- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 1-1241-957/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56337-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- A. F.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu septyniems mėnesiams; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per tą laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbo laiku,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. 2015 m. spalio 10 d., apie 19.58 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,59 prom. neblaivumo laipsnis), name, esančiame (duomenys neskelbtini), nevykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio A. K. teisėto reikalavimo nusiraminti ir laikytis atstumo, po to vengdamas sulaikymo tyčia policijos pareigūnui vieną kartą dešine alkūne sudavė į smakro sritį, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmą. Taip A. F., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui – policijos patruliui A. K. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Kaltinamasis A. F. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 18.00 val., jis kartu su savo drauge D. K. ir jos pussesere I., pavardės nepamena, atvažiavo į J. gimtadienį pas ją į namus (duomenys neskelbtini), įtarime nurodytu adresu. Pamena, kad viskas buvo gerai, draugiškai, be jokių konfliktų šventė, kepė šašlykus, vartojo alkoholį, šoko. Kas vyko toliau neatsimena. Atsimena, kad atsibudo naktį areštinėje. Dėl kokių priežasčių jis buvo sulaikytas, nepamena. Nori pasakyti, kad galėjo būti taip, kad jeigu jį norėjo išvežti policijos pareigūnai, jis, norėdamas to išvengti, galėjo ir pasipriešinti pareigūnui. Jeigu būtų buvęs blaivus, jis būtų paklusęs policijos pareigūnams, bet kadangi buvo girtas, todėl siekdamas išvengti sulaikymo galėjo ir suduoti pareigūnui. Jokių konfliktų ir muštynių tame gimtadienyje jis nepamena (b. l. 19-20, 24).
Nukentėjusysis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos pirmojo būrio patruliu. 2015 m. spalio 10 d. tarnybos metu apie 18.53 val. patruliuojant Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyresniuoju patruliu E. M., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur konfliktuoja svečias, bando smurtauti. Atvykę nurodytu adresu ir pastatę tarnybinį automobilį prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, išgirdo šauksmą, sklindantį iš namo ir pro langą pamatė, kaip namo viduje mušasi du vyrai. Įbėgę svetainėje ant grindų pamatė du besigrumiančius vyrus, kaip vėliau paaiškėjo, tai namo savininkas V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo ant V. M. ketindamas smūgiuoti jam su ranka sugniaužęs kumštį, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes jo ranką laikė V. M. žmona J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Tuoj pat išskyrė abudu vyriškius. Taipogi kambaryje buvo I. K. ir D. K. Visi asmenys, buvę name, buvo akivaizdžiai neblaivūs, ant stalo stovėjo butelis degtinės ir vyno. Pas V. M. buvo prakirstas antakis virš kairės akies, bėgo kraujas, o pas A. F. buvo nubrozdintas žandas iš kairės pusės, matėsi išdžiūvęs kraujas, todėl į įvykio vietą vėliau iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi 0884 brigada apžiūrėjo A. F. ir V. M., kuris vykti į VRUL atsisakė. V. M. paaiškino, kad visi šventė jo žmonos J. M. gimtadienį, kai staiga sėdint už stalo A. F. pradėjo elgtis neadekvačiai, pradėjo konfliktuoti, o V. M. atsakius, kad jis nusiramintų, A. F. jam smogė į veido sritį prakirsdamas virš antakio, po to prasidėjo grumtynės. A. F. nieko paaiškinti negalėjo, jis elgėsi neadekvačiai, muistėsi ir kalbėjo nebūtus dalykus, kad jis atskrido iš Kipro ir paskambins žiniasklaidai. Siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, porininkas nuėjo pabendrauti su pranešėju V. M. į lauką, kadangi A. F. trukdė tai padaryti ir garsiai šūkavo. Jis liko bendrauti su liudytojais namo viduje. Tuo metu A. F. pradėjo sakyti, kad A. K. išeitų iš jo namų (namai priklauso ne jam), priėjęs suėmė jį už rankų, kai kalbėjosi su D. K., dėl ko pareikalavo, kad jis nesiartintų ir laikytųsi atstumo, tačiau A. F. į jo reikalavimus nereagavo, nuolat muistėsi, trukdė bendrauti su kitais asmenimis ir vėl priėjęs prie jo sugriebė jį dešine ranka už jo kairės rankos ir ją stipriai sugniaužė, todėl jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus siekdamas sulaikyti asmenį, o būtent, bandė apsukti A. F. ir uždėti jam antrankius, kad nesipriešintų. Tačiau A. F. aktyviais veiksmais priešinosi, jo sugniaužtos rankos nepaleido ir muistydamasis bandė išsilaisvinti, į jo reikalavimus nesipriešinti nereagavo ir nevykdė jo teisėtų reikalavimų, kuriuos pakartojo kelis kartus. Jis stangrino rankas bandydamas išsilaisvinti. A. K. jį pargriovė ant žemės, tačiau A. F. tyčia dešinės rankos alkūne trenkė jam į smakrą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, tačiau panaudojęs kovinių imtynių veiksmus A. F. užėjo antrankius. Po įvykio iš lauko atėjo porininkas ir pasakė, kad jo smakras patinęs ir paraudonavęs, o jis juto skausmą smakro ir žandikaulio srityse. Sužalojimų dėl įvykio nepatyrė, bet patyrė fizinį skausmą. V. M. dėl minėto įvykio norėjo parašyti ant A. F. pareiškimą, tačiau to padaryti nesugebėjo. A. F. buvo pristatytas į Pirmąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Pristatymo metu panaudotos spec. priemonės – antrankiai (b. l. 7-8).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu aplaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis laikosi anksčiau apklausos metu duotų parodymų ir nori papildyti, kad dėl patirtų sužalojimų ir fizinio skausmo į teismo mdicinos ekspertus ir kitas medicinos įstaigas savarankiškai nesikreipė, nes dėl 2015 m. spalio 10 d. įvykio nusiskundimų dėl sveikatos neturi (b. l. 11-12).
Liudytojas E. M. aplausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patruliuojant Pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyr. patruliu A. K., apie apie 18.53 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gautas pranešimas vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi konfliktuoja svečiai, bando smurtauti. Atvykę minėtu adresu išgirdo šauksmą, sklindantį iš namo, ir pro langą pamatė, kaip du vyrai mušasi namo viduje. Įbėgę pamatė du besigrumiančius vyrus, tai buvo namo savininkas V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat kambaryje buvo ir daugiau žmonių, kurie, matyt, kažką šventė, nes visi buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jie su porininku išskyrė tuos vyrus ir jis, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, su V. M. išėjo iš kambario, kuriame A. K. liko bendrauti su kitu įvykio dalyviu – A. F., bet stovėjo tarpduryje, kad matytų savo porininką. Bendraujant su V. M. atsisukęs pastebėjo, kad jo porininko A. K. smakras paraudęs, o A. F. gulėjo ant grindų ir jam buvo uždėti antrankiai. Įvykio aplinkybėms patikslinti A. F. pristatė į Pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 14-15).
Iš policijos pareigūnų A. K. ir E. M. 2015 m. spalio 10 d. tarnybinių pranešimų matyti, jog juose A. K. ir E. M. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kaip savo ikiteismino tyrimo metu duotose parodymuose (b. l. 3, 4).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, jog A. F. 2015 m. spalio 10 d., 23.26 val. buvo nustatytas 1,59 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
F. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Šio straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K–439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, asmuo pradeda naudoti fizinį smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. F. kaltė, padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. F. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 18.00 val., jis kartu su savo drauge D. K. ir jos pussesere I., pavardės nepamena, atvažiavo į J. gimtadienį pas ją į namus (duomenys neskelbtini), įtarime nurodytu adresu. Pamena, kad viskas buvo gerai, draugiškai, be jokių konfliktų šventė, kepė šašlykus, vartojo alkoholį, šoko. Kas vyko toliau neatsimena. Atsimena, kad atsibudo naktį areštinėje. Dėl kokių priežasčių jis buvo sulaikytas, nepamena. Nori pasakyti, kad galėjo būti taip, kad jeigu jį norėjo išvežti policijos pareigūnai, jis, norėdamas to išvengti, galėjo ir pasipriešinti pareigūnui. Jeigu būtų buvęs blaivus, jis būtų paklusęs policijos pareigūnams, bet kadangi buvo girtas, todėl siekdamas išvengti sulaikymo galėjo ir suduoti pareigūnui. Jokių konfliktų ir muštynių tame gimtadienyje jis nepamena (b. l. 19-20, 24). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai. Štai nukentėjusysis policijos pareigūnas A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad 2015 m. spalio 10 d. tarnybos metu apie 18.53 val. patruliuojant Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyresniuoju patruliu E. M., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur konfliktuoja svečias, bando smurtauti. Atvykę nurodytu adresu ir pastatę tarnybinį automobilį prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, išgirdo šauksmą, sklindantį iš namo ir pro langą pamatė, kaip namo viduje mušasi du vyrai. Įbėgę svetainėje ant grindų pamatė du besigrumiančius vyrus, kaip vėliau paaiškėjo, tai namo savininkas V. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini). Tuoj pat išskyrė abudu vyriškius. Siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, porininkas nuėjo pabendrauti su pranešėju V. M. į lauką, kadangi A. F. trukdė tai padaryti ir garsiai šūkavo. Jis liko bendrauti su liudytojais namo viduje. Tuo metu A. F. pradėjo sakyti, kad A. K. išeitų iš jo namų (namai priklauso ne jam), priėjęs suėmė jį už rankų, kai kalbėjosi su name buvusia moterimi (D. K.), dėl ko pareikalavo, kad jis nesiartintų ir laikytųsi atstumo, tačiau A. F. į jo reikalavimus nereagavo, nuolat muistėsi, trukdė bendrauti su kitais asmenimis ir vėl priėjęs prie jo sugriebė jį dešine ranka už jo kairės rankos ir ją stipriai sugniaužė, todėl jis panaudojo kovinių imtynių veiksmus siekdamas sulaikyti asmenį, o būtent, bandė apsukti A. F. ir uždėti jam antrankius, kad nesipriešintų. Tačiau A. F. aktyviais veiksmais priešinosi, jo sugniaužtos rankos nepaleido ir muistydamasis bandė išsilaisvinti, į jo reikalavimus nesipriešinti nereagavo ir nevykdė jo teisėtų reikalavimų, kuriuos pakartojo kelis kartus. Jis stangrino rankas bandydamas išsilaisvinti. A. K. jį pargriovė ant žemės, tačiau A. F. tyčia dešinės rankos alkūne trenkė jam į smakrą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą, tačiau panaudojęs kovinių imtynių veiksmus A. F. užėjo antrankius. Po įvykio iš lauko atėjo porininkas ir pasakė, kad jo smakras patinęs ir paraudonavęs, o jis juto skausmą smakro ir žandikaulio srityse. Sužalojimų dėl įvykio nepatyrė, bet patyrė fizinį skausmą (b. l. 7-8). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojo policijos pareigūno E. M. parodymai, iš kurių matyti, patruliuojant Pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyr. patruliu A. K., apie apie 18.53 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Budėtojų poskyrio gautas pranešimas vykti į (duomenys neskelbtini), kadangi konfliktuoja svečiai, bando smurtauti. Atvykę minėtu adresu išgirdo šauksmą, sklindantį iš namo, ir pro langą pamatė, kaip du vyrai mušasi namo viduje. Įbėgę pamatė du besigrumiančius vyrus, tai buvo namo savininkas V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat kambaryje buvo ir daugiau žmonių, kurie, matyt, kažką šventė, nes visi buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Jie su porininku išskyrė tuos vyrus ir jis, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, su V. M. išėjo iš kambario, kuriame A. K. liko bendrauti su kitu įvykio dalyviu – A. F., bet stovėjo tarpduryje, kad matytų savo porininką. Bendraujant su V. M. atsisukęs pastebėjo, kad jo porininko A. K. smakras paraudęs, o A. F. gulėjo ant grindų ir jam buvo uždėti antrankiai (b. l. 14-15). Analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnų A. K. ir E. M. 2015 m. spalio 10 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3, 4). Netikėti šiais policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes viso tyrimo metu jie buvo nuoseklūs bei išsamūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, be to, nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai būtų linkę apkalbėti kaltinamąjį ir duoti jam nepalankius parodymus. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog įvykio metu A. F. buvo neblaivus, jam 2015 m. spalio 10 d., 23.26 val. buvo nustatytas 1,59 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 41). Remiantis pirmiau išdėstytais įrodymais teismas konstatuoja, kad kaltinamasis A. F., būdamas neblaivus, siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą dešine alkūne suduodamas į smakro sritį ir taip sukeldamas fizinį skausmą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. t. savo pareigas vykdžiusiam policijos pareigūnui.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Kaip jau buvo minėta, BK 286 straipsnio dispozicija aiškiai įvardija šios nusikalstamos veikos padarymo būdą: fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti, o ATPK 187 straipsnio 1 dalis pasipriešinimo būdo nenurodo. Taigi paprastai būtent veikos padarymo būdas, t. y. fizinio smurto panaudojimas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti, teismų vertinamas kaip lemiantis didesnį veikos pavojingumą ir yra tas kriterijus, kuris leidžia atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Kasacinio teismo nutartyse laikomasi pozicijos, kad ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyti pasipriešinimo veiksmai yra tada, kai savo pobūdžiu jie nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, už kurį atsiranda baudžiamoji atsakomybė, t. y. kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti, pvz., grasina susidoroti ateityje, padaryti materialinės žalos, nepaklūsta teisėtiems nurodymams ir jų nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298/2009, 2K-218/2014). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis A. F., priešindamasis policijos pareigūnui bei siekdamas išvengti sulaikymo, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, tyčia vieną kartą dešine alkūne suduodamas į smakro sritį ir taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvertinus fizinio smurto pabūdį bei byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad panaudoto fizinio smurto pobūdis siekė baudžiamajai atsakomybei kilti būtiną pavojingumą. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad A. F. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.
Dėl A. F. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę A. F., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudojant fizinį smurtą pasipriešinta valstybės tarnautojui). Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – A. F. yra nedirbantis (b. l. 43), administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už policijos pareigūnų įžeidinėjimą (b. l. 35-41), du kartus teistas (b. l. 33-34, 44-45), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 47), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 48), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 49). Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. F. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, paskyrus baudą, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.
Kadangi kaltinamasis A. F. yra nedirbantis, atsižvelgiant į jam paskirtos baudos dydį, taip pat esant jo prašymui leisti baudą sumokėti dalimis, teismas nustato ilgesnį, t.y. šešių mėnesių laikotarpį, per kurį turi būti sumokėta bauda (BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. F. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis A. F. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. spalio 10 d. 19.58 val. iki 2015 m. spalio 11 d. 12.50 val. (b. l. 26, 27). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. F. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, tačiau prašo leisti sumokėti baudą dalimis (b. l. 54).
Nukentėjusysis A. K. buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, skundų bei prašymų negauta (b. l. 55).
Kaltinamajam A. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 25), kuri paliekama nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. F. paskirti galutinę bausmę – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 10 d. 19.58 val. iki 2015 m. spalio 11 d. 12.50 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti A. F. nubaustu galutine 12 MGL (451,92 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti A. F. šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per šešių mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.