dar kartą paskambinti, telefonas buvo išjungtas. Sekančią dieną liudytojo dukra su sūnumi buvo nuvykę į automobilių turgų su tikslu surasti jiems sugedusį automobilį pardavusį pardavėją, tačiau jo nerado. Dukra automobilio pardavėjo anketą rado socialiniame tinkle ,,Facebook“, kur jis pasivadinęs kaip ,,P.“. Anketoje pamatė, kad jis yra susituokęs su I. A., kas sukėlė įtarimą, kadangi, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad jo pavardė yra M., todėl mano, kad jis transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sudarė kito žmogaus vardu (1 t., b. l. 36–38, 42–43, 47–48).
Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 25 d. apie pietus, kartu su tėčiu A. S. vyko į Kauno automobilių turgų, esantį Taikos pr. 135B, Kaune, apžiūrėti automobilių. Rado parduodamą automobilį ,,Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris jiems patiko. Ant automobilio buvo paliktas lapas su automobilio pardavėjo numeriu ir kitais duomenimis apie automobilį. Liudytojo tėtis paskambino nurodytu numeriu. Atvyko pardavėjas, kuris aprodė automobilį. Liudytojo tėvas padavė 100 Eur avansą ir susitarė, kad automobilį pirks kitą dieną. Pardavėjas su liudytojo tėvu pasirašė raštelį, kad pardavėjas gavo 100 Eur iš liudytojo tėvo. Pardavėjas, rašydamas raštelį, savo rankose laikė asmens tapatybės kortelę, nuo kurios nurašinėjo duomenis, kurių liudytojas su tėvu nepatikrino. 2019 m. liepos 26 d. apie 10.00 val., liudytojas kartu su sese ir tėvu atvyko į Kauno automobilių turgų, kur susitiko su automobilio ,,Volvo V70“ pardavėju. Tėvas su pardavėju nuėjo iki ,,Lietuvos draudimo“ apdrausti automobilio. Jiems grįžus, visi nuvyko į VĮ ,,Regitra“, esančią Taikos pr. 145, Kaune. Po to liudytojo sesuo paprašė pasirašyti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurią liudytojas nupirko VĮ ,,Regitra“. Sutartį surašė liudytojo sesuo, pardavėjas sutartyje parašė savo kaip pardavėjo duomenis, t. y. vardą, pavardę, asmens kodą ir padėjo parašą. Liudytojas neatkreipė dėmesio, ar pardavėjas, rašydamas savo duomenis, juos rašė iš galvos ar nuo kažkokio dokumento. Pasirašius sutartį, liudytojo tėtis pardavėjui sumokėjo 4 700 eurų ir visi išvažiavo. Po kurio laiko liudytojas su tėčiu važiavo nauju automobiliu į VĮ ,,Regitra“ techninei automobilio apžiūrai. Atvykus į VĮ ,,Regitra“ pastebėjo, kad daug žmonių, todėl dar kartą apžiūrėjo naująjį automobilį, nustatė problemas, todėl nuvažiavo į parduotuvę ,,Ermitažas“. Nuvažiavus pastebėjo, kad automobilyje variklio skyriuje bėga aušinimo skystis, kaista variklis ir pro variklio alyvos užpylimo dangtelį sklinda dūmai. Nusipirko aušinimo skysčio, užpylė į variklį ir važiavo link automobilių turgaus pas elektriką, kuris pasakė, kad geriau grąžintų automobilį pardavėjui, nes automobilis yra sugedęs. Tada liudytojo tėtis paskambino automobilio pardavėjui ir pasakė, kad automobilis yra sugedęs, susitarė susitikti. Automobilio vairuotojui neatvykus, liudytojo tėtis vėl skambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. 2019 m. liepos 27 d. liudytojas su sese nuvyko į automobilių turgų ieškoti automobilio pardavėjo, jo nerado, o pardavėjo telefono numeris ant kitų automobilių jau buvo pakeistas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Liudytojo sesė socialiniame tinkle ,,Facebook“ rado automobilį pardavusį vyrą, kuris buvo pasivadinęs ,,P.“, jo anketoje buvo nurodyta, kad jis yra susituokęs su I. A.. Liudytojas atpažino, kad tai tas pats asmuo, kuris jiems pardavė sugedusį automobilį, tačiau jam sukėlė įtarimą tai, kad jo žmona socialiniame tinkle pasivadinusi ,,I. A.“, o transporto pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėjas sutartį sudarė P. M. vardu (1 t., b. l. 78–80, 82–83).
2019 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. S. iš jam pateiktų atpažinti trijų asmenų atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 2, kaip asmenį, 2019 m. liepos 26 d. apie 10.00 val. pardavusį jam automobilį ,,Volvo V70“ ir sudariusį transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį P. M. vardu su jo dukra S. S.. Atpažintasis asmuo prisistatė T. R. (1 t., b. l. 96–101).
Dokumente, kurio pavadinimas „Kaufvertrag“, matyti, kad eilutėje, kuri prasideda žodžiu „KAUFER“, yra nurodyta vardas ir pavardė „S. S.“, kitose eilutėse po minėta pavarde yra įrašyti asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas; eilutėje, kurie prasideda žodžiu „VERKAUFER“, toliau prašyta „Vehicle Documentation Service GMBH“ (1 t., b. l. 27; 2 t., b. l. 150).
Transporto priemonės laikinos registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis Volvo V70 laikinai įregistruotas Lietuvoje iki 2019 m. rugpjūčio 25 d., transporto priemonės valdytojo duomenys – S. S. (1 t., b. l. 28).
2019 m. liepos 26 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės – automobilio „Volvo V70“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pardavėjas yra P. M., nurodytas jo asmens kodas (duomenys neskelbtini) o pirkėjas S. S.. Grafoje „Transporto priemonę pardavė“ yra įrašas „P. M.“ bei parašas (1 t., b. l. 111; 2 t., b. l. 148–149).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Šio nusikaltimo dalyku paprastai pripažįstami tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013). Teismų praktikoje laikoma, kad dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą), t. y. sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos pavojingos tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019).
Byloje nustatyta, kad T. R. suklastojo 2019 m. liepos 26 d. transporto priemonės „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį, įrašydamas joje netikrus duomenis, kad jog šią transporto priemonę parduoda P. M., taip pat imituodamas parašą, šią sutartį pasirašė P. M. vardu, taip suklastojo tikrą dokumentą. Nors T. R. inkriminuota tik dokumento suklastojimas ir jo pateikimas automobilio pirkėjui, tačiau, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad T. R. turėjo suprasti, kad ši suklastota sutartis bus pateikta VĮ „Regitra“ automobilio pirkėjui siekiant automobilį galutinai įregistruot, kas, kaip matyti iš bylos duomenų, ir buvo padaryta – VĮ „Regitra“ buvo galutinai įregistruotas naujas transporto priemonės savininkas Lietuvos Respublikoje, nurodytas transporto priemonės pardavėjas, įregistruota transporto priemonė galėjo dalyvauti viešajame eisme, kas rodo, kad suklastotos transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties panaudojimas teisinėje apyvartoje sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius šio dokumento pagrindu kelių transporto priemonių duomenis kaupiančiame valstybės registre. Be to, nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie vieną iš sandorio šalių, kitai šaliai kilo grėsmė, kad nebus tinkamai įgyvendintos jos iš sandorio atsirandančios civilinės teisės.
Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre yra tvarkomi įvairūs duomenys, taip pat informacija apie transporto priemonės teisėto valdymo pagrindus: sandorio ar kito juridinio akto forma ir rūšis; sandorio suma, sumokėti mokesčiai (jeigu tokie priklauso), deklaruota transporto priemonės vertė; informacija apie sandorį ar kitą juridinį faktą sudariusias šalis; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data, gyvenamoji vieta; juridinio asmens kodas, pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas; sandorio ar kito juridinio fakto sudarymo vieta, data, laikas ir kt. (Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1286 (2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 287 redakcija)) 14.18 punktas). Taigi, registruojant transporto priemonę pagal suklastotą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, į Kelių transporto priemonių registrą yra įrašoma ir tvarkoma tikrovės neatitinkanti informacija, taip yra iškreipiama registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti išsamią ir teisingą informaciją apie registro objektus bei jų valdymą. Taip yra tiesiogiai kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką, nes teisinėje apyvartoje yra įtvirtinama netikra informacija.
Be to, nors transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandoris yra nukreiptas į civilinių teisių ir pareigų sukūrimą (panaikinimą ar pakeitimą), dažnai savaime jis sukelia ir mokestines teisines pasekmes. Veiksmais, kai sutartyse nurodomi ne tikrieji automobilių pardavėjai, o pirminiai, užsienyje registruoti ar netgi neegzistuojantys automobilio savininkai, sudaromos prielaidos asmenims į mokesčių deklaracijas įrašyti neteisingus duomenis nuslepiant tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ar kiti mokesčiai. Transporto priemonę įgijus iš perpardavinėtojo sandoryje jo nefiksuojant, visi tokio asmens sandoriai patenka į „šešėlį“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-648/2020).
Todėl teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas T. R. dėl dokumento – pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis T. R. savo kaltę visiškai pripažino, jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos įrodymai. T. R. nurodė tokio elgesio motyvus, taigi jis veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis T. R. sudarydamas su S. S. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, transporto priemonės ,,Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog šią transporto priemonę parduoda P. M., taip pat P. M. vardu šią sutartį pasirašė ir ją perdavė S. S.. Šiais veiksmais kaltinamasis T. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į tai, kad šis dokumentas pateko į dokumentų apyvartą, pagaminant šį dokumentą buvo siekiama apgauti Lietuvos Respublikos institucijas, taigi įvertinus, kiek teisinių santykių rūšių ir tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų paveikia tokio dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, teismas sprendžia, kad T. R. veiksmai negali būti vertinami kaip nereikšmingi, formalūs, nesukėlę ar negalintys sukelti teisinių pasekmių. Todėl T. R. padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė.
Tikslintina kaltinime T. R. nurodytas pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo įvertinimas, kad tokiu būdu buvo pagamintas netikras dokumentas. Iš teismų praktikos matyti, kad tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą, kaip buvo ir šiuo atveju, melagingų žinių, pakeičiant dokumento turinio teisingumą, yra vertinamas kaip tikro dokumento suklastojimas. Kadangi kaltinime nurodytos faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, tik parinktas netinkamas veiksmų apibūdinimas, teismas laiko, kad šis patikslinimas nesunkina kaltinamojo padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo T. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, iki nusikaltimo padarymo nebaustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2002 m. sausio 1 d. stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 6), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., b. l. 4).
Kadangi T. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl kaltinamajam skirtina švelniausia už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimesnį baudos bausmės už nesunkius nusikaltimus minimumui.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje A. S. yra pareiškęs 3 728,50 Eur civilinį ieškinį dėl 2 478,50 Eur materialinės ir 1 000 Eur moralinės žalos bei 250 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamojo priteisimo.
A. S. ieškinyje nurodė, kad 2 478,50 Eur materialinę žalą sudaro automobilio remonto išlaidos. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad S. S. bei jos artimieji apsisprendė automobilį pirkti jį išoriškai apžiūrėję, matydami, kad šios transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra negalioja, laikinai įregistruodami valstybės įmonėje „Regitra“ automobilio pirkimą S. S. vardu, neatlikdami iš anksto privalomosios techninės apžiūros ar nereikalaudami tai padaryti T. R., kuris bylos nagrinėjimo metu nurodė siūlęs atlikti automobilio techninę apžiūrą, tačiau pirkėjai nesutiko ir tik prašė sumažinti automobilio kainą. Taigi akivaizdu, kad automobilio galimi defektai buvo dar iki transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties tarp S. S. ir T. R. pasirašymo.
CK 6.245 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda dėl neteisėtų veiksmų, t. y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai turi būti susiję su atsiradusia turtine žala, t. y. veika ir padarinys turi būti tarpusavyje susiję. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, galima žala A. S. dėl turėtų automobilio remonto išlaidų atsirado ne dėl T. R. nusikalstamais veiksmais transporto pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo. Dokumento suklastojimas automobilio kokybei nepadarė jokios žalos, A. S. nurodomi galimi automobilio defektai būtų buvę taip pat ir T. R. į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį įrašius savo tikrąjį vardą ir pavardę. Taigi tarp T. R. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos nėra priežastinio ryšio.
Kadangi A. S. prašoma priteisti neturtinė žala yra glaudžiai susijusi su galimai padaryta turtine žala, kuri šioje byloje iš kaltinamojo nepriteistina, nes atsirado ne dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o priežastinio ryšio nustatymas yra būtina sąlyga pripažįstant ir turtinės, ir neturtinės žalos padarymą, todėl A. S. išgyvenimai dėl techniškai tvarkingo automobilio neturėjimo taip pat nėra siejami su nusikalstamais T. R. veiksmais suklastojant pirkimo-pardavimo sutartį, todėl T. R. negali atsakyti ir dėl neturtinės žalos.
Pažymėtina, kad transporto priemonės ,,Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp T. R. ir S. S., todėl nukentėjusiuoju šioje byloje, kuris galėtų reikšti civilinį ieškinį dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų padarytos žalos atlyginimui, galėtų būti S. S..
Atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir argumentus, A. S. civilinis ieškinys atmestinas ir jo turėtos advokato atstovavimo išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kaltinamajam T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
T. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti T. R. per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, asmuo privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
A. S. civilinį ieškinį atmesti, advokato atstovavimo išlaidų nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.