- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- e2-5897-588/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Ieškovas
- UAB „Teisinių paslaugų grupė“
- Atsakovas
- AB „Klaipėdos pienas“
- Advokatai
- Evelina Veličkienė, Kristina Kvietkuvienė, Kristina Kvietkutė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Teisinių paslaugų grupė“ atstovei advokato padėjėjai Kristinai Kvietkuvienei (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),
atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos pienas“ atstovei advokatei Evelinai Veličkienei (nuotoliniu būdu per Zoom platformą),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“ ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos pienas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ (toliau ir Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos pienas“ (toliau ir Atsakovė) ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Ieškovei pilną bendrovės AB „Klaipėdos pienas“ akcininkų sąrašą (jo kopiją). Taip pat prašė priteisti iš Atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas ieškovų naudai. Reikalavimo pagrindu nurodė tai, kad Ieškovei priklauso 4093 vienetų AB „Klaipėdos pienas“ akcijų. Nurodė, kad Ieškovė, siekdama užtikrinti savo teisę į informaciją bei siekdama galimybės stebėti bendrovės veiklą, turi teisę gauti su Atsakovės veikla susijusią informaciją. Ieškovė pageidauja susipažinti su visų bendrovės akcininkų sąrašu, todėl kreipėsi raštu į Atsakovę ir prašė per nustatytą terminą pateikti bendrovės akcininkų sąrašą, kuriame būtų nurodyti asmens duomenys (vardas, pavardė, gimimo data ar asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, jei akcijų turi juridinis asmuo). Atsakovė nurodytu terminu sąrašo nepateikė, reikalavo teikti paaiškinimus, kokiu tikslu bus naudojama prašoma informacija. Vertina, kad Atsakovė elgiasi neteisingai ir savo veiksmais pažeidžia Ieškovės teisę gauti informaciją, t. y. akcininkų sąrašą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į Ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su Ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Taip pat prašė priteisti iš Ieškovės Atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrovėje 2012 m. rugsėjo 13 d. buvo patvirtintas įsakymas „Dėl bendrovės komercinių - technologinių paslapčių atskleidimo“, pagal kurį bendrovės akcininkai, jų juridiniai pavadinimai, vardai, pavardės, adresai, įsigytų akcijų skaičius yra konfidenciali informacija. Pažymėjo, kad Ieškovei prašant pateikti visų akcininkų asmens kodus, gimimo datas, gyvenamosios vietos adresus, Atsakovė iš esmės neatsisakė pateikti tokios informacijos, tačiau paprašė iš Ieškovės papildomų duomenų, motyvuojant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ABĮ) 18 straipsnyje numatyta išimtimi dėl konfidencialios informacijos bei Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 4 straipsnio 1 dalies punktu. Nurodė, kad bendrovės įstatinis kapitalas yra 6353951,33 Eur, kurį sudaro 21910177 vienetų akcijų, Ieškovės akcijų dalis bendrame pakete sudaro vos 0,018 vienetų arba 0,00522 Eur įstatinio kapitalo dydžio, akcininkas niekaip nenurodo ir nepagrindžia kokiais tikslais jam reikalingi visų akcininkų asmens kodai ir gimimo datos, kurių yra virš 500. Atsakovės vertinimu, Ieškovė piktnaudžiauja akcininko teisėmis, o pareikštas ieškinys yra nesavalaikis, pačiai elgiantis neteisėtai ir prašant perteklinės informacijos.
Ieškovė pateikė dubliką, o Atsakovė – tripliką.
2025 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Kristina Kvietkutė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Ieškinio reikalavimus grindžia ABĮ, kas patvirtina Ieškovės teises gauti prašomą informaciją. Byloje jokių objektyvių įrodymų, kad Ieškovė būtų netinkamai naudojusi savo teise gauti prašomą informaciją, nepateikta. Nurodė, kad Atsakovės prašomų pateikti duomenų gavimo tikslas – apjungti smulkiųjų akcininkų interesus, kad jie galėtų efektyviau atstovauti savo kaip akcininkų teises. Patvirtino, kad Atsakovei pateiktuose prašymuose prašomų pateikti duomenų gavimo konkretus tikslas nebuvo nurodytas. Tai, kad Atsakovė neketina tenkinti Ieškovės prašymo ir konstruktyvaus bendravimo tarp bylos šalių nebus, suprato iš karto po to, kai Atsakovė su atsakymu į patį pirmą prašymą užtruko ilgiau nei mėnesį laiko, nors pagal įstatymą privalėjo tai padaryti per 7 dienas. Po to Atsakovė keitė savo poziciją, kas kartą prašydama pateikti vis kitus duomenis – nurodyti tikslą, nurodyti papildomą informaciją, nurodyti įstatymus ir t. t., toks susirašinėjimas galėjo trukti neapibrėžtą laiką. Pažymėjo, kad nuo pirmo prašymo Atsakovei pateikimo yra praėję 10 mėnesių laiko tarpas. Prašymas pateikti informaciją buvo vienkartinis, tęstinio Atsakovės duomenų tvarkymo Ieškovė neprašo ir nepageidauja. Ieškovė, neturėdama konkrečios informacijos apie akcininkus ir jų kiekį, negali nurodyti Atsakovei konkretaus tikslo, nes galimai, gavus akcininkų sąrašą, tas tikslas pasikeistų. Tikslai gali būti kintantys laike, tačiau visi jie yra teisėti ir pagrįsti. Vertina, kad Atsakovės pozicija yra neteisinga ir nepagrįsta, todėl kreipėsi į teismą ir prašo išspręsti šį ginčą Ieškovės naudai. Prašė priteisti iš Atsakovės visas Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė Evelina Veličkienė teismo posėdžio metu su Ieškovės ieškiniu Atsakovei keliamais reikalavimais nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Nurodė, kad akcininko teisė susipažinti su įmonės informacija nėra absoliuti. ABĮ neturi viršenybės prieš BDAR arba Bendrovėje patvirtintus dokumentus dėl konfidencialios informacijos. Teigia, kad pirminis Ieškovės prašymas dėl informacijos pateikimo buvo suformuluotas įdingai, pateiktas elektronine forma (kai turėjo būti siunčiamas registruotu paštu juridinio asmens buveinės adresu), parašytas su klaidomis (nurodytas neteisingas Atsakovės juridinio asmens kodas), nepridėjus jokių Ieškovės atstovės įgaliojimus patvirtinančių dokumentų. Paaiškino, kad Atsakovė Ieškovei duomenų neteikė dėl nenurodyto prašomų pateikti duomenų tikslo, nes perteklinis asmens duomenų atskleidimas galėtų užtraukti atsakomybę pačiai Atsakovei. Nors Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu duomenų gavimo tikslą įvardijo, tačiau mano, jog nei Ieškovės tikslai, nei jų apimtis iki galo nėra atskleisti. Vertina, kad Ieškovė savo teises gauti prašomą informaciją neįrodė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu. Negalėjo atsakyti, ar anksčiau Atsakovė yra gavusi tokių prašymų dėl duomenų pateikimo, savo iniciatyva į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją nesikreipė. Prašė priteisti iš Ieškovės visas Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju, jei teismas ieškinį tenkintų, prašė nepriteisti Ieškovei bylinėjimosi išlaidų iš Atsakovės, nes ieškinys teismui pateiktas nesavalaikiai, būtent Ieškovė nenorėjo konstruktyvaus bendravimo ir nedėjo jokių pastangų, kad verslo subjektai rastų bendrą sutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 10 d. UAB „Teisinių paslaugų grupė“ direktorė K. S. pateikė AB „Klaipėdos pienas“ prašymą „Dėl AB „Klaipėdos pienas“ akcininkų sąrašo pateikimo“, kuriuo paprašė, vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, pateikti AB „Klaipėdos pienas”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcininkų sąrašą, kuriame būtų nurodyti asmens duomenys: vardas pavardė, gimimo data ar asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, jei akcijų turi juridinis asmuo. Duomenis buvo prašoma pateikti prašymo gavimo dienai, atsiunčiant juos el. paštu (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 22 d. AB „Klaipėdos pienas“ vyr. buhalterė A. G. el. paštu paprašė patikslinti, kokiu tikslu pageidaujama rinkti prašyme nurodytą informaciją. 2025 m. sausio 23 d. UAB „Teisinių paslaugų grupė“ el. paštu pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad UAB „Teisinių paslaugų grupė“ yra AB „Klaipėdos pienas“ dalyvė – akcininkė, kuriai teises ir pareigas bendrovei suteikia turimos šios bendrovės akcijos ir kuriai suteikiama teisė gauti akcininkų sąrašą su visais akcininkų duomenimis. Taip pat nurodyta, jog UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įsipareigoja užtikrinti tokios gautos informacijos konfidencialumą. 2025 m. sausio 24 d. AB „Klaipėdos pienas“ vyr. buhalterė A. G. pateikė atsakymą prašydama patikslinti, kokiu tikslu bus naudojama prašoma informacija, sudaranti neviešus fizinių asmenų duomenis, ir pateikti informaciją, kokius ir kokiuose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus Ieškovei būtina įgyvendinti. 2025 m. sausio 30 d. AB „Klaipėdos pienas“ generalinė direktorė R. P. – D. pateikė atsakymą, kuriuo dar kartą paprašė Ieškovę pateikti papildomą informaciją ir pagrindimą, kodėl yra prašoma pateikti ne tik akcininkų sąrašą, bet ir jų asmens, pažymint, kad Ieškovė net neprašo duomenų apie turimą akcininkų skaičių, prašant perteklinių asmens duomenų.
Teismas konstatuoja:
nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, ginčą sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Atsakovę ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Ieškovei pilną bendrovės AB „Klaipėdos pienas“ akcininkų sąrašą (jo kopiją). Teigia, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą akcininkai, siekdami gauti akcininkų sąrašą, neturi teikti jokių paaiškinimų kokiems tikslams prašoma pateikti įstatyme numatyta informaciją. Ieškovės prašoma informacija laikoma minimalia informacija ABĮ prasme ir tokioje situacijoje akcininko teisės į informaciją užtikrinimas atitinka akcininko bei bendrovės interesų pusiausvyrą ir leidžia pasiekti įstatymo leidėjo ABĮ 18 straipsnio nurodytus tikslus. Pažymėjo, kad Ieškovė yra pasitvirtinusi ir pas Ieškovę galioja asmens duomenų tvarkymo politika, kurioje aiškiai įtvirtinama, kaip yra tvarkomi visi turimi, gaunami ar siunčiami asmens duomenys todėl pavojaus, kad Ieškovė gali netinkamai tvarkyti iš Atsakovės gautus fizinių asmenų duomenis, nėra.
Atsakovė laikosi pozicijos, jog Ieškovė neturi teisės gauti prašomos informacijos, t. y. akcininkų asmens kodų ir gimimo datų, nes to nenumato ABĮ, tokios informacijos pateikimas prieštarauja BDAR normoms ir bendrovės patvirtinti konfidencialios informacijos vidiniai dokumentai – numato, kad bendrovės akcininkai, jų juridiniai pavadinimai, vardai, pavardės, adresai, įsigytų akcijų skaičius yra konfidenciali informacija. Atsakovės teigimu, akcininko teisė susipažinti su įmonės informacija nėra absoliuti, ABĮ neturi viršenybės prieš BDAR arba Bendrovėje patvirtintus dokumentus dėl konfidencialios informacijos. Be to, akcininkas, prašydamas pateikti akcininkų sąrašą, turi nurodyti, kokiu tikslu bus naudojama prašoma informacija.
Nuo 2024 m. birželio 25 d. įsigaliojo ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančio akcininko teisę į informaciją, nauja redakcija, kurios pirmoje dalyje nurodyta, kad, akcininkui pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas.
Akcinės bendrovės dalyviui – akcininkui – teises ir pareigas bendrovei suteikia jo turimos šios bendrovės akcijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.102 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kito, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymo nustatytas teises. Viena iš neturtinių akcininko teisių yra teisė į informaciją (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bendrąją akcininko teisę į informaciją reglamentuoja ABĮ (ABĮ 161, 18 straipsniai, 26 straipsnio 10 dalis). Ši teisė yra pagalbinė, aptarnaujanti teisė, kuri padeda naudotis kitomis akcininkų teisėmis. Akcininkui teisė į informaciją nustatyta, siekiant užtikrinti galimybę stebėti bendrovės veiklą ir apsaugoti savo investiciją į bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133 1075/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 39-54). Pagal aktualų reguliavimą, bendrovė turi suteikti visą akcininko reikalaujamą informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas) nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis). Jei bendrovė atsisako tokią informaciją suteikti, jai tenka pareiga įrodyti, kad dokumentai yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija.
Pažymėtina, jog būtent ABĮ 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės akcininkams pateikiamame bendrovės akcininkų apskaitos dokumente turi būti nurodyti bendrovės turimi kiekvieno akcininko duomenys, tapatūs duomenims, nurodytiems šio ABĮ 7 straipsnio 21 dalyje, akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius. ABĮ 7 straipsnio 21 dalyje nurodyti duomenys yra: 1) fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir korespondencijos adresas; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, korespondencijos adresas; 2) jeigu steigėjas yra užsienio valstybės fizinis asmuo, be šios dalies 1 punkte nurodytų duomenų apie fizinį asmenį, papildomai nurodoma to asmens gimimo data (jeigu pagal užsienio valstybės teisės aktus asmens kodas nesuteikiamas, nurodoma tik gimimo data) ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu steigėjas yra užsienio valstybės juridinis asmuo, be šios dalies 1 punkte nurodytų duomenų apie juridinį asmenį, papildomai nurodoma valstybės, kurioje tas juridinis asmuo įregistruotas, pavadinimas, registras, kuriame juridinis asmuo įregistruotas, ir jo įregistravimo tame registre data; 3) jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, nurodomas valstybės ar savivaldybės pavadinimas, kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip steigėjos ir akcininkės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė; 4) jeigu steigėjai yra juridinio asmens statuso neturinčio fondo dalyviai, nurodomas fondo pavadinimas, priežiūros institucijos suteiktas kodas, jeigu jis buvo suteiktas, ir šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti duomenys apie fondo valdymo įmonę; 5) jeigu steigėjai yra asmenys, įsigyjantys akcijų bendrosios nuosavybės teise, be šioje dalyje nurodytų duomenų apie kiekvieną asmenį, papildomai nurodoma, kuris iš jų yra šių steigėjų įgaliotas asmuo.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Kaip jau minėta, civilines teises teismas gina CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Nagrinėjamu atveju Ieškovė stengėsi geranoriškai išspręsti ginčą, kelis kartus raštu kreipėsi į Atsakovę, tačiau Atsakovė su ja nebendradarbiavo, pateikdavo formalius atsakymus, pažeidimas tęsiasi pakankamai ilgai, todėl Ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą, reikalaudama įgyvendinti jos teisę į informaciją.
Reikšmingu šiuo atveju teismas laiko ir byloje pateiktą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pranešimą, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai asmens duomenų tvarkymą (teikimą) reglamentuoja teisės aktai, asmens duomenys gali būti tvarkomi (teikiami) tokiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, tvarka ir apimtimi. ABĮ 18 straipsnio 1 dalis nurodo dokumentų, kurių akcininkas gali reikalauti iš bendrovės, kurios akcininku jis yra, sąrašą. Ši ABĮ nuostata įpareigoja bendrovę pateikti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, neatsižvelgiant į akcininko turimų akcijų skaičių ar bendrą akcininkų skaičių. Be to, duomenų subjektui, siekiančiam pasinaudoti BDAR 15 straipsnyje įtvirtinta teise, nebūtina nurodyti, kokiu tikslu gauta informacija bus (gali būti) panaudota ar nurodyti teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą (BDAR 6 straipsnio 1 dalis) savo prašymui pagrįsti. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nurodė, kad ABĮ nuostatų aiškinimas priskirtas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetencijai, todėl pasiūlė Atsakovei įvertinti poreikį dėl papildomo ABĮ nuostatų aiškinimo kreiptis į šią instituciją, tačiau Atsakovė šia savo teise nepasinaudojo ir į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją nesikreipė.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs bylos šalių atstovų paaiškinimus, Atsakovės procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, kad dėl Ieškovės siekio gauti bendrovės akcininkų sąrašą, nebus užtikrinta Atsakovės akcininkų duomenų apsauga, atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo aspektu teismas nesutinka su Atsakovės pozicija, jog Ieškovės siekis gauti bendrovės akcininkų sąrašą, iš tiesų pažeidžia Atsakovės ir jos akcininkų teisėtus interesus. ABĮ įtvirtina akcininkų teisė gauti pilną bendrovės akcininkų sąrašą nepaisant to, kad jame pateikiama didelė apimtis asmens duomenų. Taigi tokių duomenų pateikimas akcininkams nėra laikomas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, šie duomenys nėra laikomi konfidencialia informacija kitų akcininkų atžvilgiu, nes tokios informacijos pateikimą įtvirtina įstatymas, siekdamas užtikrinti akcijas turinčių asmenų teises, jų teisėtus interesus. ABĮ pagrindu pateiktos informacijos (akcininkų sąrašo) pateikimas nelaikomas neteisėtu asmens duomenų tvarkymu, o akcininkų sąraše pateikta informacija nėra laikoma konfidencialia kitų akcininkų atžvilgiu, be kita ko, pareiga saugoti gautą informaciją Ieškovei numatyta CK 1.116 straipsnio 3 dalyje, kurios pažeidimas užtrauktų Ieškovei teisines pasekmes.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžių metu išsakytus bylos šalių atstovų paaiškinimus bei atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažįstama, kad Ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismo vertinimu, Atsakovė nepateikė argumentų ir jokių pagrįstų įrodymų, kurie būtų pakankami konstatuoti, jog jos nesutikimas pateikti bendrovės akcininkų sąrašą būtų protingai motyvuoti. Atsakovės dėstomi teiginiai yra formalūs, abstraktūs ir deklaratyvūs. Kas savaime leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Atsakovė visiškai nepagrįstai atsisakė pateikti akcininkų sąrašą Ieškovei. Akcininko teisė gauti informaciją - Atsakovės akcininkų sąrašą nagrinėjamos bylos kontekste gali būti ribojama vieninteliu ABĮ nustatytu atveju, t. y., kai nėra galimybės identifikuoti jos prašančio akcininko, tačiau šiuo atveju minėta aplinkybė neegzistavo.
Teismas įpareigoja Atsakovę pateikti Ieškovei pilną bendrovės AB „Klaipėdos pienas“ akcininkų sąrašą ir nustato 7 dienų terminą šiems įpareigojimams įvykdyti, laikant, kad šis terminas yra protingas ir pakankamas šio sprendimo rezoliucinėje dalyje detalizuotiems teismo įpareigojimams įvykdyti.
Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šalys pateikė prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis šia įstatymo norma, pilnai tenkinus Ieškovės ieškinio reikalavimus, Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 111,00 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat Ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jos patirtas teisinės pagalbos išlaidas sudarė 2000,00 Eur.
Teismas spręsdamas dėl Ieškovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei jų turinį.
Ieškovei teisinę pagalbą civilinėje byloje teikė advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokato padėjėja Kristina Kvietkuvienė (buveinės adresas Janonio g. 17, Klaipėda), 2025 m. vasario 17 d. Sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 2025-02-17. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos Ieškovei atsirado būtent dėl būtinybės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas sprendžia, kad Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, Ieškovės ieškinį tenkinus pilnai, iš Atsakovės priteistina viso 2111,00 Eur (111,00 + 2000,00 = 2111,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų Ieškovės naudai.
Bylos nagrinėjimo metu nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 5-7 dalimis, 268, 270 straipsniais,
nutaria:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę AB „Klaipėdos pienas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pateikti ieškovei UAB „Teisinių paslaugų grupė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pilną bendrovės AB „Klaipėdos pienas“ akcininkų sąrašą (jo kopiją).
Nustatyti atsakovei AB „Klaipėdos pienas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismo skirtiems įpareigojimams įvykdyti.
Priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos pienas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2111,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Teisinių paslaugų grupė“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.