Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui S. K. M. ir jo atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei, atsakovo nepilnamečio A. K. atstovo nuolatinio globėjo viešosios įstaigos K. R. socialinės paramos centro atstovei Raimondai Matukynienei,

institucijos, teikiančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus K. R. atstovei Rimai K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. M. patikslintą ieškinį atsakovo nepilnamečio A. K. atstovui nuolatiniam globėjui viešajai įstaigai K. R. socialinės paramos centrui dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius K. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje iš esmės palaikė savo reikalavimus dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Papildomai paaiškino, kad ieškovas su vaiko A. motina J. K. nebuvo susituokę. Tiek nėštumo metu, tiek ir vėliau gimus vaikui ieškovas teikė J. K., gyvenančiai Lietuvoje, išlaikymą iki nutrūko šalių santykiai, kai ieškovui atvykus aplankyti sūnaus J. K. atsisakė įregistruoti ieškovo tėvystę vaikui ir nurodė ieškovui išvykti iš jos namų Lietuvoje. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2018 m., kai sužinojo, jog A. mama mirusi ir vaikas gyvena globos namuose, jis nedvejodamas ėmė rūpintis sūnaus susigrąžinimu į savo šeimą. Sūnų jis lanko derindamas keliones su darbu Jungtinėje Karalystėje. Vaiko motinai J. K. 2007 m. išvykus iš Jungtinės Karalystės ir nutraukus su juo ryšius bei uždraudus bendrauti su sūnumi, jis susipažino su dabartine savo partnere, su kuria kartu gyvena nuo 2012 m. ir augina 4 vaikus. Partnerė ir kiti šeimos nariai bei artimieji (partnerės sesuo, motina, jo tėvai) palaiko ieškovą, su nekantrumu laukia, kada į šeimą atvyks gyventi A.. Ieškovas teigė, kad jam nėra priimtina, jog jo sūnus gyvena ne su artimaisiais, o globos namuose. Paaiškino, kad jau yra susitaręs, kurioje mokymo įstaigoje sūnus galės mokytis, gyvendamas pas ieškovą. Supranta, kad sūnus yra užaugęs katalikiškoje aplinkoje, jis pats ir jo šeima išpažįsta musulmonų tikėjimą, tačiau ieškovas pasirengęs suteikti sūnui galimybę lankyti katalikišką bažnyčią, dėl to jau yra bendravęs su netoli gyvenamosios vietos esančios katalikų bažnyčios kunigu. Ieškovas įsitikinęs, kad A. neturės didelių sunkumų integruotis į ieškovo šeimą, jam naują bendruomenę, kadangi sūnus jau daugiau kaip pusmetį aktyviai bendrauja per socialinius tinklus ir vaizdo skambučiais ne tik su ieškovu, bet ir su kitais ieškovo vaikais, tarp kurių vyriausiasis yra A. bendraamžis. Jų ryšiai nuolat stiprėja. Ieškovas patvirtino, kad kilus sunkumams jis visada geranoriškai linkęs bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais pagal savo gyvenamąją vietą ir priimti jų siūlomą pagalbą, kadangi yra informuotas, jog Andy apsigyvenus su ieškovu, jo šeimą lankys socialiniai darbuotojai, stebės naujo šeimos nario integraciją, esant būtinumui – teiks pagalbą.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus K. R. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje išvadą (e. 1 t., b. l. 188–189). Paaiškino, kad A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju paskirta viešosios įstaigos K. R. socialinės paramos centro administracija, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta (duomenys neskelbtini). Vaiko motina J. K. mirusi, vaiko gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas. A. K. neturi brolių ir/ar seserų iš motinos pusės, vaiko motinos J. K. tėvai, vaiko seneliai, yra mirę. Atstovė pritarė, kad po gautos Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos tyrimo išvados, patvirtinusios, kad ieškovas S. K. M. yra biologinis A. K. tėvas ir nesant duomenų, kad tėvas gali kenkti vaiko interesams, A. turi teisę gyventi kartu su savo tėčiu, būti jo auklėjamas, aprūpinamas. Taip pat atstovė patvirtino, kad 2019 m. balandžio 2 d. skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamečiu A. K., berniukas džiaugėsi DNR tyrimo išvadomis, nori, kad kuo greičiau išsispręstų civilinė byla ir jis galėtų gyventi su tėte ir jo šeima, išvykti į Angliją. Berniukas patvirtino, kad su tėte ryšius ir toliau palaiko socialinių tinklų pagalba, tėtė pagal galimybes atvyksta jo aplankyti, teigė, kad per socialinius tinklus yra susipažinęs su tėtės sutuoktine bei savo broliais ir seserimi. Atstovė mano, kad A. K. gyvenimas su biologiniu tėvu bei broliais ir seserimi atitiktų geriausius vaiko interesus augti šeimoje, jo emocinis tarpusavio ryšys su biologiniu tėvu stiprėja, jie vienas kitą labiau pažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. K. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (e. 1 t., b. l. 10).

Vaiko gimimo liudijime vaiko motina įrašyta J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., vaiko tėvas nėra įrašytas (e. 1 t., b. l.10).

Vaiko motina J. K. mirė 2014 m. lapkričio 25 d. (e. 1 t., b. l. 11).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-257-802/2017 nepilnamečiui A. K. nustatyta nuolatinė globa, o nuolatiniu globėju paskirta viešosios įstaigos K. R. socialinės paramos centro administracija.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-439-301/2019 dėl nuolatinio globėjo pakeitimo nepilnamečiui A. K., 2019 m. gegužės 15 d. A. K. raštu išreiškė nesutikimą, kad jo globėja būtų paskirta V. B., motyvuodamas tuo, kad nekantrauja gyventi su savo tėčiu ir jo šeima (civilinė byla Nr. e2-439-301/2019, b. l. 95).

2019 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi civilinė byla Nr. e2-439-301/2019 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl vaiko A. K. nuolatinio globėjo pakeitimo ir naujos gyvenamosios vietos nustatymo buvo nutraukta pareiškėjui atsisakius pareiškimo (LITEKO duomenys).

Bylos nagrinėjimo metu nepilnametis A. K. gyvena viešosios įstaigos K. R. socialinės paramos centro vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) (e. 1 t., b. l. 12).

Dėl tėvystės nustatymo.

Ieškovas nurodė, kad sūnaus A. pradėjimo metu jis gyveno su vaiko motina J. K., turėjo ilgalaikius lytinius santykius. J. K. tapus nėščiai ir vėliau gimus vaikui jis neabejojo, kad yra J. K. pagimdyto berniuko A. tėvas, tačiau vaiko motina atsisakė įregistruoti ieškovą vaiko tėvu, taip pat uždraudė ieškovui bendrauti su vaiku, juo rūpintis. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad iki berniuko A. gimimo ir kurį laiką po jo gimimo vaiko motiną su ieškovu siejo santykiai, patvirtina į bylą pateikti 2007 m. rugsėjo–gruodžio mėn. ir 2008 m. sausio, balandžio, gegužės mėn. pašto perlaidų kvitai, iš kurių matyti, kad ieškovas siuntė J. K., tuo metu gyvenusiai Lietuvoje, pinigus įvairiomis sumomis (e. 1 t., b. l. 15, 17, 34). Taip pat šią aplinkybę patvirtina byloje esantis vokas, iš kurio matyti, kad 2010 m. liepos 19 d. J. K. siuntė ieškovui laišką (e. 1 t., b. l. 16, 20). Ieškovo pateiktos į bylą nuotraukos taip pat patvirtina, kad A. K. bendravo su ieškovu, taip pat kad jau lankėsi ieškovo gyvenamojoje aplinkoje, bendravo ir su ieškovu gyvenančiais vaikais (e. 1 t., b. l. 18–19, 21–33, 36–38).

Paaiškėjus aplinkybei, kad berniuko A. motina mirė, o vaikas gyvena globos namuose, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad jis yra vaiko A. K. tėvas ir kad vaiko A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovo prašymu 2018 m. gruodžio 18 d. teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė vaiko A. K. tėvystei nustatyti (e. 1 t., b. l. 97-98).

2019 m. sausio 14 d. teisme gautoje Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 224/2018(01)išvadoje nurodyta, kad S. K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra biologinis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,999999 % tikimybe (e. 1 t., b. l. 101–106).

Tėvystės nustatymo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalies nuostatas yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Moksliniai įrodymai – ekspertizės yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu pradėtas konkretaus vyro.

CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnio l dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad šalys neginčija ekspertizės išvadų, ieškovas tėvystę pripažįsta ir nesant byloje duomenų, kad tėvystės nustatymas pakenks vaiko interesams, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovas yra vaiko A. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis).

Ieškovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Teismui nustačius ieškovo tėvystę, laikoma, jog vaiko A. K. kilmė iš ieškovo patvirtinama nuo pat vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 str.). Todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas patikslinti duomenis vaiko gimimo įrašo akte, įrašant ieškovą vaiko tėvu.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovas prašo nustatyti sūnaus A. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Prašymą motyvuoja tuo, kad mirus sūnaus motinai J. K., jis vienintelis A. K. artimiausias giminaitis ir būdamas vaiko tėvu turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Ieškovas akcentavo, jog jam nepriimtina, kad jo sūnus gyvena ne su artimaisiais, o globos namuose.

Kiekvienas vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).?

Sprendžiant klausimą dėl vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į vaiko norą, o taip pat vertina ieškovo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai 2019 m. balandžio 2 d. išklausė berniuko A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su biologiniu tėvu S. K. M.. Vaikas teigė norintis nuolatinai gyventi su biologiniu tėvu ir jo šeima Jungtinėje Karalystėje, nurodė, kad ilgisi tėčio ir nekantrauja su juo apsigyventi.

Ieškovas S. K. M. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) išnuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini) (e. 1 t., b. l. 146–147), neteistas (e. 1 t., b. l. 158–163), kartu su partnere F. K. augina keturis vaikus : S. (11 mėnesių), J. (2 metų), J. (4 metų) ir J. (11 metų) (e. 2 t., b. l. 11, 22), ieškovo partnerė F. K. teismui pateikė rašytinį sutikimą, kad ieškovo sūnus A. apsigyventų jų šeimoje (e. 1 t., b. l. 166–169), turi nuolatinį darbą pagal darbo sutartį (e. 2 t., b. l. 30–38), ieškovo pajamos 371,44 svarai sterlingų (e. 2 t., b. l. 39–40, 42–43), remiantis L. B. ir Dagenham rajono Vaikų globos ir išlaikymo skyriaus socialinės darbuotojos išvada, yra pakankamos išlaikyti ne tik šeimoje jau augančius 4 vaikus, bet ir apsigyvensiantį ieškovo sūnų A. (e. 2 t., b. l. 13, 24).

Byloje pateikta Jungtinės K. L. Barking ir Dagenham rajono Vaikų globos ir išlaikymo skyriaus 1 vertinimo komandos ((duomenys neskelbtini)) socialinės darbuotojos C. P. ieškovo S. K. M. gyvenimo sąlygų vertinimo išvada, kurioje nurodoma, kad patikrinimo metu, trukusio nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 15 d., nėra įrodymų, leidžiančių tarti, kad ponas M. arba jo partnerė piktnaudžiauja kokiomis nors medžiagomis, patiria smurtą šeimoje ar yra įsitraukę į nusikalstamą veiką, dėl ko iškiltų pavojus A. ir nėra įrodymų, kad jeigu A. bus patikėtas tėvo globai, jo poreikiai nebus tenkinami ar kad namų aplinka sukels pavojų jo gerovei, todėl rekomenduoja patikėti A. jo tėvo globai. Taip pat išvadoje nurodoma, kad vaikų socialinė rūpyba kišis, planuos ir stebės priežiūrą ieškovo šeimos taip, kad pasekmės ir parama būtų naudinga tiek ponui M., tiek A., kelioms tarnyboms tinkamai koordinuojant savo veiksmus, suteiks tinkamą pagalbą šeimai (e. 2 t., b. l. 5–27).

Teismas neturi pagrindo abejoti socialinės darbuotojos C. P. pateikta išvada. Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais apie ieškovo asmenį ir jo šeimos narius bei ieškovo gyvenimo sąlygų vertinimo išvada, gautais iš ieškovo gyvenamosios vietos Jungtinės K. V. miesto tarybos ir L. B. ir Dagenham rajono Vaikų globos ir išlaikymo skyriaus 1 vertinimo komandos ((duomenys neskelbtini)) socialinės darbuotojos C. P., teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu S. K. M. nepakenks vaiko interesams, nepažeis jo teisių, todėl ieškinį šioje dalyje tenkina (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kad iki teismui išeinant priimti sprendimą šalys nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priimdamas sprendimą nesprendžia šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Valstybė nagrinėjamojoje byloje neturėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kadangi byla buvo nagrinėjama elektronine forma, šalims procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP sistemą (elektroninio prisijungimo paslaugų sistema).

CPK 11 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Nagrinėjant bylą, procese dalyvavo vertėjas, siekiant užtikrinti dalyvavusio teismo posėdyje Jungtinės Karalystės piliečio ieškovo, nemokančio valstybinės kalbos, teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Vadovaujantis CPK 11 straipsnio 3 dalimi, už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto, todėl šios valstybės turėtos išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

Teismas, įvertinęs, kad byloje nėra ginčo, ir atsižvelgdamas išimtinai į vaiko A. interesus, jo aiškiai išreikštą nuomonę dėl noro gyventi su tėčiu jo šeimoje, o taip pat į ieškovo pageidavimą auginti sūnų savo šeimoje bei jo pastangas užtikrintų sklandų A. persikraustymą į Jungtinę Karalystę, kuo teismas turėjo galimybę įsitikinti išklausęs ieškovą teismo posėdyje ir ieškovo pasisakymu neturi pagrindo abejoti, sprendžia, kad tikslinga teismo priimtą sprendimą leisti vykdyti skubiai, nes dėl ypatingų aplinkybių – netrukus prasidėsiančių mokslo metų – uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti žalos nepilnamečio vaiko A. interesams – jis negalės pradėti naujų mokslo metų kartu su visais vaikais, sutrumpės vaiko adaptacijos laikas naujoje jam aplinkoje, o tai gali vaikui sukelti papildomą stresą (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 283 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad ieškovas S.K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus.

Patikslinti nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) nurodant, kad S. K. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 2007 m. gruodžio 19 d., gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu ieškovu S. K. M., gimusiu (duomenys neskelbtini).

Panaikinti nepilnamečiam vaikui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-257-802/2017 nustatytą nuolatinę globą ir paskirtą jo globėją viešąją įstaigą K. R. socialinės paramos centro administraciją atleisti nuo nuolatinio globėjo pareigų.

Teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti K. R. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui duomenų apie tėvą vaiko gimimo akto įraše patikslinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.