Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-663-643/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
2S-663-643/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21139-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
A. D.-J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-663-643/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21139-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.6 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės A. D.-J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D.-J. ieškinį atsakovui užsienio juridiniam asmeniui Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl būsto kreditavimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia bei dėl atsakovo vienašalio būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 11/03/02SL punkto Nr. 13.1 dalis dėl atsakovo teisės nutraukti sutartį įspėjus ieškovę prieš 10 dienų bei dėl atsakovo teisės nutraukti sutartį ieškovei ilgiau kaip 10 dienų nemokant kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų nesąžininga sutarties sąlyga ir dėl to negaliojančia; 2) pripažinti atsakovo užsienio juridinio asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Lietuvos skyrių, 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 11/03/02SL nutraukimą nuo 2016 m. liepos 22 d. neteisėtu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje. Teismas nusprendė ieškovės A. D.-J. ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 11/03/02SL sąlygą, įtvirtintą sutarties Bendrosios dalies 13.1 punkte, ta apimtimi, kiek ji suteikia galimybę bankui vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą įspėjus kredito gavėją prieš 10 dienų, kai kredito gavėja nesumoka bent 10 dienų kredito įmokos/jos dalies ar/ir palūkanų, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

3. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė nustatyti apeliantei terminą per 14 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti ir pateikti 200 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą.

5. Nurodė, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas (CPK 306 str. 1 d. 7 p.). Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 111 str. 2 d. 6 p.). Be to, už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose) (CPK 80 str. 4 d.). Už skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl reikalavimą pripažinti, kad atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai yra mokėtina 200 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

7. Nurodo, kad ieškovę su atsakovu siejo vartojimo teisniai santykiai. Ginčo dalyku tapo tai, kad atsakovas su ieškove nutraukė 2011 m. kovo 4 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 11/03/02SL iš dalies remdamasi šios sutarties 13.1 punktu, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino nesąžiningu ir negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento. Apeliantės teigimu, sutarties nutraukimas buvo nulemtas vartojimo sutarties nesąžiningos sąlygos taikymu, t. .y. 13.1 punktu. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovė, kaip vartotoja, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliaciniam skundui nustatyti trūkumai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantė turi sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame įtvirtinta, jog ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas dviejų šimtų eurų žyminis mokestis, tuo tarpu apeliantė nurodo, kad ji turėtų būti atleidžiama nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kredito sutarties, kuria suteikiamas kreditas nekilnojamam turtui įsigyti, kvalifikavimas kaip vartojimo sutarties neprieštarauja šios sutarties prigimčiai, todėl kai pastaroji sutartis atitinka vartojimo sutarties požymius, ji turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.

11. Nustatyta, kad 2011 m. kovo 4 d. ieškovė ir užsienio juridinis asmuo Nordea Bank Finland Plc (kurio teises perėmė atsakovas) 2011 m. kovo 4 d. sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 11/03/02SL, pagal kurią kredito davėjas suteikė ieškovei 102 815,11 Eur kreditą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, ir tai yra vienintelis jai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis būstas. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovė yra fizinis asmuo, o bankas – verslininkas, o kredito tikslas yra susijęs su ieškovės asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos konstatuoti, kad tarp šalių ginčas kilęs dėl vartojimo sutarties, be to, tas yra pažymėta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendime. Kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, apeliaciniu skundu yra siekiama, kad ieškinys būtų patenkintas pilnai – t. y., kad 2011 m. kovo 4 d. Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 11/03/02SL nutraukimas nuo 2016 m. liepos 22 d. būtų pripažintas neteisėtu. Įvertinus atsakovo pranešimą apie sutarties nutraukimą matyti, kad jis priimtas be kita ko vadovaujantis kredito sutarties 13.1 punktu, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažintas nesąžiningu ir negaliojančiu.

12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ši faktinė situacija atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtinta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami vartotojai bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, kadangi būtent pritaikius nesąžiningą sąlygą buvo vienašališkai nutraukta kredito (vartojimo) sutartis. Dėl šios priežasties yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

nutaria:

ieškovės A. D.-J. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė