Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio ir gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išsiskyrusio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) ir Jungtinės Karalystės įmonėje (duomenys neskelbtini) vadovu, procesinį sprendimą pageidavusio gauti elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Ir Institucija) 2024 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-12439-2024 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas Vitalijus Lužinas 2024 m. rugsėjo 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 6 dalį už tai, kad A. L. 2024 m. rugsėjo 29 d., 16.20 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mercedes – Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,93 promilių neblaivumo laipsnis (po paklaidos – 0,91 promilių neblaivumas). Tokiu būdu A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (b.l. 13-14).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-12439-2024, nustačius vieną A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 1 100 Eur dydžio bauda, kurios mokėjimas išdėstytas dalimis, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių. Nutarimo dalyje „Kitos aplinkybės“ nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu paklausus A. L., ar jis susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones, kurią buvo praradęs 2010 m., pastarasis teigė, kad susigrąžino teisę vairuoti Didžiojoje Britanijoje, pateikė Didžiojoje Britanijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. A. L. 2010 m. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 124¹ str. 7 d. ir jam atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. kovo 16 d. Byloje nėra duomenų, kad iki administracinio nusižengimo padarymo A. L. atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 24 straipsnio reikalavimus ir jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas grąžinti teisę vairuoti. Taip pat registrų duomenimis asmuo yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. SEAKĮ 13 str. 9 p. nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, kuriems galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje. Įvertinus nurodytus duomenis ir vadovaujantis ANK 617 straipsnio 3 dalimi, administracinis nusižengimas perkvalifikuotas iš ANK 422 straipsnio 5 dalies į ANK 424 straipsnio 6 dalį (b.l. 11-12).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. spalio 15 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto A. L. skundas dėl Institucijos 2024 m. spalio 4 d. nutarimo pakeitimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad jis nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu, kadangi jame išdėstyti faktai, kuriais remiamasi skiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę, neatitinka tikrovės, o būtent, jog jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės. 2013 m. spalio 3 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutarimą, kuriame nurodė, kad Jungtinės Karalystės jam išduotas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis Lietuvos Respublikoje, todėl surašant nutarimą į tai privalo būti atsižvelgta. Atsižvelgiant į tai prašo priimti nutarimą ir skirti baudą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, o ne ANK 424 straipsnio 6 dalį (b.l. 3).

Pareiškėjas A. L. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad jam yra reikalingas angliškas pažymėjimas, nes jis yra susietas su jo darbu Anglijoje. Jis gyvena ir Lietuvoje, ir Anglijoje. Jis neseniai sužinojo, kad Anglija nėra Europos Sąjungos šalis ir jam Lietuvoje reikalingas Lietuvos Respublikos išduotas vairuotojo pažymėjimas. Jis įsitikinęs, kad gali vairuoti Lietuvos Respublikoje su Anglijoje išduotu vairuotojo pažymėjimu. Jis nežinojo, kad jam reikalingas pažymėjimas. Jam pareigūnai išaiškino, kad jis su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi turėjo nueiti į AB „Regitra“. Jam teisė vairuoti buvo atimta prieš labai daug laiko. Jis manė, kad turi šią Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir jam nereikia Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo. Tuo labiau, kad nutartyje nurodoma, kad ji neskundžiama. Jis vairavo būdamas neblaivus ir neginčija šios aplinkybės bei gailisi dėl šios situacijos. Jis negavo 2021 m. kovo 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. L. 2010 m. nutarimu pagal ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 124¹ str. 7 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. kovo 16 d. Byloje nėra duomenų, kad iki administracinio nusižengimo padarymo A. L. atliko SEAKĮ 24 straipsnio reikalavimus ir jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas grąžinti teisę vairuoti. Dėl to, vadovaujantis ANK 617 str. 3 d., nusižengimas perkvalifikuotas iš ANK 422 str. 5 d. į ANK 424 str. 6 d. Taip pat registrų duomenimis nustatyta, kad asmuo yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. A. L. žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau vis tiek 2024 m. rugsėjo 29 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tą jam išaiškino Klaipėdos apylinkės teismas (2021 m. kovo 9 d. nutartis Nr. 11-136-563/2021). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pažymi, kad A. L. nuo 1997 m. kovo 18 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje ir nėra objektyvių duomenų, nurodančių, kad A. L. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, todėl privalo laikyti egzaminą ir įgyti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, nes jo vairuotojo pažymėjimas, išduotas trečiojoje šalyje, yra negaliojantis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, neabejotinai įrodyta, kad 2024 m. rugsėjo 29 d. asmuo neturėjo teisės vairuoti. Prašo pareiškėjo A. L. skundą atmesti ir nutarimą palikti be pakeitimų (b.l. 35-38).

Iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. L. yra įgijęs teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje ir turi minėtoje valstybėje išduotą bei galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b.l. 3-4, 24-25).

Iš 2024 m. rugsėjo 29 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. L. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0386, patikros sertifikato Nr. 2070565, 16.25 val. nustatytas 0,97 promilių neblaivumas, o 16.43 val. – 0,93 promilių neblaivumas (su +/- 0,017 promilių paklaida) (b.l. 16). 2024 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime nurodytos A. L. 2024 m. rugsėjo 29 d. vairuotos transporto priemonės sustabdymo bei A. L. tikrinimo alkotesteriu aplinkybės. Taip pat nurodoma, kad A. L. su pažeidimu sutiko, gailėjosi (b.l. 17). Prie bylos pateiktoje kompaktinėje laikmenoje įrašyti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotos A. L. vairuoto automobilio sustabdymo aplinkybės bei jo neblaivumo nustatymas (kompaktinė laikmena voke prie bylos viršelio).

Iš byloje esančio Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pateikto išrašo matyti, jog A. L. neturi Lietuvos Respublikos išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b.l. 26).

Iš byloje bei Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 124¹ str. 7d. padarymą A. L. paskirta administracinė nuobauda – 2 500 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas, t.y . teisės vairuoti transporto priemones 30 mėn., šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimu A. L. pripažintas kaltu padaręs ATPK 128 str. 2 d. ir 123 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, o būtent, jog jis 2013 m. birželio 5 d., 15.20 val., Klaipėdoje, Perkėlos g. 10, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti transporto priemonę bei automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra nustatyta tvarka. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir jam paskirta galutinė nuobauda – 2 000 Lt bauda. Ši nutarimą A. L. apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutarimu A. L. apeliacinį skundą tenkino ir panaikino nutarimo dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, ir dėl kaltinimo pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – administracinio teisės pažeidimo bylos dalį pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Iš byloje bei Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų taip pat matyti, jog A. L. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-514-2021 nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 13 d., 10.50 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisės vairuoti nėra įgijęs, bei viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 65 km/h greičiu. A. L. šį Institucijos priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (administracinio nusižengimo byloje Nr. II-136-563/2021) A. L. skundas atmestas ir nutarimas paliktas be pakeitimų. Teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 7 d. (b.l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškėjo A. L. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pareiškėjas A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis 2024 m. rugsėjo 29 d., 16.20 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mercedes – Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,93 promilių neblaivumo laipsnis (po paklaidos – 0,91 promilių neblaivumas) ir įstatymo nustatyta tvarka nesusigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones, po to, kai ji buvo atimta. Tokiu būdu A. L. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 6 dalyje.

Iš teismui pateikto skundo turinio ir pareiškėjo A. L. teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų matyti, kad pareiškėjas neginčija, jog transporto priemonę vairavo neblaivus, tačiau nesutinka su administracinio nusižengimo kvalifikacija ir mano, jog jo veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, o pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Teigia, kad teisė vairuoti jam buvo atimta prieš daug laiko. Jis manė, kad turi Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir jam nereikia Lietuvos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo, kadangi jis turi Jungtinės Karalystės išduotą vairuotojo pažymėjimą. Teismas tokius pareiškėjo teiginius vertina kritiškai.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Pažymėtina, jog SEAKĮ 13 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog: asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarka (toliau – Ir Tvarka). Tvarkos 2.4 punkte yra apibrėžta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka: „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.“ Tvarkos 40 punkte reglamentuojama, kad „Pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau - trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.“

Iš byloje bei Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarimu už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 124¹ str. 7d. padarymą A. L. paskirta administracinė nuobauda – 2 500 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas, t.y. teisės vairuoti transporto priemones 30 mėn., šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimu A. L. pripažintas kaltu padaręs ATPK 128 str. 2 d. ir 123 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, o būtent, jog jis 2013 m. birželio 5 d., 15.20 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti transporto priemonę bei automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra nustatyta tvarka. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir jam paskirta galutinė nuobauda – 2 000 Lt bauda. Šį nutarimą A. L. apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutarimu A. L. apeliacinį skundą tenkino ir panaikino nutarimo dalį, kuria A. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, ir dėl kaltinimo pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – administracinio teisės pažeidimo bylos dalį pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam pareigūnai išaiškino, kad jis su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi turėjo nueiti į AB „Regitra“ ir būtų susitvarkęs visus dokumentus. Jis manė, kad turi Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir jam nereikia Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, kadangi, nutartyje nurodoma, kad ji neskundžiama. Teismas pažymi, jog minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta 2013 m. spalio 3 d., nuo šios nutarties priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas iki byloje aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, t.y. 2024 m. rugsėjo 29 d. Pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad Jungtinė Karalystė išstojo iš Europos Sąjungos, todėl akivaizdu, jog teisinis reglamentavimas ir teisės aktų reikalavimai taip pat keitėsi. Teismas pažymi ir tai, kad po aukščiau aptartų Klaipėdos apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo procesinių sprendimų priėmimo, pareiškėjas A. L. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-514-2021 buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis 2020 m. gegužės 13 d., 10.50 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisės vairuoti nėra įgijęs, bei viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 65 km/h greičiu. A. L. šį Institucijos priimtą nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (administracinio nusižengimo byloje Nr. II-136-563/2021) A. L. skundas atmestas ir nutarimas paliktas be pakeitimų. Teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 7 d. (b.l. 21-22). Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad negavo minėtos nutarties, tačiau teismas kritiškai vertina tokius pareiškėjo teiginius. Akivaizdu, jog skųsdamas Klaipėdos apylinkės teismui Institucijos priimtą nutarimą, A. L. žinojo, už kokių administracinių nusižengimų padarymą yra nubaustas, tačiau jokių veiksmų, siekdamas susigrąžinti specialiąją teisę, neatliko. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų ir (ar) rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad iki šioje byloje aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, t.y. 2024 m. rugsėjo 29 d., A. L. atliko SEAKĮ 24 straipsnyje numatytus veiksmus ir jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas grąžinti teisę vairuoti. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, jog A. L. nuo 1997 m. yra deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Byloje jokių kitų duomenų, kad A. L. nuolat gyventų trečiojoje šalyje, t.y. Jungtinėje Karalystėje ir (ar) būtų deklaravęs savo išvykimą į šią šalį, nėra. Teismas pažymi ir tai, kad registrų duomenimis, asmuo yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad A. L. baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus 2021 – 2023 m. laikotarpiu. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog A. L. gyvena Lietuvoje.

Taigi, byloje nėra duomenų, kad A. L. atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje numatytus veiksmus ir jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas grąžinti teisę vairuoti. Pareiškėjas neginčijo, jog nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas neblaivus, todėl teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako. Taigi, įvertinus visas aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjas šiai dienai nėra įvykdęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų ir neturi galiojančio Lietuvos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 6 dalį, o ne ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-12439-2024 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. L. (A. L.) skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR-N-12439-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.