- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- 2-986-233/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00819-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Atsakovas
- D. A.
- Ieškovas
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. S., atsakovei D. A., jos atstovui adv. Eugenijui Baršiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo, gyvenamų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos pagal ieškovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį, atsakovė D. A. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2011 m. spalio 31 d. Rokiškio rajono savivaldybė su atsakove D. A., a.k (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteikė 24,45 kv. m. bendrojo naudingojo ploto gyvenamąją vietą bute, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklauso Rokiškio rajono savivaldybės tarybai, jos atsakovei buvo suteiktos vadovaujantis Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. AV-595 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties". Minėta sutartimi atsakovė D. A. įsipareigojo mokėti nuomos mokestį UAB „Rokiškio butų ūkis", kurį sudaro 0,22 Lt už 1 kv. m. bendro naudingo ploto (sutarties 1.2.punktas). Atsakovė savo sutartinės pareigos nevykdo ir 2014 m. liepos 1 d. yra nesumokėjusi 173,32 Lt patalpų nuomos mokesčio. D. A. ne tik nemoka nuomos mokesčio nuo Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo pradžios, bet ir gadina gyvenamąją patalpą. Be to, pati D. A. ir pas ją besilankantys draugai savo netinkamu elgesiu trukdo normaliai gyventi kaimynėms I. Z. bei G. S. Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje buvo gauta informacija, kad D. A. jai suteiktame bute negyvena, buto nešildo, dėl to kaimynams užšąla vandentiekio vamzdžiai. Patikrinus gautą informaciją, buvo nustatyta, kad D. A. bute negyvena, o dėl jos nekūrenamos krosnies užšąla vandentiekio vamzdis ir taip trukdoma kaimynams naudotis vandentiekiu. 2011 m. lapkričio 11 d. ir 2012 m. sausio 31 D. A. buvo pasirašytinai įspėta, kad jeigu ji pastoviai negyvens išnuomotame bute, nuomos sutartis bus nutraukta, o butas bus išnuomotas kitiems asmenims. Po įspėjimų D. A. apsigyveno nuomojamame bute, tačiau butu nesirūpina, teršia aplinką, gadina butą. Bute renkasi abejotinos reputacijos asmenys, dėl to trukdo gyventi kaimynams. 2012m. kovo 20 d. Panevėžio RAAD Rokiškio rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. B., dalyvaujant Rokiškio miesto seniūnijos seniūno pavaduotojui E. Ž. vyko tirti skundo, dėl aplinkos teršimo buitinėmis atliekomis ir nuotekomis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad D. A. ne visada savo buitines atliekas ir nutekamuosius vandenis nuneša iki lauko tualeto, jai buvo nurodyta iki 2012 m. kovo 23 d. sutvarkyti aplinką bendrame kieme nuo buitinių šiukšlių ir buitinių paplavų ir ateityje neteršti aplinkos, ji įspėta, kad pasikartojus skundui dėl aplinkos teršimo bus taikomos administracinės nuobaudos. 2013m. sausio mėnesį buvo gautas D. K. (buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkės) skundas dėl to, kad D. A. retai pasirodo bute, nekūrena krosnies, todėl užšalo vandentiekio vamzdžiai. 2013 m. sausio 21 d. 11 val. tirti skundo nuvykusi komisija D. A. rado visiškai girtą, bute krosnis nekūrenta, didelė netvarka, pilna šiukšlių, nuorūkų, vandentiekio vamzdis užšalęs. Buvo sprendžiama kaip atšildyti vamzdį. Be to, nuspręsta pakartotinai įspėti D. A., kad gyventų tvarkingai, prižiūrėtų butą, nes savivaldybės kreipsis į teismą dėl iškeldinimo iš buto. 2013 m. kovo 1 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijoje gautas G. S. ir I. Z. skundas, kad D. A. nuolat bute negyvena, butas nekūrenamas, neprižiūrimas, niokojamas. Nuomininkės bute renkasi asocialūs asmenys, kurie girtauja, triukšmauja, kimba prie kaimynų. Dėl nekūrenamos krosnies nuolat užšąla vandentiekio vamzdis. 2013 m. kovo 15 d. Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašų prioritetams nustatyti ir savivaldybės socialinio būsto gyvenamosioms patalpoms išnuomoti komisijos posėdžio metu svarstytas klausimas dėl nuomininkės D. A. Komisija nutarė raštu informuoti nuomininkę, kad nuo 2013 m. gegužės 31 d. nuomos sutartis nutraukiama, ji iki šios datos turi atlaisvinti butą, sumokėti susidariusią skolą, išsigabenti daiktus ir butą palikti tvarkingą. 2013 m. kovo 19 d. D. A. apie komisijos sprendimą įspėta pasirašytinai. 2013 kovo 22 d. vėl buvo gautas kaimynės I. Z. skundas dėl netinkamo D. A. naudojimosi jai nuomojamu butu. Be to 2013 m. Rokiškio rajono apylinkės teismas teismo baudžiamuoju įsakymu nubaudė J. V., kuris lankosi pas D. A. Nukentėjusioji šioje byloje- I. Z. Nors D. A. buvo įspėta apie buto nuomos sutarties nutraukimą, nuomojamame bute ji gyvena iki šiol. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės nuomos sutarties pažeidimą- nuomos mokesčio nemokėjimą ir greta gyvenančių trečiųjų asmenų reikalavimą iškeldinti atsakovę, kaip asmenį, su kuriuo greta gyventi neįmanoma. Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad teismui nusprendus patenkinti ieškinį, atsakovei bus siūloma apsigyventi O. savarankiško gyvenimo namuose. Po bylos iškėlimo teisme, atsakovė sumokėjo reikalautą iš jos priteisti nuomos mokestį, todėl ieškovo atstovė nurodė, kad mažina pateiktus reikalavimus. Prašo teismą nutraukti 2010 10 13 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.123/VS-149 su atsakove D. A. ir atsakovę D. A., iškeldinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsakovė D. A. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. teismo posėdyje paaiškino, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad kaimynų butuose užšalo vandentiekis ne dėl jos kaltės, ką nustačiusi ir buvusi atvykusi komisiją. Po namu yra nešildomas rūsys, vamzdžiai ėjo palei grindis, todėl esat žemesnei temperatūrai jie užšalo, bet ne dėl to, kad ji per mažai kūrendavo krosnį. Dabar vamzdynai pertvarkyti, jie sumontuoti palei lubas, izoliuoti, ji pati vandeniu nesinaudoja, prašė, kad atjungtų, kad nebūtų ginčų su kaimynais. Paaiškino, kad jos bute apsilankantis T. yra buvęs jos sugyventinis, kol ji apsigyveno savivaldybės jai suteiktame kambaryje, gyveno su T. kartu jo seseriai A. T. priklausančio sodo namelyje. Nurodo, kad dėl sveikatos būklės jai sunku atsinešti malkų, vandens, todėl kartais jai padeda ateinantis J. V. Nurodė, kad ji pati alkoholio nevartoja. Jos gaunamas pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa, todėl susidarė skola, pagal galimybes mokesčius moka. Dėl sveikatos negali dirbti lauko sąlygomis, tačiau gydytojų komisija nėra nustačiusi jai darbingumo lygio, nes į gydytojų komisiją dėl to nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų matyt, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 10 12 įsakymo Nr. AV-595 pagrindu su atsakove D. A. buvo sudaryta 2010 10 13 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotojas, Rokiškio rajono savivaldybės administracija perdavė nuomininkui D. A. nuomos teise valdyti ir naudoti socialinio būsto fondo gyvenamąją patalpą, 1 kambario 24,45 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), o nuomininkė įsipareigojo sumokėti patalpų nuomos mokestį-0,22 Lt už 1 kv. m. bendro naudingo ploto UAB “Rokiškio butų ūkis“ ne vėliau kaip iki kito mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos ir laikytis kitų sutarties 2.2 punkte numatytų įsipareigojimų (b. l. 7, 9-11, sutarties 1.1; 1.2; 3.1 punktai).
Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurias nustato Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais; tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnis). Dėl to, socialinio būsto suteikimo atvejais savivaldybei per jai pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojus išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste –CK) 6.611 straipsnyje numatyta, kad, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, ar jo šeimos nariai ar kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Atsakovė neginčija, kad ieškovui kreipiantis į teismą buvo skolinga už buto nuomą, tačiau nurodė, kad ieškovo nurodytu laikotarpiu ji yra sumokėjusi 50 Lt paskaičiuoto buto nuomos mokesčio. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB “Rokiškio butų ūkis“ 2014 09 15 raštas Nr.185 (b.l.42), kuriame nurodyta, kad D. A. sąskaitas už buto nuomą iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio apmokėdavo pilnai, vėliau sąskaitos nebuvo apmokamos, todėl 2012 01 01 skola buvo 29,80 Lt, 2013 01 01-70,36Lt. 2014 01 01-139 Lt, 2014m. liepos mėnesį D. A. sumokėjo 50 Lt, skola 2014 09 01- 134,76 Lt. Iš ieškovo pateiktos UAB “Rokiškio butų ūkis“ 2014 09 29 pažymos Nr.193(b.l.60) matyti, kad 2012m.rugsėjo mėnesį atsakovė yra sumokėjusi 30 Lt už buto nuomą jai priskaičiuotų mokesčių.
Vėlesniame bylos nagrinėjimo etape, atsakovė, pagal jai pateikta UAB “Rokiškio butų ūkis“ sąskaitą 2014 09 30, susidariusį 134,76 Lt įsiskolinimą padengė visiškai (b.l.77), ką pripažino ieškovo atstovė teismo posėdyje 2014 10 22.
Atsakovė pateikė teismui privalomo sveikatos patikrinimo medicinines pažymas 2013 01 14 ir 2014 06 19 (b.l.44-45), kuriose prie kenksmingų faktorių nurodyta „oro temperatūra, lauko sąlygos“, kurioms esant atsakovė negali dirbti. Minėti rašytiniai įrodymai, patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad dėl sveikatos būklės jos galimybės įsidarbinti yra ribotos, nepriklausomai nuo to, kad teisės aktų nustatyta tvarka atsakovės darbingumo/nedarbingumo lygis nėra nustatytas.
2014 10 22 teismo posėdyje ieškovo atstovė pateikė Rokiškio rajono savivaldybės Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos 2014 09 17 posėdžio protokolo Nr.8 išrašą (b. l. 76) iš kurio matyti, kad komisija nutarė 20 proc. D. A. socialinės pašalpos pervesti į Rokiškio miesto seniūnijos sąskaitą, 80 proc. į Maximos sąskaitą, kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovo atstovė, kad mokamos socialinės pašalpos lėšos būtų panaudotos būtinų poreikių tenkinimui, maisto produktų įgijimui, Rokiškio miesto seniūnijos komisijos 2014 08 08 rekomendacijos dėl socialinės paramos teikimo (62), pagrindu.
Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metus surinktų įrodymų, laikytina, kad CK 6.611str. numatytas pagrindas, kuriam esant galimas gyvenamos patalpos nuomos sutarties nutraukimas dėl buto nuomos mokesčio nemokėjimo daugiau kaip 3 mėnesius, teismo sprendimo metu laikytina yra išnykęs, todėl tuo pagrindu ieškovo ieškinys negali būti tenkintinas. Įvertintina ir tai, kad ieškovas, būdamas stipresniąja sandorio šalimi ir vykdydamas jam įstatymu suteiktas funkcijas, suteikęs socialinį būstą socialiai remtinai atsakovei, jai nemokant laiku buto nuomos mokesčių, nepasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais, dalį atsakovės gaunamos socialinės pašalpos pervesti į Rokiškio miesto seniūnijos sąskaitą, kad ji būtų panaudota efektyviau, o tai padarė tik nagrinėjant bylą teisme.
Ieškovas pateiktą ieškinį grindžia ir tuo, kad atsakovė gadina jai suteiktą gyvenamą patalpą, ja nesirūpina, žiemos metu nekūrena krosnies, dėl ko buvo užšalę vandentiekio vamzdžiai ir kaimynė I. Z. bute neturėjo vandens, teršia aplinką, jos nuomojamame bute lankosi asmenys, kurie netinkamu elgesiu trukdo normaliai gyventi kaimynėms I. Z. ir G. S.
Liudytoja apklausta D. K. nurodė, kad jai priklauso nuosavybės teise butas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos dukra I. Z. Iki apsigyvenant tame pačiame name savivaldybei priklausančiame bute D. A., savivaldybės bute apie metus laiko niekas negyveno, Žiemą, užšalo vamzdynuose vanduo, bute nebuvo vandens, kreipėsi dėl to į savivaldybę, tuomet ir sužinojo, kad savivaldybės butas paskirtas D. A. Savivaldybės darbuotojai surado D. A., tuomet ji bute pasirodydavo, tačiau neturėjo malkų, pastoviai krosnies nekūreno, dėl ko vėl buvo užšalęs vanduo, kreipėsi į savivaldybę. Nurodo, kad ji šiame name yra užaugusi, todėl jai žinoma, kad namo sienos, vamzdynai yra labai seni, neapšiltinti, po visu namu yra nešildomas rūsys, esant šaltai žiemai vanduo vamzdynuose yra užšaldavęs ir anksčiau, dar gyvenant kitai kaimyninio buto gyventojai, K. Nurodė, kad buvo atvykusi komisija iš butų ūkio. Kadangi į butus vanduo atvestas iš kieme esančios vandens kolonėlės, kuri nebuvo net apšiltinta, kad butuose būtų vanduo, pernai buvo apšiltinta ir vandens kolonėlė ir prie įvado į namą, apšiltinta, apkalta namo lauko siena. Tačiau vandens įvadas eina pirmiausia į 3-čią butą, po to, per 2-rą butą į 1-mą butą. Kreipėsi į savivaldybę dėl atskiro vandens įvedimo į savivaldybei priklausantį butą, tačiau šis klausimas nėra išspręstas. Jeigu 2-rame bute gyvenanti atsakovė D. A. buto nekūrena, sustiprėjus šalčiams vanduo užšąla ir pirmame namo bute nėra vandens. Nurodė, kad atsakovę sunku blaivią rasti, o pas ją besilankantys asmenys kelia pavojų kaimynams, dažnai jie neblaivūs, jų bijo vaikai. Nurodė, kad dėl to, jog yra bendra koridorius abiems butams, jos bute yra buvę vagysčių, buvo pavogtas video grotuvas, pas atsakovę besilankantis J. V. dėl grasinimo jos dukrai I. Z. yra nuteistas, todėl ji turi pagrindo bijoti ir dėl jos bute gyvenančios dukros I. Z. gyvybės.
Liudytoja apklausta I. Z. parodė, kad jai gyvenant (duomenys neskelbtini) bute, problemos prasidėjo maždaug prieš 4 metus, kada atėjus žiemai, neturėjo vandens ir dėl to kreipėsi į savivaldybę, tuomet ir paaiškėjo, kad 2-ras butas išnuomotas D. A., tačiau ji bute negyveno. Kai savivaldybės darbuotojai D. A. surado, ji apsigyveno bute, tačiau sakiusi, kad krosnies nekūrens, nes jai nešalta, nebuvo matyti, kad ji būtų pasirūpinusi ir malkų. Pas D. A. pradėję lankytis asmenys, kurie jos bute triukšmauja, girtauja, o perspėjus grasina susidoroti, padegti namus. Ji buvo kreipusis į policiją dėl pas D. A. besilankančių asmenų netinkamo elgesio, tačiau jeigu asmenys kurie lankydavosi anksčiau nebesilanko, tai pradėjo lankytis kiti. Jos mažametis brolis bijo pas ją net lankytis, nes koridoriuje dažniausiai susitinka su neblaiviais asmenimis. Atsakovės bute nėra vandens, iš buto sklinda bjaurus kvapas, kadangi butuose nėra kanalizacijos, visi paplavas turi išnešti į lauko sanitarinį mazgą, atsakovė paplavas pila tiesiog į gėlyną, kiemą, kurio niekada netvarko, kaip netvarko ir bendro lauko tualeto. Nurodė, kad atvykę butų ūkio darbuotojai atšildo užšalusius vamzdžius, tačiau jie ir vėl užšąla, nes atsakovė krosnies bute tinkamai nekūrena.
Liudytoja apklausta G. S. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad kartu su kaimyne I. Z. kreipėsi į policiją dėl pas atsakovę besilankančių, triukšmaujančių, girtaujančių asmenų. Atsakovė teršia aplinką, buvo atvykusi komisija su aplinkos apsaugos inspektoriumi, vieną kartą sutvarkė, tačiau ir toliau paplavas pila kur pakliūna. Pas atsakovę besilankantys neblaivūs asmenys voliojasi neblaivūs po langais, keikiasi bjauriausiais žodžiais, vaikai bijo išeiti į kiemą. Kai atvyksta policijos darbuotojai, triukšmai aprimsta, pareigūnų į butą neįsileidžia, šie sako, kad niekuo negali padėti. Pernai kvietė policiją, nes kaimynei I. Z. pas atsakovę buvęs V. grasino, daužė duris. Atsakovės bute ne kartą girdėjo vykstant muštynes, pagalbos šauksmus, buvo nuėjusi raminti, matė atsakovę kruviną gulinčią ant grindų, tačiau paklausus ar reikia pagalbos, atsakovė atsakiusi, kad nereikia. Dažniausiai pas atsakovę girtaujama kai būna išmokamos pašalpos. Jai žinoma, kad dėl to, jog atsakovė nekūrena krosnies, žiemą kaimynės I. Z. šeima dažnai neturi vandens.
Liudytoja apklausta Rokiškio policijos komisariate Rokiškio m. Centro teritorijos apylinkės inspektore dirbanti L. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) namas, priklauso jos aptarnaujamai teritorijai. Bute, kuriame gyvena šiuo metu D. A. lankėsi ne kartą, daugiau prevencijos tikslu, kad nekiltų gaisras, nes ten, ypač po pašalpų mokėjimo, renkasi asocialūs asmenys. Kai būna girtaujama, bute būna baisi netvarka, paskui apsitvarkoma. Š.m. spalio 12 d. buvo gautas budinčioje dalyje pranešimas, kad bute triukšmaujama, girtaujama, tačiau nuvykus policijos pareigūnams durų niekas neatidarė. Spalio 13d. apie 16 val. ji kartu su kolege B. K. buvo nuvykę pas D. A. į butą, rado neblaivius A., V. ir T., susikalbėti su jais nebuvo įmanoma, bute buvo baisi netvarka. Atvykusi į butą spalio 14d. rado A., V. ir T. geriančius vyną, D. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už viešosios tvarkos trikdymą, jį D. A. pasirašė, protokole buvo nurodytas bylos nagrinėjimo laikas, D. A. sakiusi, kad dėl sveikatos būklės ateiti į PK negali, todėl nutarimas buvo priimtas jai nedalyvaujant, pareikštas įspėjimas, nutarimo nuorašas išsiųstas jai paštu. Sekančią dieną atvykus pas D. A. kambarys jau buvo sutvarkytas, paruošti pietūs. Nurodė, kad anksčiau ji nebuvo surašiusi D. A. atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų protokolų dėl viešosios tvarkos trikdymo ar kitų pažeidimų.
Iš 2013 12 04 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr.1-208-762/2014(b.l.35-37) matyti, kad J. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 145str.1d.ir 284str.1d., o būtent už tai, kad: 2013m.birželio 11d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) namo koridoriuje, Rokiškio m., viešoje vietoje, grasinimais, patyčiomis ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, kirviu daužydamas I. Z. priklausančio buto duris, šaukdamas necenzūrinius žodžius, grasindamas, kad ją užmuš, grasino nukentėjusiąją I. Z. nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip pat pažeidė viešąją rimtį.
Be jau minėtos nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu J. V. ir apie kurio veiksmus policijai pranešė I. Z., policijos komisariate 2013 08 09 buvo gautas I. Z. telefoninis panešimas, kad konfliktuoja kaimynas. Nuvykus pareigūnams, konflikto jau nebebuvo, pareiškėja pareiškimo nerašė, kieme buvo pastebėtas neblaivus kaimynas. Jo atžvilgiu buvo nustatytas viešosios tvarkos pažeidimas ir surašytas protokolas pagal ATPK 178 str. 1d. (b.l.58).
Iš pateiktų byloje rašytinių įrodymų matyti, kad tarp kaimynių D. A. ir I. Z. (1-mo buto savininkės D. K.) ginčai prasidėjo nuo 2011 metų dėl žiemos metu užšąlančio vandentiekio, einančio per 2-rą butą, kurio nuomininkė D. A., į pirmą butą, dėl ko, pastarajame nebūna vandens. Iš 2013 01 21 akto (b.l.16) matyti, kad UAB “Rokiškio butų ūkis“ ir UAB “Rokiškio vandenys“ specialistai nusprendė, praėjus dideliems šalčiams, atšildyti vandentiekį, apšiltinti jį iš lauko, o pavasarį spręsti, ar būtų galima įvesti į D. K. butą vandenį tiesiai, o ne per savivaldybei priklausantį butą. Kaip matyti iš ieškovo 2011 10 25 rašto Nr.P-Z-155 I. Z., ieškovas dar 2011m.kreipėsi gavęs I. Z. prašymą į UAB “Rokiškio butų ūkis“, kuris prižiūri savivaldybės socialinius būstus, dėl vandentiekio sutvarkymo. Minėtame rašte nurodyta, kad vandentiekio vamzdys, einantis per savivaldybės butą, bus gerai apšiltintas. UAB “Rokiškio butų ūkis“ specialistai garantavo, kad jis nebeužšals (b. l. 63).
Tačiau kaip matyti iš teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, atsakovės, liudytojų I. Z., D. K., G. S. parodymų, vandentiekio vamzdynas buvo apšiltintas tiek iš lauko, tiek savivaldybei priklausančiame bute, kuriame gyvena D. A., tik praėjusiais metais, t.y. 2013m. Iš I. Z. skunde (b. l. 21-22, 64-66) nurodytų aplinkybių („...visame name vamzdynai yra labai seni, sienos-neapšiltintos, pamatai-kritinės būklės...po kreipimosi į rajono merą, buvo žadėta vandentiekio vamzdyną sutvarkyti ... tačiau pažadų neištesėjo... namas statytas apie 1929m....), teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog po namu yra neapšildomas rūsys, iš dalies sutiktina su atsakovės nurodytais argumentais, jog vanduo vandentiekio vamzdžiuose užšąla ne dėl atsakovės D. A. nepakankamo krosnies kūrenimo žiemos laikotarpiu. Ši išvada darytina dar ir dėl to, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog ir po vandentiekio vamzdynų apšiltinimo, būtų užšalęs vamzdynuose esantis vanduo 2013 m. spalio mėnesio- 2014 m. balandžio mėnesio šildymo sezono laikotarpiais. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad dėl to, jog Respublikos 62 namo gyventojai jau nuo 2011m.žiemos metu, užšąlant vandentiekio vamzdynams, dažnai neturi vandens, atsakomybę turi prisiimti ir ieškovas, kaip nuomotojas, turėjęs teisę pareikalauti iš UAB “Rokiškio butų ūkis“, prižiūrinčio savivaldybės socialinius būstus, vandentiekio sutvarkymo bei gyventojams dar 2011 metais užtikrinęs, jog vandentiekio vamzdynai bus apšiltinti. Aplinkybė, kad sudarius gyvenamos patalpos nuomos sutartį, atsakovė kurį laiką negyveno pastoviai nuomojamame bute, gali būti sąlygota ir objektyvių priežasčių, nes nuomos sutartis buvo sudaryta 2013m.spalio mėnesį, kai faktiškai jau prasideda šildymo sezonas, todėl įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovė socialiai remtina, butas nėra centralizuotai apšildomas, atsakovės nepastovų gyvenimą bute galėjo lemti ir tai, kad ji nebuvo įsigijusi kuro šildymo sezonui. Be to, iš savivaldybės 2011 11 24 rašto atsakovei(b.l.12) matyti, kad priežastimi galėjo būti ir neremontuota krosnis.
Viena iš Gyvenamųjų patalų nuomos sutartyje, sudarytoje su atsakove, numatytų nuomininko pareigų yra prižiūrėti ir saugoti aplinkinę teritoriją ir aplinką (sutarties 2.2.9 punktas).
Iš 2012 03 20 patikrinimo akto Nr.S9-17(1-12) matyti, kad pagal 1 buto gyventojos I. Z. skundą nustatyta, kad 2 bute gyvenanti D. A. ne visada savo buitines atliekas ir nutekamuosius vandenis nuneša iki lauko tualeto, todėl teršiama aplinka, nors D. A. tai kategoriškai neigia, tačiau sutinka, kad reikia sutvarkyti ir neteršti aplinkos. Minėtu aktu buvo priimtas nurodymas iki 2012 03 23 sutvarkyti aplinką bendrame kieme nuo buitinių šiukšlių ir buitinių paplavų ir ateityje neteršti aplinkos, taip pat D. A. buvo įspėta, kad pasikartojus skundui dėl aplinkos teršimo bus taikomos administracinės baudos pagal ATPK 50 ⁶ str.2d. (b.l.14-15).
Ieškovas nepateikė įrodymų, kad minėto nurodymo įpareigojimas nebuvo įvykdytas ar dėl kokių nors neteisėtų veiksmų, susijusių su aplinkos teršimu, atsakovei D. A. buvo vėlesniu laikotarpiu taikytos poveikio priemonės. Todėl įvertinus tai, kad aplinkos teršimo faktas buvo nustatytas daugiau kaip prieš dvejus metus, kitų įrodymų nesant, laikytina, kad dėl nurodymo 2012 03 20 patikrinimo akte, atsakovė išvadas padarė, todėl šis faktas nelaikytinas pakankamu pagrindu nuomos sutarčiai su atsakove nutraukti. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė D. A. gadina jai išnuomotą gyvenamą patalpą.
Dėl viešosios tvarkos trikdymo 2014 10 12, kaip nurodė liudytoja L. T., atsakovei yra pareikštas įspėjimas, tačiau priimtas nutarimas dėl šio fakto, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įsiteisėjęs, D. A. nurodė, kad nutarimo ji negavo, jį skųs.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl gyvenamos patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos pagrindų, numatytų CK 6.611 straipsnyje, yra konstatavusi, jog minėto straipsnio pagrindu iškeldinimas už netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, gali būti taikomas tik tiems konkretiems asmenims (pažeidėjams), kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju viename bute, name. Ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo procesinė pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010; 2011 m. spalio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-645/2013).
Atsakovė nurodė, kad į jos nuomojamą kambarį užeina buvęs jos sugyventinis V. T., o J. V. jai atneša vandens, malkų, nes dėl sveikatos būklės tuo pasirūpinti pati negali. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad minėti asmenys gyvena su atsakove jai suteiktame bute ar yra jos šeimos nariai, tuo tarpu CK 6.588 str. 6 d. numato, kad nuomotojui nuomininkas atsako tik už šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį.
Dėl išdėstyto laikytina, kad aplinkybė, jog atsakovei nuomojamame kambaryje buvęs 2013 06 11 J. V. padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių nukentėjo ir kaimynė I. Z., už kurias J. V. nubaustas, nėra teisiniu pagrindu laikyti, kad dėl to yra atsakovės kaltė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė, dėl minėto asmens lankymosi jos nuomojamame bute neprieštarauja, nėra pakankamu pagrindu išvadai, kad jai, kaip nuomininkei, galėtų būti taikoma griežčiausia teisinė priemonė, nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, atsižvelgiant į nustatytų D. A. pažeidimų pobūdį, tai, kad atsakovė yra socialiai remtinas asmuo, laikytina, kad nėra teisinio pagrindo ją iškeldinti iš ginčo buto kaip asmenį, kuris daugiau kaip 3 mėnesius nemoka buto nuomos mokesčio, gadina jai išnuomotą gyvenamą patalpą, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi, atsakovė po bylos iškėlimo teisme gyvenamos patalpos nuomos mokesčio įsiskolinimą sumokėjo visiškai, jos iškeldinimas tokiu pagrindu neatitiktų proporcingumo ir pagrįstumo kriterijų (CK 1.5, 6.611 straipsniai). Įvertintina ir tai, kad atsakovė būdama socialiai remtina, galimai neturi pakankamų socialinių įgūdžių, tinkamai paskirstyti jai skiriamą socialinę pašalpą, tačiau, ieškovas, matydamas, kad kurį laiką atsakovė nuomos mokesčio nemokėjo, nepasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais, dalį atsakovės gaunamos socialinės pašalpos pervesti į Rokiškio miesto seniūnijos sąskaitą, kad ji būtų panaudota efektyviau, sumokant ir reikalingus mokesčius, o tai padarė tik nagrinėjant bylą teisme 2014 m. rugsėjo mėnesį.
Pažymėtina, kad atsakovei vėlesniu laikotarpiu nemokant buto nuomos mokesčio, konfliktuojant su kaimynais, ar pažeidinėjant viešąją tvarką, suinteresuoti asmenys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Dėl išdėstyto, pateiktas ieškinys atmestinas.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 09 29 sprendimu N.(1.2)-SP1-02077 atsakovė D. A. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas(b.l.59), kurios pagal minėtos tarnybos 2014 10 02 pažymą Nr. PP-1571 sudaro 404Lt, iš kurių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 01 22 įsakymu Nr.69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (redakcija, patvirtinta 2012 07 18 Vyriausybės nutarimu Nr.884) 24.3.6.1 punktą- 240 Lt, 24.3.6.2 punktą- 160Lt. 30.2 punktą-4 Lt (b.l.78). Pažymėtina, kad pateiktoje pažymoje nepagrįstai nurodomos 240 Lt išlaidos, numatytos minėtų taisyklių 24.3.6.1 punkte, nes pirmos instancijos teismui atsakovė nėra pateikusi parengtų procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį).
Pateikiant ieškinį, ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83str.1d.5p.).
Dėl išdėstyto, abiems šalims esant atleistoms nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 99 str. 2d., 96 str. 4d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 263-265, 269 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.