Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui T. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. L. (toliau – ir atsakovas) 4891,60 Eur dydžio negrąžintą paskolą pagal paskolos sutartį, 374,23 Eur dydžio paskolos palūkanas pagal paskolos sutartį už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., 530,76 Eur dydžio administravimo mokestį pagal paskolos sutartį, 16,60 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 18 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d., 18 procentų nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. lapkričio 27 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų, neviršijant bendros 3232,53 Eur sumos, 459,72 Eur sutarties sudarymo mokestį, 19,06 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 215,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur už teisines paslaugas.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. lapkričio 27 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir paskolos sutartis). Pagal paskolos sutartį ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 5485 Eur paskolą (5002,32 Eur paskolos sumą ir 482,68 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestį) 84 mėnesių laikotarpiui. Paskola atsakovui buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma finbee.lt (toliau – ir portalas). Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 482,68 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 5002,32 Eur paskolos sumą / likutį ieškovė tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą. Atsakovas paskolos sutartimi pasiskolino 5002,32 Eur sumą, kartu įsipareigodamas mokėti 18 procentų dydžio palūkanas, sutarties administravimo mokestį bei sutarties sudarymo mokestį. Ieškovė atsakovui 2024 m. rugpjūčio 16 d. tinkamai įteikė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad paskolos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei šis įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., tačiau atsakovas į nurodytą įspėjimą nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė, sutartis nutraukta 2024 m. rugpjūčio 31 d.

3. Atsakovas T. L. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies - iš atsakovo T. L. ieškovei priteista: 4891,60 Eur dydžio negrąžinta paskola, 374,23 Eur dydžio paskolos palūkanos; 54,51 Eur dydžio administravimo mokestis; 16,60 Eur nuostolių atlyginimas; 18 procentų nuostolių atlyginimas (pagal paskolos sutartį ieškovės negautos pajamos), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. lapkričio 27 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų, neviršijant bendros 3232,53 Eur sumos; 19,06 Eur delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 5356,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 739,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2023 m. lapkričio 27 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio.

5. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 ir 6.886 straipsniai, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis).

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, pažeidė prievolę, dėl ko sutartis 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo nutraukta. Teismas nusprendė ieškovės reikalavimą dėl negrąžintos paskolos dalies priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovo priteisė 4891,60 Eur negrąžintos paskolos sumą ir 374,23 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.

7. Teismo vertinimu, ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Nurodė, kad iš viso už šį laikotarpį administracinis mokestis sudaro 98,18 Eur (11,01 + 10,95 + 10,89 + 10,82 + 10,76 + 10,70 + 10,63 + 10,57 + 10,50 + (10,43 / 31 x 4 dienos = 1,35)), atskaičius atsakovo sumokėtą 43,67 Eur administracinį mokestį, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 54,51 Eur administracinio mokesčio (98,18 – 43,67), o likusią reikalavimo dalį atmetė.

8. Teismas sprendė, kad ieškovės nuostolių faktas yra įrodytas, todėl atsakovo atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę ir iš atsakovo ieškovei priteisė 16,60 Eur nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro paskolos sutartyje įtvirtintos 18 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 5 d., 18 procentų nuostolių atlyginimą (pagal paskolos sutartį ieškovės negautas pajamas), skaičiuojamą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030 m. lapkričio 27 d.), nuo pagal paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų, neviršijant bendros 3232,53 Eur sumos.

9. Teismas, konstatavęs, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, padarė išvadą, jog ieškovė pati turi grąžinti neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovo neturi teisės.

10. Teismas pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir ieškovės reikalavimą dėl 459,72 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo netenkino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Finansų bitė“ prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmu sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio; priteisti visą nesumokėtą 459,72 Eur sutarties sudarymo mokestį; priteisti iš ieškovės sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

12. Apeliantės teigimu, teismo argumentas, jog ieškovės pritaikytas veiklos modelis dėl sutarties sudarymo mokesčio apskaičiavimo neteisėtumo, yra neteisingas. Bendrovė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista koinvestuoti į paskolas savo platformoje, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio.

13. Bendrovei, kaip Platformos operatorei, mokamas atlygis pagal paskolų sutartis, sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kuriuos privalo sumokėti paskolos gavėjas. Sutarties sudarymo mokestį paskolos gavėjas skolinasi iš investuotojų, t. y. skolintojų paskolintą sumą sudaro paskolos suma (bendra vartojimo kredito suma) bei sutarties sudarymo mokestis, kurį bendrovė atskaito iš paskolos gavėjo paskolos išmokėjimo metu.

14. Paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis organizatoriui (šiuo atveju ieškovei) mokamo atlygio, vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi. Paskolos gavėjui mokant mėnesines įmokas pagal paskolos sutarties įmokų grafiką, iš atliktų mokėjimų gautos sumos paskirstomos minėtame punkte nurodoma tvarka. Atsakovui atlikus mokėjimus po paskolos išmokėjimo, sutarties sudarymo mokesčio dalis (nagrinėjamu atveju tai sudaro 5,74 Eur) buvo paskirstyta investuotojams.

15. Nurodė, kad pagal su atsakovu sudarytą paskolos sutartį, sutarties sudarymo mokesčio paskirtis yra kompensuoti patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Aplinkybė, kad ši suma buvo išskaidyta visam paskolos terminui, nesuponuoja išvados, kad sutarties sudarymo mokestis sietinas su paskolos administravimu. Tai yra mokestis, kuris yra apibrėžtas konkrečia suma.

16. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys sudarė paskolos sutartį, kurioje susitarė dėl visų atsakovui taikomų mokesčių (sutarties sudarymo mokesčio bei administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą. Iš paskolos sutarties grafiko matyti, kad bendras sutarties sudarymo mokestis sudarė 482,68 Eur, bendras administravimo mokestis sudarė 574,43 Eur ir neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.

17. Šiuo atveju sutarties sudarymo mokestis nėra laikomas atlygiu organizatoriui ir nėra mokestis, susijęs su paskolos sutarties administravimu, o yra skolintoju paskolintos sumos dalis. Todėl šalys tarpusavio skolinimo platformoje sudarydami paskolos sutartį, susitarė, kad investuotojai paskolos gavėjui - atsakovui paskolins ne tik paskolos sumą, bet ir sutarties sudarymo mokestį, kurį jis įsipareigojo grąžinti dalimis, kartu su paskolos mėnesinėmis įmokomis. Priešingu atveju - nepriteisus sutarties sudarymo mokesčio, susidarytų situacija, kad atsakovas nepagristai yra iš viso atleidžiamas nuo sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo, o tai prieštarautų paskolos sutarčiai, teisingumo ir sąžiningumo principams.

18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paskolos išmokėjimo metu išskaičiuodama sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų paskolintos sumos, vadovavosi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalimi, leidžiančia jai netaikyti paskolos sutarties atžvilgiu VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo, todėl iš atsakovo priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis, t. y. 459,72 Eur, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti skolintojams pagal paskolos sutartį kaip suinvestuotos paskolos dalį, o ieškovė įsipareigojo gavusi šį mokestį iš atsakovo, paskirstyti jį investuotojams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, tačiau konstatavo būtinybę peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Apeliacinės instancijos teismas, apeliantei kvestionuojant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutarties sudarymo mokesčio, jo statuso, skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, vertindamas minėtą mokestį kaip atlygį platformos administratoriui VKĮ 25³ straipsnio reglamentavimo kontekste, nustatęs poreikį apeliacinio skundo argumentus išanalizuoti viso platformos administratoriaus atlygio pagal vartojimo kredito sutartį, kurį apima ne tik sutarties sudarymo mokestis, bet ir administravimo mokestis, kontekste, nutarė išeiti už apeliacinio skundo ribų ir 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi apie tai informavo proceso šalis bei pasiūlė joms pateikti savo poziciją.

22. Proceso šalys pozicijos dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo į bylą nepateikė.

23. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas T. L. 2023 m. lapkričio 27 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau -paskolos sutartis), kurios pagrindu atsakovui suteikta 5002,32 Eur paskolos suma 84 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo per 84 mėnesių laikotarpį grąžinti 5002,32 Eur kreditą; sumokėti metines palūkanas, taikant 18 proc. palūkanų normą; sutarties sudarymo mokestį – 8,8 proc., skaičiuojamą nuo skolintojų paskolintos sumos; 0,22 proc. administravimo mokestį, skaičiuojamą nuo paskolos likučio per mėnesį. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 482,68 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, o 5002,32 Eur paskolos sumą / likutį tiesiogiai pervedė atsakovui į asmeninę banko sąskaitą.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai, ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, pagal sutartį mokėtinų įmokų nemokėjo, tokiu būdu pažeidė prievolę, dėl to 2024 m. rugpjūčio 31 d. sutartis buvo nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl negrąžintos paskolos dalies - 4891,60 Eur priteisimo tenkino, taip pat pagrįstai tenkino reikalavimą dėl 374,23 Eur dydžio palūkanų, paskaičiuotų nuo 2024 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., priteisimo.

25. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis naujausia teismų praktika tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1083-945/2024), pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir ieškovės reikalavimo dėl 459,72 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo netenkino.

26. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmu sprendimo dalį dėl sutarties sudarymo mokesčio; priteisti visą nesumokėtą 459,72 Eur sutarties sudarymo mokestį. Nurodo, jog ieškovei, kaip Platformos operatorei, mokamas atlygis pagal paskolų sutartis yra sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kuriuos privalo sumokėti paskolos gavėjas. Taip pat kad paskolos gavėjui išmokant paskolą, atskaitomas sutarties sudarymo mokestis, kaip dalis organizatoriui mokamo atlygio, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6¹ dalimi.

27. Ginčo klausimų vertinimui yra aktualios atitinkamos VKĮ nuostatos.

28. Nustatyta, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą (VKĮ 22 straipsnis), o paskolos sutartis sudaryta per ieškovės administruojamą tarpusavio skolinimo platformą.

29. Tiek administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą, tai yra su vartojimo kredito sutartimi susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidos, kaip tai numatyta VKĮ 2 straipsnio 3 dalyje. Atitinkamai tiek sutarties sudarymo mokestis, tiek administravimo mokestis turėtų būti vertinami sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei, ir patenka į VKĮ 25³ straipsnio reguliavimo sritį.

30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl VKĮ 25³ straipsnio, įtvirtinančio reikalavimus tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, atitinkamų nuostatų (6 ir 6¹ dalių) aiškinimo ir taikymo.

31. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visa vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Be to, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygis privalo būti įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir negali viršyti VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų (t. y. visos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos).

32. Sutarties sudarymo mokesčiui apskaičiuoti apeliantė siekia pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi. Nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra skolintojų paskolintos sumos dalis, t. y. jį finansuoja skolintojai, o paskolos gavėjas (atsakovas) įsipareigoja šį mokestį grąžinti.

33. Su pastaraisiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Bendrosiose sutarties sąlygose (1.23 punktas) skolintojas (paskolos davėjas) apibrėžiamas kaip tinkamai identifikuotas portalo vartotojas, teikiantis siūlymus paskolos gavėjams ir skolinantis jiems savo lėšas, laikantis Naudojimosi sutarties, paskolos sutarties bei kitų portale nustatytų sąlygų. Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad skolintojai atsakovui paskolino visą paskolos sumą (paskola (5002,32 Eur) ir sutarties sudarymo mokestis (482,68 Eur). Nei paskolos sutarties Bendrosiose, nei Specialiosiose sąlygose, nei Naudojimosi sutartyje ieškovė (apeliantė) neišskiriama kaip viena iš skolintojų kiekvieno paskolos (vartojimo kredito) suteikimo atveju.

34. Pabrėžtina, kad ieškovė, siekdama pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, turi investuoti ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą (CPK 178 straipsnis).

35. Tai, kad paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 3.23 punkte yra numatyta ieškovės, kaip organizatorės, teisė investuoti į paskolos gavėjų paskolas aukcione ne mažiau kaip 12 proc. paskolos sumos ir pareiga užtikrinti, kad visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovė pagal paskolos sutartį paskolos gavėjui suteikta paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 proc. negrąžintos paskolos sumos, negali būti vertinama pakankamu įrodymu, kad ieškovė šią įstatyme įtvirtintą nuostatą įgyvendina kiekvieno per tarpusavio skolinimo platformą sudaromo vartojimo kredito atveju. Ieškovei nepateikus į bylą duomenų, patvirtinančių, kad ji investavo ne mažiau kaip 12 proc. bendros vartojimo kredito sumos į kiekvieną per tarpusavio skolinimo platformą sudaromą vartojimo kreditą, konstatuotina, kad ji neįrodė savo teisės į VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytą išlygą egzistavimo.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovės atlygis pagal paskolos sutartį yra 1057,11 Eur (482,68 Eur sutarties mokestis + 574,43 Eur administravimo mokestis arba atitinkamai 8,8 proc. dydžio ir 0,22 proc. dydžio).

37. Šiuo atveju iš ieškinio bei paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų analizės nustatyta, kad ieškovė iš skolintojų paskolintos 5485 Eur sumos atsakovui pervedė 5002,32 Eur, o atsakovo mokėtiną 482,68 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į ieškovės sąskaitą paskolos išmokėjimo metu, nesiedama jo su atsakovo grąžinta kredito suma, kas lemia tokio mokesčio neteisėtumą.

38. Specialiose sutarties sąlygose numatytas sutarties sudarymo mokestis sudaro 8,8 proc., tačiau iš sutarčių sąlygų nėra galimybės nustatyti, koks šio mokesčio nustatymo mechanizmas (formulė) (kokiu konkrečiu būdu operatorius apskaičiavo sutarties sudarymo mokestį), nors akivaizdu, kad toks mechanizmas turi būti nurodytas.

39. Nors šioje byloje sutarties sudarymo mokestis nesudaro didesnės nei 25 procentai sumos, o yra 8,8 proc., tačiau kadangi sutarties sudarymo mokesčio procentinė išraiška yra siejama su skolinama suma pagal ieškovės parengtas standartines sutarties sudarymo sąlygas, galima daryti išvadą, jog ieškovė jo realiai nesieja su VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, kas iš esmės sudaro sąlygas diferencijuoti vartotojus, nesant objektyvaus pateisinimo ir pažeisti lygybės įstatymui principą, dėl to sutarties nuostata vertintina kaip neatitinkanti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatų, kaip nesąžininga CK 6.228-4 straipsnio 9 dalies prasme.

40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė pati sukūrė veiklos modelį, pagal kurį atsakovui skaičiuojamas neteisėtas sutarties sudarymo mokestis, kurį ieškovė sutarties sudarymo metu įsiskaitė iš skolintojų platformoje laikomų lėšų, suteikdama galimybę atsakovui šį mokestį padengti atidėtais mokėjimas. Nurodė, jog vien aplinkybė, kad ieškovė šią sumą iš esmės išieško ne sau, o skolintojams, pati savaime nepaneigia aptariamo reikalavimo pagrįstumo, kadangi ieškovė skolintojų interesais veikia kaip platformos operatorė. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad sutarties sudarymo mokesčio nustatymas prieštarauja įstatymui, todėl padarė išvadą, jog ieškovė pati turi grąžinti neteisėtai įsiskaitytą sumą, o jos reikalauti iš atsakovo neturi teisės. Nurodytų aplinkybių pagrindu pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento paskolos sutarties sąlygas dėl sutarties sudarymo mokesčio ir reikalavimą dėl 459,72 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo netenkino.

41. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingas išvadas dėl sutarties sudarymo mokesčio neteisėtumo, ieškovės neteisėtai iš atsakovo įskaitytų sumų neperskirstė ir jų negrąžino.

42. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė iš atsakovo gautomis įmokomis yra padengusi šio neteisėto mokesčio dalį. Akivaizdu, jog atsakovo sumokėta mokesčio dalis turi būti grąžinta atsakovui, ja mažinant kitas ieškovei iš atsakovo priteistas sumas. Kadangi pirmosios instancijos teismas įskaitytų įmokų neperskirstė, šiomis įmokomis mokėtinų sumų nemažino, todėl tiek administravimo mokesčio, tiek nuostolių atlyginimo, tiek delspinigių dydžius bei bendrą priteistiną sumą nurodė neteisingą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas dalyje naikintinas ir byla dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi pareikalauti iš ieškovės pateikti įrodymus, patvirtinančius, kiek atsakovas atliko mokėjimų pagal sutartį, kokią pasiskolintos sumos dalį grąžino, kaip atsakovo įmokėtos sumos buvo paskirstytos, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad sutarties sąlygos dėl sutarties sudarymo mokesčio buvo panaikintos, pateikti atsakovo sumokėtų įmokų perskaičiavimo mechanizmą, kurį teismas, nagrinėdama bylą iš naujo, turės įvertinti.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

45. Atsižvelgiant į tai, jog turi būti atliekami visų įmokų perskaičiavimai, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, tokiu atveju šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir skaičiavimais, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-934/2023).

46. Nagrinėjamu atveju nustačius bylos esmės neatskleidimą, ir tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, atliekant atsakovo mokėtinų sumų perskaičiavimus, yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dalyje dėl administravimo mokesčio, nuostolių bei delspinigių dydžių nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. Kadangi civilinė byla dalyje yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui, kadangi bylinėjimosi išlaidos turės būti paskirstytos vadovaujantis CPK 93 ir 96 straipsnių taisyklėmis, atsižvelgiant į visų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. spalio 1 d. sprendimą už akių panaikinti iš dalies ir perduoti bylą dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.