Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. M. ir V. O., A. S. ir V. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovams A. S., M. M., V. O., V. Š. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“ dėl sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokolų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė (toliau – SB „Tauras“, Bendrija) ieškiniu prašė teismo priteisti: iš atsakovo A. S. 13 000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 104 Lt tikslinių įmokų bei bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo M. M. – 6 500 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 240,08 Lt nario, kelio, žemės mokesčių skolos bei bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės V. O. – 13 000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 262,53 Lt nario, kelio, žemės mokesčių skolos bei bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo V. Š. – 13 000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą, 262,53 Lt nario, kelio, žemės mokesčių skolos už 2012 metus bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai SB „Tauras“ teritorijoje ir atsakovai yra sodininkų bendrijos nariai. Bendrijos nariai 2008-05-31 pakartotiniame susirinkime priėmė sprendimą paskelbti konkursą dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengimo SB „Tauras“ teritorijoje. 2009-05-15 su konkursą laimėjusia UAB „Techsis“ buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, rangos sutarties kaina 4 184 040 Lt. Už rangos darbus pagal sutartį yra sumokėta 3 066 157,14 Lt. Nurodo, jog 2009-09-12 pakartotiniame SB „Tauras“ bendrijos narių susirinkime priimtas sprendimas iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už nuotekų ir vandentiekio tinklus pilnos 13 000 Lt sumos iki 2010-11-15 pinigus išieškoti teismine tvarka. 2011-06-18 vykusiame bendrijos narių susirinkime galutinio atsiskaitymo terminas buvo pratęstas iki 2011-09-15. Pakartotiniame SB „Tauras“ 2012-06-30 vykusiame bendrijos narių susirinkime priimtas sprendimas nepratęsti termino skolai išieškoti. Teigia, jog atsakovų prievolė finansuoti inžinerinių tinklų įrengimą kilo iš bendrijos narių susirinkimuose priimtų nenuginčytų sprendimų. Nurodo, jog atsakovai A. S., V. O. ir V. Š. nėra sumokėję 13 000 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą, o atsakovas M. M. iš 13 000 Lt yra sumokėjęs 6 500 Lt, tad atsakovo skola yra 6 500 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas atsisakė reikalavimų atsakovams A. S., M. M., V. O., V. Š. dėl tikslinių įmokų, t. y. nario, kelio, žemės mokesčių skolos priteisimo.

Atsakovas A. S. pareiškė priešieškinį ieškovei SB „Tauras“ ir prašė pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento SB „Tauras“ 2007-06-16 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 33 nutarimą 1 darbotvarkės klausimu „Dėl inžinerinių tinklų projekto įgyvendinimo“, 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimus, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimus ir 2011-06-18 pakartotino bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog apie įvykusius visuotinius susirinkimus nebuvo informuotas, mano, kad SB „Tauras“ 2007-06-16 visuotinio susirinkimo protokolas, 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 2, 2009-09-12, visuotinio susirinkimo protokolas ir 2011-06-18 pakartotino bendrijos narių susirinkimo protokolas yra neteisėti, todėl jais priimti nutarimai pripažintini negaliojančiais, nes prieštarauja sodininkų bendrijos veiklos tikslams bei atsakovo interesams, susijusiems su inžinerinių tinklų įrengimu, taip pat priimti nesilaikant nustatytos tvarkos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-08-14 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo A. S. 13 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-01-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei SB „Tauras“; priteisė iš atsakovo M. M. 6 500 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 500 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-03-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 202 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei SB „Tauras“; priteisė iš atsakovės V. O. 13 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 398 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei SB „Tauras“; priteisė iš atsakovo V. Š. 13 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 398 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“; civilinės bylos dalį dėl ieškovės SB „Tauras“ reikalavimų – priteisti iš atsakovo A. S. 104 Lt tikslinių įmokų; priteisti iš atsakovo M. M. 240,08 Lt nario, kelio, žemės mokesčių skolos; priteisti iš atsakovės V. O. 262,53 Lt nario, kelio, žemės mokesčių skolos, priteisti atsakovo V. Š. 262,53 Lt nario, kelio, žemės mokesčių skolos už 2012 metus nutraukė; priteisė iš atsakovo A. S. 390 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priešieškinį atmetė.

Teismas, pasisakydamas dėl SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo protokolų pripažinimo negaliojančiais, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014), pažymėjo, kad šioje byloje buvo ginčijamas tų pačių SB „Tauras“ narių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumas ir konstatavo, jog galutiniu ir neginčijamu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra atmesti tie patys kaip ir šioje byloje atsakovo A. S. reikalavimai, todėl atsakovo priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog prieš tai minėti SB „Tauras“ narių susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, teisėti, nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, taigi šių susirinkimų metu priimti sprendimai yra pagrįsti bei privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Visi bendrijos nariai, taip pat ir atsakovai, privalo vykdyti teisėtai priimtus bendrijos narių susirinkimo sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavo susirinkime. Įvertinęs tai, jog visų susirinkimų, vykusių iki 2013-08-06, t. y. 2008-05-31, 2009-09-12, 2011-06-18, 2012-06-30, bei susirinkime, vykusiame po 2013-08-06, t. y. 2013-08-28, buvo priimti sprendimai dėl visiems bendrijos nariams vienodo mokesčio už inžinierinių tinklų įrengimą, teismas darė išvadą, jog atsakovai, kaip ir visi SB „Tauras“ nariai, turi prievolę sumokėti nustatytą mokestį, t. y. 13 000 Lt. Teismas nustatė, kad bendrijos narių susirinkimų metu buvo nutarta, jog sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13 000 Lt, iš kurių 12 000 Lt už tinklų įrengimą ir 1 000 Lt už projektavimo darbus, minėti sprendimai yra teisėti ir galiojantys. Dauguma bendrijos narių sumokėjo nustatytą įmoką už tiesiamus tinklus, taip pritardami bendrijos narių susirinkimų nutarimams dėl inžinerinių tinklų tiesimo. Pažymėta, jog ir atsakovas M. M. yra sumokėjęs 6 500 Lt. Iš 361 sklypų savininkų pilnai atsiskaitę yra 218 narių, 65 sodininkai yra atsiskaitę iš dalies. Atsakovai neginčija aplinkybės, kad I-ojo ir II-ojo etapo darbai yra atlikti, gyventojai jungiasi prie inžinerinių tinklų. Ne visi sodininkai yra sumokėję nustatytą įmoką, todėl, esant lėšų trūkumui, neužbaigti visi inžinierinių tinklų įrengimo darbai, t. y. inžinierinių tinklų įrengimas nebaigtas ne dėl ieškovės kaltės. 2013-08-28 vykusio susirinkimo metu nutarta perleisti už simbolinę kainą inžinierinius tinklus nebaigtos statybos fazėje AB „Klaipėdos vanduo“ su sąlyga, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pabaigtų įrengti inžinierinių tinklų III-ąjį etapą ir I-ojo bei II-ojo etapo įvadus 2014 m. Tačiau iki šiol minėta sutartis tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir SB „Tauras“ nesudaryta. Atleidžiant sodininkus, nevykdžiusius bendrijos narių susirinkimo priimtų teisėtų ir galiojančių sprendimų, nuo prievolės mokėti nustatytą įmoką būtų pažeistas pusiausvyros bei sąžiningumo principas, kadangi sąžiningų sodininkų dėka nesąžiningi sodininkai, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nevykdantys prievolės, įgytų teisę naudotis naujais bendrosios nuosavybės objektais. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų skolą yra įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas.

Apeliaciniu skundu atsakovai M. M. ir V. O. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovų M. M. ir V. O. priteista skola, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos ir jų atžvilgiu priimti naują sprendimą – SB „Tauras“ ieškinius atmesti. Nurodo, kad pradinis projektas, kuris apėmė visą sodų bendrijos teritoriją, jau po 2009-05-15 rangos sutarties su UAB „Techsis“ pasirašymo buvo koreguojamas, nes dalyje sodų bendrijos teritorijos, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini), tinklus ne už sodų bendrijos lėšas įrengė ir jų savininkas yra AB „Klaipėdos vanduo“ ir atsakovai pagal parengtus projektus ir galiojančius jų sprendinius teisėtai gali prisijungti tik prie AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančių tinklų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovams atsisakius sumokėti įmokas, yra pažeisti pusiausvyros ir sąžiningumo principai ir kad toks atsakovų elgesys yra nesąžiningas. Atsakovų galimybė naudotis (nesinaudoti) ieškovės įrengtais tinklais priklauso ne nuo atsakovų valios ir/ar apsisprendimo. Po atliktos projekto korektūros turėjo sumažėti ir bendrovės UAB „Techsis“ darbų apimtys ir jų kaina, todėl įmokų dydis kitiems tinklų įrengimu suinteresuotiems asmenims nedidėjo, jų pakako, nes su UAB „Techsis“ yra iki galo atsiskaityta. Nurodo, kad sodininkų bendrijos susirinkimuose buvo pasisakoma, jog pareiga mokėti pinigus už tinklų įrengimą yra tiesiogiai siejama su realia galimybe prisijungti prie tinklų ir jais naudotis, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo 2013-08-06 visuotiniame narių susirinkime priimtu sprendimu atleisti nuo įmokų mokėjimo tuos asmenis, kuriems tinklai įrengti ne už sodų bendrijos narių surinktas lėšas, nes jie prie ieškovės įrengtų tinklų teisėtai prisijungti ir naudotis neturės galimybės. Teismas neįvertino, kad reikalavimas didesnių pinigų sumų nei buvo realiai išleista, kai projekto realizavimo jau yra atsiskaityta, yra nepagrįstas ir prieštarauja prisidėjimo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo proporcingumo principui.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – A. S. priešieškinį tenkinti, ieškovės ieškinį atsakovui A. S. atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Bendrija neturi teisės priimti sprendimą, kuris įpareigotų visus bendrijos narius įnešti lėšas bendrijos dalinės nuosavybės objektams sukurti. Sprendimas į Bendrijos teritoriją įvesti miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklus neatitiko daugelio Bendrijos narių interesų ir Bendrijos tikslų. Bendrijos narių pareiga apmokėti išlaidas yra susijusi ne su naujų nekilnojamojo turto objektų sukūrimu, tačiau tik su jau esamų išlaikymu ir priežiūra. Bendrija nepateikė duomenų nei dėl visų ir kiekvieno žemės sklypo savininko įsipareigojimo bendromis lėšomis sukurti bendrosios dalinės nuosavybės objektus, nei dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Ieškovė nesiėmė priemonių, kad tokie tinklai būtų užregistruoti viešame registre. Atkreipia dėmesį, kad šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), jau įrengti vandentiekio bei buitinių nuotekų įvadai. (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys inžineriniai įrenginiai, nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos vanduo“. Be to, buitinių nuotekų surinkimui yra pastatytas nuotekų šulinys. Teismas netinkamai įvertino 2013-08-06 SB „Tauras“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą Nr. 1 ir šiuo pagrindu priimto nutarimo 3 punkto nuostatas, kuriame yra nurodyta nereikalauti iš dalies SB „Tauras“ bendrijos narių 13 000 Lt sumos, kuriems vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo įvesti vykdant ES projektą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-003. A. S. priklausantis sodo sklypas pateko į šio projekto įgyvendinimą, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo patiesti inžineriniai tinklai, einantys į gyvenamųjų namų kompleksą „Žaliasis slėnis“. Nurodo, kad nebuvo Bendrijos narių sutarimo dėl komunikacijų Bendrijos teritorijoje įvedimo, Bendrija netinkamai skaičiavo kiekvienam nariui mokėtiną sumą, susirinkimuose taip pat teikė netikslius skaičiavimus, todėl Bendrijos susirinkimo nutarimai šiuo klausimu turi būti panaikinti. Teigia, kad priimant sprendimus Bendrijos 2007-06-16, 2008-05-31, 2009-09-12, 2011-06-18 visuotiniuose narių susirinkimuose buvo pažeistos atitinkamu metu galiojusios Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. nuostatos dėl susirinkimų organizavimo, o tai sudaro pagrindą susirinkimų metu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais. 2007-06-16, 2008-05-31, pakartotiniai Bendrijos susirinkimai vyko ne pagal neįvykusių susirinkimų darbotvarkę, o pagal naują darbotvarkę, o Bendrijos 2009-09-12, 2011-06-18 susirinkimas apskritai buvo be darbotvarkės.

Atsiliepimu ieškovė SB „Tauras“ prašo atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. nurodo, jog bendrijos tikslas įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, o iš čia kyla teisė sukurti bet kokį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį objektą, kuris nėra uždraustas teisės aktų. Apeliantas kvestionuoja sodininkų teises priimant sprendimus dėl naujų objektų sukūrimo, taip pat apeliaciniame skunde kelia su byla nenusijusius klausimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Remdamasi Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. nurodo, kad sodininkų bendriją sudaro sodininkai ir jie yra neatsiejami juridinio asmens, sodininkų bendrijos dalyviai. Apeliantas neatkreipia dėmesio į bendrijos nario pareigą lygiomis dalimis prisidėti prie naujai sukuriamo nekilnojamojo turto objekto, nepaisant, kurioje dalyje tas objektas yra, nes pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. nėra išskiriama pareiga prisidėti prie bendro naudojimo objekto skirtingomis teisėmis ir pareigomis. Pažymi, kad apelianto kvestionuojami susirinkimai ir juose priimti sprendimai yra galiojantys ir nenuginčyti. Mano, kad apelianto veiksmai yra siekis vilkinti procesą.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – SB „Tauras“ ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu iš apelianto buvo priteista skola. Minėti infrastruktūros įrenginiai nėra ir nebus Bendrijos narių (įskaitant apeliantą) dalinė nuosavybė, nes jie sukurti kaip SB „Tauras“ nuosavybė. Ieškovė neįrodė, kad surinktos (reikalaujamos) pajamos bus naudojamos išsaugoti turtą nuo pablogėjimo ar žuvimo, ar naudingų ir vertingų savybių (mėgėjiškos sodininkystės paskirties išsaugojimui) palaikymui. Mano, kad lietaus nuotekų, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių sukūrimas niekaip neatitinka būtinumo kriterijaus. Ieškovė, reikalaudama 13 000 Lt prievolės įvykdymo, nesilaikė protingumo kriterijaus ir nepagrindė SB „Tauras“ nariams tenkančių išlaidų dalies už inžinerinių tinklų įrengimą. Teigia, kad be (būsimo) daikto savininko valios ir noro jis negali įgyti (bendrosios) nuosavybės teisių į daiktą.

Atsiliepimu ieškovė SB „Tauras“ prašo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimai, kurie yra priimti bendrijos visuotiniuose susirinkimuose bei nenuginčyti ir tokiu būdu galiojantys, gali būti pagrindu atsirasti prievoliniams teisiniams santykiams. Remdamasi Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. nurodo, kad sodininkų bendriją sudaro sodininkai, kuriems ir priklauso bendrosios dalinės nuosavybės daiktai, kurie yra sukuriami sprendimo pagrindu, priimtu visuotiniuose bendrijos narių susirinkimuose, o tai reiškia, jog ir apeliantui atsiranda dalinė nuosavybė į inžinerinius tinklus. Pažymi, kad skolos dydis gali būti kvestionuojamas tik pagrįstumo pagrindu, kadangi skola yra apskaičiuojama realiu materialiniu pagrindu, šiuo atveju, sąnaudomis už inžinerinių tinklų įrengimą. Mano, jog šis apeliacinis skundas laikytinas piktnaudžiavimu procesu CPK 95 str. 1 d. prasme.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. Apeliaciniais skundais keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinio tenkinti reikalavimai atsakovams dėl skolos už inžinerinių tinklų įrengimą priteisimo, o atsakovo A. S. priešieškinio reikalavimai atmesti bei civilinės bylos dalis dėl dalies ieškovės reikalavimų nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai A. S., M. M., V. O. ir V. Š. yra SB „Tauras“ nariai. Atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai SB „Tauras“ teritorijoje: A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); M. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); V. O. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27; t. 2, b. l. 17; t. 3, b. l. 103; t. 4, b. l. 23).

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šio atsakovo priešieškinio reikalavimus. Apelianto A. S. nuomone, priimant sprendimus SB „Tauras“ 2007-06-16, 2008-05-31, 2009-09-12, 2011-06-18 visuotiniuose narių susirinkimuose buvo pažeistos atitinkamu metu galiojusios Sodininkų bendrijų įstatymo 16 str. nuostatos dėl susirinkimų organizavimo, o tai sudaro pagrindą susirinkimų metu priimtus sprendimus pripažinti negaliojančiais CK 2.82 str. 4 d. pagrindu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šio atsakovo keliamų priešieškinio reikalavimų vertinimo aspektu prejudicinę reikšmę byloje turi Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-425-123/2013, kurioje 2013-03-22 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtoje byloje kaip savarankiškų reikalavimų nepareiškiantis trečiasis asmuo dalyvavo ir A. S.. Nurodytoje civilinėje byloje be viso kito buvo nustatyta ir tai, kad ieškovės SB „Tauras“ 2007-06-16 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 33 nutarimas 1 darbotvarkės klausimu „Dėl inžinerinių tinklų projektavimo įgyvendinimo“, 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai, t. y. tie patys nutarimai, kurių teisėtumo klausimą atsakovas A. S. kelia šioje byloje, yra teisėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-11 sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-22 nutartis palikti nepakeisti. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog klausimas dėl minėtų nutarimų teistumo išspręstas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, dėl to pagrįstai atmetė atsakovo A. S. priešieškinį.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl sprendimo į Bendrijos teritoriją įvesti miesto vandentiekio ir kanalizacijos tinklus neatitikties daugelio Bendrijos narių interesams ir Bendrijos, kuri įsteigta mėgėjiškos sodininkystės plėtojimui, tikslams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014 be kita ko taip pat konstatavo, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo (2003-12-18 įstatymo Nr. IX-1934 redakcija) 2 str. 1 d. mėgėjų sodininkystė buvo apibrėžta kaip veikla, turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas, išsiauginti ar pasigaminti žemės ūkio produktų (vaisių, uogų, daržovių, gėlių, bitininkystės ir kitų produktų), taip pat tvarkyti kraštovaizdį ir naudotis juo rekreacijai, puoselėti ir tausoti jo išteklius. 2008-11-11 įstatymu Nr. X-1795 Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 1 d. (kaip ir dalis kitų nuostatų) pakeista, nustatant, kad mėgėjų sodininkystė – veikla, turint tikslą sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio sąlygas ir gyvenimo sąlygas. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Remdamasis šiomis nuostatomis, kasacinis teismas darė išvadą, kad šiuo metu mėgėjų sodininkystės veikla skirta keletui tikslų, kurie ne visi gali būti aktualūs atskiriems asmenims, turintiems sklypus sodų bendrijos teritorijoje, įgyvendinti: vieni jų gali teikti prioritetą žemės ūkio produkcijos auginimui, kiti – apsirūpinimui gyvenamosiomis patalpomis ar aktyviam poilsiui. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., 7 str. 3 d.). Dėl to teisėjų kolegija atmeta apelianto V. Š. apeliacinio skundo argumentus, kad lietaus nuotekų, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginių sukūrimas neatitinka būtinumo kriterijaus.

Atmestini apeliantų skundų argumentai, kad bendrijos narių pareiga apmokėti išlaidas yra susijusi ne su naujų nekilnojamojo turto objektų sukūrimu, tačiau tik su jau esamų išlaikymu, išsaugojimu ir priežiūra. Daiktinės teisės pagrindu visiems sodininkams ir kitiems asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 str.). Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p., numatančio bendrijos narių susirinkimo išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, taip pat minėto įstatymo 7 str. 1 d., numatančio, jog sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais bei bendroji inžinerinė įranga, nedraudžia, siekiant užtikrinti bendrijos narių poreikius bei interesus, sodininkų lėšomis sukurti naujus bendrosios nuosavybės objektus. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtus argumentus, tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 str. prasme. Šiuo atveju inžinerinės infrastruktūros įrengimas atitinka mėgėjų sodininkystės tikslus bendrąja prasme, jiems neprieštarauja, taip pat užtikrina bendruosius ekologijos, aplinkosaugos reikalavimus, taigi reikšmingas ir viešajam interesui užtikrinti. Tad šiuo atveju inžinerinės infrastruktūros įrengimas būtinas siekiant užtikrinti tinkamą sodininkų nuosavybės naudojimą, todėl vertintinas kaip turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 str. prasme. Tokiu atveju įrengti nauji objektai, šiuo atveju inžinerinė įranga, tampa visų bendraturčių bendrąja nuosavybe, todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo. Šiai nuostatai taikyti teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Tad atmestini skundų argumentai dėl infrastruktūros įrenginių (ne-)buvimo Bendrijos narių (apeliantų) daline nuosavybe.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atsakovų apeliacinių skundų argumentus dėl Bendrijos netinkamo išlaidų paskaičiavimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad inžinerinių tinklų įrengimo darbų atlikimą ir Bendrijos mokėjimus už šiuos darbus. Sodininkų bendrijų įstatymo 14 str. numato, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą. Bendrijos nariai privalo laikytis kompetentingo bendrijos organo priimtų teisėtų sprendimų dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 4 d. 1 p.). Ieškovės SB „Tauras“ 2009-09-12 visuotinio susirinkimo, 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo, 2012-06-30 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimais buvo nuspręsta, jog bendrijos ir ne bendrijos nariai privalo sumokėti po 13 000 Lt įmoką už sodininkų bendrijos teritorijoje įrengiamus bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pažymėtina, kad 2012-06-30 pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta netaikyti išimčių sodininkams, kurių sklypai yra (duomenys neskelbtini) gatvėse dėl mokesčio už vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų įrengimą, mokestis patvirtintas toks pats kaip ir kitiems bendrijos nariams (ir ne bendrijos nariams) – 13 000 Lt. Šie nutarimai yra galiojantys, teisėti, jų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimas, Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-22 nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Dėl to kiti apeliantų argumentai dėl įmokų dydžio, jų protingumo vertinami kaip neturintys juridinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuotini. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai turi prievolę sumokėti nustatytą mokestį, t. y. 13 000 Lt.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir konstatavus, jog atsakovai privalo vykdyti teisėtus ir galiojančius Bendrijos priimtus nutarimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl SB „Tauras“ 2013-08-06 protokolo vertinimo. Kiti atsakovų apeliacinių skundų argumentai (dėl darbų atsakovų gatvėje, dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo) vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, dėl to teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei iš apeliantų V. Š. ir A. S. priteistina po 173,77 Eur (600 Lt) turėtų išlaidų IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-14 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“ iš atsakovo V. Š. 173,77 Eur ir iš atsakovo A. S. 173,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.