Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal Panevėžio miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sorita“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

14. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje. 2000 m. sausio 7 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N27/00-0001 (toliau – nuomos sutartis), kuria iki 2099 m. sausio 7 d. išnuomota 0,1942 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžio miesto savivaldybėje, Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas – 0,0971 ha (toliau – žemės sklypas). 2013 m. spalio 10 d. susitarimu Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-90 (toliau – susitarimas Nr. 1) ir 2015 m. liepos 10 d. susitarimu Nr. 23SŽN-116-(14.23.62.) (toliau – susitarimas Nr. 2) nuomos sutartis pakeista. Pagal susitarimą Nr. 2, atsižvelgus į tai, jog 2015 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-3568 perleistas administracinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pakeistas nuomos sutarties (susitarimo Nr. 1) 1 punktas, šalims susitariant, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išnuomoja, o atsakovė išsinuomoja žemės sklypo dalį, kurios plotas – 0,0971 ha. Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijoje Nr. AAA00011962 nurodyta, kad valstybinės žemės mokestis už 2018 metus – 125,54 Eur, nepriemoka už ankstesnius metus (nuo 2015 metų iki 2018 metų) – 303,39 Eur, delspinigiai – 23,18 Eur, iš viso – 452,11 Eur; tuo tarpu valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos Nr. AAA00015310 duomenimis, už 2019 metus paskaičiuotas 125,54 Eur dydžio valstybinės žemės mokestis, nepriemoka už ankstesnius metus (nuo 2015 metų iki 2018 metų) – 251,07 Eur, delspinigiai – 27,12 Eur, iš viso – 403,73 Eur. Atsakovė buvo raginama sumokėti: 2018 m. gruodžio 11 d. skolos priminimu Nr. 00004802 – 428,93 Eur laiku nesumokėtos žemės nuomos mokesčio įmokos ir 21,87 Eur delspinigių, iš viso – 450,80 Eur (terminas – 2018 m. gruodžio 31 d.); 2020 m. kovo 23 d. skolos priminimu Nr. 00007139 – 376,61 Eur laiku nesumokėtos žemės nuomos mokesčio įmokos ir 24,56 Eur delspinigių, iš viso – 401,17 Eur (terminas – 2020 m. gegužės 2 d.). Atsakovė 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2019041601733998-1 atlikusi dalinį 183,08 Eur dydžio mokėjimą. Pagal mokesčių mokėtojo kortelėje pateiktą balansą 2020 m. rugpjūčio 17 d., atsakovė už 2018 – 2019 metų mokestinį laikotarpį liko skolinga 251,08 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį ir 18,08 Eur delspinigių.

15. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodžiusi, kad jai nebuvo suteikta informacija, kokie nuomos mokesčio tarifai taikomi už nuomojamą žemės sklypą, o žemės nuomos mokestis skaičiuotas nesivadovaujant tarp šalių sudaryta nuomos sutartimi ir pažeidžiant teisės aktus, neatsižvelgiant į atsakovei priklausančių statinių plotą, esančių nuomojamame žemės sklype ir neteisingai nurodžius jo vertę.

16. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę išnuomoti valstybinę žemę be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Lietuvos Respublikos vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką (ŽĮ 9 straipsnio 12 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – nutarimas) 1.3 punkte numatyta, jog nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas (nutarimo 1.4 punktas). Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje (nutarimo 1.7 punktas).

17. Iš byloje esančių valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų Nr. AAA00011962 ir Nr. AAA00015310 už 2018-2019 metų mokestinį laikotarpį matyti, jog valstybinio žemės mokesčio įmokos apskaičiuotos remiantis toliau nurodytais duomenimis: mokėtojo sklypo (dalies) vertė – 8 718,00 Eur; netaikoma lengvata (plotas, ha) – 0,0971 ha; apmokestintos sklypo dalies vertė – 8 718,00 Eur; žemės nuomos mokesčio tarifas – 1,8; mokesčio mažinimo koeficientas – 0,80. Ieškovės teigimu, valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos Nr. AAA00011962 ir Nr. AAA00015310 atsakovei buvo išsiųstos. Kaip galima spręsti iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentų, ji neigė aplinkybę dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijų Nr. AAA00011962 ir Nr. AAA00015310 gavimo, pažymėdama, kad ieškovė į bylą nepateikusi jokių įrodymų, patvirtinančių ,,sąskaitų“ išsiuntimą atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovė 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2019041601733998-1 atlikusi dalinį 183,08 Eur dydžio mokėjimą. Tokiu atveju negalima nepastebėti tam tikro atsakovės pozicijos prieštaringumo, viena vertus, teigiant, kad ji neturėjo informacijos apie žemės nuomos mokesčio tarifą, žemės nuomos mokestis apskaičiuotas nesivadovaujant tarp šalių sudaryta nuomos sutartimi ir pažeidžiant teisės aktus, kita vertus, pačiai 2019 m. balandžio 16 d. atlikus dalinį mokėjimą dengiant įsiskolinimą už laiku nesumokėtas žemės nuomos mokesčio įmokas, paskaičiuotas pagal analogiškus duomenis, nurodytus valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijose Nr. AAA00011962 ir Nr. AAA00015310. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog susitarimu Nr. 1 pakeistame nuomos sutarties 9 punkte numatyta, jog nuomininkė žemės nuomos mokestį moka pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo nuomos sutartyje nurodytos vertės. Išnuomojamos žemės sklypo dalies vertė – 8 718,00 Eur (nuomos sutarties 8 punktas). Vadovaujantis ieškovės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145 „Dėl savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. 1-37-2 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo ir savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. 1-16-46 1, 2 punktų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“ (toliau – sprendimas), už komercinės paskirties objektų teritorijų žemę nustatytas 1,8 procento dydžio žemės vertės metinis tarifas (sprendimo 1.2.2 papunktis), nurodytos žemės paskirties sklypų nuomininkams, kurie valstybinės žemės nuomos sutartis sudarė po 2009 m. sausio 1 d. arba kuriems valstybinės žemės nuomotojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka perskaičiuoja sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išnuomoto žemės sklypo vertę pagal einamųjų metų sausio 1 dieną taikytus žemės verčių žemėlapius, taikant 0,8 mokesčio mažinimo koeficientą (sprendimo 2.1 papunktis). Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės nuomos mokestis už 2018-2019 metų laikotarpį apskaičiuotas pagal šalių susitarimu patvirtintą žemės sklypo dalies vertę (8 718,00 Eur), taikant sprendimo 1.2.2 papunktyje nustatytą 1,8 procento žemės vertės metinį tarifą ir 2.1 papunktyje nustatytą 0,8 mokesčio mažinimo koeficientą ((8 718,00 Eur x 1,8 proc. x 0,8 mokesčio mažinimo koeficientas) x 2). Atsižvelgiant į toliau nurodytas aplinkybes, kad atsakovė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių jos argumentus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo nepagrįstumo ir tinkamo informavimo patvirtinančių įrodymų, remdamasi deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad jai nebuvo žinomas žemės nuomos mokesčio tarifas; apskaičiuojant valstybinės žemės nuomos mokestį, nesivadovauta nuomos sutartimi, pažeisti teisės aktai, neatsižvelgta į atsakovei priklausančių statinių plotą, esančių nuomojamame žemės sklype, neteisingai nurodyta žemės sklypo vertė apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 18,08 Eur delspinigių, motyvuodama tuo, kad delspinigiai už pavėluotą mokesčio už valstybinės žemės nuomą mokėjimą ar kitus sutarties pažeidimus nei nuomos sutartyje, nei įstatyme nenumatyti, o ieškovės tarybos sprendimais nustatytos netesybos (delspinigiai) už prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimus nuomos sutartyje neįtvirtintos.

19. Pagal nutarimo 1.6 punktą valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad nuomos sutartyje turi būti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už turto pagerinimą neatlyginama.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, remiantis ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, šalių susitarimu Nr. 1 pakeistu nuomos sutarties 9 punktu atsakovė įsipareigojusi už prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį neįvykdymą mokėti delspinigius ieškovės tarybos nustatyta tvarka. Panevėžio miesto tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo patvirtinimo ir savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 1-33-1 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“ patvirtinto valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 43 punkte numatyta, kad už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį arba jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos; delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po savivaldybės tarybos nustatyto žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino; delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną kalendorinę dieną ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai; delspinigių dydis – 0,04 procento. Kadangi pagal susitarimu Nr. 1 pakeisto nuomos sutarties 10 punkto nuostatą, atitinkančią nutarimo 1.6 punktą, valstybinės žemės nuomos mokesčiai už 2018-2019 metų laikotarpį turėjo būti sumokėti ne vėliau kaip iki atitinkamų kalendorinių metų lapkričio 15 dienos, byloje nesant duomenų, kad atsakovė minėtą pareigą nustatytu terminu būtų įvykdžiusi, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas materialinių teisinių normų, reglamentuojančių netesybų taikymą, pagrįstai priteisęs ieškovės naudai iš atsakovės nuo metinės valstybinės žemės nuomos mokesčio sumos priskaičiuotus 18,08 Eur dydžio delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog net ir tuo atveju, jeigu atsakovės sutartinė civilinė atsakomybė netesybų mokėjimo forma nuomos sutartyje nebūtų buvusi numatyta, atsakovei sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai padariniai už praleistą valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminą kiltų pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 9 dalį, skaičiuojant, reikėtų pažymėti, netgi didesnio dydžio delspinigius, t. y. 0,05 procento lyginant su numatytaisiais sprendimo 43 punkte.

21. Pasisakydamas dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento, kad delspinigiai taip pat negalėjo būti skaičiuojami ir dėl to, kad ieškovė nepranešė atsakovei apie įsiskolinimą teisės aktuose numatytu būdu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, priešingai negu teigia atsakovė, remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovė išsiuntusi atsakovei 2018 m. gruodžio 11 d. skolos priminimą Nr. 00004802 ir 2020 m. kovo 23 d. skolos priminimą Nr. 00007139, kuriuo ši buvo raginama padengti laiku nesumokėtas žemės nuomos mokesčio įmokas ir delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti ieškovės netinkamo pareigų vykdymo, minėtus atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmesdamas kaip nepagrįstus.

22. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių netesybų taikymą (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-31959-1101/2020 palikti nepakeistą.