Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Tomai Ivoškutei, dalyvaujant ieškovės V. V. atstovei advokatei Dianai Latotinai - Micevičei, institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui J. B. dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovui pripažinus tėvystę administracine tvarka, ieškovė patikslino ieškinį, atsisako reikalavimo dėl tėvystės nustatymo ir prašo priteisti iš atsakovo J. B. nepilnamečiam vaikui M. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti 2786,76 Eur išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti, kad vaikui skirtas išlaikymui lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina V. V., pervedant lėšas į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti atsakovui ribotą bendravimo su vaiku tvarką:

1. Tėvo J. B. bendravimas su nepilnamečiu vaiku M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vyks iš anksto informavus V. V. apie ketinimą atvykti aplankyti vaiko. Informuoti ir suderinti susitikimo laiką ir vietą darbo dienomis privaloma prieš parą laiko iki atvykimo.

2. Apie ketinimą savaitgalį pasimatyti su nepilnamečiu vaiku M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas J. B. privalo informuoti V. V. ir suderinti susitikimo laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi paras.

3. Per savaitę laiko gali būti ne daugiau kaip du susitikimai.

4. J. B. turi teisę bendrauti su vaiku M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tik mamos akivaizdoje ir ne ilgiau kaip 3 valandas iki tol, kol vaikui sueis 4 metai.

5. Apribojimas dėl bendravimo tvarkos iki 4 metų galios tik tuo atveju jei J. B. reguliariai lankys vaiką ir atkūrinės su juo ryšį. J. B. su vaiku ir toliau nebendraujant, ribotas bendravimas galios iki tol, kol vaikas galės išreikšti savo nuomonę, t. y. iki 7 metų, kol vaikas pradės lankyti mokyklą.

6. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti kitam iš tėvų.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, ieškovei atstovauja advokatė.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Telefonu pranešė, kad dirba, prašymo dėl atidėjimo nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dirba ir gauna minimalią algą ir turi sūnų, kuriam moka apie 100 Eur.

Šalys parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad yra galimybė sudaryti taikos sutartį, teismas sudarė tokią galimybę, išaiškinęs, kad jeigu pažeidžiami vaiko interesai, teismui suteikta teisė netvirtinti taikos sutarties. Taikos sutartis teismui tvirtinti nebuvo pateikta. Pripažinus tėvystę administracine tvarka, teismas 2021-09-16 nutartyje nebelaikė atsakovo dalyvavimo būtinu.

Institucijos atstovas pateikė išvadą, kad ieškovės šeimai nuo 2020-07-16 iki 2021-03-22 buvo teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba. Atvejo vadybos posėdis organizuotas pagal skyriaus prašymą skirti atvejo vadybininką dėl nustatytų vaiko teisių pažeidimų (smurtas artimoje aplinkoje). Posėdžio metu aptartos pagalbos priemonės šeimai, sudarytas pagalbos planas. Nuo 2021-03-18 iki 2021-05-21 ieškovės šeimai buvo paskirta atvejo vadyba. Nuo 2021-05-22 ieškovės šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė augina du nepilnamečius vaikus: M. V. ir L. V.. Šeimoje 2020-07-11 ir 2021-07-08 fiksuoti smurto atvejai. Paskutinio konflikto metu, t. y. 2021-07-08, buvo gautas pranešimas iš policijos, jog žodinio konflikto metu, atsakovas J. B. sumušė V. V. Atsakovas dukra nesidomi, nebendrauja, prie išlaikymo neprisideda, jos neaugina, yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, todėl skyrius teikia išvadą, kad ieškinio reikalavimai pagrįsti, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisiant vaikui po 200 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurios net nereikia įrodinėti bei išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teistas už smurtą artimoje aplinkoje, t. y. smurtą prieš ieškovę, kuomet namuose buvo nepilnamečiai vaikai, ieškovei grasina, vadina necenzūriniais žodžiais, todėl mano, kad tikslinga nustatyti ieškovės prašomą ribotą tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis dėl tėvystės nustatymo nutrauktina.

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra dukters M. V. tėvas, tačiau šio reikalavimo atsisakė, kadangi atsakovas tėvystę pripažino. Tai patvirtina gimimo įrašas, iš kurio matyti, kad yra pakeista vaiko pavardė į ,,B.“ ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra J. B. ir V. V. Kadangi tėvystę atsakovas pripažino administracine tvarkaTeismas sprendžia, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl tėvystės nustatymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina (CPK 42 str., 293 str. 1 d. 4 p.).

Iš 2021-07-09 vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo 2021-09-14 akte nurodyta, kad ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute, namuose švaru ir tvarkinga, yra visi vaikui reikalingi daiktai, nuo 2021-05-22 šeimai taikoma atvejo vadyba. Iš Šiaulių miesto savivaldybės pažymos matyti, kad ieškovė gauna 261,25 Eur socialinę pašalpą, 200,46 Eur išmoką vaikui. VSDFV pažymoje nurodyta, kad V. V. už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-01-31 iš VSDFV išmokų negavo. Sodros duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos yra 650 Eur per mėnesį. LITEKO duomenys patvirtina, jog Pakruojo rūmų teismo sprendimu 2020 m. civ. byloje Nr. e2YT-7123 iš atsakovo yra priteistas išlaikymas kitam vaikui po 100 Eur. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad V. V., J. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Kelių transporto priemonių registro duomenimis šalys kelių transporto priemonių neturi.

Byloje esantys nuosprendžiai patvirtina, jog J. B. yra teistas, pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 198¹ str. 1 d., 154 str. 2 d., 140 str. 2 d. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad atsakovas baustas administracinėmis nuobaudomis daug kartų už įvairius nusižengimus, tarp kurių yra ir narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo vartojimas. Lietuvos probacijos tarnybos rašte nurodyta, kad 2021-05-14 į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus registrą įrašytas J. B., kuris paleistas 2021-05-06 iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, taikant intensyvią priežiūrą; per visą priežiūros laikotarpį nenustatyta, kad J. B. būtų vartojęs psichiką veikiančias medžiagas.

Ieškovė prašo M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė, su vaiku nebendrauja, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, išanalizavęs įrodymų visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė rūpinasi vaiku nuo jo gimimo, motina yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas gyventi, vystytis, teismas sprendžia, kad nepilnametės M. B. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove V. V. (CK 3.168, 3.169 str.).

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tačiau vaiko interesams taikomas prioritetas (CK 3.3 str., 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą (kilnojamąjį, nekilnojamąjį, ir kt.).

Iš ieškovės pateikto vaiko poreikių paskaičiavimo, ieškovės atstovės paaiškinimo matyti, jog vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 500 Eur, nes perka vaistus, maistą, dažnai tenka pirkti drabužius, reikės pirkti ir avalynę, kadangi tokio amžiaus vaikas greitai auga, higienos priemones, sauskelnes, žaislus, patalynę, taip pat kainuoja būsto išlaikymo dalis.

Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 išaiškino, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo ar motinos priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Esantys įrodymai patvirtina, jos vaiko pinigai yra 100,23 Eur, todėl šią sumą išminusavus, vaiko poreikiams patenkinti tėvai turėtų skirti vaikui po 200 Eur. Ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą.

Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaikui išlaikyti yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau ši suma yra orientacinė. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos ir jos turi būti protingo bei realaus dydžio.

Teismas atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šiuo metu ieškovė nedirba, kadangi augina vaiką, mokosi, turi ir daugiau išlaikytinių, todėl, atsakovui neteikiant išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, žinoma apie bylos iškėlimą teisme. Parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba, gauna minimalią algą, turi dar vieną išlaikytinį, tačiau įrodymų, jog teikia dukrai M. išlaikymą, nepateikė (CPK 178 str.).

Šalys registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovas dirba, jo draudžiamosios pajamos yra apie 650 Eur per mėnesį. Nustatyta, jog atsakovas vaiku nesirūpina, neteikia išlaikymo, nors turi pareigą išlaikyti vaiką, todėl išlaikymas vaikui priteistinas (CPK 178, 185 str.). Nors atsakovas gauna pajamas, kurios, atskaičius mokesčius, yra nedidelės, tačiau teismas įvertina tai, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar kad būtų nustatytas neįgalumas, kitos svarbios priežastys, apsunkinančios įsidarbinimo ar didesnio atlyginimo gavimo galimybes, todėl turi galimybę dirbti ir gauti didesnį darbo užmokestį. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas taip pat turi dar vieną vaiką, kuriam yra priteistas išlaikymas po 100 Eur ir kurį privalo išlaikyti atsakovas. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi išlaikyti ir kitą vaiką, bet turi galimybę dirbti ir užsidirbti daugiau, nes šiuo metu Lietuvoje yra daug laisvų darbo vietų, todėl dukrai M. B. iš atsakovo priteistinas išlaikymas kas mėnesį po 170 Eur, pradedant mokėti nuo 2021-05-19 iki dukters pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 185 str., CK 3.192, 3.200, 3.208 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2786,76 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, nes atsakovas vaiko neišlaiko nuo pat jo gimimo. Atsakovas įrodymų, jog nuo dukters gimimo teikė išlaikymą dukrai, nepateikė (CPK 178 str.). Kadangi teismas sprendė, kad atsakovas pagal turtinę padėtį gali teikti kas mėn. po 170 Eur išlaikymą vaikui, o vaiko poreikiai, jam gimus, buvo mažesni, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), skaičiuojant kas mėn. po 100 Eur, (100 Eur x 13 mėn. bus 1300 Eur ir 93 Eur už 28 d.). Iš viso išlaikymo įsiskolinimas vaikui, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį už nurodytą laikotarpį yra 1393 Eur, todėl šis reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo jo nepilnametei dukrai 1393 Eur išlaikymo įsiskolinimą, dėl didesnio išlaikymo įsiskolinimo ieškinio dalį atmetant (CK 3.200 str., CPK 178, 185 str.).

Nustatytina uzufrukto teisė ieškovei tvarkyti nepilnamečio vaiko gaunamą išlaikymą (CK 3.185 str.).

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas visapusiškai vystytųsi. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, išskyrus kai toks bendravimas kenkia vaiko interesams, vaikui kyla grėsmė ir pan.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir vaiko ribotą (minimalią) bendravimo tvarką.

Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, susipažinęs su byloje esančiais nuosprendžiais baudžiamosiose bylose, administracinių nusižengimų padarymo skaičių, jų sunkumą, tai, kad yra duomenų apie tai, kad atsakovas vartojo narkotines medžiagas, išklausęs išvadą teikiančios institucijos atstovo nuomonės, ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, jam įteikus procesinius dokumentus, dėl ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos neprieštaravo, atsiliepimo neteikė, sprendžia, jog yra pagrindas svarstyti klausimą ne dėl maksimalios, o dėl minimalios bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Taip daroma siekiant užtikrinti vaiko interesus, jo saugumą, nustatant pereinamąjį laikotarpį, nes vaikas su tėvu nebendrauja nuo pat gimimo (CK 3.170 str.).

Kadangi ieškovės atžvilgiu atsakovas yra smurtavęs, todėl gali susidaryti situacija, kai atsakovo bendravimas su vaiku tik ieškovės akivaizdoje, nebus (nebūtų) įmanomas, todėl šis punktas išplėstinas ir sudarytina galimybė ieškovei nurodyti ir kitą suaugusį, atsakingą asmenį, kurio akivaizdoje vaikas bendrautų su atsakovu. Tuo būtų siekiama išvengti galimo smurto prieš ieškovę ir vaiko interesų pažeidimo (CPK 185 str.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinos 90 Eur bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo pagal įstatymą ir sprendimą (CPK 83, 88, 96 str., mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Valstybė už ieškovės atstovavimą patyrė 396,10 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, valstybei už atstovavimą iš atsakovo priteistinos 277 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 80, 88, 96 str., mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti ieškovės V. V. ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

Nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant mokėti nuo 2021-05-19 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 1393 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini).

Nustatyti uzufrukto teisę ieškovei V. V. tvarkyti nepilnametės dukters M. B. gaunamas išlaikymo lėšas, pervedant į jos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.

1. Tėvo J. B. bendravimas su nepilnamečiu vaiku M. B., gim. (duomenys neskelbtini), vyks iš anksto informavus ieškovę V. V. apie ketinimą atvykti aplankyti vaiko. Informuoti ir suderinti susitikimo laiką ir vietą darbo dienomis privaloma prieš parą laiko iki atvykimo.

2. Apie ketinimą savaitgalį pasimatyti su nepilnamečiu vaiku M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas J. B. privalo informuoti V. V. ir suderinti susitikimo laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš dvi paras.

3. Per savaitę laiko gali būti ne daugiau kaip du susitikimai.

4. J. B. turi teisę bendrauti su vaiku M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tik vaiko motinos (ar kito jos nurodyto suaugusio asmens) akivaizdoje ir ne ilgiau kaip 3 valandas iki tol, kol vaikui sueis 4 metai.

5. Apribojimas dėl bendravimo tvarkos iki 4 metų galios tik tuo atveju, jei J. B. reguliariai lankys vaiką ir atkūrinės su juo ryšį. J. B. su vaiku ir toliau nebendraujant, ribotas bendravimas galios iki tol, kol vaikas galės išreikšti savo nuomonę, t. y. iki 7 metų, kol vaikas pradės lankyti mokyklą.

6. Abu tėvai bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaiko norą ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurio iš tėvų telefono numeriui, privaloma nedelsiant informuoti kitą tėvą.

Priteisti iš atsakovo J. B. valstybei 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. B. valstybei 277 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.