Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydamas: pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; įpareigoti atsakovą skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2020 m. kovo 3 d. šalys sudarė neterminuotą Darbo sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti pardavimų vadybininku, nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį; mokant darbo užmokestį - 607,00 Eur (bruto), vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 5 (penktos) dienos. Sutartimi atsakovė įsipareigojo suteikti darbą ir visas reikiamas darbo priemones (Sutarties 7.3.4.–7.3.5. punktai); sudaryti sąlygas kelti profesinę (darbinę) kvalifikaciją, atsižvelgiant į poreikius (Sutarties 7.4. punktas). Sutartyje šalys numatė, kad kilusiems darbo ginčams taikomas Darbo kodeksas, ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje (Sutarties 8.2.-8.3. punktai). 2021 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau - DGK / Komisija) sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-8705 netenkintas pareiškėjo (ieškovo) prašymas. Ginčo esmė yra ta, kad darbuotojas (ieškovas) į darbą neatvyko pasinaudojęs savigyna, todėl darbdavys (atsakovė) neturėjo teisinio pagrindo taikyti šiurkščiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo dėl neatvykimo į darbą ir netinkamo pareigų atlikimo. Nurodo, kad atsakovė raštu (net penkis kartus) buvo informuota tiek apie pažeidžiamas teises ir darbo sutarties vykdymo sustabdymą, tiek apie darbuotojo (ieškovo) nesutikimą su vienašališku darbo sutarties keitimu ir teisės aktų nesilaikymu, tiek apie Sutarties vykdymo sustabdymą darbuotojo iniciatyva. Atsakovė į tai nereagavo. Už gerai atliekamą darbą, atsakovės direktorius E. P. iš asmeninių lėšų mokėjo priedus prie darbo užmokesčio (2020-04-07 – 786,87 Eur; 2020-05-07 – 962,77 Eur ir 2020-06-12 – 962,77 Eur). 2020 m. rugpjūčio 27 d. el. laišku pasiteiravus atsakovės kaip elgtis su klientais, 2020 m. rugpjūčio 27 d. direktorius pranešė, kad darbuotojas (ieškovas) turi vykti į Kauną susitikti su klientais ir juos perspėti, kad vėliau su jais dirbs kitas žmogus. Nurodo, kad pakartotiniame 2020 m. rugpjūčio 27 d. el.laiške atsakovės direktorius pateikė pasiūlymą atgaline data keisti Sutartį ir darbuotoją (ieškovą) atleisti kaip nepraėjusį išbandymo termino. Nesutikus tokiu Sutarties keitimu (2020-08-27 el.laiškas) turi du nepilnamečius vaikus ir teisę į DK 61 straipsnyje nustatytas garantijas, 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo gautas įsakymas pateikti raštišką pasiaiškinimą apie darbines aplinkybes nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 6 dienos. Atsakovei (2020-09-07 atsakymas) buvo nurodytas potencialių klientų sąrašas. Nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. iš atsakovės negauta nurodymų dėl tolimesnio darbo atlikimo tvarkos. Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. atsakovės skubaus darbuotojo (ieškovo) iškvietimo į ofisą Taline, tikslu atnaujinti įrangą, suprato, kad atsakovė stengiasi neteisėtais būdais priversti nutraukti Sutartį, nes įrangos atnaujinimo darbai nevyko. Atvykus į ofisą buvo paprašyta grąžinti visas turimas darbo priemones, taip pat buvo grasinama ir reikalaujama skubiai parašyti pareiškimą apie išėjimą iš darbo savo noru, nes kitaip bus pakeistos darbo sąlygos bei pobūdis (bus suteiktos ofiso patalpos toli nuo ieškovo namų, sekami „kūno judesiai“, nustatytos skambučių normos ir susitikimų bei pardavimų kiekis, atšaukus darbuotoją iš prastovos, po kurio laiko vėl paskelbus prastova) bei bandoma surasti pažeidimą ir atleisti iš darbo "pagal straipsnį“. Be to, direktorius pagrasino informuoti visas Lietuvos įdarbinimo kompanijas apie ieškovo atleidimą „pagal straipsnį“ ir taip sugadinti jo tolimesnę karjerą. Tą pačią dieną buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 16 d. Įsakymas "Dėl drausminės nuobaudos - įspėjimo" ir kitu tos pačios dienos Įsakymu buvo paskelbta prastova nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. spalio 19 d. (ji vėliau ne kartą tęsta iki 2021-03-30). Be to buvo pareikalauta grąžinti visas turimas darbo priemones. 2020 m. spalio 30 d. Nurodymu dėl žalos išskaitymo iš darbuotojo darbo užmokesčio" atsakovė vienašališkai išskaičiavo 4579,13 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, kad iki 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo siūloma darbo santykius nutraukti vairiais būdais, buvo daromas įvairus psichologinis poveikis, kuriama priešiška darbo aplinka. Tokiais atsakovės neteisėtais veiksmais buvo kėsinamasi į darbuotojo (ieškovo) psichologinį neliečiamumą, siekiant įbauginti ir nurodyti veikti atsakovei palankia linkme. Dėl tokio atsakovės elgesio ilgą laiką buvo nuolatinėje streso būsenoje, todėl tą pačią 2020 m. rugsėjo 16 d., prieš vykstant į Taliną, į tarnybinį automobilį per klaidą įpylė netinkamą kurą (vietoje dyzelino, įpylė banziną). Tačiau atsakovė iš to bandė pasipelnyti vienašališkai išskaičiuodama automobilio remonto išlaidas (4579,13 Eur) nors buvo Kasko draudimas. Į DGK teko kreiptis dėl nepagrįstai reikalauto žalos atlyginimo ir netinkamai paskaičiuoto apmokėjimo už prastovą. Komisijos posėdyje atsakovė pripažino netinkamai paskaičiavusi išmokas už prastovą, be to paaiškėjo, kad yra Kasko draudimas, todėl neliko didžiosios dalies reikalavimų dėl žalos atlyginimo, atlikus abipusę užskaitą tik nepadengtos frančizės dalies ir netinkamai paskaičiuotų išmokų už prastovos laikot arpį kontekste. Nurodo,kad prastovos metu atsakovės darbuotojai teikė skirtingus nurodymus tiek dėl darbo vietos ((duomenys neskelbtini)),tiek dėl darbo vieną valandą per dieną (nuo 13 val. iki 14 val.), karantino laikotarpiu nurodant vykti viešuoju transportu iš vienos savivaldybės į kitą. Tokiu atsakovės elgesiu buvo daromas psichologinis spaudimas, menkinamas orumas, įstūmimas į bejėgę padėtį, nors karantino metu darbo funkcijas buvo galima atlikti nuotoliniu būdu. Raštiškai išreiškus atsakovei daugkartinius prieštaravimus (2021-03-02, 2021-03-10 bei 2021-03-22) dėl jos neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių saugos ir sveikatos priemonių neorganizavimu (nebuvo supažindintas su saugos ir sveikatos instrukcijomis), profesinės rizikos darbo vietoje nevertinimu, nesirūpinimu apsaugos priemonėmis (veido apsaugos, dezinfekcinio skysčio, greitųjų testų ir pan.), nesilaikymu Vyriausybės rekomendacijų dėl COVID-19, vienašališku Sutarties sąlygų ir darbo režimo keitimu, darbo atlikimo barjerų, sudėtingų darbo sąlygų ir priešiškos aplinkos sukūrimu, dalinės prastovos (nuo 2021-03-30) nustatymu. Nurodo, kad atsakovė vienašališkai nuo 2021 m. kovo 30 d. pakeitė ieškovo darbo vietą nauju adresu - (duomenys neskelbtini) ir darbo laiko režimą, nurodydama į darbą vykti viešuoju transportu iš vienos savivaldybės į kitą ir dirbti vieną darbo valandą. Supratęs, kad atsakovė ignoruoja daugkartinius raštiškus nurodymus ir pateiktas pastabas, 2021 m. kovo 29 d. atsakovei įteikė Pranešimą dėl vienašališko darbo sutarties sąlygų keitimo ir darbo sutarties vykdymo sustabdymo darbuotojo iniciatyva nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. liepos 2 d. (pakartotinai įteiktas 2021-04-02). Nurodo, kad nenorėdamas pažeisti DK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų darbo dienų įspėjimo termino, 2021 m. kovo 30 d. - balandžio 2 d. naujoje darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbo nuo 13 val. iki 14 val., tačiau tai darė ne todėl, kad būtų sutikęs su atsakovės atliekamais vienašališkais neteisėtais veiksmais. Už darbą nurodytomis dienomis atsakovei buvo pateikta ataskaita ir atsakovė pretenzijų neturėjo. Visos aplinkybės rodo, kad atsakovė netinkamai organizavo darbą, nesirūpino darbuotojo (ieškovo) poreikiais, pažeidė Sutartį, teisės aktus ir 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 nurodymus ir tai sudarė pagrindą stabdyti darbo sutarties vykdymą DK 50 straipsnio pagrindu.