Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – daikto valdymo nuosavybės teise nustatymo suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

4. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – daikto valdymo nuosavybės teise nustatymo, kadangi jis reikalingas tam, kad būtų T. M. nuosavybe įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą - garažo patalpą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir garažas). Garažo nuosavybės teisė Nekilnojamo turto registre nėra įregistruota.

5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

6. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (LAT 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti.

7. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

9. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., dukra. Iš Panevėžio miesto 4-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo nustatyta, kad A. M. priėmė palikimą po motinos T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). Iš Panevėžio miesto 7-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimo nustatyta, kad pareiškėja priėmė palikimą po tėvo A. M. mirties.

12. 2022 metais po motinos T. M. mirties A. M. pradėjo tvarkytis garažo registracijos dokumentus. Garažas nepaveldėtas, kadangi Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas garažas bei nuosavybės teisė į jį. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys VĮ Registrų centro duomenys, iš kurių nustatyta, kad VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs A. M. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo T. M. vardu, nusprendė prašymą atmesti, kadangi garažų bendrijos pažyma, kurios pagrindu prašoma atlikti teisinę registraciją, pasirašyta asmens, kuris neturėjo teisės pasirašyti šį dokumentą. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos visuotiniame narių susirinkime atsistatydino bendrijos pirmininkas J. L., kuris (duomenys neskelbtini)prašymu dėl išregistravimo iš (duomenys neskelbtini) bendrijos (toliau ir bendrija) pirmininko pareigų, kreipėsi į VĮ Registrų centrą. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registrų centro duomenimis bendrijos vadovo atsistatydinimas įregistruotas (duomenys neskelbtini), nuo to laiko bendrija neturi vadovo – pirmininko. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) grupės narių sąrašas, sudarytas steigiant bendriją, pasirašytas bendrijos pirmininko J. L.; (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo, kuriuo atsistatydino bendrijos pirmininkas J. L., dalyvavusių bendrijos narių sąrašas; (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad T. M. yra bendrijos narys ir jai priklauso garažas, patvirtina, kad T. M. buvo bendrijos narė ir jai nuosavybės teise priklausė garažo patalpa, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

13. Įvertinęs pareiškėjos teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad neginčytinai įrodyta, kad T. M. buvo (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narė ir valdė nuosavybės teise garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės į minėtą garažą neįregistruotos. Pretenzijų į šį pastatą nepareikšta.

14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad T. M. valdė nuosavybės teise garažo patalpą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nuosavybės teisei įregistruoti.

16. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdė nuosavybės teise garažo patalpą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.