Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-02 · Civilinė byla Nr. 2S-331-124/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-08Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-02
Bylos Nr.
2S-331-124/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00162-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
T. J.
Kategorijos
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-331-124/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00162-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 99.9; 122.4. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. J. ieškiniu (1–4 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą T. J. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, o taip pat įpareigoti T. J. grąžinti ieškovui lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai registruotą ieškovo vardu, šio automobilio raktelius bei dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi (144–147 b. l.) priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukė, priteisė ieškovui J. J. iš atsakovo T. J. 3 464,00 Lt arba 1 003, 24 EUR bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo T. J. 24,58 Lt arba 7,12 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikino laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl išlaidų turėtų už antstolio, notaro paslaugas ir už automobilio techninės pagalbos paslaugas, paties atsakovo veiksmai lėmė tai, jog ieškovas turėjo kreiptis į paminėtus asmenis ar techninės pagalbos tarnybą ir dėl to patyrė papildomų išlaidų. Teismas konstatavo, kad ne ieškovas, o atsakovas turi prisiimti visas iš jo netinkamų veiksmų kylančias pasekmes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas T. J. atskiruoju skundu (156–158 b. l.) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-08 d. nutartį: panaikinant nutarties dalį, kuria ieškovo J. J. naudai iš atsakovo T. J. priteista 1003,24 eurų suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, pakeičiant nutarties dalį, kuria iš atsakovo T. J. į valstybės biudžetą priteista 7,12 eurų suma dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiant po 3,56 eurų sumą iš ieškovo J. J. ir iš atsakovo T. J. į valstybės biudžetą dėl lėšų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. CK 6.126 str. 1 d. numato, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa. Šio straipsnio pagrindu prievolė atsakovui T. J. išsikelti iš gyvenamojo namo (adr. (duomenys neskelbtini) baigėsi nuo to momento, kai jis, būdamas skolininkas CK 4.98 str. prasme, tapo kreditoriumi pastarojo CK straipsnio prasme. Šio skolininko ir kreditoriaus sutapimo pagrindas yra minėtas gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pirkimas-pardavimas. Šiaulių apylinkės teismas ieškovo J. J. 2014-11-18 d. prašymą turėjo atmesti, civilinę bylą nutraukti ir nutarti, kad ieškinio reikalavimai negali būti patenkinami, kadangi ieškovas nebeturi pagrindo palaikyti ieškinio reikalavimus. Be to, faktinis šalių elgesys iš esmės reiškia taikos sutarties sudarymą bylos nagrinėjimo metu.

2. Teismas netinkamai įvertino ieškovo procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nurodo, kad kita civilinė byla (Nr. 2-68-641/2014) galimai darė įtaką atsakovui, todėl apskritai abejojama tuo ar ieškovas sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas naudojosi galimybe kreiptis į teismą. Tarp ieškovo ir atsakovo jau gana ilgą laiką tęsiasi nesutarimai, o dėl to ne kartą kreiptasi į policiją, o tai sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad ši civilinė byla apskritai tebuvo priemonė priversti atsakovą pirkti gyvenamąjį namą. Dėl šių priežasčių manytina, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo paties piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl skundžiama nutartimi bylinėjimosi išlaidos priteistos neteisėtai ir nepagrįstai.

3. Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014-12-08 d. nutartį, nukrypo nuo CPK 93 str. reglamentuoto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai. Tačiau šiuo atveju, vienas iš ieškinio reikalavimų (dėl lengvojo automobilio grąžinimo ieškovui) nebuvo išspręstas, o bylinėjimosi išlaidas Šiaulių apylinkės teismas priteisė visiškai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (162–165 b. l.) ieškovas J. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto 100 EUR atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad kreipdamasis į teismą, jis įgyvendino savo teisę ginti nuosavybės teises nuo atsakovo daromų pažeidimų, šia teise nepiktnaudžiavo, ieškinio reikalavimas buvo pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, taikos sutarties sudaryti nepageidavo, pareiškė teisme ieškinį, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį namų valdos (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2973-641/2013, Nr. 2-68-641/2014). Civilinėje byloje Nr. 2-68-641/2014 su T. J. susitarus, kad jis nusipirks iš ieškovo jam priklausančią namų valdą, civilinė byla buvo nutraukta, T. J. atsisakius nuo ieškinio. 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. šioje byloje įvyko teismo posėdžiai, atsakovas su ieškiniu nesutiko, kreipėsi į policiją, prašydamas nustatyti automobilio savininką. Iš to, kad atsakovas kreipėsi į policiją, prašydamas nustatyti automobilio savininką ir įpareigoti jį pasiimti automobilį, buvo akivaizdu, kad atsakovas neginčija ieškovo teisės pasiimti jam priklausantį lengvąjį automobilį, tačiau gera valia jo neatiduoda. Teismas 2014-09-11 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Šios nutarties pagrindu 2014 m. rugsėjo 23 d. Turto perdavimo - priėmimo aktu Nr. S-15581-14 antstolis R. K. perdavė ieškovui lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) Ieškovui perdavus automobilį, ieškovas atsisakė ir nuo šio reikalavimo. Ieškiniu kreipiantis į teismą, ieškovas turėjo teisę ginti savo teisėtus interesus. T. J. nesiekė taikiai išspręsti ginčą, su ieškiniu nesutiko, gera valia neatidavė lengvojo automobilio, bylinėjimosi išlaidos atsirado tik dėl atsakovo T. J. elgesio, todėl teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 94 str. 1 dalis).

Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas J. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą T. J. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą grąžinti lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) nurodydamas, jog atsakovas reikalauja ieškovą išsikelti iš gyvenamojo namo, ieškovą ir jo žmoną įžeidinėja įžeidžiančiais žodžiais, grasina susidoroti, elgiasi įžūliai, prieš ieškovą naudoja smurtą, tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, dėl ko ieškovas priverstas kreiptis į teisėsaugos organus. Aplinkybė, jog tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, patvirtina į bylą pateiktas administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registras, ieškovo ir jo žmonos rašyti pareiškimai, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (13–27 128–131, b. l.). Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo nuosavybės teises nuo atsakovo daromų pažeidimų (1–4 b. l.). Prieš kreipdamasis į teismą, ieškovas per notarą išsiuntė atsakovui pareiškimą, kuriame nurodė, jog T. J. pažeidinėja bendro gyvenimo taisykles, dėl ko ieškovas buvo ne kartą priverstas kreiptis į Šiaulių m. VPK, ieškovui pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (12 b. l.). Minėtame pareiškime ieškovas siūlė atsakovui piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančio turto pagerinimą, o taip pat nurodė, kad atsakovui gera valia nevykdant ieškovo reikalavimų, J. J. bus priverstas kreiptis į teismą, o bylinėjimosi išlaidos bus priteistos iš atsakovo (12 b. l.). Ieškovas J. J. taip pat nurodė, kad yra pasirengęs su atsakovu pasirašyti taikos sutartį ir sumokėti jam piniginę kompensaciją, prašė priteisti 764 Lt bylinėjimosi išlaidas (1–4 b. l.). Ieškovo pasiūlymu pasirašyti taikos sutartį ir tokiu būdu išvengti didelių bylinėjimosi išlaidų, atsakovas nepasinaudojo. Priešingai, atsakovas T. J., po šio ieškinio pateikimo, t. y. 2013-03-20 Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato pripažinimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-2973-641/2013 (Nr. 2-68-641/2014). Atsakovui pateikus ieškinį dėl nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato pripažinimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, teismas 2013-04-23 nutartimi šioje civilinėje byloje sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2973-641/2013 (68–69 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovas T. J. nesiekė geranoriškai išspręsti šalių ginčo, kitoje byloje pareiškė savo reikalavimus, tuo tik dar labiau padidindamas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo elgesys negali būti pripažintas tinkamu. Negali būti pripažintas tinkamu atsakovo elgesys, kai jis, žinodamas, jog transporto priemonė priklauso ieškovui J. J. ir nebūdamas ginčo namo savininku, 2014-09-09 kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, nurodydamas, kad jo asmeninės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje stovi transporto priemonė (duomenys neskelbtini) prašydamas nustatyti transporto priemonės savininką ir įpareigoti pašalinti ją iš jam nuosavybės teise priklausančio namo teritorijos (102 b. l.). Dėl negrąžinto automobilio ieškovas buvo priverstas kreiptis į antstolio R. K. kontorą dėl 2014-09-11nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, į antstolės V. Š. kontorą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, nustatant automobilio būklę, į UAB „Baltrevis“ dėl automobilio nutempimo (93–97, 138, 139, 140 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sprendžia, kad ieškovo J. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė, būtent, dėl atsakovo T. J. kaltės, o ne dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

LR CK 1.5 straipsnyje, CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi ir civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad reikalavimas dėl transporto priemonės grąžinimo ieškovui nebuvo išspręstas, o bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė, nes šis ieškovo reikalavimas buvo patenkintas teismui priėmus 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą, pareikšdamas ieškinio reikalavimus atsakovui T. J., nes atsakovas pažeidinėjo bendro gyvenimo taisykles, grasino nužudyti ieškovą, susidoroti su jo žmona ir kt. Ieškovo J. J. procesinis elgesys, kreipiantis į teismą, siekiant apginti pažeistas teises ir interesus, laikytinas tinkamu ir sąžiningu.

Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė tinkamai, įvertinęs ieškovo ir atsakovo elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, todėl priėmė teisiškai pagrįstą nutartį.

Ieškovas prašo priteisti 100 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Ieškovas pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 100 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė