- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- I-933-279/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01993-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Proceso dalyviams apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu, kurį patikslino (toliau - ir bendrai vadinami skundas), kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo laikymo netinkamomis, teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis Šiaulių TI (b. l. 2, 86-87).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas Šiaulių TI, pažeidžiant jo kaip kalinamojo asmens teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir kitų teisės aktų ginamas jo kaip žmogaus teises. Pareiškėjas teigė, kad Šiaulių TI buvo laikomas perpildytose kamerose, dažniausiai kameroje būdavo apie 10 asmenų. Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo karšto vandens. Kamerose sanitariniame mazge buvo įrengtas tualetas, bet nebuvo unitazo, tik skylė grindyse. Vanduo tualete paprastai nenusileisdavo, arba nusileisdavo labai blogai. Kamerų sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl pareiškėjas nuolat jausdavo nemalonius kvapus. Kamerose buvo pritvirtintas prie grindų stalas, o kėdžių nebuvo, todėl pareiškėjas turėjo valgyti stovėdamas. Nurodė, kad naktinis apšvietimas nesiekė 5 lx, o dieninis – 100 lx. Kamerose grindų danga buvo šiurkšti, sunkiai valoma bei nedezinfekuojama. Kamerose buvo drėgna, sienos supelijusios, tinkas krisdavo ant galvų, žiema kameroje buvo šalta, trūko oro. Tvirtino, kad trumpalaikio sulaikymo patalpose sienos buvo supelijusios, šiose patalpose degė viena 10 vatų lempa, be to jose trūko gryno oro. Pažymėjo, kad karantino patalpose veikė tik naktinis apšvietimas, jose nebuvo nei stalo, nei suoliukų, todėl pareiškėjas valgydavo stovėdamas. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, buvo sužalota jo sveikata. Visa tai sudaro neturtinę žalą, kurią pareiškėjas ir prašė atlyginti (b. l. 2, 86-87).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Šiaulių TI atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, todėl Šiaulių TI dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto. Tačiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, bet to, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per parą), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvieną dieną turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisą, krepšinį ir tt.) asmenys taip pat nebūna gyvenamojoje kameroje. Nurodė, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose langai yra skaidraus stiklo, jie yra pritaikyti vėdinimui, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir toks kamerų vėdinimo būdas atitinka higienos normos reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl vėdinimo. Nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino kameras Nr. 104, 12, 107, tačiau buvo užfiksuoti nežymūs pažeidimai. Teigė, kad gyvenamųjų patalpų, paskirstymo kamerų ir kt. patalpų priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) Šiaulių TI vykdoma vadovaujantis teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis. Pažymėjo, jog atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Mano, jog pareiškėjo teiginiai dėl šių patalpų antisanitarinių sąlygų yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Dėl šių priežasčių byloje negalima nustatyti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo. Pažymėjo, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Atsakovo atstovo teigimu, nors pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių jis niekaip nedetalizavo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su laikymo Šiaulių TI sąlygomis, savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas jo nurodytas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją (b. l. 64-72).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo E. T. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo.
Pareiškėjas pirminiame skunde (b. l. 2) neturtinės žalos atsiradimą siejo su netinkamomis laikymo sąlygomis Šiaulių TI nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., o patikslinęs skundo reikalavimus nurodė, kad neturtinė žala atsirado kalint teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. (b. l. 86-87). Lietuvos Teismų Informacinės Sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo E. T. skundas dėl neturtinės žalos, kuri grindžiama netinkamomis laikymo sąlygomis Šiaulių TI už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d., atlyginimo (administracinė byla Nr. I-1300-394/2016). Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d., pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d., teisme nenagrinėtinas.
Teismas atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) kamerose Nr. 6, 87, 104, 23, 14, 98, 65, 24, 28, 12, 95, 107, 58, 42, 5, 3, 13, 73 (b. l. 11-16).
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos 6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tokios higienos normos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (bylai aktuali akto redakcija, kuria vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, galiojusi nuo 2010-04-11 iki 2015-11-01) Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010), kuri ir nustatė laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nuosekliai pabrėžia, kad laisvės apribojimo metu asmenys iš esmės nenustoja naudotis fundamentaliomis teisėmis ir laisvėmis, kurias užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Šios konvencijos 3 straipsnis nustato valstybės institucijoms pozityvią pareigą užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Pareiškėjas kaip žalos atsiradimo pagrindą nurodė vienam asmeniui turinčio tekti 3.6 kv. m. kameros ploto pažeidimą, ir dėl šio pažeidimo atsiradusius nepatogumus.
Minimalaus patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Ginčo laikotarpiu galiojusios Higienos normoje HN 76:2010 minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nebuvo nustatyti, juos reglamentavo ir šiuo metu reglamentuoja Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI, kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, jų plotą bei kamerose per rytinius ir vakarinius patikrinimus buvusių bendrą kalinamų asmenų skaičių, Šiaulių TI pateikė Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015 m. rugpjūčio 20 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. T.“ (b. l. 11-16). Remiantis šiais duomenimis, daroma išvada, kad pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. (su pertraukomis) Šiaulių TI buvo kalinamas 196 paras, iš jų – 87,5 paros - pažeidžiant Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, o 108,5 paros – šio reikalavimo nepažeidžiant. Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Šiaulių TI pateiktais suvestiniais duomenimis. Įvertinęs tai, kad kameros buvo užstatytos kamerose laikomų asmenų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, teismas sprendžia, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, jog tokie pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų - kamerose nebuvo karšto vandens; kamerose ir sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos; sanitariniame mazge įrengtame tualete vanduo nenusileisdavo arba blogai nusileisdavo, nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, nuo sanitarinio mazgo sklisdavo nemalonūs kvapai; gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, sienos supelijusios, tinkas krisdavo ant galvų, žiema kameroje buvo šalta, trūko oro, buvo nepakankamas apšvietimas, kamerų bei tualeto grindų, sienų danga buvo grubi (šiurkšti), sunkiai valoma.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 6, 13 punktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra. Higienos normos HN 76:2010 24 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosios kalinimo patalpos apšvietimo reikalavimai buvo nustatyti Higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktuose. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta - ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 ir 14.1 punkto nuostatas, kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, pagal šių taisyklių 14.11 punktą – patalpos šildymo įranga. Higienos normos HN 76:2010 26 punkte buvo nustatyta, kad oro temperatūra kameroje šiltuoju laikotarpiu turi būti 18-28 °C, šaltuoju laikotarpiu – 18-22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 36-65 %, šaltuoju laikotarpiu - 35-60 %.
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tuo, kad kamerose buvo bloga ventiliacija, byloje nustatyta, kad Šiaulių TI kamerose nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kurie vėdinimui yra pritaikyti (b. l. 18, 66-67). Aplinkybę, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro ginčo laikotarpiu ne kartą atliktų patikrinimų metu užfiksuoti duomenys (b. l. 34, 47). Toks kamerų įrengimas iš esmės atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Kadangi, kaip nurodė Šiaulių TI, jų kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, o pareiškėjas skunde nenurodė, kad tokiu būdu jam buvo sudarytos kliūtys vėdinti kamerą, įsileisti oro ar tai nebuvo galima atlikti dėl kitų priežasčių, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą.
Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI kamerose, nustatė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu ne kartą atliko patikrinimus ir dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitikimo higienos normos reikalavimams. Teismas, išanalizavęs ginčo laikotarpiui aktualius Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų duomenis, nustatė, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. balandžio 29 d., vykdęs operatyviąją kontrolę, kamerose Nr. 98 ir 58 atliko oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, dirbtinės apšvietos matavimus. Jokių pažeidimų dėl šių rodiklių patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, tačiau minėto patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 98 prie lango ir virš sanitarinio mazgo matosi pelėsis ir taip pažeidžiamas Higienos normos HN 76:2010 56 punkto reikalavimas (b. l. 22-27). Šiaulių visuomenės sveikatos centras, 2014 m. gruodžio 15 d., atlikęs operatyviąją kontrolę, nustatė, kad kameroje Nr. 56 yra per žema oro temperatūra, dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų bei nustatyta, kad šioje kameroje lubų, sienų danga byranti – pažeidžiamas Higienos normos 76:2010 62 punkto reikalavimas. Pareiškėjas kameroje Nr. 56 ginčo laikotarpiu buvo laikomas dvi paras. Taip pat šio patikrinimo metu, atlikus mikroklimato, apšvietimo ir kitus matavimus, konstatuota, kad kameroje Nr. 12 yra per didelė santykinė drėgmė – 68,2 – 67,19 proc. (b. l. 29-32) Kameroje Nr. 12 pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 17 parų. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 26 d. patikrinimo metu pakartotinai kameroje Nr. 56 nustatė pažeidimus. Šioje kameroje nustatyta per žema temperatūra, dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, konstatuota, kad šioje kameroje grindys nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga, padaryta išvada, kad kameroje Nr. 56 reikalingas paprastasis remontas (b. l. 33-35). Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 26 d. patikrinimo metu taip pat buvo atlikti kameros Nr. 107 mikroklimato parametrai - santykinio drėgnumo, oro temperatūros ir dirbtinio apšvietimo matavimai, kurie atitiko Higienos normos 76:2010 nustatytus reikalavimus, tik šio patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje Nr. 107 reikalingas paprastasis remontas – patalpų lubų sienų danga pajuodusi, nelygi.
Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų kamerose Nr. 98, 56, 12, 107, ir tai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad nesant įrodymų dėl netinkamų sąlygų kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, bei nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų sąlygų, konstatuoti, kad šiose kamerose pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 6, 22, 23, 24, 26 punktų reikalavimus, nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo karšto vandens. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), o 27 punkte buvo nurodyta, kad šalto ir karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Remiantis Higienos normos HN 76:2010 reikalavimais, darytina išvada, jog karšto vandens tiekimo sistema nėra privaloma kamerų sanitariniame mazge, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje yra nepagrįstos.
Pareiškėjas teigė, kad sanitariniame mazge įrengtame tualete vanduo nenusileisdavo arba blogai nusileisdavo, nebuvo unitazo, tik skylė grindyse, nuo sanitarinio mazgo sklisdavo nemalonūs kvapai, nes nebuvo atskiros ventiliacijos.
Iš atsakovo atstovo teiktų duomenų (b. l. 18-19) nustatyta, jog visose Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, o sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio gyvenamosios kameros ploto atitverta ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara bei padengta lengvai valoma danga. Teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai tardymo izoliatorių kamerose įrengiamų tualetų konstrukcijai, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl tualeto netinkamumo. Higienos norma HN 76:2010 nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena, tame tarpe valyti tualetą. Tuo tikslu atsakovo atstovas suimtųjų/nuteistųjų prašymu išduoda valymo priemones ir inventorių ir taip sudaro galimybę rūpinantis sanitarinio mazgo švara, išvengti nemalonaus kvapo (b. l. 19). Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, susijusių su tualeto įrengimu, atskiros ventiliacijos nebuvimu.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog jam tekdavo valgyti atsistojus, kadangi kamerose nebuvo kėdžių.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nustatyta, jog kamerose turi būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Šiaulių TI pateikė duomenis, jog kamerose yra prie grindų pritvirtintos metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas); arba du vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai) (b. l. 18-19). Kaip matyti iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie kamerų įrengimą, tais atvejais, kai kamerose nėra taburečių, įrengiami du vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog kamerose nebuvo įrengtų suoliukų, todėl pareiškėjo teiginiai apie negalėjimą valgant atsisėsti prie stalo atmetami kaip nepagrįsti.
Be to, pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš antisanitarinių sąlygų trumpalaikio laikymo bei priėmimo - paskirstymo (karantino) patalpose.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pagal minėtųjų taisyklių 19 punktą, toks pat trumpalaikis, t. y. ne ilgesnis nei dviejų valandų, asmenų laikymas trumpalaikio laikymo kamerose yra privalomas iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas bei suimtieji ir nuteistieji iš paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną (b. l. 69).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių TI yra 9 laikino sulaikymo kameros ir 11 priėmimo – paskirstymo (karantino) patalpų (b. l. 46). Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 11-16) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, atvykęs į Šiaulių TI, pareiškėjas buvo laikomas trumpalaikio laikymo kamerose Nr. PK-4 arba PK-5. Pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo ir trumpalaikio laikymo kamerų netinkamos būklės patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-340 ir 2015 m. sausio 21 d. patikrinimo akte Nr. EP-14 užfiksuoti duomenys (b. l. 50-54, 55-59). Šiuose patikrinimo aktuose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. PK-4 ir PK-5 konstatuoti dirbtinės apšvietos, santykinės oro drėgmės pažeidimai, taip pat nustatyta, kad lubų danga vietomis byra, yra pelėsio. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas netinkamomis sanitarinėmis sąlygomis.
Duomenų, kuriose priėmimo – paskirstymo (karantino) patalpose pareiškėjas atvykęs į Šiaulių TI buvo laikomas, atsakovo atstovas nepateikė. Kita vertus, pareiškėjas savo teiginius dėl šių patalpų netinkamos būklės išdėstė labai abstrakčiai, nenurodė kuriuo atvykimo metu jis jautė nepatogumus, todėl atsižvelgiant į ilgą ginčo laikotarpį, šių kamerų skaičių Šiaulių TI, darytina išvada, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nenurodė reikšmingų kalinimo sąlygas apibūdinančių aplinkybių, kurios leistų tenkinti tokį reikalavimą. Be to, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis skundais į Šiaulių TI administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų, nežmoniškų sąlygų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atsižvelgus į byloje nustatytus kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis intensyvumą, pareiškėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip viršijančius neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, sukeliančius dvasinius išgyvenimus, daroma išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo E. T. patirta žala, atsižvelgus į pažeidimų pobūdį ir neigiamų faktorių poveikio laikotarpį, negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Vis dėlto, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jo nurodytą neturtinės žalos atlyginimą. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtina, jog pareiškėjas jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepateikė.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, trukmę ir intensyvumą, bei atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog priteistinas 700,00 Eur atlyginimas laikytinas adekvačia suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo E. T. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 700,00 Eur (septynis šimtus eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.