- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 1-219-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42482-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą;
2) 2014 m. vasaio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., išskyrus darbe sugaištą laiką, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b) papunkčiu, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsjėjo 18 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be bausmės vykdymą kontroliuojančių institucijų sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos;
3) 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant vienerių metų terminą, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.10 val. D. Gerbutavičiaus g. 10, Vilnius, daugiabučio namo laiptinės pirmame aukšte, panaudodamas prieš nukentėjusiąją J. P. fizinį smurtą, t.y. ją pastumdamas ir taip atėmęs galimybę nukentėjusiajai pasipriešinti, iš rankų pagrobė J. P. priklausantį juodos spalvos odinį rankinuką 30 eurų vertės, kuriame buvo smėlio spalvos odinė piniginė 20 eurų vertės, 20 eurų grynais, šiais veiksmais pagrobė nukentėjusiosios 67 eurų vertės turtą.
Taip pat A. M. plėšimo metu panaudodamas fizinį smurtą, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą iš savanaudiškų paskatų, o būtent: jis, 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.10 val., D. Gerbutavičiaus g. 10, Vilnius, daugiabučio namo laiptinės pirmame aukšte, siekdamas pagrobti svetimą turtą, panaudojo prieš nukentėjusiąją J. P. fizinį smurtą, t.y. siekdamas pagrobti iš nukentėjusiosios rankinę, laiptinėje griebė ir patraukė į save nukentėjusiajai priklausančią rankinę, nukentėjusiajai iškart nepaleidus rankinės, nukentėjusiąją pastūmė ir nukentėjusioji krito ant laiptų, po ko J. P. patyrė kairio žastikaulio artimojo galo lūžį ir kairio šlaunikaulio kaklo lūžį, kas specialisto išvadoje vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. M. teisme kaltu prisipažino visiškai, parodė, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d., ryte, Karoliniškėse, prie namo laiptinės priėjo prie moteriškės, patempė už rankinės, paėmė ją ir pabėgo. Buvo vienas, nematė ar moteris nugriuvo, moteris priešinosi, bet jis išplėšė rankinę ir nubėgė. Perbėgo per kelis kiemus, rankinę išmetė, o su pinigine bėgo toliau. Piniginėje rado 20 Eur, kuriuos pasiėmė ir išleido savo reikmėms, o pačią piniginę išmetė. Nežino ar rankinėje buvo Swedbank kortelė, jį domino tik pinigai. Neprisimena parodymų patikrinimo vietoje atlikimo, pamena, kad rodė vietą, kur buvo nusikaltimas. Kaltinamajame akte skaitė nukentėjusiosios parodymus, sutinka, kad ji sužalojimus galėjo patirti po jo veiksmų ištraukiant rankinę. Blogai vertina savo veiksmus. Plėšdavo žmones, nes tuo metu reikėjo pinigų. Nukentėjusiosios pareikštą turtinę žalą pripažįsta visiškai, neturtinė žala turėtų būti mažesnė, 5000 Eur dydžio. Teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio suma didelė, bet pripažįsta ieškinį. Būdamas laisvėje galvoja dirbti ir atlyginti žalą. Atsiprašo nukentėjusiosios.
Nukentėjusioji J. P. teisme parodė, jog kaltinamasis užėjo kartu su ja į laiptinę, ji neatkreipė dėmesio, pajuto stiprų tempimą, kai atsisuko pažiūrėt, nugriuvo ant laiptų. Pačio pargriovimo neprisimena, tikriausiai buvo netekusi sąmonės. Nugriuvo nuo tempimo ar nuo pastūmimo, tiksliai nepamena. Rankinuke buvo smėlio spalvos piniginė, apie 20 Eur, buvo vaistų - „Drentalio“ 20 tablečių, Tele2 papildymas už 2 eurus, parduotuvių kortelės. Swedbank banko kortelės rankinuke nebuvo, ją ji rado namuose. Rankinuko jai niekas negrąžino, rankinukas buvo odinis, jo vertė apie 20-30 eurų. Piniginės taip pat niekas negrąžino, jos vertė 17 eurų, tiek ji kainavo. Daiktai jai nebuvo grąžinti. Turtinę žalą (piniginė, rankinukas ir pagrobti pinigai) sudaro 67 Eur. Po nusikaltimo iš karto atsidūrė sunkioje būklėje, lūžo šlaunikaulis, buvo atlikta operacija, dideli skausmai, ne visus nuskausminamuosius galėjo vartoti, buvo leidžiami vaistai, vaikščiojo tik su kitų pagalba. Specialisto išvadoje nepaminėta, kad jai buvo lūžęs stuburo slankstelis. Visas gydymas truko apie 6 mėnesius. Šiuo metu skausmai išnyko, į parduotuvę po truputį gali nueiti, tik kojinių pati negali apsimauti. Dėl pareikštos neturtinės 10 000 Eur žalos, ji sutinka mažinti iki 5000 Eur.
2017 m. rugpjūčio 31 d. J. P. protokole pareiškime nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.10 val., Vilniuje, namo Gerbutavičiaus g. 10 laiptinėje, nepažįstamas vyriškis, panaudojęs jėgą, pagrobė jos rankinę, kurioje buvo 20 Eur, „Swedbank“ banko kortelė, žala – 70 Eur (1 t., 31 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Vilniuje, Gerbutavičiaus g. 10, namo laiptinė (1 t., 39-40 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog J. P. nustatytas kairio žastikaulio artimojo galo lūžis ir kairio šlaunikaulio kaklo lūžis galėjo būti padaryti vienmomentinio griuvimo metu, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 53-54 b. l.).
2017 m. rugsėjo 21 d. A. M. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu patvirtino savo parodymus, nurodė vietą - Vilniuje, namo Gerbutavičiaus g. 10 laiptinę, kurioje užpuolė nukentėjusiąją J. P. ir iš jos atėmė rankinę (1 t., 70-73 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Įvertinęs surinktų baudžiamojoje byloje įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kaltinamojo A. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis 2017 m. rugpjūčio 31 d., apie 9.10 val., Vilniuje, Gerbutavičiaus g. namo Nr. 10 laiptinėje užpuolė nukentėjusiąją J. P., ją pastūmė ir pagrobė iš jos rankinę su joje buvusiais daiktais – pinigine su 20 Eur, po ko nukentėjusioji nugriuvo ir patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai, patvirtindamas, jog ėjo iš paskos nukentėjusiosios ir kai ji įėjo į laiptinę, jis tuomet griebė nuo jos rankos rankinę, traukė stipriai, ar stūmė nepamena, bet nuo jo veiksmų nukentėjusioji galėjo griūti ir patirti sužalojimus; jam reikėjo pinigų, sužaloti jos nenorėjo, rankinėje buvo piniginė, joje buvo 20 Eur, rankinę ir piniginę išmetė, pasiėmė tik pinigus, ar buvo Swedbanko kortelė, nežino. Šias aplinkybes kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu. Nukentėjusioji J. P. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir kaltinamasis, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d., ryte ji buvo užpulta namo laiptinėje nepažįstamo vaikino, iš jos vaikinas stipriai traukė rankinę, ji bandė priešintis, tačiau nepajėgė, nugriuvo, neprisimena ar nugriuvo nuo pastūmimo ar nuo traukimo, o vaikinas pabėgo su jos rankinuku, kuriame buvo piniginė ir apie 20 Eur; iš pradžių galvojo, kad ten buvo „Swedank“ banko kortelė, tačiau vėliau ją rado namuose; piniginės vertė 17 Eur, rankinuko – 30 Eur, daiktai ir pinigai jai nebuvo grąžinti; griuvimo metu buvo stripriai sužalota, patyrė kojos ir rankos lūžius. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl jos sužalojimų patvirtina byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, jog dėl kairio žastikaulio artimojo galo lūžio ir kairio šlaunikaulio kaklo lūžio jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji tiksliai neprisiminė kaip ji pargriuvo – ar nuo pastūmimo ar nuo stripraus rankinės traukimo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tą pačią dieną po įvykio apklausta J. P. patvirtino, jog A. M. ją pastūmė (1 t., 36 b. l.). Netikėti jos parodymais teismas neturi pagrindo, nenustatyta, jog ji turėtų tikslą nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, be to, nors ir yra senyvo amžiaus ir buvo sunkiai sužalota bei ilgai gydėsi, turi klausos sutrikimų, ji atleido kaltinamajam ir sutiko sumažinti neturtinės žalos dydį iki kaltinamojo nurodytos 5000 Eur sumos.
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra panaudojant smurtą pagrobiamas svetimas turtas. Kai nusikalstamais veiksmais panaudojamas fizinis smurtas atimant turtą sukelia sunkius padarinius sveikatai, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, asmens veikos kvalifikuojamas kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnį (pagal byloje nustatytus kvalifikuojančius požymius) ir pagal BK 135 straipsnį, taip pat pagal byloje nustatytus veiką atitinkančius kvalifikuojančius požymius.
Nustatyta, jog A. M. iš nukentėjusiosios traukė jos rankinę siekdamas gauti pinigų, negalėdamas ištraukti pastūmė nukentėjusiąją, po ko ji nugriuvo ant laiptų ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus. Taigi BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, traukdamas rankinę ir pastumdamas nukentėjusiąją J. P., suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį nukentėjusiosios sveikatai ir nors padarinių nenorėjo, tačiau savo pavojingu elgesiu leido jiems kilti. Baudžiamojo įstatymo prasme toks kaltės turinys vertintinamas kaip padarytas netiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaip plėšimas ir sunkus asmens sutrikdymas iš savanaudiškų paskatų.
Baigiamųjų kalbų metu gynėja prašė A. M. veiksmus kvalifikuoti kaip plėšimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir kaip neatsargų sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nes jis nukentėjusiosios nestūmė, o traukė rankinę, tad jai nugriuvus kilusios pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo dėl neatsargumo. Teismas su tokiu A. M. veiksmų vertinimu nesutinka ir tokio prašymo netenkina. Kaip jau paminėta, byloje tiek paties A. M., tiek nukentėjusiosios J. P. parodymais nustatyta, jog J. P. nugriuvo būtent dėl A. M. kaltų tyčinių veiksmų – rankinuko stipraus traukimo jai iš rankų ir jos pastūmimo, po ko ji nugriuvo ant laiptų, o ne dėl neatsargių A. M. veiksmų (kaip pvz. neatsargaus užkliuvimo prasilenkiant). Baigiamųjų kalbų metu gynėja taip pat prašė iš kaltinimo pašalinti nusikalstamos veikos požymį – atėmimą galimybės priešintis, nes tai perteklinis dalykas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis matė ir suprato, jog J. P. yra senyvo amžiaus moteris ir ją pastūmė bei jai pargriuvus suprato, kad dėl savo amžiaus ir fizinių savybių bus sunku atsikelti ir tokiu būdu ji negalės priešintis, kas realiai ir įvyko – jai nugriuvus ji patyrė sunkius sužalojimus ir negalėjo priešintis, tad šis požymis inkriminuotas pagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Posėdžio metu nukentėjusioji J. P. nurodė, jog „Swedbank“ kortelė iš jos nebuvo pagrobta, ją ji rado namuose, pagrobta piniginė kainavo ne 20 Eur, o 17 Eur, bendrai jai padaryta turtinė žala – 67 Eur. Atsižvelgiant į tai iš kaltinimo šalinamos atsiskaitymo kortelės pagrobimo aplinkybės bei patikslinama pagrobto turto vertė, nurodant, jog ji yra 67 Eur. Šių aplinkybių patikslinimas A. M. veikų kvalifikavimui neturi teisinės reikšmės ir niekaip nesunkina jo teisinės padėties.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
A. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), t.y. turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnius tyčinius sunkų ir apysunkį nusikaltimus (paskutinį kartą teistas 2016 m. lapkričio 22 d. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, 1 t., 162-170 b. l.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
Vertindamas kaltinamojo A. M. asmenybę, teismas pažymi, jog kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus (1 t., 1 t., 162-170 b. l.), kaip jau paminėta - paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu už išžaginimą ir asmens terorizavimą subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas taikant BK 75 straipsnio nuostatas atidėtas 3 (trejiems) metams (1 t., 175-179 b. l.); jam skirti įpareigojimai - pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą bei dalyvauti smurtinį elgesį koreguojančiose programose, ko kaltinamasis nesilaikė; nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. A. M. baustas už administracinius teisės pažeidimus (1 t., 142-161 b. l.) ir turi galiojančių nuobaudų; nors posėdžio metu gynėja pateikė A. M. darbo sutartį ir nurodė, jog A. M. yra dirbantis (2 t., 90-91 b. l.), tačiau nustatant A. M. asmenybę jis nurodė, jog yra nedirbantis, kas vėlgi patvirtina, jog galimai toks A. M. įdarbinimas Vyganto P. M. individualioje įmonėje yra tik formalus, juolab, kad ir pareigos darbo sutartyje nenurodytos. Be to, išskirtoje byloje, kuri perduota nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui, A. M. taip pat kaltinamas kitų asmenų plėšimu bei smurtiniu elgesiu prieš juos.
Kaip jau paminėta aukščiau, šioje byloje nusikalstamas veikas A. M. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepraėjus nė metams po nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo už sunkų ir apysunkį nusikaltimus bei praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu (buvo sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 20 d., paleistas 2017 m. rugpjūčio 22 d., skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti 1 t., 20-23 b. l.), kas rodo, jog A. M. laisvėje neišbuvo nė 1/3 laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiko nenusikaltęs bei nedaro išvadų dėl savo elgesio net po pareigūnų jam taikytų procesinės prievartos priemonių. A. M. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir parodytas teismo pasitikėjimas nepadarė teigiamos įtakos, būdamas laisvėje jis sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius pažeidimus, jo nusikaltimų pobūdis tik sunkėja, dėl to jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis už inkriminuotas nusikalstamas veikas, įvertinant tai, kad A. M. prisipažino ir gailisi dėl padarytų veikų, nustatytinas mažesnis nei šių bausmių sankcijose nustatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu taikant bausmių apėmimo būdą, nes veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtoji bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant.
A. M. kardomoji priemonė – suėmimas, taikoma išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1520-990/2018 (1 t., 3-5; 95-133 b. l.), todėl suėmimo įskaitymo klausimas šioje byloje nesprendžiamas. Taip pat, įvertinant tai, kad A. M. suimtas kitoje byloje, šioje byloje netikslinga jam taikyti kitas kardomąsias priemones, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą.
Nukentėjusioji R. P. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama jos naudai iš kaltinamojo A. M. priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 70 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., 47 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji, atsižvelgdama į kaltinamojo prašymą, sumažino civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti 5 000 Eur, paaiškindama, kad patyrė didelį fizinį skausmą, patyrė rankos ir kojos lūžius, buvo ilgai gydyta ligoninėje, jai reikėjo operacijų, negalėjo vaikščioti ir dabar sunkiai eina, pati negali apsimauti kojinių, yra senyvo amžiaus. Taip pat patikslino reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydį – sumažino 3 Eur (prašo priteisti 67 Eur), nurodydama, jog piniginė kainavo ne 20 Eur, o 17 Eur, rankinukas – 30 Eur, ir piniginėje buvo 20 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Vertindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iš kaltinamojo A. M., teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje smurtinė nusikalstama veika padaryta prieš fiziškai silpnesnį asmenį – senyvo amžiaus moterį, dėl patirtų sužalojimų (rankos ir kojos lūžių) nukentėjusioji neabejotinai jautė stiprų fizinį skausmą ir dėl šių sužalojimų jai išlikę liekamieji reiškiniai, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, sutinka su 5 000 Eur žalos atlyginimu, ir ši suma teismo vertinimu nėra per didelė, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteistina iš kaltinamojo.
Nukentėjusioji J. P. taip pat prašė atlyginti jos patirtą turtinę žalą – 67 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. M. pagrobė iš nukentėjusiosios rankinę, piniginę ir pinigus 20 Eur, bendra šių daiktų vertė 67 Eur, ginčo dėl to nėra, kaltinamasis šią žalą pripažįsta, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas visiškai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 2 996,48 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl atsiradusios turtinės žalos J. P. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., 57-58 b. l.). Kaltinamasis A. M. pripažino šį eiškinį. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajai J. P. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais nusikalstamo pobūdžio kaltinamojo A. M. veiksmais. Nukentėjusioji patyrė sužalojimus ir buvo gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje bei VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. J. P. gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 2 996,48 Eur, tai patvirtina byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., 58 b. l.), todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. M. 2 996,48 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 48 ct) sumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir nuteisti – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;
padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyti subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. M. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Nukentėjusiosios J. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir J. P. iš A. M. priteisti 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2 996,48 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus, 48 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.