Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant ieškovui J. J. ir atstovei advokatei E. Povilaitienei, neatvykus atsakovui T. J., gautas pranešimas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui T. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir turto išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2013-01-10 kreipėsi į teismas su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Atsakovas yra jo įsūnis. Jo gyvenamoji vieta nėra deklaruota ieškovo name, tačiau jis nuo 1995 m., t.y. nuo gyvenamojo namo pastatymo, šiame name gyvena.

Be to atsakovas neturi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą. Jis naudojasi antruoju namo aukštu, o ieškovas - pirmo namo aukšto patalpomis. Nors atsakovas yra vedęs ir turi du nepilnamečius vaikus, jo žmona su vaikais kartu negyvena, o gyvena Vilniaus raj. (duomenys neskelbtini).

Kadangi atsakovas ieškovo ir jo žmonos atžvilgiu elgiasi netinkamai, gąsdina ir terorizuoja juos, dėl ko ieškovas negali ramiai gyventi ir naudotis jam priklausančia nuosavybe, be to atsakovas nemoka komunalinių mokesčių, nors naudojasi elektra, vandeniu, kabeline televizija, internetu, namo apsauga, todėl ieškovas yra priverstas ginti savo kaip nekilnojamojo turto savininko teises ir prašė teismo atsakovą iškeldinti iš gyvenamojo namo patalpų.

Be to, atsakovas nemokamai naudojasi ieškovui priklausančiu lengvuoju automobiliu AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotu ieškovo vardu, nepaisydamas jo daugkartinių reikalavimų neatiduoda ieškovui automobilio, jo raktelių ir dokumentų, tuo taip pat pažeisdamas pastarojo, kaip turto savininko teises.

Dėl to ieškovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civ. kod. CK 4.98 str., 6.642 straipsnio 1 d., CPK 93 str. 1 d., teismo prašė:

1. Iškeldinti atsakovą T. J. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gyvenamųjų patalpų su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

2. Įpareigoti atsakovą T. J. grąžinti ieškovui lengvąjį automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisiškai įregistruotą pastarojo vardu, ir šio automobilio raktelius bei dokumentus.

3. Priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas apie 2014-11-18 teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau į jį neatvyko, bet iki teismo posėdžio 2014-11-11 pateikė pranešimą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje. Teismas išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę dėl atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje, laikė, jog tam nėra pateisinamų priežasčių ir nusprendė bylą nagrinėti jam neatvykus (CPK 246 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Likusioje dalyje ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, o kitoje dalyje byla nutrauktina.

Dėl ieškovo ieškinio dalyko ir pagrindo reikalavimo.

CPK 135 straipsnio 1 dalis numato kiekvieno ieškinio turinį. Civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti galutinai išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Antai, CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą. Iš to seka, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. CPK 79 str. 1 d., 88 straipsnyje įtvirtintos procesinės teisės normos, skirtos sureguliuoti procesinius teisinius santykius, susijusius su išlaidų paskirstymu išnagrinėtoje byloje. Taigi, reikalavimai, reiškiami šio straipsnio pagrindu yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio. Remdamasi išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 88 ir 98 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimamas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

Ieškinyje turi būti nurodyti ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą. Tai yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija (Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovui nėra uždrausta ieškinyje nurodyti, jo nuomone, taikytinus įstatymus, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusius teisinius argumentus. Šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai ir spręstini teismo. Tai reiškia, kad teismas, pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymą, teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę.

Šioje byloje ieškovas prašė teismo iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų bei išreikalauti kilnojamąjį turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Daikto išreikalavimas iš svetimo valdymo dar vadinamas vindikaciniu ieškiniu. Tai yra daiktinis teisinis ieškinys - absoliutaus pobūdžio, t. y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo jam priklausantį daiktą. Šiais požymiais vindikacinis ieškinys skiriasi nuo asmeninių ieškinių, kylančių iš prievolinių teisinių santykių. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra reiškiamas remiantis daiktinės teisės normomis (CK 4.95 - 4.97 str.), asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šaliai, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias sąlygas: jog ji turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir ją turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.).

Ieškovui tokiu būdu (CK 4.95 str.) siekiant apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, bylos nagrinėjimo metu privalo būti nustatytos visos aukščiau nurodytos sąlygos. Tuo tarpu šalys ir liudytoja M. J. nurodė, kad ginčo šalis siejo panaudos teisiniai santykiai (CK 6. 629 str.).

Tokiu atveju vertinant šalių nurodytas aplinkybes ir ieškovo pateiktą teisinį ieškinio pagrindą dėl vindikacijos, būtina skirti atvejį, kai asmuo siekia išsireikalauti daiktą iš kito asmens tarp šalių esančios prievolės pagrindu – tai yra, kai skolininkas įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių teisinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrąžina, pastarasis ginasi reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007).

Kadangi ieškovas atsisako pagrindinių ieškinio reikalavimų atsakovui dėl to teismas laiko, jog toliau byloje nekyla teismui poreikis vertinti ieškovo nurodyto juridinio ieškinio pagrindo ir todėl plačiau dėl jo nepasisako.

Dėl ieškovo atsisakymo nuo pagrindinių ieškinio reikalavimų.

Dispozityvumo principo esmė civiliniame procese pasireiškia tuo, kad civilinis procesas prasideda ir gali baigtis šalies iniciatyva. Ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų atsisakymas yra viena iš nedaugelio ieškovo procesinių teisių (CPK 42 str.), kurių įgyvendinimas reiškia ir dispozityvumo principo įgyvendinimą. CPK 140 str. 1 d. numato ieškovo teisę atsisakyti ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų. Ieškovas 2013-01-10 pateikė teismui ieškinį, kurį teismas tą pačią dieną priėmė ir išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus nurodydamas per 14 d. terminą pateikti teismui atsiliepimą. Ieškovas teismo posėdžio 2014-11-18 metu pareiškė, kad faktiškai visi jo ieškinio reikalavimai yra patenkinti po bylos iškėlimo teisme, todėl jis jų atsisako, tačiau prašo teismo ne tik priimti jo atsisakymą nuo ieškinio, bet ir patenkinti jo reikalavimą atsakovui visiškai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Atsakovas kaip yra nurodyta apie teismo posėdį informuotas tinkamai, tačiau į jį neatvyko ir nepateikė teismui prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, dėl to ji nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.). Kadangi teismo posėdžio ieškovas pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų atsakovui, o atsakovas dėl to prieštaravimo nėra pareiškęs, todėl jis tenkintinas, o ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 94 str. 1d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų atsakovui tenkintinas, kadangi jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas negalės ateityje vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

Aukščiau nurodytą prašymą patenkinus ir bylą dėl ieškovo reikalavimų atsakovui nutraukus, išspręstinas ir laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo klausimas (CPK 149 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje priėmus ieškovo atsisakymą nuo pagrindinių ieškinio reikalavimų, tenkintinas visiškai ieškovo reikalavimas atsakovui dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl to iš atsakovo ieškovui priteistina turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui 3 464,00 Lt suma (264,00 Lt žyminio mokesčio, 550,00 Lt už antstolio paslaugas, 150,00 Lt už automobilio nutempimą, 100,00 Lt už notaro paslaugas ir 2 400,00 Lt išlaidų už advokato paslaugas) (CPK 88 str. 1d. 8p., 94 str. 1d., 98 str. 2 d. ir LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintos rekomendacijos Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas).

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p. bei 96 str. 2 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 21,00 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Naujasis CPK atvėrė galimybę bylinėjimosi išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai sudaro sąlygas bylinėjimosi išlaidomis pripažinti, pavyzdžiui, ekspertų išvadą, įrodymų gavimo ir pateikimo teismui išlaidas (antstolių atlikto faktų konstatavimo išlaidas, dokumentų gavimo ir vertimo išlaidas ir kt.), išlaidas kitų atstovų (auditorių, buhalterių, mokesčių konsultantų ar kitų sričių specialistų) pagalbai apmokėti ir kitas išlaidas.

Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos išlaidos būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus: jos turi būti būtinos, ir jos turi būti pagrįstos.

Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiškia, kad išlaidas būtina pagrįsti, t. y. įrodyti. CPK komentare ir 2003 metų civilinio proceso teisės vadovėlyje kategoriškai teigiama, kad šios išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dažniausiai finansines operacijas patvirtina būtent rašytiniai įrodymai. Tačiau vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriškai nereikalauja ,,kitų“ bylinėjimosi išlaidų pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. „Kitomis išlaidomis“ taip pat pripažintinos ir šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų vertimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis - faktūromis, kvitais ir kt.).“ (Teismų praktika, 2005, Nr. 23). Ieškovas būtent pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl išlaidų turėtų už antstolio, notaro paslaugas ir už automobilio techninės pagalbos paslaugas. Pažymėtina, kad paties atsakovo veiksmai lėmė tai, jog ieškovas turėjo kreiptis į paminėtus asmenis ar techninės pagalbos tarnybą ir dėl to patyrė papildomų išlaidų ( 74-75, 78-78 b.l.). Todėl visos šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakavo jų nemažinant (CPK 96 str. 5d.).

Tenka pastebėti, kad civilinio proceso išlaidos - tai ne tik šalių, bet ir valstybės išlai­dos visai teisingumo vykdymo sistemai. Todėl būtina protingai elgtis kilus ginčui, o ne skatinti tolimesnį šalių bylinėjimąsi suvokiant, kad tai veda tik prie šių išlaidų didėjimo. Todėl teismas konstatuoja, kad ne ieškovas, o atsakovas turi prisiimti visas iš jo netinkamų veiksmų kylančias pasekmes. Be to teiginys, jog teisingumas „kainuoja“, nėra vien tik posakis be turinio. Aišku viena - visos aukščiau įvardytos išlaidos egzistuoja ir kasmet jos ne mažėja, o didėja.

Dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo.

Nuo teismo nutarties paskelbimo naikintina laikinoji apsaugos priemonė, taikyta Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-11 nutartimi dėl ieškovo teisės pasiimti lengvąjį automobilį, esantį namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (CPK 152 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140 str. 1d., 293 str. 1d. 4 p., 290-292 str.,

nutaria:

1. Priimti ieškovo atsisakymą nuo pagrindinių ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukti.

2. Tenkinti visiškai ieškovo J. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo T. J. priteisimo.

3. Priteisti ieškovui J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 464,00 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt keturis litus) arba 1 003, 24 EUR (vieną tūkstantį tris eurus 24 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5560) iš atsakovo T. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 24,58 Lt (dvidešimt keturis litus 58 ct) arba 7,12 EUR (septynis eurus 12 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Nuo teismo nutarties paskelbimo naikintina laikinoji apsaugos priemonė taikyta Šiaulių apylinkės teismo 2014-09-11 nutartimi dėl ieškovo teisės pasiimti lengvąjį automobilį esantį namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

6. Nutartis dalyje dėl turto arešto apimties pakeitimo vykdytina skubiai (CPK 152 str. 2d.).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.