Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Neimantei Nicienei, trečiajam asmeniui T. G.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. G., trečiajam asmeniui T. G. dėl motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo manymu vaiko motina (atsakovė) nevykdo savo tiesioginių imperatyvių motinos pareigų dukros K. G. atžvilgiu. Motina savo pareigų nevykdo dėl savo sveikatos būklės, nutrukusio emocinio ryšio. Todėl terminuotas motinos valdžios apribojimas, ieškovo teigimu, būtų tinkamiausia priemonė apginti nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat tai yra būdas apsaugoti nepilnametį vaiką nuo galimos dar didesnės žalos, kuri gali atsirasti ateityje, jei motinos valdžia nebūtų apribota, nes vaiko motina dėl savo ligos negali tinkamai vykdyti savo pareigų. Mano, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų tai, jog nepilnametės K. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatant nuolatinę vaiko globą dienos, būtų nustatyta su laikinąja globėja T. G. jos gyvenamojoje vietoje.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė nuolat gyvena Norvegijoje, turi sveikatos problemų, kurios yra susijusios su jos psichine sveikata, periodiškai yra hospitalizuojama gydymo įstaigose. Skyriaus nuomone, atsakovė šiuo metu, dėl savo sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Nuo 2018 metų nepilnametė K. G. nuolat gyvena su seneliais Lietuvos Respublikoje, Mažeikiuose. Vaiko tėvas G. J. gyvena Klaipėdos m., Lietuvos Respublikoje jo tėvystė nėra įregistruota. Vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, visiškai juo nesirūpina, nerodo iniciatyvos tinkamai pasirūpinti savo vaiku, neteikia jam išlaikymo. Tarp tėvo ir vaiko nėra emocinio ryšio. Skyriaus nuomone, mergaitės tėvas visiškai neįgyvendina tėvo valdžios nepilnametės dukros atžvilgiu. Mergaitė žino savo globėją ir pas ją jaučiasi gerai ir saugiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. G. yra K. G., gimusios 2011 m. rugsėjo 15 d. mama. J. G. nuolat gyvena Norvegijos Karalystėje, kur yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą.

2018 m. rugpjūčio 29 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1909 K. G., gimusios 2011 m. rugsėjo 15 d., laikina globėja paskirta mergaitės močiutė T. G..

Nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. K. G. buvo paimta iš motinos J. G., nes ji turi sveikatos problemų susijusių su psichine liga. Atsakovė reguliariai yra gydoma psichiatrijos stacionare, kadangi jai diagnozuota šizofrenija.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).

Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Ieškovas ieškiniu prašo atsakovei terminuotai apriboti motinos valdžią į jos nepilnametį vaiką K. G.. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovė nuo nepilnamečio vaiko priežiūros yra nusišalinusi, negali auginti savo dukros dėl ligos. Mano, kad atsakovė, atsiradus teigiamiems pokyčiams, gali pradėti pati rūpintis savo dukra, o teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisme duotais paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovė J. G. nuolat gyvena Norvegijos Karalystėje, nuosavo būsto neturi, gyveno socialiniame būste, jau keli mėnesiai apie jos buvimo vietą, sveikatos būklę nėra duomenų. Ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė su vaiku bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis retai, dukrai išlaikymo neteikia. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė J. G. nevykdo įstatymu nustatytų motinos pareigų nepilnamečio vaiko K. G. atžvilgiu, nėra pakankamai motyvuota vaiką susigrąžinti į šeimą, neigia pagrindines šeimos problemas – savo ligą, alkoholio vartojimą, linkusi save teisinti, tačiau ne keisti gyvenimo būdą. Atsakovė negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tinkamai nevykdo savo, kaip motinos pareigos užtikrinti dukrai saugią aplinką. Teismas atsakovei pratęsė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, suteikdamas galimybę surinkti ir pateikti teismui papildomus dokumentus, tačiau atsakovė teismui daugiau neteikė jokių papildomų įrodymų todėl darytina išvada, jog motinai pakeisti elgesio, gyvenimo būdo, sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui per tą laiką nepavyko.

Visgi, nors atsakovė esminių šeimos problemų teismo proceso metu nesprendė, teismo vertinimu, situacija ateityje galėtų pasikeiti, jeigu atsakovė bendrautų ir bendradarbiautų su vaiko globėjais, socialiais darbuotojais, priimtų jų pagalbą, vykdytų įsipareigojimus dėl tinkamo gydytojų paskirtų vaistų vartojimo, alkoholio nevartojimo, buities sąlygų gerinimo. Išklausęs teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog atsakovės emocinis ryšys su dukra nėra nutrūkęs visiškai, jis yra pakankamai artimas, mama su Karolina, kad ir nedažnai, bet bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, atveždavo dovanėlių dukrai. Teismas sprendžia, jog atsakovė turi realių galimybių pasikeisti ir pakankamų bei svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovei įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų, teismas nenustatė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju taikytinas laikinas motinos valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė atsakovei, kad ji pakeistų savo elgesį – pradėti vartoti jai gydytojų skirtus vaistus, gerinti gyvenimo ir buities sąlygas, bendrauti su pagalbą teikiančiais asmenimis ir siekti, jog dukra būtų grąžinta į šeimą.Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko interesais, atsakovei J. G. taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnametės dukros K. G., gimusios 2011m. rugsėjo 15 d., atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Nustačius laikiną motinos valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Minėtiems pokyčiams įvykti reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvo valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų motinos valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Kasacinis teismas išaiškino, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Pažymėtina, kad konkretaus termino nenustatymas neturi būti atsakovės suprantamas kaip leidimas piktnaudžiauti suteiktomis procesinėmis teisėmis nuolat kreipiantis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, jei aplinkybės, kurios buvo šio apribojimo pagrindu, nėra išnykusios. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.

Laikinai apribojus atsakovei J. G. valdžią dukros K. G. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Motinos valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pati ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 1.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nepilnametė K. G. gyvena laikinosios globėjos T. G. jos gyvenamojoje vietoje, bylos duomenimis, jai ten sekasi gerai, mergaitė įgyja įgūdžių, kurių neturėjo iki atvykimo į Lietuvos Respublika, lanko mokyklą, turi draugų. Mergaitei globėjos šeimoje užtikrinamos sveikos, saugios gyvenimo sąlygos. Trečiasis asmuo T. G. sutinka su ieškiniu visiškai, tame tarpe ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, Karolina gyvena jau nuo 2018 metų kartu su seneliais. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, K. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinosios globėjos T. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti jos nepilnametei dukrai K. G. išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovė savo nuomonės dėl išlaikymo dukrai neišsakė.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 str.). Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimas ar nepakankamas turėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką, siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 607 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovė neprisideda prie dukters materialinio išlaikymo, dukrą lanko retai, atveža dovanėles, tačiau akivaizdu, kad to dukters išlaikymui nepakanka, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį teismui neteikė. Vertinant atsakovės galimybes teikti ieškovo prašomą išlaikymą dukrai Karolinai, teismas vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, kad atsakovė gyvena Norvegijos Karalystėje, gauna socialines išmokas, kitų išlaikomų asmenų neturi, serga nepagydoma liga, susijusią su psichine sveikata. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas – po 270 Eur per mėnesį yra minimalus ir būtinas patenkinti atsakovės dukros Karolinos poreikius. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė objektyviai negalėtų susirasti darbą ir dirbti ligos remisijos metu. Savo nepilnamečius vaikus materialiai išlaikyti privalo tėvai. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Šios pareigos atsakovė nevykdė, to neginčijo. Duomenų, kad atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio būtų prisidėjusi prie dukters išlaikymo – nėra, atsakovė to ir neįrodinėjo, atsiliepime į ieškinį teigė siuntinius dukrai perduodavo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į K. G. amžių (beveik 9 metai), jos būtinuosius poreikius, kurių ieškovui CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., taip pat atsižvelgiant į atsakovės amžių, , sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir išlaikyti savo vieną nepilnametę dukrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės tenkinamas, priteisiant K. G. išlaikymui iš jos motinos J. G. po 270 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki K. G. pilnametystės.

K. G. laikinoji globėja T. G. paskirtina vaikui skirto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.202 straipsnio 1 dalis, 3. 275 straipsnis).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl civilinės bylos iniciavimo

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 504 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei nepilnametis vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnametei.

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 2 dalimi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pavestina per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo reikalingumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas įstatymo nustatyta tvarka atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl žyminio mokesčio išlaidos (97 - išlaikymo priteisimas), priteistinos iš kiekvieno iš atsakovės į valstybės pajamas. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 376 straipsnio 3 dalimi, 402 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Laikinai apriboti atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai K. G., gimusiai(duoemnys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-08-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios globėjos T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Paskirti T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), K. G., gimusiai 2011 m. rugsėjo 15 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 97 Eur (devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas (gavėjo sąskaitos numeris LT247300010112394300 gavėjo pavadinimas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas: 5660).

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl globos (rūpybos) nepilnamečiam vaikui K. G., gimusiai(duomenys neskelbtini), asmens kodas(duomenys neskelbtini), nustatymo, nuolatinio globėjo (rūpintojo) ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, suinteresuotu asmeniu – T. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.