Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-03-16 · Civilinė byla Nr. e2-5760-912/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-16
Bylos Nr.
e2-5760-912/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41215-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Atsakovas
T. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5760-912/2016(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41215-2015-0)Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1; 2.3.4.8
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus,sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,dalyvaujant ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovei M. S., atsakovei T. Z.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei T. Z. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 162,82 Eur skolos, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė teikia namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo, taip pat komunalines paslaugas. Atsakovė yra buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Jos skola ieškovei už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 31 d. yra 162,82 Eur. Ieškovė nurodė, kad siuntė atsakovei pranešimus, jais ragino sumokėti skolą, bet atsakovė skolos nesumokėjo.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį prašė jį atmesti, nes, jos nuomone, ieškovė neteisingai skaičiuoja mokestį už namo šildymo sistemos remontą. Atsakovė akcentavo tai, kad jos buto dalys yra dvi – 86,29 kv. m buto patalpos, namo antrame aukšte ir 57,38 kv. m palėpė, bendras buto plotas –143,67 kv. m. Atsakovė teigia, kad nurodytose buto dalyse skiriasi šildymo sistemos: 86,29 kv. m buto patalpos šildomos iš centrinės šildymo sistemos, 57,38 kv. m palėpėje įrengtas elektrinis šildymas. Dėl to, atsakovės manymu, mokestį už namo šildymo sistemos remontą ieškovė turėtų skaičiuoti proporcingai iš šios sistemos šildomai atsakovės buto daliai, t. y. nuo 86,29 kv. m, bet ne proporcingai visam buto plotui (143,67 kv. m). Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė ir UAB „Vilniaus energija“ kitus mokesčius, t. y. mokesčius už šildymą ir karšto vandens sistemų eksploatavimą, paskaičiuoja nuo 86,29 kv. m, bet ne nuo 143,67 kv. m. Taigi, atsakovė mano, kad mokestį už šildymo sistemos remontą atsakovė paskaičiavo už 57,38 kv. m plotą daugiau ir tai atitinka 206,41 Eur.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė patenkinti ieškinį, nurodė, kad bendroji dalinė daugiabučio namo nuosavybė turi būti išlaikoma proporcingai kiekvieno buto plotui. Ieškovė taip ir paskaičiavo.

Teismo posėdyje atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes reikia atsižvelgti į buto specifiką, t. y. kad jis yra iš dviejų dalių. Dėl to nelogiška už tą pačią patalpą mokėti dvigubai. Kitus mokesčius mokėti sutiko proporcingai visam butui plotui. Remontas atliktas ne visam namui, bet tik šildymo sistemai. Į atsakovės butą atėjusi komisija nusprendė, kad mokestis už šildymo sistemos remontą bus skaičiuojamas tik nuo iš centrinės šildymo sistemos šildomos buto dalies.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas, kaip turi būti paskaičiuotas mokestis už daugiabučio namo šildymo sistemos remontą, kai viena buto dalis šildoma iš centrinės šildymo sistemos, o kita buto dalis šildoma elektra – proporcingai visam buto plotui ar tik iš centrinės šildymo sistemos šildomam buto plotui.

Dėl skolos ir palūkanų kvalifikavimo

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 143,67 kv. m ploto butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nurodyto buto dalys dvi – 86,29 kv. m buto patalpos namo antrame aukšte, šildomos iš centrinės šildymo sistemos, ir 57,38 kv. m palėpė, šildoma elektra. Atsakovė nesutinka mokėti ieškovei, namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorei, 162,82 Eur mokesčio už šildymo sistemos remontą. Atsakovė teigia, kad nurodytas mokestis turi būti paskaičiuotas proporcingai ne visam jos buto plotui, bet tik 86,29 kv. m plotui, t. y. plotui, šildomam iš centrinės šildymo sistemos. Nurodytą atsakovės argumentą teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą dėl tokių toliau šiame sprendime nurodytų priežasčių.

Pagal CK 4.76 straipsnį, 4.82 straipsnio 3 dalį ir 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas jiems išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 7 dalimi, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Daugiabučio namo šildymo sistema ir bendrojo naudojimo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 15 dalies 2 punktas). Per namo inžinerinius tinklus – šilumos energijos tiekimo vamzdyną –tiekiama šilumos energija į butus, kurie prijungti prie šildymo sistemos, ir į bendrojo naudojimo patalpas, namo butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias bendrąja daline nuosavybe. Atsakovė yra namo bendrojo naudojimo patalpų, taip pat ir bendros namo šildymo sistemos savininkė, todėl jai kyla pareiga išlaikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir šildymo sistemą bei proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrosios nuosavybės teisės objektui išlaikyti bei prižiūrėti. Tokios, kaip nagrinėjama byla, kategorijos bylose, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad faktas, jog asmuo jam priklausančias patalpas šildo energija, gaunama iš kito šaltinio, nepaneigia buto savininko pareigos išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus tol, kol su kitais bendraturčiais nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-621-916/2015). Taigi tai, kad atsakovė dalį buto (t. y. palėpę) šildo ne iš centrinės šildymo sistemos tiekiama šilumos energija, bet atskirai palėpėje įrengtu šildymu elektra, nėra pagrindas mokestį už bendros namo šildymo sistemos remontą jos butui paskaičiuoti proporcingai iš šios sistemos šildomai buto daliai. Mokestį už namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šilumos sistemos remontą atsakovei ieškovė teisingai paskaičiavo nuo viso atsakovės buto ploto, t. y. 143,67 kv. m. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti ieškovei 162,82 Eur skolą už namo šilumos sistemos remontą.

Dėl visų šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, todėl turi būti patenkintas – ieškovei iš atsakovė priteistina 162,82 Eur skola (CK 4.76, 4.82, 4.83 straipsniai) ir 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą 162,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistinas už ieškinį sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur už paiešką Nekilnojamojo turto registre, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nepriteisia ieškovei iš atsakovės 54,45 Eur išlaidų už UAB „SKOLOS LT“ paslaugas rengiant ieškinį, nes kasacinis teismas formuoja praktiką, kad proceso įstatyme nustatyta civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Analizuojamu atveju 54,45 Eur išlaidų už ieškinio parengimą ieškovė patyrė ne už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Dėl to nurodytos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 260, 265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 301 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškovės UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei T. Z. dėl skolos priteisimo.

Priteisti ieškovei UAB „Naujamiesčio būstas“ (juridinio asmens kodas 121452091) iš atsakovės T. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) 162,82 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 82 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 162,82 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 82 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. lapkričio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 16,71 Eur (šešiolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjasTomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2016 m. kovo 16 d.