- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- M1-331-1175/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18404-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Nukentėjusysis
- D. B., R. K.
- Advokatai
- Eugenijus Baršys
- Kategorijos
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam, adresu - (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, neteistam, perduotam dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
T. K. 2025 m. gegužės 18 d, 20.30 val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje dėl mažareikšmės dingsties, iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, tyčia suėmęs nukentėjusiajam D. B. už megztinio, jį pargriovė ant žemės, ir jam gulinčiam penkis kartus spyrė į kairįjį šoną ir vieną kartą į veidą, taip, padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą.
Be to, T. K. 2025 m. liepos 18 d., 18.20 val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje ranka ne mažiau nei tris kartus sudavė R. K. į veido sritį, taip sukėlė R. K. fizinį skausmą.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas epizode dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo
T. K. teismo posėdyje dėl šių aplinkybių, sudarančių baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, apklaustas nebuvo. Byloje esančiame 2025 m. lapkričio 11 d. – 2026 m. sausio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. K. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl (duomenys neskelbtini), sergant kitomis ligomis, kvalifikuojamomis kitur (duomenys neskelbtini)), jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną, taip pat jis negali duoti parodymų byloje.
Nukentėjusysis D. B. teismo posėdyje patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir parodė, kad buvo ketvirtadienis, po 10.00 val., jis nulipo žemyn ir pamatė, kad T. K. muša sanitarę L., todėl bandė jį sudrausminti. O jis atsisuko, nusivijo jį į apačią griebė jam už megztinio, vertė ir jį paguldė ant žemės, ir tada jis spardė 5 kartus į dešinį šoną ir 1 kartą į veidą. Tuo metu T. K. sakė, kad jį nužudys. Abu šonai jam tuo metu skaudėjo, o lūžęs buvo kairieji šonkauliai. Po to, T. K. jam nieko nesakė ir jis nuėjo. Vėliau, jo atsiprašė, sakė: „man užėjo, pavažiavo „biškį“. Matė šį įvykį sanitarė L. ir daugiau niekas to nematė. Tai buvo pirmas toks konfliktas ir daugiau tokių konfliktų su T. K. dabar nėra, jis net nežiūri į tą pusę, bijo jo.
Liudytoja L. K. teismo posėdyje parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, bet tai įvykio kelios minutės po 22.00 val., (duomenys neskelbtini) koridoriuje prie darbuotojų kambariuko durų. Tuo metu T. K. buvo agresyviai nusiteikęs ir vijosi kitą gyventoją, tačiau tas spėjo pabėgti, ir tuo momentu D. B. nulipo žemyn ir bandė jį sudrausminti. Tuomet T. K. be jokios priežasties nusitvėrė D. B. už drabužių, pargriovė ant žemės ir jį spardė iš kojos. T. K. spyrė kelis kartus, o D. B. gulėjo į kamuoliuką susirietęs ir užsidengė veidą. Tuo metu ji išbėgo iš kambariuko, pradėjo rėkti, drausminti T. K., kuris išsigando ir nutraukė smurtinius veiksmus. T. K. prieš ją nesmurtavo. Tuomet ji D. B. ištraukė lauk ir bėgo pagalbos ieškoti, tačiau T. K. jų nesivijo. D. B. skundėsi, kad šoną skauda. T. K. visą laiką atrodo, kad visi prieš jį nusiteikę ir negražiai kalba, jis ūmaus būdo, bet jam užeina ir greitai praeina. Šiuo metu T. K. gauna gydymą 3 kartus per dieną.
D. B. 2025 m. gegužės 27 d. protokolas – pareiškimas policijai, kuriame nurodyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 18 d., apie 20.30 val. jį sumušė T. K., koridoriuje pargriovė ant žemės, penkis kartis spyrė į kairį šoną ir vieną kartą į veidą. Dėl to patyrė fizinį skausmą, skauda iki šiol. 2025 m. gegužės 19 f. Rokiškio ligoninėje jam nustatė dviejų kairės pusės šonkaulių lūžius. Prašo T. K. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 15).
2025 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas – fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu - (duomenys neskelbtini), ir koridoriaus ties durimis su užrašu "Darbuotojų poilsio kambarys". Koridorius nėra filmuojamas. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų pėdsakų nėra, įvykio vietoje niekas nepaimta (t. 1, b. l. 79-86).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2025 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. G2241/2025(01) nurodyta, kad D. B. nustatyti krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu, buku daiktu (-ais), iki kreipiantis medicininės pagalbos 2025 m. gegužės 19 d. Nustatyti sužalojimai, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu gali būti jaučiamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 113).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkiu sužalojimu ar susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių. Taip pat šios veikos inkriminavimui būtina nustatyti chuliganiškas paskatas, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).
Ištyręs šioje baudžiamojoje byloje esančius bei prieš tai aptartus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, t. y. jis 2025 m. gegužės 18 d, 20.30 val. - (duomenys neskelbtini) koridoriuje dėl mažareikšmės dingsties, iš chuliganiškų paskatų, matant kitiems asmenims, tyčia suėmęs nukentėjusiajam D. B. už megztinio, jį pargriovė ant žemės, ir jam gulinčiam penkis kartus spyrė į kairįjį šoną ir vieną kartą į veidą, taip, padarydamas krūtinės ląstos kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžius, t. y. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. B. sveikatą. Teismui nėra pagrindo abejoti šių aplinkybių, sudarančių baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pagrįstumu, kadangi bylos faktinės aplinkybės nustatytos nukentėjusiojo D. B. parodymais ir jo rašytiniu protokolu-pareiškimu policijai, taip pat posėdyje apklaustos liudytojos L. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, 2025 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. G2241/2025(01) ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa. Teismas vertina tai, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje dėl įvykio aplinkybių, o įrodymų, kurie galėtų prieštarauti nurodytiems įrodymams – byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Nagrinėjamoje byloje iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad T. K. veiksmai nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas epizode dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo
T. K. teismo posėdyje dėl šių aplinkybių, sudarančių baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, apklaustas nebuvo. Byloje esančiame 2025 m. lapkričio 11 d. – 2026 m. sausio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. K. nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl - (duomenys neskelbtini), sergant kitomis ligomis, kvalifikuojamomis kitur (- (duomenys neskelbtini)), jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną, taip pat jis negali duoti parodymų byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą patvirtino pats nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. K. 2025 m. liepos 24 d. apklausos metu parodė, kad 2025 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, galėjo būti ketvirtadienis arba penktadienis, jam būnant - (duomenys neskelbtini) koridoriuje, priėjo T. K. ir daugiau negu tris kartus trenkė į veidą rankomis, taip sukėlė fizinį skausmą. Dėl ko trenkė, nežino (t. 1, b. l. 142-145).
Liudytoja V. M. teismo posėdyje parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, bet tai įvykio apie 18.20 val., - (duomenys neskelbtini), 3 skyriaus koridoriuje. T. K. be jokios priežasties smurtavo prieš R. K., t. y. T. K. „šėrė“ kumščiu R. K. į nosį apie 3-4 kartus, abiem rankom kumščiavo. Ji stovėjo T. K. iš nugaros ir matė R. K. suduotus smūgius. Tuomet ji atitraukė T. K. nuo R. K., kad nebesmurtautų, bet jis ir vėl puolė. R. K. buvo kruvina nosis, todėl jį nuprausė ir nuvedė į medicinos punktą. Taip pat matė ant R. K. kaktos nubrozdinimą, nubrozdintą kelią. R. K. tuo metu nesiskundė, kad jam kažką skauda, bet kitą dieną jam mėlynė buvo akyje.
Liudytoja R. G. teismo posėdyje parodė, kad tądien ji budėjo bendrosios praktikos slaugytoja, kai jai atvedė R. K. su nubrozdintais keliais ir kakta, ji dezinfekavo žaizdas ir uždėjo tvarstukus. Nosis mano, kad nebuvo sužalota. R. K. sudėtingai kalba, jis po įvykio buvo susigūžęs, nekalbus. Žino, kad V. M. puolė skirti, kai jie susimušė, jai ir kliuvo kažkiek į lūpą.
R. K. 2025 m. liepos 24 d. protokolas-pareiškimas policijai, iš kurio matyti, kad 2025 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, galėjo būti ketvirtadienis arba penktadienis, jam būnant - (duomenys neskelbtini) koridoriuje, priėjo T. K. ir daugiau negu tris kartus trenkė į veidą rankomis, taip sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 46).
2025 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas – fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu - - (duomenys neskelbtini) koridorius. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 134-139)
2025 m. liepos 31 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas - (duomenys neskelbtini) koridorius. 2025 m. liepos 18 d., 18.18 val. koridoriumi nueina vyras, apsirengęs tamsios spalvos šortais, pilkos spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis. Iš priekio matyti ateinantys du vyrai, vienas vyras apsirengęs tamsios spalvos šortais ir marškinėliais, kitas ateinantis vyras vilki tamsios spalvos kelnėmis ir žalios spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis. Vyrui pilkais marškinėliais priėjus prie vyro žaliais marškinėliais, jie apsistumdo, darbuotoja bando atitraukti vyrą žaliais marškinėliais, nuo vyro pilkais marškinėliais ir jį pargriauna ant žemės. Vyrui, žaliais marškinėliais, atsistojus, jis puola ant vyro pilkais marškinėliais, mosikuojasi rankomis, vyksta grumtynės, kurių metu abu vyrai nukrenta ant grindų. Matyti, kaip darbuotoja bando juos išskirti. Vyrams atsistojus, matyti, kaip jie pastovi koridoriuje, tada vyras pilkais marškinėliais nueina, vyras žaliais marškinėliais renka ant grindų nukritusius daiktus (t. 1, b. l. 168-170).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais - fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių.
Ištyręs šioje baudžiamojoje byloje esančius bei prieš tai aptartus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis 2025 m. liepos 18 d., 18.20 val. - (duomenys neskelbtini) koridoriuje ranka ne mažiau nei tris kartus sudavė nukentėjusiajam R. K. į veido sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą. Teismui nėra pagrindo abejoti šių aplinkybių, sudarančių baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pagrįstumu, kadangi bylos faktinės aplinkybės nustatytos nukentėjusiojo R. K. parodymais ir jo rašytiniu protokolu-pareiškimu policijai, taip pat posėdyje apklaustų liudytojų V. M. ir R. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir kitų objektų apžiūros protokolais ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa. Teismas vertina tai, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje dėl įvykio aplinkybių, o įrodymų, kurie galėtų prieštarauti nurodytiems įrodymams – byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Nagrinėjamoje byloje iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad T. K. veiksmai nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo
BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
Byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ambulatorinio poskyrio 2025 m. lapkričio 11 d. – 2026 m. sausio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad T. K. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo ir šiuo metu serga - (duomenys neskelbtini), sergant kitomis ligomis, kvalifikuojamomis kitur (- (duomenys neskelbtini)), todėl negalėjo ir negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. T. K. rekomenduojama taikyti priversimąją medicinos priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (t.1, b. l. 192-194). Šį pateiktą ekspertizės aktą ir jame nurodytas išvadas teismo posėdyje patvirtino ir pats teismo ekspertas Kęstutis Mikučionis, be to, kad pakartojo ekspertizės akte nurodytus duomenis apie T. K. psichinė būklę ir negebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, patvirtino dar ir tai, kad siūloma T. K. taikyti priverčiamoji medicinos priemonė yra efektyviausia priemonė. Ekspertas tokį siūlymą teismui grindė tuo, kad T. K. psichinės lygos remisijos pakankamai ilgalaikės ir nors yra stebimas didelis jo impulsyvumo lygis, konfliktai, tačiau tai nesireiškia nuolat ir mano, kad visa tai galima koreguoti ambulatoriškai, kadangi - (duomenys neskelbtini) lankosi psichiatrai, kurie ir gali koreguoti atitinkamai medikamentinį gydymą, o pablogėjus jo psichinei būklei - jis atvežamas į psichiatrijos ligoninę, taip pat dar įmanoma žodinė šio asmens elgesio korekcija. Dėl to, - (duomenys neskelbtini) gali užtikrinti šio asmens priverstinį gydymą ambulatorinėmis stebėjimo sąlygomis ir atitinkamai reaguoti į jo psichinės būklės pablogėjimus, o pagal tai kas buvo stebėta ekspertizės metu - jam nereikalingas priverstinis gydymas stacionarinėmis sąlygomis, nes toks priverstinis gydymas neduotų reikiamų rezultatų. Įvertinus šiuos bylos duomenis, T. K. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.
Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais bylos duomenimis dėl T. K. psichinės būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir po jų padarymo, dėl ko šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Byloje nesant jokių 2025 m. lapkričio 11 d. – 2026 m. sausio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. - (duomenys neskelbtini) nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo priešingų objektyvių duomenų, taip pat atsižvelgus į pačio teismo eksperto Kęstučio Mikučionio paaiškinimus teisme apie siūlomą taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir jos pakankamumą pagal šio asmens psichinę būklę, taip ir proceso dalyvių pritariančias pozicijas nagrinėjamu klausimu, juolab įvertinus ir tai, kad minėtas asmuo šiuo metu toliau gyvena - (duomenys neskelbtini), kur jam yra suteikiama reikiama priežiūra ir pagalba – teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje teismo eksperto patvirtintai rekomendacijai. Remiantis visu tuo, T. K. taikytina ekspertizės akte nurodyta švelniausia priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Kiekvienu atveju teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą (BK 98 straipsnio 6 dalis) ne rečiau kaip per šešis mėnesius privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.
T. K. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 21 d. ir 2025 m. rugpjūčio 12 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 2, b. l. 44-51), paliktinos galioti nepakeistos iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikintinos.
Daikto, turinčio reikšmės baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos tyrimui ir nagrinėjimui, klausimas išspręstinas tokiu būdu: su baudžiamąja byla pateiktas kompaktinis diskas „DVD+R“ su vaizdo įrašais paliktinas toliau saugoti prie bylos, šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
pripažinti, kad T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas.
Vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, T. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
T. K. ikiteisminio tyrimo metu skirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti nepakeistas iki šios teismo nutarties įsiteisėjimo, o nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.
Daikto, turinčio reikšmės baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos tyrimui ir nagrinėjimui, klausimą išspręsti tokiu būdu: su baudžiamąja byla pateiktą kompaktinį diską „DVD+R“ su vaizdo įrašais palikti toliau saugoti prie bylos, šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas ir prokuroras.