- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 1-128-914/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00240-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Dana Žvingilienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų: 1) 2005-04-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2007-12-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 3) 2009-09-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymą atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 4) 2011-06-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme; 5) 2011-10-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) 2012-11-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 7) 2014-11-14 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 8) 2015-01-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. kaltinamas tuo, kad apgaule įgijo svetimą turtą: jis 2014-02-15, 13.48 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2014-02-15, 13.48 val. paskambinus nukentėjusiajai M. M. į jos naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. 841 392 758 ir melagingai nurodžius, kad jos dukra D. griūdama sužalojo mažą mergaitę ir kad reikalingi pinigai gydymui, taip atlyginant nukentėjusiajai padarytą žalą, tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiajai M. M. sutikus sumokėti 1000 Lt, po ko, R. K. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), prisistatęs M. M. sužalotos mergaitės broliu ir liepęs jam paduoti sutartus 1000 Lt, tokiu būdu apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai M. M. priklausančius 1000 Lt.
Kaltinamasis R. K. neprisipažino dėl kaltinimo, parodė, kad jis yra nekaltas, M. M. neskambino, pinigų pas ją nebuvo nuėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes yra nekaltas. 2013-12-23 jis išėjo į laisvę, išvyko į Vilnių 2014 m. kovo mėnesį, ten susirado sugyventinę ir su ja gyveno Pašilaičių rajone. Vilniuje neoficialiai dirbo statybose, nes turi daug skolų, gaudavo virš 2000 Lt atlyginimą. Su K. susitikdavo Šiauliuose, pas jį bute, tačiau K. pinigų jam nėra davęs. Šiauliuose gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. Nurodė, kad telefonu naudojosi, visada turėjo kortelę su savo numeriu. Turėjo du numerius, tačiau jų neatsimena. Vieną paėmė ekspertizei, o kitą – kai jį sulaikė. Nurodė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra ne jo. 2014-02-14 buvo susitikęs su draugais ir siuntė pinigus į D. R. sąskaitą. D. R. jis nepažįsta. Pažįsta M. O., kuris yra jo geras draugas, dabar sėdi kalėjime ir prašė pinigų, nes jis yra skoloje, nurodė D. R. sąskaitą. Tuomet jis surinko 500 Lt iš bendrų pažįstamų, dalį pridėjo savo ir nusiuntė M. O.. Pinigus rinko ne tą pačią dieną. Bankas nuskaičiavo 8 Lt už pervedimą, todėl jis pervedė 492 Lt. Į D. R. sąskaitą pinigus vedė tik vieną kartą. Nurodė, kad 2014-02-15 jis buvo Šiauliuose, tačiau ką darė, kur buvo ir su kuo bendravo nepamena.
Nukentėjusioji M. M. parodė, kad jai dabar yra 85 metai. Ji gyvenu viena, turi dvi dukras D. ir J. bei vieną sūnų. 2014 m. vasario mėn., tikslios dienos neprisimena, jai paskambino vyras ir pasakė, kad jos duktė yra sužeista ir jai reikia pinigų, taip pat reikia pinigų jos seseriai, nes ji mokykloje sužeidė vaiką ir dabar patiria didelius nuostolius, prašo padėti. Telefonu paskambinęs vyras nepasakė pareigų ir iš kur jis yra, minėjo vardą D.. Po to tas vyras, perdavė telefono ragelį moteriai, kuri sakė, kad yra jos dukra, verkė ir prašė padėti. Jos prašė daugiau nei 1000 Lt, tačiau ji pasakė, kad daugiau negali duoti, nes neturi. Tuomet jie susitarė, kad pinigų atvažiuos kažkas paimti. Tuoj pat paimti pinigų atvažiavo kaltinamasis (rodo į kaltinamąjį). Jis paskambino į duris ir pasakė, kad jos duktė labai verkia ir jai labai reikia pinigų, taip pat sakė, kad jos duktė labai silpnai gyvena neturi pinigų ir prašė ją sušelpti keliais tūkstančiais litų. Jis buvo įėjęs į butą, palaukė kol ji paėmė 1000 Lt ir jam padavė, tuomet jis išėjo, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Iš artimųjų apie įvykį papasakojo tik kaimynei ryte. Kai suprato, kad ją apgavo, ji paskambino savo dukrai D., kuri pasakė, kad nieko nežino ir nieko jos neprašė. Tuomet ji paskambino į policiją ir savo sūnui, kuris gyvena Šiauliuose. Nurodė, kad po įvykio pas ją buvo atvykusi policija, ją apklausinėjo, tada įvykį atsiminė geriau. Policijos komisariate ji buvo kartu su A.. Kai vyko atpažinimas iš nuotraukų ji buvo tik su A., iš policijos nieko nebuvo. Ji atpažino kaltinamąjį. Po įvykio neramiai miega naktimis, bijo, kad daugiau kas neatvažiuotų, pradėjo nebeatsakinėti į skambučius, nieko neįsileisti, taip pat pradėjo vartoti vaistus, nes be jų neužmiega, jos sveikata iš esmės pablogėjo. Iki įvykio viso to nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2014-02-15, apie 13.30 val. būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) sulaukė skambučio. Prisistatė policijos pareigūnu, kuris pasakė, kad jos duktė griūdama užkliudė mažą mergaitę, kuri susižalojo ir jai reikalinga medikų pagalba. Taip pat šis vyras davė pakalbėti su jos dukterimi, ji supratusi, kad tai jos duktė D.. Pastaroji patvirtino sužalojusi mergaitę, todėl reikalinga piniginė pagalba. Ji pasakė, kad gali duoti 1000 Lt. Telefonu ji kalbėjusi apie 30 minučių. Policijos pareigūnas pasakė, kad pas ją į namus atvyks asmuo, kuris paims pinigus, reikalingus sužalotos mergaitės gydymui. Taip pat sakė, kad jei ji neduos pinigų, sužalotos mergaitės tėvai paduos jos dukterį į teismą. Atėjęs į namus jaunuolis buvo apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, vilkėjo pilkos spalvos švarkeliu. Jis pasakė, kad atėjo paimti pinigų ir ji jam padavė 1000 Lt (1 t., 9 b. l.).
Liudytojas A. M. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios anūkas, dirba Šiaulių apskrities Vyriausiame policijos komisariate tyrėju Viešojoje policijoje. Jam paskambino jo tėvas telefonu ir pasakė, kad jam skambino močiutė ir pasakė, kad kažkas atsitiko, kažkokia nelaimė, telefonu nieko neaiškino, paprašė jo atvažiuoti. Jo tėvas močiutei yra sūnus. Jiems kartu su tėvu nuvažiavus pas močiutę į namus, maždaug po pusvalandžio, ji papasakojo, kad jai paskambino telefonu kažkoks vyriškis, prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad įvyko avarija vienai iš dukterų, kažkuriai iš jo tetų, kad sužalojo mergaitę, davė telefoną kažkokiai moteriai, kuri vaidino tą jo tetą, ir pasakė, kad reikia pinigų už tą avariją susimokėti, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Močiutė minėjo, kad reikalavo, kuo daugiau pinigų, kiek turi namuose, o ji sakė, kad padavė 1000 Lt, bet jis prašė daugiau. Močiutė pasakojo apie atvykusį asmenį, kad jis nurodė, kad jis atėjo pas ją pasiimti pinigų dėl tos padarytos avarijos, dėl to eismo įvykio. Močiutė jam minėjo, kad tas atėjęs asmuo sakė, kad atėjo dėl D., padavė jam už tą menamą avariją 1000 Lt. Tuomet jis paskambino į policiją telefono numeriu 112 ir iškvietė pareigūnus, po to atvažiavo kriminalinė policija ir močiutę apklausinėjo. Ji sakė, kad pinigus perdavė bute, klausė, kaip tas žmogus atrodė, tai ji pasakė, kad jis buvo apie 180 – 185 cm, aukštas, liesas, tamsiai apsirengęs. Jis klausė močiutės, kada tas žmogus buvo atvažiavęs iki jiems atvažiuojant, tai ji pasakė, kad prieš pusvalandį. Močiutę į policijos komisariatą atpažinti vežė jis, kadangi jo paprašė tėvas, nes jis negalėjo dėl darbo. Jis pačiame atpažinime nedalyvavo, bet kai nuvažiavo į policiją močiutė pradėjo verkti, isterikuoti, pradėjo sakyti, kad ji nenori niekur dalyvauti, nes jai atkeršys, kad ji viena gyvena, tada pareigūnas paprašė jo, kad jis nuramintų ją. Tada jis ją nuramino, pareigūnas liepė jam paeiti į šoną, kol bus pakviestas. Jis pats nematė, kaip močiutė atpažino, nelindo prie stalo ir nuotraukų nežiūrėjo, jis ją tik nuramino, nes jam pareigūnas sakė būti netoli, jei ji vėl pradės verkti. Jis nuo močiutės kabinete buvo nuėjęs 4-5 metrus. Kabinetas didelis. Jam pareigūnas pasakė, kad močiutė atpažino įtariamąjį asmenį, kuris atėjo paimti pinigus, bet jis tos aplinkybės nematė, nes nesikišo į tą procesą. Patvirtino, kad jis pasirašė ant atpažinimo pagal nuotraukas protokole, ten jo parašas, jam davė pasirašyti. Po šio įvykio jo močiutės sveikatos būklė pasikeitė, nes ji paliko irzlesnė, pastoviai verkianti, su ja sunkiau susikalbėti, pas močiutę neįmanoma dabar atvažiuoti, neįeina pas ją į butą nesubeldę tam tikro kodo, nes liepė nustatyti, kiek pabeldimų turi būti padaryta, kad ji suprastų, kad čia giminės atvažiavo.
Liudytojas O. B. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK, specializuojasi srityje, susijusioje su sukčiavimais. Jis asmeniškai su R. K. turėjo vieną šią bylą, bet jie dirba iš viso penkiese, tai ta informacija jam yra žinoma. R. K. yra pradėti ne vienas ir ne du ikiteisminiai tyrimai už sukčiavimą. Jis yra taip vadinamos „kojos“. Jam atėjo pirminė surinkta medžiaga, o paskui pavesta jam tirti. Buvo iškviesta nukentėjusioji M. M., kurią atlydėjo anūkas, kuris jai padėjo ateiti į trečią aukštą. Jis atėjo kaip jos padėjėjas. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, aiškiai kalbėjo, jai reikėjo tik pagalbos ateiti iki jo. Ji buvo susijaudinusi, bijojo, ar jai nebus kažko. Nukentėjusiajai buvo pateiktos 4 ar 5 nuotraukos. Ji iš jų atpažino R. K.. Nukentėjusioji nurodė, kad jį atpažino iš plaukų ir veido bruožų. Pas R. K. nėra kažkokio ryškaus veido bruožo, todėl protokole jis parašė, kad atpažino iš bendrų veido bruožų. Iš praktikos žino, kad tokie žmonės būna pasimetę, bet praėjus kuriam tai laikui jie nusiramina. Kaltinamojo nuotrauka buvo parinkta ne atsitiktinai. Kodėl atpažinimui buvo pasirinktos nuotraukos, o ne žmonės, nežino, galvoja, kad R. K. tuo metu galėjo būti paieškomas. Jokio spaudimo, nurodymo nukentėjusiajai nebuvo. Atpažinimas galėjo vykti 15-20 min. Anūkas sėdėjo už keletą metrų ramiai, o jis bendravo su M. M.. Anūkas niekur nesikišo. Anūką žino iš matymo, nes jis dirba policijoje, Pietinėje nuovadoje.
Liudytojas L. Č. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusios pavardės nepamena, bet žino, kad įvykis įvyko Rėkyvoje. Jis paėmė iš nukentėjusiosios pareiškimą. 2014 m. vasarį jis nuvyko su kolega M. Č. į (duomenys neskelbtini), kadangi gavo iškvietimą, jog moteriai telefonu pranešė, kad anūkas ar anūkė krito nuo laiptų ir sužalojo vaiką, prašė pinigų, močiutė pinigus padavė kažkokiam vaikinui. Nuvykę rado M. M., jos sūnų ir anūką. M. M. buvo išsigandusi, pasimetusi, drebėjo, sunkiai galėjo paaiškinti situaciją, buvo šoko būsenoje, galėjo neįvertinti savo galimybių. Jis rašė viską, ką pasakojo močiutė. Ji bandė apibūdinti asmenį, kuris pas ją buvo atėjęs. Nepamena, ar dar aiškinosi, kaip asmuo atrodė. Jie bandė išsiaiškinti visas aplinkybes, tačiau jos pasakojime nuoseklumo nebuvo, ji mėtėsi.
Liudytojas M. Č. parodė, kad M. M. pavardė jam nieko nesako. R. K. nežino. Pamena, kad 2014-02-15 gavo pranešimą, kad buvo padarytas nusikaltimas. Su kolega nuvyko į įvykio vietą, bute rado senyvo amžiaus nukentėjusiąją, jos sūnų ir anūką. Jie nurodė, kad močiutei paskambino nepažįstamas asmuo ir iš jos išviliojo pinigus. Močiutė buvo lengvame šoke, kad ji neadekvačiai reagavo į aplinką taip nebuvo, bet ji buvo labai susijaudinusi, pergyveno dėl pinigų. Ją apklausinėjo jo kolega L. Č.. Ką sakė močiutė, nepamena.
Liudytojas V. M. parodė, kad nukentėjusioji M. M. yra jo mama. Šeštadienį grįžo su žmona iš turgaus namo, tuomet jam paskambino mama, ji labai verkė, pasakė, kad sesuo Dana sužalojo mergaitę ir kad jai reikia pinigų. Jis jai pasakė, kad tuoj atvažiuos, kad neatidarytų durų, kad jas užsirakintų. Kai mama jam skambino, ji pinigus jau buvo praradusi. Pas ją nuvažiavo kartu su sūnumi. Nuvažiavęs klausė, kaip viskas buvo. Mama papasakojo, kad jai paskambino iš policijos ir pasakė, jog sesuo Danutė užkliudė mergaitę ir paprašė 3000 Lt. Ji nepažįstamam vyrui atidavė 1000 Lt. Ji sakė, kad pas ją atėjo jaunas ir aukštas vyras. Ji visada aiškino tas pačias aplinkybes. Ar mama galėtų atpažinti jaunuolį, jis neklausė. Po to atvyko policija. Ji policininkams parodė, kad pinigus padavė nuėjusi į kambarį. Mama policininkams viską sakė nuosekliai. Iš kur ji suprato, kad apgauta, nežino. Po to įvykio mama labai pasikeitė, ji niekur neišeina. Prieš tai ji buvo sveika, o dabar niekur neina, bijo, neina į parduotuvę. Ji dabar bijo, kad ateis apvogs arba sumuš. Kitiems ji dabar durų nedarinėja, nekelia telefono.
Liudytojas D. R. parodė, kad R. K. pavardė jam nežinoma. Jį mato pirmą kartą. Policijoje apklaustas buvo porą kartų. Pripažino, kad jo sąskaitoje buvo nešvarūs pinigai. Su A. B. susipažino internetu. Pradėjo su juo bendrauti nuo 2013 m. sausio mėn. Jis prašydavo pervesti pinigų. Už tai pats nieko negaudavo. A. B. jam paskambindavo kasdien po porą kartų. Nurodė, kad dabar Aidas sėdi kalėjime Kybartuose. 2014 m. vasario mėnesį A. draugai į jo sąskaitą pervedė pinigų. Kokie tai buvo draugai, jis nepamena. Jis tiesiog gaudavo pinigus, tada A. B. atsiųsdavo sąskaitą, kur juos pervesti, jis pervesdavo. A. B. pervesti pinigus yra prašęs ne vieną kartą, sakė, kad brolis pervedė iš užsienio. A. B. jam buvo skolingas 92 Lt. M., kurio pavardės nežino, taip pat yra prašęs jo sąskaitos, prašęs pervesti pinigus. Pinigus jam taip pat pervedinėdavo E. ir M.. Operacijas jis atlikdavo per telefoną arba banke, dažniausiai naktį. Nurodė, kad M. A. pažinojo, abu bendravo. M. R. K. jam nėra minėjęs. Buvo pervesti 492 Lt, tačiau tiksliai neatsimena, nes vedė ne vieną kartą. Mantas jam siūlė užsidirbti 100 Lt, bet tuos pinigus jis pervedė Aidui. Mantas jam sakė, kad pinigus duos jam, o A. liepė pervesti jam, jis taip ir padarė.
Iš 2014-02-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); sudaryta schema. (1 t., 6-8 b. l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. M. atpažino R. K. kaip asmenį, atėjusį į jos namus pinigų (1 t., 12-14 b. l.).
Iš 2014-02-15 telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 13:48:52 val. skambinta iš numerio (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 2457 s. (1 t., 23 b. l.).
Iš 2014-02-15 telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinės matyti, kad nukentėjusiajai M. M. skambinta 2014-02-15 13:48:51, pokalbio trukmė 2456 s, celės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) (1 t., 35, 37 b. l.).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-05-14 telefonu susisiekta su Vilniaus m. 6 PK KPS tyrėja, kuri paaiškino, kad R. K. pareikštas įtarimas ir skirta kardomoji priemonė pirmadieniais, trečiadieniais žymėtis Vilniaus m. 6 PK ir jis reguliariai tą atlieka, taip pat nuomojasi butą Vilniuje, adresu Gabijos g. 5-29 (1 t., 38 b. l.).
Iš AB „Swedbank“ banko informacinio pranešimo matyti, kad R. K. 2014-02-15 įnešė 492 Lt į D. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 47 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra neabejotinų ir neginčytinų įrodymų, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.
Kaltinamasis R. K. parodė, kad nukentėjusiajai neskambino, pinigų pas ją nebuvo atėjęs. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šis telefono numeris priklausytų R. K., taip pat nenustatyta, kam priklauso minėtas telefono numeris ir kad kaltinamasis R. K. būtų turėjęs kontaktą su nenustatytu asmeniu, kuris skambino nukentėjusiajai ir apgaule išviliojo iš jos pinigus. Kaltinamasis R. K. taip pat nurodė, kad D. R. jis nepažįsta, į jo sąskaitą pinigus pervedė M. O. paprašytas. Liudytojas D. R. parodė, kad kaltinamojo R. K. nepažįsta, tačiau patvirtino, kad jam buvo pervesta kaltinamojo nurodyta suma. AB „Swedbank“ banko informacinis pranešimas patvirtina kaltinamojo ir liudytojo parodymus, jog R. K. 2014-02-15 įnešė 492 Lt į D. R. banko sąskaitą (1 t., 47 b. l.). Daugiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo R. K. tarpusavio bendravimą (kontaktą) su byloje esančiu liudytoju D. R.. Kaip jau minėta, pats nuteistasis R. K. neigia bet kokio kontakto su D. R. buvimą, teigdamas, kad jo nepažįsta. Šių asmenų bendravimo nepatvirtina ir liudytojo D. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoti parodymai. Pastarasis parodė, kad jis apie D. K. nieko nežino. Atsižvelgiant į tai, byloje negalima daryti išvados, kad R. K. 2014-02-15 pervesti pinigai susiję būtent su nukentėjusiąja M. M. bei jos atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika.
Nukentėjusioji M. M. parodė, kad 2014 m. vasario mėn. telefoninio pokalbio metu sutartų pinigų paimti atvažiavo būtent kaltinamasis R. K.. Atpažinimo iš nuotraukų metu ji buvo tik su anūku Arūnu, policijos pareigūnų tuo metu nebuvo. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. M. parodė, kad atėjęs į namus jaunuolis buvo apie 25 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, vilkėjo pilkos spalvos švarkeliu (1 t., 9 b. l.). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. M. atpažino R. K. kaip asmenį, atėjusį į jos namus paimti pinigus (1 t., 12-14 b. l.). Nukentėjusiosios anūkas A. M. parodė, kad po įvykio jis močiutės klausinėjo, kaip atrodė žmogus, atvažiavęs paimti pinigus, ji nurodė, kad jis buvo apie 180-185 cm, aukštas, liesas, tamsiai apsirengęs. Nurodė, kad močiutę į policijos komisariatą atpažinti vežė jis, tačiau atpažinime nedalyvavo, nematė, kaip močiutė atpažino kaltinamąjį, nors kabinete nuo močiutės buvo 4-5 metrų atstumu. Jam pareigūnas pranešė, kai močiutė atpažino įtariamąjį asmenį, tada jis pasirašė atpažinimo pagal nuotraukas protokole. Liudytojas V. M. parodė, kad jam M. M. nurodė, jog nepažįstamam vyrui atidavė 1000 Lt, kuris buvo jaunas ir aukštas vyras. Ji visada aiškino tas pačias aplinkybes. Liudytojas O. B. parodė, kad atpažinimo pagal nuotraukas metu jis nukentėjusiajai pateikė 4 ar 5 nuotraukas, iš kurių ji atpažino R. K.. Nukentėjusioji nurodė, kad jį atpažino iš plaukų ir bendrų veido bruožų, kadangi pas R. K. nėra kažkokio ryškaus veido bruožo. Patikino, kad jokio spaudimo, nurodymo nukentėjusiajai nebuvo. Atpažinimo metu anūkas ramiai sėdėjo už keletą metrų, o jis bendravo su M. M.. Kodėl atpažinimui buvo pasirinktos nuotraukos, o ne gyvai žmonės, nežino. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų O. B. ir A. M. skiriasi nuo nukentėjusiosios M. M. parodymų, nes liudytojas O. B. parodė, kad anūkas atpažinimo metu sėdėjo šone, ne prie jų, jį įrašė, nes jis kartu atėjo. Liudytojas A. M. parodė, kad nedalyvavo atpažinime iš nuotraukų, tačiau nukentėjusioji M. M. parodė, kad atpažinime iš nuotraukų policijos komisariate ji buvo su Arūnu ir atpažino, kai rodė visus, kurie važinėjo pas žmones. Taip pat ji minėjo, kad atpažinime iš nuotraukų metu iš policijos nieko nebuvo, ji buvo tik su Arūnu. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką įrodymo objektyvumu ir patikimumu. Be to, pažymėtina, kad po įvykio 2014-02-15 apklausta nukentėjusioji M. M., parodė, kad jaunuolio atėjusio paimti pinigų atpažinti negalėtų (1 t., 9 b. l.).
Abejonių kelia ir būtent tokio tyrimo veiksmo (atpažinimas iš nuotraukų) pasirinkimas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą (BPK 191 straipsnis). Vadinasi, atpažinimas daromas tik po to, kai asmuo pirmiau apklausiamas ir nurodo žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, tačiau darant R. K. atpažinimą iš nuotraukų, to padaryta nebuvo. Visi anksčiau nukentėjusiosios nurodyti ir atpažinimui reikalingi kaltininko asmens požymiai (kūno sudėjimas, ūgis) pateiktuose nuotraukose asmens neidentifikuoja arba yra ypač bendri (amžius). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Vadinasi atpažinimas iš nuotraukų galimas tik tada, kai asmens nėra galimybės parodyti gyvai. Taip pat, pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 str. 5 d.). Vadinasi, asmuo atpažįstamas pagal nuotraukas tik baudžiamojo proceso įstatymo nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013). Tokių išimčių byloje taip pat nenustatyta. Tuo tarpu iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-05-14 (tą pačią dieną, kaip ir parodymų atpažinti pagal nuotrauką veiksmas) telefonu buvo susisiekta su Vilniaus m. 6 PK KPS tyrėja, kuri paaiškino, kad R. K. pareikštas įtarimas ir skirta kardomoji priemonė pirmadieniais, trečiadieniais žymėtis Vilniaus m. 6 PK ir jis reguliariai tą atlieka, taip pat nuomojasi butą Vilniuje, adresu Gabijos g. 5-29 (1 t., 38 b. l.).
Teismas abejoja ir pačios nukentėjusiosios parodymų nuoseklumu, o kartu ir galimybe atpažinti kaltinamąjį. Iškart po įvykio ji apklausta parodė, kad kaltininko ji atpažinti negalėtų (9 b. l.). Tuo tarpu atpažinimas įvyko po 3 mėnesių. Liudytojai L. Č. ir M. Č. parodė, kad 2014 m. vasario mėn. jie nuvykę į įvykio vietą apklausė nukentėjusiąją, bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei nusikalstamą veiką padariusio asmens bruožus, tačiau nukentėjusiosios pasakojime nuoseklumo nebuvo, ji mėtėsi. Byloje apklausti nukentėjusiosios artimieji patvirtino, kad ji dėl to įvykio skaudžiai išgyveno, dėl to jai ženkliai suprastėjo sveikata, sunku su ja susikalbėti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat negalėjo nuosekliai ir detaliai paaiškinti įvykio aplinkybių.
Atkreiptinas dėmesys, kad subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Asmens kaltumui konstatuoti būtina ne tik nustatyti, kad kaltinamasis šiuo atveju paėmė pinigus iš nukentėjusiosios, bet dar ir nustatyti, kad jis suprato, jog dalyvauja nusikaltimo padaryme, t.y. pinigus paima neteisėtu būdu, ir taip norėjo elgtis. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, nėra neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad kaltinamasis R. K. galėjo suprasti, kad dalyvauja sukčiavime. Neabejotinų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti esant jo psichiniam santykiui su padaryta veika ir jos padariniais, byloje nėra. Pats kaltinamasis tokį santykį neigia. Visa įvykio situacija ir byloje esantys įrodymai nepaneigia galimos situacijos, kad nenustatytas asmuo tiesiog galėjo pasinaudojo asmeniu pinigams iš nukentėjusiosios paimti. Tai vertintina tik kaip prielaida. Todėl neginčijamų įrodymų, patvirtinančių subjektyviąją kaltininko pusę – veikimą tyčia, byloje nėra.
Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai.
Kadangi byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog inkriminuojamus veiksmus atliko būtent R. K., visos abejonės taikomos kaltinamojo naudai, todėl jis išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Nukentėjusiosios M. M. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiosios M. M. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.