- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-1700-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04160-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos biznio grupė“
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lietuvos biznio grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos biznio grupė“ dėl skolos (nesumokėtų įmokų), negrąžinto turto likutinės vertės, papildomų išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo skolą (nesumokėtas įmokas) – 13 709,02 Lt, negrąžinto turto likutinę vertę – 39 554,21 Lt, papildomas išlaidas – 95,20 Lt, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovo skolą – 13 709,02 Lt, kitus reikalavimus atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-06 sprendimu ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Lietuvos biznio grupė“ ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB naudai 13 709,02 Lt skolos, 39 554,21 Lt nuostolių atlyginimo, 95,20 Lt papildomų išlaidų, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 53 358,43 Lt nuo 2012-05-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1 601 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Lietuvos biznio grupė“ sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai: vėlavo mokėti įmokas, todėl ieškovas pagrįstai, remdamasis veiklos nuomos sutarties 11.1.1. p. 2009-05-07 nutraukė veiklos nuomos sutartį su atsakovu ir pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų skolas, susidariusias pagal veiklos nuomos sutartį, netesybas, atlygintų nuostolius bei grąžintų išnuomotą turtą. Teismas nurodė, kad neįvykdytos atsakovo prievolės skaičiuojamos nuo mokėjimo grafike nurodytos 2009-05-30 datos. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo grąžintas nuomos dalykas, tačiau atsakovas nesumokėjo viso įsiskolinimo pagal veiklos nuomos sutartį – 13 709,02 Lt, todėl teismas šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovo. Teismas taip pat nustatė, jog iš atsakovo atsiimtas automobilis buvo perleistas kitam naudotojui pagal lizingo sutartį Nr. LT086017 už 31 116,20 € arba už 107 438,02 Lt (be PVM). Dėl šio perleidimo ieškovas patyrė nuostolius – 80 219,01 Lt, kuriuos pagal veiklos nuomos sutarties 11.4. p. nuostatas privalo atlyginti atsakovas (CK 6.574 str.). Atsižvelgdamas į tai, kad dalį nuostolių padengė atsakovo sumokėtas ir iki sutarties nutraukimo neįskaitytas avansas – 40 664,80 Lt, teismas sprendė, kad likusi neatlyginta nuostolių suma – 39 554,21 Lt turi būti priteista ieškovui iš atsakovo (CK 6.574 str.). Teismas taip pat nurodė, kad dėl veiklos nuomos sutarties dalyko atsiėmimo iš sutartinių prievolių nevykdančio atsakovo, šio dalyko pakartotino perleidimo kitam kontrahentui ieškovas turėjo papildomų išlaidų – 95,20 Lt. Teismas sprendė, kad šios išlaidos (užmokestis už veiklos nuomos sutarties dalyko paruošimą gabenti, krovimą, gabenimą) buvo būtinos, todėl šias išlaidas priteisė iš atsakovo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lietuvos biznio grupė“ prašo iš dalies panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą – nurodant, kad ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinys yra tenkinamas iš dalies, priteisiant iš UAB „Lietuvos biznio grupė“ 13 709,02 Lt, o kitoje dalyje ieškinys yra atmetamas; taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas nuo pat pradžių savo atsiliepime į ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį nurodė, kad jis pripažįsta ir sutinka su 13 709,02 Lt įsiskolinimu, kuris buvo atsiradęs dėl ne laiku mokėtų automobilio nuomos įmokų, todėl šioje dalyje atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia ir su juo sutinka. Pažymi, jog atsakovui nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas vienoje sprendimo dalyje nurodo, jog automobilio likutinė vertė yra 187 657,03 Lt, o jau kitoje sprendimo vietoje nurodo, kad automobilio likutinė vertė yra 146 992,31 Lt. Manytina, kad šioje vietoje buvo padaryta esminė klaida, kuri ir lėmė tolimesnį neteisingą ir neteisėtą sprendimo priėmimą. Pabrėžia, jog ieškovas, nurodydamas, jog sutarties nutraukimo dienai automobilio likutinė vertė yra 187 657,03 Lt, tokių savo aplinkybių nepatvirtino jokiais byloje surinktais įrodymais. Be to, analizuojant sutarties priedą niekur taip pat nėra nurodyta automobilio likutinės vertės – 187 657,03 Lt. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodo, kad pagal šias byloje nustatytas aplinkybes, likutinė automobilio vertė, numatyta sutarties 11.4 punkte ir naudojama kaip atskaitos taškas ieškovo patirties nuostoliams apskaičiuoti, yra lygi mokėjimų grafike, skiltyje „Likutinė vertė“ nurodytai turto likutinei vertei – 146 992,31 Lt. Tai yra pagrindžiama byloje esančiais dokumentais ir kitais įrodymais, o ieškovo argumentas, jog sutarties nutraukimo dienai automobilio likutinė vertė yra 187 657,03 Lt turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Nurodo, kad sutarties nutraukimo dienai pas ieškovą pasiliko 40 664,80 Lt atsakovo sumokėtas ir neįskaitytas avansas. Ieškovas galėjo vadovautis sutarties 11.5 punktu, kuriame yra nurodyta, kad jeigu sutartis nutraukiama, avansas, sutarties mokestis, nuomos mokesčiai ir netesybos, kuriuos nuomininkas sumokėjo iki sutarties nutraukimo, nuomininkui negrąžinami. Tokia teise ieškovas galėjo pasinaudoti, tačiau tokios teisės jis atsisakė ir tai yra pagrindžiama tiek byloje paties ieškovo pateiktomis pažymomis dėl patirto nuostolio, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, jog į ieškovo patirtus nuostolius buvo įskaičiuotas likęs atsakovo sumokėtas avansas, kuris nebuvo užskaitytas. Pažymi, jog pagal pateiktą byloje lizingo sutartį, automobilis buvo perleistas trečiajam asmeniui už 107 438,02 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, jog tokią pinigų sumą ieškovas gaus. Tad atsižvelgiant į tai, jog sutarties nutraukimo dienai automobilio likutį vertė sudarė 146 992,31 Lt ir iš jos atėmus turto pardavimo kainą, gaunamas skirtumas – 39 554,29 Lt. Tačiau, kaip jau minėta, atsakovas buvo sumokėjęs avansą, kurio dalis – 40 664,80 Lt, yra likusi pas ieškovą, kurią jis užskaitė į patirtų nuostolių sumą. Tad likusią avanso sumą atėmus iš esančio skirtumo tarp automobilio likutinės vertės ir jo pardavimo trečiajam asmeniui vertės, matosi, jog likusio avanso suma yra netgi didesnė už esantį skirtumą, todėl šis susidaręs skirtumas 1 110,51 Lt turėjo būti įskaitytas į esantį įsiskolinimą pagal einamuosius mokėjimus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atsakovas mano, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio visiškai, o jis turėjo būti patenkintas iš dalies.
Atsiliepimas
Ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad turto likutinė (neišpirkta) vertė yra apskaičiuota sutarties nutraukimo dienai (2009-05-07) pagal sutarties įmokų grafiką, t. y. būtent pagal mokėjimų grafiką po sutarties nutraukimo klientui turėjo būti pateikta einamojo mokėjimo sąskaita 2009-05-30, ir šiai dienai turto likutinė vertė sudarė 146 992,31 Lt be PVM. Turtas realizuotas už 107 438,02 Lt be PVM, vadinasi, susidaręs skirtumas ir sudaro ieškovo reikalaujamą nuostolių dydį, lygų 39 554,21 Lt. Vertinant apelianto argumentą dėl 187 657,03 Lt dydžio likutinės vertės ir 146 992,31 Lt dydžio likutinės vertės, pasakytina, kad 187 657,03 Lt suma yra nurodyta ta pati 146 992,31 Lt turto likutinė vertė kartu su negrąžinamu kliento 40 664,80 Lt avansu pagal sutarties 11.5 p. Kitaip tariant, sudarydamas sutartį, klientas sumokėjo 121 994,00 Lt avansą pagal įmokų grafiką, ir pagal sutarties 11.5 p., jeigu sutartis nutraukiama, avansas ir kitos jame nurodytos sumos, kuriuos klientas sumokėjo iki sutarties nutraukimo, pastarajam nėra grąžinami, taigi, būtent 40 664,80 Lt suma ir yra klientui negražinamo avanso suma, apskaičiuota laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo, t. y. 2009-05-07 (pagal mokėjimų grafiką nuo 2009-05-30) iki 2010-04-30. Pažymi, jog ekonominei situacijos Lietuvoje pasikeitimas taip pat įtakojo turto kainą, kadangi norinčiųjų pirkti sumažėjo. Be to, ir ta aplinkybė, kad turtas yra prabangos prekė, kas taip pat sunkino ieškovo galimybes greitai surasti turtui pirkėją. Taigi, paklausa sumenko, rinkos svyravimai, turto specifiškumas įtakojo turto pardavimo kainą. Su kainų mažėjimu neišvengiamai susidūrė ne tik ieškovas, bet ir visi tuo metu rinkoje veikusieji pardavėjai. Nurodo, kad kiekvienu turto realizavimo atveju skolininkui kyla pareiga įrodyti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu buvo galima tą turtą realizuoti. Atsakovas nepateikė jokiu įrodymų, t. y. teigdamas, jog ieškovas turėjo galimybes turtą parduoti brangiau, šios aplinkybės neginčijamais įrodymais nepagrindė. Duomenų nepateikimas pagal contra spoliatorem prezumpciją vertinamas juos nepateikusios šalies nenaudai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta lizingo davėjo teisė nutraukti lizingo sutartį prieš terminą tuo atveju, jei lizingo gavėjas pažeidžia lizingo sutartį iš esmės ir šio pažeidimo nepašalina per protingą terminą. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam lizingo sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad lizingo gavėjui pažeidus lizingo sutartį iš esmės, įstatymo leidėjas lizingo davėjui suteikė teisę reikalauti, jog lizingo gavėjas atlygintų visus nuostolius, patirtus dėl lizingo sutarties nutraukimo, kurių nepadengė susigrąžinto lizingo dalyko vertė (CK 6.249 str. 2 d.). Tokiu atveju lizingo davėjo nuostoliais laikomos visos sumos, kurias lizingo davėjas turėjo gauti pagal lizingo sutartį, tai yra tiek lizingo sutarties dalyko kaina (vertė), kurią lizingo davėjas sumokėjo už lizingo sutarties dalyką pardavėjui, tiek lizingo davėjo uždarbis (palūkanos), mokėtinos už lizingo sutarties dalyko perdavimą lizingo gavėjui naudotis ir valdyti, lizingo sutarties paruošimo mokestis ir kitos sumos, nurodytos kaip mokėtinos lizingo sutartyje (CK 6.249 str. 1 d., 6.567 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-463/2011). Taip pat lizingo davėjo nuostoliais laikomos ir išlaidos, kurias jis patiria dėl lizingo sutarties dalyko susigrąžinimo ir realizavimo, tai yra turto pervežimo, saugojimo, vertinimo, tarpininkavimo išlaidos ir t.t. (CK 6.249 str. 1 d.).
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminę klaidą nustatydamas lizingo sutarties dalyko – automobilio likutinę vertę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sutarties nutraukimo dieną automobilio likutinė (neišpirkta) vertė be PVM – 187657,03 Lt (b.l. 24). Iš atsakovo atsiimtas automobilis buvo perleistas kitam naudotojui pagal lizingo sutartį Nr. LT086017 (b. l. 25,) už 31 116,20 € arba už 107 438,02 Lt (be PVM). Dėl šio perleidimo ieškovas patyrė nuostolius - 80 219,01 Lt, kuriuos pagal veiklos nuomos sutarties 11.4. p. nuostatas privalo atlyginti atsakovas (CK 6.574 str.). Ieškovas į nuostolių atlyginimą įskaitė atsakovo sumokėto avanso dalį - 40664,80 Lt, todėl neatlyginta ieškovo patirtų nuostolių dalis sudaro 39554,21 Lt (80 219,01 - 40664,80 Lt = 39554,21 Lt), kurią pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.