Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-11-22 · Civilinė byla Nr. e2A-961-258/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-22
Bylos Nr.
e2A-961-258/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42567-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
AB „Panevėžio energija“
Trečiasis asmuo
AB „Panevėžio butų ūkis“
Kategorijos
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-961-258/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42567-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo AB „Panevėžio butų ūkis“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 448,54 EUR skolos už suvartotą šilumos energiją, 71,06 EUR palūkanų, viso 519,60 EUR, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad skola susidarė atsakovui laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 7 d. nemokant mokesčių už suvartotą šilumos energiją. Nurodė, kad 1994 m. spalio 3 d. atsakovas kreipėsi į ieškovą su prašymu išduoti technines sąlygas buto rekonstrukcijai, kurios metu bute bus atjungta šiluma. Atsakovui 1994 m. spalio 19 d. buvo išduotos techninės sąlygos Nr.-1545, tačiau jos nebuvo įvykdytos. Ieškovas 1998 m. gruodžio 10 d. gavo iš atsakovo pranešimą apie virš buto praeinamų šildymo sistemos vamzdžių nupjovimą. Siekdamas išvengti avarinės situacijos, ieškovas tam neprieštaravo, tačiau 1998 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 12-1876 pareikalavo atsakovą įvykdyti technines sąlygas, tačiau techninės sąlygos nebuvo įvykdytos. Ieškovas pripažino, jog iki 2011 m. sausio 1 d. neskaičiavo atsakovui mokesčių už šilumos energiją, nes atsakovo buto šilumos vartojimo įrenginiai, nors ir neteisėtai, bet buvo atjungti nuo centrinės šildymo sistemos įrenginių.

Atsakovas ieškinio nepripažino. Centralizuoto šildymo tiekimo sutarties atsakovas su ieškovu niekada nebuvo sudaręs ir ieškovo teikiamomis paslaugomis niekada nesinaudojo. Pats ieškovas ir AB „Panevėžio būtų ūkis“ dar 1998 m. gruodžio 10 d. nupjovė centralizuoto šildymo trasos įvadinius vamzdžius, ėjusius pastogėje virš butų (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, tuo patvirtindamas faktą, kad šilumos energija nėra tiekiama į ginčo patalpas, taip pat ir teisėtą patalpų atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemų, įvykusį dar 1994 m. Ieškovas dėl savo paties veiksmų, nupjaunant vamzdžius, neteko galimybės ir teisės teikti atsakovui šilumos energiją į ginčo patalpas, todėl jokia šilumos energijos tiekimo sutartis konkliudentiniais veiksmais negalėjo būti sudaryta. Atsakovui buvo išduotos techninės sąlygos buto rekonstrukcijai, įrengiant jame elektrines virykles ir šildymą elektra. Vykdant technines sąlygas, demontuoti trys vienfazės elektros skaitikliai ir įrengtas trifazis elektros skaitiklis. Su energijos tiekėju AB „Lesto“ 1995 m. vasario 9 d. buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos leidžiamosios galios padidinimo, elektros energijos tiekimo. Atsakovo nuomone, ginčo patalpų atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos patvirtina ir paties ieškovo veiksmai, laikotarpiu nuo 1994 m. pabaigos iki 2010 m. neskaičiuojant atsakovui mokesčių už centralizuotai teikiamą šilumos energiją.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. K. ieškovo AB „Panevėžio energija“ naudai 448,54 EUR skolos ir 9,44 EUR palūkanų, viso 519,60 EUR, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 519,60 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad visą laikotarpį, kuriuo atsakovas V. K. buvo buto (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininku, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas minėto buto šildymas iš centralizuotų šildymo sistemų. Nors atsakovas nebuvo sudarę su ieškovu rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau minėto buto įgijimo atsakovo nuosavybėn metu buto šilumos ir karšto vandens tiekimo – vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo tinklų, kuriais ieškovas nuolatos tiekė atsakovo buitinėms reikmėms, o atsakovas naudojo šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 str., 6.384 str. 1 d., Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos neterminuotos šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartys pagal standartines sąlygas.

Teismas konstatavo, kad atsakovas V. K. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog buvo įvykdytos techninės sąlygos buto (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, atjungimui nuo centrinės šildymo sistemos dar 1994 metais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – įrašai V. K. 1998 m. gruodžio 10 d. pranešime (b.l. 32), specialios paskirties AB „Panevėžio šilumos tinklai“ 1998 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 102-1876 (b.l. 33), AB „Panevėžio energija“ 2005 m. vasario 10 d. raštas Nr. 217-325-307 (b.l. 35) patvirtina, jog atsakovo nurodytu momentu, t. y. 1994 metais, o taip pat ir skolos susidarymo laikotarpiu techninės sąlygos nebuvo atsakovo įvykdytos, atsakovo patalpų atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos nebuvo įteisintas. Skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 7 d. atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Panevėžyje, esančių šilumos energijos vartojimo įrenginių atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos nebuvo teisėtas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad minėtų taisyklių 194 punkte numatyti atjungimo įteisinimo veiksmai atlikti 2012 m. lapkričio 26 d. Todėl atsakovas privalo sumokėti už minėtu laikotarpiu suteiktą šilumos energiją viso 448,54 EUR.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (atsakovas) V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –– ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, aplinkybės, kad pats ieškovas, jo darbuotojai ir AB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojai dar 1998 m. gruodžio 10 d. nupjovė centrinio šildymo sistemos trasos įvadinius vamzdžius, ėjusius pastogėje virš butų, esančių antrame aukšte (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ir per kuriuos turėtų būti tiekiama šilumos energija į ginčo butą (duomenys neskelbtini) ir pašalindamas nenaudojamus centrinius įvadinius vamzdžius, per kuriuos šilumos energija galėtų būti patiekta, taip patvirtindamas ir teisėtą patalpų atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemų, įvykusį dar 1994 metais pabaigoje.

2. Šilumos energija ginčo butui esančiam antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, nebuvo ir nėra teikiama, šilumos energijos tiekimo sutartis su atsakovu nebuvo ir nėra sudaryta. Įvertinant tą aplinkybę, kad dėl paties ieškovo, jo darbuotojų ir AB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojų veiksmų - centrinių stovų demontavimo - šilumos energijos tiekimas objektyviai tapo negalimas, negali būti laikoma, kad šilumos energijos tiekimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Jokie atsakovo šilumos energijos prietaisai nėra prijungti, o ir negali būti prijungti, nes net nėra centrinio šildymo sistemos įvadų-stovų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas nesilaikė atsijungimo procedūrų, tačiau nenurodė nei kokie teisės aktai galiojo, nei kokius jų reikalavimus atsakovas pažeidė, t.y. konstatavo atsakovo pažeidimą, nenurodę kokie teisės aktai ir juose įtvirtinti įpareigojimai buvo pažeisti.

4. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ginčo patalpose yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, o ne tiekiamas šildymas iš centralizuotų sistemų. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti faktai laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, be to, pagal CPK 197 str. 2 d. šie išrašai laikytini aukštesnės galios įrodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB „Panevėžio energija“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Atsakovas 1994-10-03 kreipėsi į ieškovą su prašymu išduoti technines sąlygas buto rekonstrukcijai, kurios metu bute bus atjungta šiluma. Jam buvo išduotos techninės sąlygos 1994-10-19 Nr. 2-1545 (b.l. 37-38), tačiau jos nebuvo įvykdytos. Kaip nurodyta Techninių sąlygų blanke ši forma patvirtinta Lietuvos TSR valstybinio statybos reikalų komiteto 1987-06-01 įsakymu Nr. 113. Todėl akivaizdu, kad teisėtai atsijungiant nuo centrinio šildymo sistemos tokias sąlygas buvo būtina gauti tiek 1987 metais, tiek ir 1994, t.y. tuo metu kai apeliantas esą atjungė jam priklausančias patalpas nuo centrinio šildymo sistemos.

2. Butas faktiškai atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos neturi jokios reikšmės, nes, apeliantas teisės aktų nustatyta tvarka nėra pabaigęs buto šildymo sistemos atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos procedūros, jis yra šilumos energijos vartotojas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai ginčo patalpose šildymo sistemos įrenginiai buvo atjungti nuo bendros namo šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Apeliantas neteisėtai atjungė buto šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl turi pareigą apmokėti už dalį visam daugiabučiui tiekiamos šilumos.

3. Skunde teigiama, kad ieškovo ir AB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojai patys nupjovė šildymo sistemos vamzdžius, ir, kad tai esą patvirtina 1998-12-10 pranešimas (b.l. 40). Tačiau šiame dokumente tik nurodyta, jog siekiant išvengti galimos avarinės situacijos ieškovas atstovaujamas technikinio skyriaus viršininko V. J., sutinka su virš buto praeinamų šildymo sistemos vamzdžių nupjovimu ir nurodė įvykdyti visas technines sąlygas.

4. Apeliantas tiek savo atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad butas šildomas elektra, ir, kad tą patvirtina vienfazių elektros apskaitų pakeitimas į trifazę. Tačiau jokių įrodymų, kad apeliantas faktiškai butą šildo (vartoja elektros energiją) pateikta nebuvo. Maža to, Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime civ. byloje Nr. 2-0206-252/2005 teigiama, kad apeliantas nurodo, jog butuose jis negyvena, jo butams netiekiamas nei karštas vanduo, nei šildymas.

2016-11-17 Vilniaus apygardos teisme gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu sprendimu dėl ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, atsijungimo nuo centralizuotos šilumos energijos sistemos teisėtumo ir ieškovo AB „Panevėžio energija“ teisės reikalauti skolos už netiekiamą šilumos energiją jau yra pasisakęs 2016 m. rugpjūčio 26 d. priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1987-467/2016. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl 547,82 EUR skolos už šilumos energiją priteisimo tik už kitą laikotarpį nei šioje byloje, t.y. nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., kuomet tas pats butas Nr. 9 priklausė kitam savininkui, t.y. atsakovo V. K. motinai A. K. (jai butas nuosavybės teise priklauso nuo 2012 m. birželio 20 d.). Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendime, įvertinusi įrodymų visumą padarė išvadą jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės butas 1994 m. pabaigoje - 1995 m. pradžioje, teisėtai, dalyvaujant pačiam ieškovui, buvo atjungtas nuo centralizuotos namo šildymo sistemos ir šiluma šioms patalpoms nebuvo tiekiama. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-669-603/20l6 ir 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-911-565/2016, esant iš esmės analogiškoms kaip ir šio ginčo aplinkybės bei įrodymai jau yra pripažinęs, kad 1994 metais nuo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžyje centralizuotos šildymo sistemos buvo atjungta gretimų butų Nr. 7 ir Nr. 8 šildymo sistemos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.

Iš apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-1987-467/2016, kurios aplinkybės yra analogiškos į šios bylos, nes buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos už nagrinėjamoje byloje butui šildyti priskirtą šilumos energiją priteisimo tik už kitą laikotarpį nei šioje byloje, t.y. nuo 2012 m. birželio 20 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d. ir tas pats butas Nr. 9 priklausė kitam savininkui, t.y. atsakovo V. K. motinai A. K..

Taip pat analogiškos kaip ir šioje byloje aplinkybės buvo nagrinėjamos civilinėse bylose e2A-911-565/2016, e2A-669-603/2016, kuriose buvo analizuojamos aplinkybės tame pačiame name, kaip ir apelianto butas, esančių butų ((duomenys neskelbtini)) atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tuo pačiu metu kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje.

Apeliantui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (toliau – taip pat ir butas). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 448,54 Eur skolą už buto šildymą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-03-07. Apelianto teigimu, buto šildymas dar 1994 metais buvo atjungtas nuo centralizuotos namo šildymo sistemos, butas yra šildomas elektra, todėl mokėti už šilumos energiją atsakovas neturi pagrindo.

Byloje sprendžiamas klausimas ar apeliantui kyla prievolė apmokėti ieškovui skolą už buto šildymą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-03-07.

Byloje nustatyta, kad 1994-10-03 pareiškimu atsakovas kreipėsi į AB „Panevėžio šilumos tinklai“ (dabar – ieškovas AB „Panevėžio energija“) su prašymu išduoti technines sąlygas butų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rekonstrukcijai, kurios metu šiuose butuose būtų atjungta šiluma. Šį V. K. prašymą AB „Panevėžio šilumos tinklai“, t.y. ieškovas suderino su VĮ „Butų ūkis“, atitinkamai buvo padaryta šios įmonės žyma „suderinta“ (el. b. l. 31). 1994-10-19 AB „Panevėžio šilumos tinklai“ išdavė pastato (duomenys neskelbtini) technines sąlygas Nr.2-1545, kuriose nurodyta šiluminio punkto rekonstrukcija, šildymo sistemos rekonstrukcija.

Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame sprendime c.b. e2A-1987-467/2016 konstatavo, kad techninės sąlygos buvo adresuotos tuo metu pastatą eksploatavusiai ir už bendro naudojimo objektų tinkamą funkcionavimą ir priežiūrą atsakingai Panevėžio VĮ „Butų ūkis“. Tuo tarpu tuometiniam ginčo buto savininkui V. K. buvo skirti įvykdyti šie techninėse sąlygose įtvirtinti reikalavimai, t.y. apšiltinti statybos atitvaras, skiriančias butus Nr. 7, 8 nuo gyvenamųjų patalpų, bei atlikti šildymo sistemos stovų, praeinančių per negyvenamas patalpas, šiluminę izoliaciją. Teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. e2A-1987-467/2016 taip pat konstatavo, kad reikalavimai buvo įvykdyti.

Taip pat techninėse sąlygose įtvirtintų reikalavimų įvykdymą patvirtina aplinkybė, kad jau nuo 1995 m. vasario mėn. ir iki 2011 m. sausio 1 d. ieškovas nebereikalavo mokėti mokesčių už suvartotą šilumos energiją, karštą vandenį ir pastato šilumos tinklų eksploatavimą. Nuo 1995-02-09 tarp V. K. ir AB LESTO buvo sudaryta sutartis dėl elektros energijos leidžiamosios galios padidinimo, elektros energijos tiekimo, kas tik patvirtina, kad nuo 1995-02-09 apeliantas naudojosi ne ieškovo teikiamomis paslaugomis, ieškovo butui nebuvo tiekiamas centralizuotas šildymas.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šioje byloje svarbi aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, yra ta, kad pats ieškovas, jo darbuotojai ir AB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojai dar 1998 m. gruodžio 10 d. nupjovė centrinio šildymo sistemos trasos įvadinius vamzdžius, per kuriuos turėtų būti tiekiama šilumos energija į ginčo butą (duomenys neskelbtini), pašalindamas nenaudojamus centrinius įvadinius vamzdžius, per kuriuos šilumos energija galėtų būti patiekta, taip patvirtindamas teisėtą patalpų atjungimą nuo centralizuoto šildymo sistemų, įvykusį dar 1994 metais pabaigoje.

Šiuos apelianto argumentus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. 1998-12-10 pranešimas AB „Panevėžio šilumos tinklai“, kuriame atsakovas kreipėsi į AB „Panevėžio šilumos tinklai“, prašydamas leidimo nupjauti nenaudojamus šildymo sistemos vamzdžius (b.l. 32). Prašyme yra AB „Panevėžio šilumos energija“ abonentų tarnybos meistro 1998-12-10 įrašas „stovai izoliuoti, šildymo sistemos vamzdžiai nupjauti“. AB „Panevėžio šilumos tinklai“ 1998-12-17 raštu sutiko, kad būtų atjungti nenaudojami šildymo sistemos vamzdžiai.

Aplinkybes, kad butuose Nr.7, Nr.8 ir Nr.9 nėra centralizuotos šildymo sistemos stovų bei vamzdžių, kad šie butai yra šildomi elektra, gamykliniais elektriniais-tepaliniais radiatoriais, o karštas vanduo pašildomas boileriu, taip pat, kad į butus patenkama iš vienos laiptinės, kurioje yra tik šie butai, patvirtina antstolio A. B. 2010-12-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l.18). Šiame kontekste atmesti ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog faktiškai butą šildo (vartoja elektros energiją). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu yra tai, kad nuo jau 1994 m. pabaigos apelianto bute neliko šilumos įrenginių prijungtų prie bendros daugiabučio namo centralizuotom šildymo sistemos ir šiluma šiam butui nebuvo tiekiama.

Atsižvelgiant į tai, kad įvadiniai vamzdžiai yra nupjauti, ir šiame procese dalyvavo pats ieškovas, ieškovo argumentai, kad apeliantas neteisėtai atjungė buto šilumos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, laikytinas nepagrįstu, todėl pareiga apmokėti 448,54 Eur skolą už buto šildymą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-03-07 apeliantui nekyla.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 d.).

Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d., 98 str.). Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 726 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti bei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 20 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1 452 EUR advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 2 198 EUR.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Panevėžio energija“ (į.k. 147248313) atsakovo V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 198 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Rita Kisielienė