Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 2 d. nutarties pagal pareiškėjo A. prašymą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo gyvenamosios vietos valstybę išdavimo, suinteresuotas asmuo B., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo leidimą grąžinti jo ir suinteresuoto asmens B. nepilnametį sūnų C., gimusį (duomenys neskelbtini), į jo kilmės ir gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad vaikas neteisėtai buvo išvežtas iš nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir yra laikomas Lietuvoje, atimant galimybę vaikui pradėti lankyti ugdymo įstaigą, atribojant jį nuo tėvo ir kitų artimųjų, tokiu būdu grubiai pažeidžiant vaiko interesus.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad su vaiko motina susipažino 2010 m., kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno iki 2019 m., kuomet susitarę nusprendė persikelti gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė C., kuris turi (duomenys neskelbtini) ir šiame mieste gyvena nuo gimimo. Vaiko sveikatos priežiūra nuo pat gimimo rūpinasi gydytoja – pediatrė C. Z., jis lankė edukacinius užsiėmimus privačioje studijoje – vaikų kambaryje (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. sausio mėn. iki kovo mėn., nuo 2022 m. kovo 28 d. C. buvo užregistruotas ir nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. turėjo pradėti lankyti privatų vaikų darželį (duomenys neskelbtini), tačiau jo lankyti nepradėjo dėl kelionės su B. į Lietuvą, kai jos tėvai atsidūrė ligoninėje 2022 m. kovo mėn. B. nusprendė, kad laikinai skraidys tarp (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos, kartais veždavosi ir C., arba pareiškėjas su juo atvykdavo į Lietuvą. Pareiškėjas nesutiko, kad būtų atidėtas C. ugdymas, bet stengėsi kiek įmanoma daugiau padėti suinteresuotam asmeniui sunkiu gyvenimo laikotarpiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl C. grąžinimo į (duomenys neskelbtini), priteisė suinteresuotam asmeniui B. iš pareiškėjo A. 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad C. gimė (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos pilietybes. Iš į bylą pateiktų lėktuvo bilietų teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 8 d. A. ir C. skrido iš (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 14 d. B. ir C. skrido iš (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 26 d. – iš (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 21 d. – iš (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. lapkričio 29 d. – (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad 2023 m. balandžio 26 d. tarp D. ir suinteresuoto asmens pasirašyta sutartis C. priežiūros ir ugdymo paslaugos pagal ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymo programą teikimo. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo 2023 m. birželio 2 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kad suinteresuoto asmens ir C. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota nuo 2023 m. balandžio 19 d., o (duomenys neskelbtini) – nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. pažymoje E. patvirtino apie C. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas 2022 m. gruodžio 13 d. , 2022 m. gruodžio 21 d., 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. sausio 2 d., 2023 m. sausio 12 d. , 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. kovo 16 d. , 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. gegužės 26 d. ir 2023 m. rugsėjo 15 d.

6. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktoje (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2023 m. rugsėjo 7 d. pažymoje apie asmens pilietybę ir gyvenamąją vietą pažymėta, jog C. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Pediatrė C. Z. 2023 m. spalio 19 d. raštu patvirtino, kad C. yra jos pacientas nuo gimimo, klinikoje lankosi reguliariai planinei augimo kontrolei, jeigu reikia, lankosi papildomai, konsultuojasi telefonu dėl nežymių negalavimų. Įstaiga (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 19 d. raštu patvirtino, kad C. nuo 2022 m. sausio iki kovo mėn., kas dvi savaites lankė edukacinius užsiėmimus vaikų kambaryje. Privatus vaikų darželis (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 9 d. raštu patvirtino, kad C. nuo 2022 m. kovo 28 d. registruotas šiame darželyje.

7. Teismas nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) pateikė 2023 m. spalio 19 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame užfiksuota, jog suinteresuotas asmuo su sūnumi C. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame trijų kambarių bute. Vaikas lanko vaikų darželį (duomenys neskelbtini). VVTAĮT 2023 m. gruodžio 11 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad vaikas nurodė, jog gyvena kartu su mama Lietuvoje, moka (duomenys neskelbtini) kalbas, tėtis gyvena (duomenys neskelbtini), su kuriuo pasimato, jam (duomenys neskelbtini) patinka, tačiau nori gyventi su mama Lietuvoje.

8. Teismas nurodė, kad neteisėtas vaiko išvežimas ir laikymas pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) nuostatas suprantamas kaip situacija, kai vienas iš vaiko tėvų išsiveža vaiką iš įprastinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės į kitą valstybę be kito tėvo sutikimo (neteisėtas išvežimas) arba pasilieka užsienio valstybėje ilgesniam laikui negu kitas iš tėvų buvo sutikęs (neteisėtas laikymas).

9. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas nusprendė, kad C. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos 8 d. yra Lietuvoje.

10. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu proceso šalių ir liudytojų pateikti paaiškinimai leidžia pagrįstai nuspręsti, jog nuo 2022 m. liepos 8 d., kai pareiškėjas su vaiku atvyko į Lietuvą, ir vėliau vienas grįžo į (duomenys neskelbtini), vaiką palikdamas Lietuvoje gyventi su suinteresuotu asmeniu, vaikas nuolat gyvena Lietuvoje ir į (duomenys neskelbtini) vyko tik epizodiškai. Nurodė, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. vaikas (duomenys neskelbtini) lankėsi tik du kartus, per kuriuos bendrai (duomenys neskelbtini) buvo apie tris savaites. Pažymėjo, kad abiem atvejais vaiką į (duomenys neskelbtini) atvežė suinteresuotas asmuo. Nurodė, kad pareiškėjas į bylą nepateikė objektyvių duomenų apie pastangas, jog vaikas būtų paliktas (duomenys neskelbtini), todėl nusprendė, kad į Lietuvą abu kartus vaikas grįžo ir pasiliko pareiškėjui sutinkant.

11. Teismas nustatė, kad 2023 metais C. (duomenys neskelbtini) lankėsi tris kartus: per savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), per pareiškėjo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)) ir per savo krikštynas ((duomenys neskelbtini)). Teismas nusprendė, kad tokio intensyvumo (atitinkamomis reikšmingomis progomis) vaiko lankymasis (duomenys neskelbtini) nesuponuoja išvados apie jo nuolatinį gyvenimą (duomenys neskelbtini) ir socialinius ryšius šioje šalyje. Vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir socialinę integraciją įrodo bylos duomenys: pažyma apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2023 m. balandžio 19 d., informacija apie vaikui teiktas sveikatos priežiūros paslaugas laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., pažyma apie nuo 2023 m. balandžio mėn. lankomą ugdymo įstaigą, VVTAĮT 2023 m. spalio 19 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas ir 2023 m. gruodžio 11 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas.

12. Vertindamas pareiškėjo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog C. gyvenamoji vieta iki išvykimo į Lietuvą 2022 m. liepos 8 d. buvo (duomenys neskelbtini), tačiau pateikti pareiškėjo duomenys neįrodo vaiko nuolatinio gyvenimo ir (ar) pastovių socialinių ryšių (duomenys neskelbtini) po 2022 m. liepos 8 d. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys objektyvūs duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas vaiko gyvenimui Lietuvoje būtų prieštaravęs iki pat kreipimosi į teismą 2023 m. lapkričio 20 d., kad šalys susitarė tik dėl laikino vaiko gyvenimo Lietuvoje.

13. Teismas pažymėjo, kad neteisėto vaikų išvežimo ir laikymo klausimas negali būti siejamas su vieno iš tėvų, kurio globos teisės galimai yra pažeidžiamos, nuomonės dėl vaikų išvežimo ir laikymo pasikeitimu dėl formalių, nekonkrečių ir (ar) neobjektyvių priežasčių, ar teisinių konsultacijų gavimo, o turi būti sprendžiamas, vertinant vaikų ir jų tėvų santykius su buvusia vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe, naudojimąsi vaikų globos teisėmis, vaikų tėvų santykius, keičiant vaikų gyvenamosios vietos valstybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-886-567/2023). Teismas nurodė, kad objektyvios aplinkybės (suinteresuoto asmens motinos sveikatos būklė), kurios lėmė pareiškėjo sutikimą dėl vaiko gyvenimo su suinteresuotu asmeniu Lietuvoje, nėra pasikeitusios, tuo tarpu pasikeitusi pareiškėjo nuomonė negali lemti išvados dėl vaiko laikymo Lietuvoje ir dėl jo išvežimo iš (duomenys neskelbtini) neteisėtumo.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog vaiku suinteresuotas asmuo rūpinasi nepertraukiamai nuo jo gimimo, o tai, kad vaikas nuo gimimo iki dvejų metų amžiaus gyveno (duomenys neskelbtini), leidžia nuspręsti, jog jo socialiniai ryšiai su šia šalimi nėra ir negalėjo būti susiformavę. Teismas pažymėjo, kad mažamečio vaiko fizinė ir socialinė aplinka, atsižvelgiant į jo amžių (treji metai), sutampa su jo mamos aplinka, su kuria jis per visą savo gyvenimą yra praleidęs daugiausiai laiko. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka jo gyvenimas kartu su mama. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog suinteresuotas asmuo kokiu nors būdu pažeistų pareiškėjo galimybę bendrauti su vaiku ir teisę dalyvauti jo auklėjime.

15. Teismas nurodė, kad kiti byloje surinkti duomenys – pareiškėjo pateiktos nuotraukos, suinteresuoto asmens darbo sutartis, liudytojų M. M. ir J. M. M. M. rašytiniai liudijimai, nepaneigia išvados, jog nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos 8 d. yra Lietuvoje. Pažymėjo, kad šie įrodymai galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl vaiko grąžinimo ir Hagos konvencijos 13 straipsnyje įtvirtintų išimčių taikymo, tačiau nustačius, jog vaikas į Lietuvą atvežtas ir joje laikomas teisėtai, svarstyti dėl jo grąžinimo nėra teisinio pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Pareiškėjas A. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismo išvada, kad C. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos 8 d. yra Lietuvoje ir vaikas nebuvo pagrobtas, prieštarauja VVTAĮT išvadai, pareiškėjo pozicijai bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams, liudytojų M. P., M. M. ir J. M. M. M. parodymams. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo VVTAĮT išvada, kurioje konstatuota, kad suinteresuotas asmuo įvykdė vaiko grobimą ir nėra rizikos grąžinti vaiką į (duomenys neskelbtini), jog vaikas turi glaudžius ryšius su (duomenys neskelbtini) ir ten likusiais gyventi artimaisiais.

16.2. Skundžiama teismo nutartis priimta visapusiškai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, todėl pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis. Teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos tokios kategorijos bylose.

16.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nuotraukos), liudytojų M. P. parodymai ir M. M. duoti su priesaika ir notaro patvirtinti parodymai, patvirtina, kad 2023 m. nuo vasario-kovo mėn. iki pat neteisėto išvežimo į Lietuvą 2023 m. rugsėjo 1 d. C. daugiausiai gyveno (duomenys neskelbtini) (su retais vizitais į Lietuvą), kelias savaites atostogavo su tėvu (duomenys neskelbtini).

16.4. J. M. M. M. notaro akivaizdoje duoti liudytojo parodymai patvirtina, kad pareiškėjas niekada nesutiko, jog jo sūnus būtų nuolat apgyvendintas Lietuvoje, priešingai – prašė suinteresuoto asmens, kad vaikas kuo mažiau laiko praleistų Lietuvoje ir grįžtų gyventi į (duomenys neskelbtini).

16.5. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nuo 2023 m. pavasario rengėsi nuolat įkurdinti C. Lietuvoje, tačiau pareiškėjas tam nepritarė. Be bylos duomenų tai patvirtina ir su skundu pateiktas šalių susirašinėjimas, kurį pareiškėjas prašo priimti kaip naujus įrodymus.

16.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad C. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos 8 d. buvo Lietuvoje. Abiejų šalių sutarimu suinteresuotas asmuo Lietuvoje buvo išimtinai tik dėl jos tėvų sudėtingos situacijos, o vėliau dėl poreikio pagelbėti neįgaliai mamai. Suinteresuoto asmens ir vaiko gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėjas buvo supratingas ir kiek įmanoma stengėsi padėti suinteresuotam asmeniui, prisiimdamas daugiau atsakomybės už sūnų, kad B. galėtų rūpintis sergančia mama, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjas sutiko, kad sūnus persikeltų nuolat gyventi Lietuvoje.

16.7. Ketinimų nuolat gyventi Lietuvoje neturėjo nė viena iš šalių ir tai patvirtinta ne tik byloje esanti (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 9 d. pažyma, nurodanti, kad C. nuo 2022 m. kovo 28 d. yra registruotas (duomenys neskelbtini) privačiame vaikų darželyje, kurį turėjo pradėti lankyti nuo 2022 m. rugsėjo, o vėliau – nuo 2023 m. rugsėjo, tačiau ir liudytojo M. P. parodymai, pareiškėjo paaiškinimai, dokumentai iš suinteresuoto asmens darbovietės (duomenys neskelbtini), buto nuoma (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat faktinė aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo su vaiku 2023 m. rugsėjo 1 d. iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą išvyko palikusi visus savo ir vaiko daiktus, rūbus (šios aplinkybės suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu neginčijo).

16.8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino (suinteresuotas asmuo tokių aplinkybių neginčijo), kad B. sūnui ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) rinko iš keturių ugdymo įstaigų. Nors pareiškėjas pageidavo, kad sūnus lankytų ugdymo įstaigą, kurią vaikystėje lankė jis pats, tačiau vėliau sutiko su suinteresuoto asmens parinkta ugdymo įstaiga (duomenys neskelbtini), sumokėjo įnašą už sūnaus priėmimą į ugdymo įstaigą, suinteresuotas asmuo tam niekada neprieštaravo, apie tai žinojo ir ketino leisti sūnų į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini).

16.9. Teismas nepagrįstai neįvertino rašytinio įrodymo – į bylą pateiktos Dr. S. A. G. pažymos, kuria gydytojas patvirtino, kad lankė sergantį C. namuose (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 7 d. ir 2023 m. birželio 23 d., o 2022 m. lapkričio 28 d. jis priėmė C. savo klinikoje (duomenys neskelbtini). Teismas skundžiamą nutartį grindė tik gydytojos C. Z. pažyma, kuri tariamai nesudarė pagrindo nuspręsti, jog vaikui sveikatos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini) būtų teikiamos po 2022 m. liepos 8 d., nepaisant to, kad pažymoje nurodyta, jog C. yra gydytojos pacientas nuo gimimo, klinikoje lankosi reguliariai planinei augimo kontrolei, jeigu reikia, lankosi papildomai, konsultuojasi telefonu dėl nežymių negalavimų.

16.10. Teismas neatsižvelgė, kad beveik visi suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ji tendencingai, pareiškėjui už akių ruošėsi vaiko grobimui nuo 2023 m. balandžio mėn.: 2023 m. balandžio 19 d. deklaravo sūnaus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tėvų buto adresu, nors niekada šiuos adresu negyveno, 2023 m. birželio 2 d. sudarė nuomos sutartį. Objektyvių duomenų, kurie leistų nuspręsti apie vaiko gyvenamąją vietą iki 2023 m. balandžio 19 d., byloje nėra, pareiškėjo pateikta pažyma apie C. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad vaikas šioje šalyje turėjo namus nuo pat gimimo. Taigi, teismo išvada, kad C. nuo 2022 m. liepos 8 d. gyvena Lietuvoje yra pagrįsta prielaidomis ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

16.11. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad C. gyveno (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario, kovo, balandžio, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. ir tai nebuvo pavieniai vizitai iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), nes vaiko faktinis buvimas (duomenys neskelbtini) truko daugiau nei pusmetį, jis gyveno su tėčiu ir mama, visi kartu miegojo vienoje lovoje, viešėjo svečiuose pas dėdę M. P., šventė karnavalą, lankėsi pramogų parkuose, šventė gimtadienį. Taip pat berniukas leido laisvalaikį su mama ir tėčiu kavinėse, parkuose, kitose (duomenys neskelbtini) viešose vietose, jie gyveno kaip šeima ir nebuvo požymių apie tai, kad suinteresuotas asmuo ketina išvežti vaiką iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Teismas nenurodė argumentų, kodėl nesivadovavo rašytiniais įrodymais ir liudytojo M. P. parodymais. Net suinteresuoto asmens iniciatyva apklausta liudytoja D. T. nurodė, kad pareiškėjas, suinteresuotas asmuo ir jų sūnus atrodė kaip šeima 2023 m. vasarą, kuomet (duomenys neskelbtini) buvo švenčiamos C. krikštynos. Jie kartu su D. T. šeima praleido laisvalaikį prie (duomenys neskelbtini), nebuvo minčių, kad C. būtų ketinama neteisėtai išvežti į Lietuvą. Tai patvirtino ir liudytojas M. P. Teismas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nesivadovavo liudytojų parodymais ir pasikliovė melaginga suinteresuoto asmens versija.

16.12. Pareiškėjas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad pareiškėjas niekada nesutiko, jog vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), nes nuo 2022 m. buvo užrašytas į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo atstovės teismo posėdyje pareikštą prašymą nevertinti suinteresuoto asmens pateikto rašytinio įrodymo – žinutės su nuotrauka, kurią ji pati išvertė iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą. Pirma, tai nėra oficialus dokumento vertimas ir šiuo įrodymu teismas negalėjo pagrįsti savo sprendimo negrąžinti vaiko į jo kilmės šalį – (duomenys neskelbtini). Antra, nesimato, kas rašė žinutę.

16.13. Be to, net jei nurodyta žinutė būtų vertinama kaip įrodymas, ji nepatvirtina, kad C. reguliariai lankė ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), nes į bylą pateiktos nuotraukos įrodo, jog 2023 m. vasarą vaikas praleido (duomenys neskelbtini), rugpjūčio mėn. atostogavo su tėvu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo šių aplinkybių byloje neginčijo, su jomis sutiko. Jei vaikas epizodiškai kelis kartus ir buvo nuvestas į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), tai nereiškia, kad susiformavo vaiko ryšys su Lietuva, nes jis turėjo daug glaudesnį ryšį su (duomenys neskelbtini), kuri buvo jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė.

16.14. Skundo priede pateikiamas oficialiai išverstas į lietuvių kalbą šalių susirašinėjimas patvirtinta, kad pareiškėjas niekada nepritarė, jog vaikas būtų leidžiamas į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), o tokį sprendimą vienašališkai priėmė suinteresuotas asmuo.

16.15. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog vaiku suinteresuotas asmuo rūpinasi nepertraukiamai nuo pat jo gimimo. Priešingai – pareiškėjas pateikė įrodymus ir suinteresuotas asmuo jų neginčijo, kad vaiku pareiškėjas vienas rūpinosi (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo – liepos mėn., taip pat visiškai vienas gyveno su vaiku (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio mėn. ir dalį laiko vienas buvo 2023 m. rugpjūčio mėn., jog suinteresuotas asmuo galėtų praleisti daugiau laiko su savo mama. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai M. P. ir J. M. M. M.

16.16. Į bylą pareiškėjo pateiktos nuotraukos, šeimos ryšiai, apie kuriuos teismui patvirtino pareiškėjas bei liudytojas M. P. ir liudytojas M. M., įrodo, kad iki pat neteisėto išvežimo į Lietuvą 2023 m. rugsėjo 1 d. C. gyveno (duomenys neskelbtini), čia turėjo daug draugų, gyveno jo visa šeima. C. turėjo gilius ryšius su pareiškėju, jo tėvais bei broliu M. ir jo šeima, taip pat su M. M. šeima ir kitų šeimos draugų šeimomis. Suinteresuotas asmuo šių aplinkybių nepaneigė, kaip ir aplinkybių, kad dirba (duomenys neskelbtini) kompanijoje, jog jos ryšiai su (duomenys neskelbtini) vis dar yra labai glaudūs. Tačiau nepavykus santykiams su pareiškėju, vedama asmeninių ambicijų, suinteresuotas asmuo nutarė pareiškėjui atkeršyti, atimdama iš jo sūnų, kurį jis be galo myli. Pareiškėjui pranešus, kad 2023 m. lapkričio mėn. jis ketina atvykti aplankyti sūnaus į (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo pareiškė, jog jam bus leidžiama susitikti su C. tik dalyvaujant motinai ir tik jai leidus. Toks neteisėtas suinteresuoto asmens elgesys be pagrindo riboja pareiškėjo teisę bendrauti su sūnumi, o vaikui riboja teisę pilnavertiškai bendrauti su tėvu, pažeidžia tiek pareiškėjo, tiek jo sūnaus teisę į šeimos ryšius. Todėl teismas nepagrįstai nusprendė, kad suinteresuotas asmuo nepažeidžia pareiškėjo galimybių bendrauti su vaiku ir teisės dalyvauti jo auklėjime.

16.17. Vienašališko neteisėto ir tėvo teisę bendrauti bei matytis su sūnumi pažeidžiančio suinteresuoto asmens elgesio negalima pateisinti vien tuo, kad ji turi rūpintis ir prižiūrėti sergančią motiną.

16.18. Nei teismas, nei VVTAĮT nekonstatavo grėsmių vaikui (duomenys neskelbtini), kurios leistų pateisinti vaiko negrąžinimą, todėl nustačius, kad vaikas buvo išvežtas neteisėtai, C. turėtų būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). VVTAĮT išvadoje nurodė, kad tėvo ir sūnaus ryšys labai glaudus. Sprendimas dėl vaiko grąžinimo nereiškia, kad vaikas turėtų būti grąžintas būtent tėvui, tačiau tai lemtų, jog suinteresuotas asmuo turėtų grįžti į (duomenys neskelbtini) ir ten spręsti klausimus dėl vaiko globos ir išlaikymo.

16.19. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo vaiko teisę turėti abu tėvus, pažeistas pareiškėjo globos teises, neteisingai taikė Hagos konvencijos nuostatas, nepagrįstai nekonstatavo vaiko grobimo ir priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

16.20. Kartu su skundu pateiktas susirašinėjimas su vertimu į lietuvių kalbą, kurį apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti į bylą, nes pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 11 straipsnyje įtvirtintą proceso kalbos principą, vadovavosi suinteresuoto asmens pateikto susirašinėjimo vertimu į lietuvių kalbą (neoficialiu vertimu). Siekiant paneigti šio susirašinėjimo tikrumą ir įrodyti, kad pareiškėjas niekada nesutiko, jog vaikas gyventų Lietuvoje ir lankytų čia ugdymo įstaigą – pareiškėjas pateikia oficialiai išverstą šalių susirašinėjimą.

16.21. Šalių susirašinėjimas į bylą nepateiktas anksčiau, nes buvo nespėta šių įrodymų oficialiai išversti į lietuvių kalbą. Pareiškėjas yra užsienio pilietis, procesas vyko labai sparčiai, nes teismas turėjo priimti sprendimą per tris savaites ir dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas nespėjo laiku atlikti oficialių vertimų. Įrodymai yra svarbūs, nes patvirtina, jog suinteresuotas asmuo iš anksto, dar nuo 2023 m. pavasario – vasaros, planavo neteisėtą vaiko išvežimą į Lietuvą ir buvo vienašališkai nutarusi nepradėti leisti C. į ugdymo įstaigą Lietuvoje. Siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, tai sudaro pagrindą prašyti priimti teikiamą rašytinį įrodymą ir jį įvertinti.

17. Suinteresuotas asmuo B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti kartu su atsiliepimu pateiktus naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo išvada, kad C. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos 8 d. yra Lietuvoje, padaryta visapusiškai išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir VVTAĮT į bylą pateiktą medžiagą bei šalių ir liudytojų paaiškinimus.

17.2. VVTAĮT 2023 m. gruodžio 11 d. išvada yra nepagrįsta, neobjektyvi ir surašyta neįvertinus byloje susiklosčiusios situacijos. Be to, ši išvada buvo pateikta net neįvertinus suinteresuoto asmens byloje pateiktos procesinės pozicijos bei įrodymų. Svarbu tai, kad šios institucijos atstovas teismo posėdyje pripažino ir nurodė, kad, surašant ir teismui pateikiant išvadą, nebuvo susipažinta su suinteresuoto asmens atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl vaiko grąžinimo bei su suinteresuoto asmens pateiktais į bylą papildomais įrodymais. Pažymėtina, kad VVTAĮT išvada teismui neturi privalomos galios.

17.3. Skundo argumentai, kad teismas buvo šališkas, nes nesivadovavo kai kuriais pareiškėjo pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais arba juos vertino ir aiškino ne taip, kaip to tikėjosi pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumo.

17.4. Suinteresuotas asmuo su vaiku 2023 m. rugsėjo 1 d. teisėtai sugrįžo namo į Lietuvą, kur yra jų abiejų gyvenamoji vieta, asmeniniai daiktai. Likusi suinteresuoto asmens daiktų dalis yra tiek artimos draugės namuose, tiek pas pareiškėją, jam neprieštaraujant ir sutinkant, šie daiktai yra dėžėse ir nebuvo pasiimti tik dėl to, kad suinteresuotas asmuo patirtų papildomų tarptautinio siuntimo išlaidų. (duomenys neskelbtini) likę vaiko daiktai yra naudojami jam lankant pareiškėją. Kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai – šalių susirašinėjimas, patvirtina suinteresuoto asmens poziciją, kad jos ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta jau pusantrų metų yra Lietuvoje.

17.5. Su atsiliepimu taip pat pateikiami rašytiniai įrodymai – suinteresuoto asmens 2023 m. rugpjūčio 25 d. skambučių į Nacionalinę pagalbą moterims, patiriančioms smurtą, teikiančią liniją (duomenys neskelbtini), išrašai. Suinteresuotam asmeniui būnant su vaiku (duomenys neskelbtini), buvo patirtas pareiškėjo psichologinis smurtas, ribojama suinteresuoto asmens laisvė, nuolat sekant, ką ji su vaiku veikia.

17.6. Pareiškėjo į bylą pateiktos nuotraukos tik patvirtina teismo nutartyje padarytą išvadą, kad vaikas lankėsi (duomenys neskelbtini) pas pareiškėją tam tikrais periodais ir progomis, tačiau nepaneigia teismo išvados, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos 8 d. yra Lietuvoje.

17.7. Pareiškėjo nurodytų liudytojų parodymai yra šališki ir neobjektyvūs. M. P. yra pareiškėjo brolis, faktiniai įrodymai, kurie pagrįstų šio asmens teiginius, į bylą nebuvo pateikti. Dėl liudytojų M. M. ir J. M. M. M. parodymų pažymėjo, kad teismui net nebuvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl šių liudytojų apklausos CPK 190 straipsnyje nustatyta tvarka. Rašytinių šių asmenų paaiškinimų pateikimas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes nei suinteresuotas asmuo, nei kiti proceso dalyviai neturėjo galimybės užduoti šiems liudytojams klausimus.

17.8. Pareiškėjas į bylą nepateikė nei vieno medicininio išrašo ar kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad gydytoja C. Z. rūpinosi vaiko sveikata nuo 2022 m. liepos mėn. Gydytojo Dr. S. A. G. pažyma patvirtina tik tai, kad vaikas buvo apsirgęs lankant pareiškėją (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad už šiuos vizitus sumokėjo suinteresuotas asmuo. Ši aplinkybė patvirtina, kad gydytoja C. Z. jau ilgą laiką vaiko sveikata bei jo raida nesirūpino, o esant lengviems susirgimams buvo kreipiamasi į privatų gydytoją.

17.9. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjo vienašališkas ir slaptas sprendimas vaiką leistą į darželį (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. buvo aptartas su vaiko motina ar jog ji apie tokį sprendimą žinojo anksčiau nei 2023 m. rugpjūčio mėnesį.

17.10. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl vaiko registracijos darželyje (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui ir (duomenys neskelbtini) miesto teismui pagal pareiškėjo pradėtą civilinę bylą dėl sūnaus globos, gyvenamosios vietos ir išlaikymo nustatymo yra pateikęs du skirtingo turinio dokumentus, kuriuose yra nurodytos skirtingos vaiko įregistravimo į ugdymo įstaigą datos. (duomenys neskelbtini) miesto teismui pateiktas dokumentas turėtų būti pridėti prie nagrinėjamos bylos, nes suinteresuotam asmeniui šį dokumentą pavyko gauti tik 2024 m. sausio 8 d.

17.11. Pareiškėjas ne kartą tiek telefonu, tiek jam siųstomis nuotraukomis buvo informuotas apie vaiko lankomą darželį Lietuvoje. Tai patvirtina suinteresuoto asmens į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas 2023 m. liepos 7 d.

17.12. Net ir teismui nustačius ir (ar) pripažinus, kad vaikas galimai buvo išvežtas iš (duomenys neskelbtini) be tėvo žinios bei sutikimo į Lietuvą, vien šios aplinkybės nepakaktų keisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą ir aplinką Lietuvoje.

17.13. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teismui pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Vilniaus apygardos teismas patenkino jo prašymą dėl C. grąžinimo į (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu prašė patenkinti nurodytoje byloje pareikštą prašymą skubos tvarka suteikti jam išskirtines vaiko globos teises, tačiau suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą į šį prašymą, (duomenys neskelbtini) teismas nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti. Kartu su atsiliepimu pateikiami (duomenys neskelbtini) teismo 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2024 m. sausio 10 d. sprendimai byloje Nr. 5839/2023.

17.14. Hagos konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinta viena iš išimčių, kuriai egzistuojant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką į kilmės valstybę. Nagrinėjamu atveju vaiką atskyrus nuo motinos, jam neabejotinai bus padaryta didelė psichologinė žala. Suinteresuotas asmuo nepageidauja grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių aplinkybių – savo motinos sveikatos būklės, iširusių jos ir pareiškėjo santykių bei vaiko socialinės integracijos Lietuvoje nuo 2022 m. liepos 8 d.

17.15. Vaiko grąžinimas pareiškėjui į (duomenys neskelbtini) reikštų, kad vaikas paklius į nesaugią tėvo aplinką, keliančią pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, nes pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis, jam trūksta socialinių įgūdžių auginti vaiką, pareiškėjas turi polinkį į psichologinio smurto naudojimą.

17.16. Turi būti vertinama ir atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę bei išreikštą norą likti gyventi Lietuvoje kartu su motina.

17.17. Byloje nėra duomenų, teikiančių pagrindą nuspręsti, kad (duomenys neskelbtini) būtų užtikrintos tinkamos materialinės sąlygos vaiko gyvenimui, ugdymui ir vystymuisi. Pareiškėjas nuo pat 2022 m. liepos mėn. yra nusišalinęs nuo pareigos rūpintis sūnumi, užtikrinti jo poreikius. Visa vaiko priežiūra ir išlaikymo našta palikta suinteresuotam asmeniui.

17.18. Suinteresuotas asmuo patvirtina, kad vaiką ir jo naują aplinką Lietuvoje sieja stiprus nuolatinis fizinis ir emocinis ryšys, sukuriantis vaiko esamos situacijos stabilumą. Vaiko grąžinimas į (duomenys neskelbtini) neatitiktų vaiko interesų turėti stabilią, saugią ir nekintančią aplinką, išsaugoti nuolatinius ir emociškai tvirtus šeimos ryšius su motina ir močiute, kitais giminaičiais, sukeltų sunkumų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir kurti socialinius ryšius.

17.19. Vaikas yra labai prisirišęs prie motinos. Į bylą kartu su atsiliepimu į skundą pateiktas šalių susirašinėjimas įrodo, kad pareiškėjas patvirtino aplinkybę, jog vaikas su suinteresuotu asmeniu buvo trejus metus, kad pusantrų metų vaikas su suinteresuotu asmeniu praleido Lietuvoje.

17.20. Naujų įrodymų priėmimas į bylą neužvilkins jos nagrinėjimo, o turės reikšmingos įtakos sprendžiant šalių ginčą. Be to, rašytinių įrodymų nebuvo galima pateikti anksčiau, nes suinteresuotas asmuo nespėjo laiku oficialiai išversti jų į lietuvių kalbą, o apie dalį įrodymų sužinojo tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimo tvarką ir taisykles. Šioje teisės normoje įtvirtintos išimtys, kurioms esant nauji įrodymai gali būti teikiami po to, kai byla jau yra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir procesas yra persikėlęs į apeliacinės instancijos teismą. Aptariamoje normoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Apeliantas atskirajame skunde, o suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą prašo priimti naujus įrodymus. Apeliantas prašo priimti į bylą šalių susirašinėjimą, suinteresuotas asmuo – šalių susirašinėjimą, skambučių į Nacionalinę pagalbą moterims, patiriančioms smurtą, teikiančią liniją (duomenys neskelbtini) išrašus, (duomenys neskelbtini) miesto teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 5839/2023 pateiktus dokumentus ir šio teismo procesinius sprendimus. Pateiktais duomenimis abi šalys siekia pagrįsti skundo bei atsiliepimo argumentus. Apeliantas prašymą priimti naujus įrodymus motyvuoja tuo, kad yra užsienio pilietis, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko sparčiai, todėl jis nespėjo laiku atlikti oficialių susirašinėjimo su suinteresuotu asmeniu vertimų. Suinteresuoto asmens vertinimu, jos su atsiliepimu pateiktų naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, be to, apie (duomenys neskelbtini) miesto teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktus dokumentus ir priimtus sprendimus ji sužinojo po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.

20. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei apelianto, nei suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės nesudaro sąlygų išimties dėl įrodymų priėmimo draudimo apeliacinės instancijos teisme taikymui. Nors apeliantas teigia neturėjęs galimybės išversti į lietuvių kalbą šalių susirašinėjimo, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad apelianto prašymas dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę teisme gautas 2023 m. lapkričio 20 d., byla buvo nagrinėjama 2023 m. gruodžio 14 d., 21 d. teismo posėdžiuose, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog apeliantas neturėjo objektyvios galimybės pateikti išversto į lietuvių kalbą šalių susirašinėjimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Suinteresuotas asmuo taip pat nepagrindė, kodėl susirašinėjimo su apeliantu, skambučių į Nacionalinę pagalbą moterims, patiriančioms smurtą, teikiančią liniją (duomenys neskelbtini) išrašų negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijoje, užsienio valstybės teismo nagrinėjamos bylos duomenys bei šio teismo priimti procesiniai sprendimai, atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje byloje sprendžiami vaiko globos, išlaikymo klausimai, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Todėl apelianto ir suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus teisėjų kolega atsisako priimti.

Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos

22. Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalį vaiko išvežimas ar laikymas kitoje, nei yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, valstybėje, pripažįstamas neteisėtu, jei: a) pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus; b) jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas. Hagos konvencija (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis) nustato bendrąją taisyklę, jog vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas. Tačiau Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grąžinimo procedūra nėra taikoma automatiškai ar mechaniškai, o vaiko grąžinimas į kilmės valstybę visais atvejais – nėra prioritetinis. Prioritetas, visų pirma, teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

23. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad mažamečio C. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos 8 d. yra Lietuva, kurioje jis kartu gyvena su suinteresuotu asmeniu, todėl atsisakė spręsti dėl Hagos konvencijoje nustatytų teisinių pasekmių, t. y. dėl vaiko grąžinimo į jo buvusios (iki 2022 m. liepos 8 d.) nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę – (duomenys neskelbtini).

24. Nesutikimą su nurodyta teismo išvada apeliantas grindžia įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu. Teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino į bylą pateiktos VVTAĮT išvados, jo paties bei liudytojų M. P., M. M. ir J. M. M. M. paaiškinimų, taip pat nuotraukų, patvirtinančių, jog suinteresuotas asmuo be apelianto sutikimo išsivežė vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, bei tai, kad (duomenys neskelbtini) vaikas turi daug glaudžių ryšių su ten gyvenančiais artimais giminaičiais ir draugais.

25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nurodyti įrodymai, viena vertus, leidžia spręsti apie C. ryšį su tėvu, pastarojo šeimos nariais, draugais ir jų vaikais. Kita vertus, apelianto akcentuojami bylos duomenys nepaneigia teismo išvados, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos mėn. yra Lietuva, kuri padaryta visapusiškai ir objektyviai įvertinus ne tik atitinkamo įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir bylos duomenų visumą.

26. Sprendžiant dėl apelianto paminėtų duomenų įrodomosios vertės, pažymėtina, kad VVTAĮT išvada, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo suinteresuotas asmuo, teismui neturi privalomos įrodomosios galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis) ir teismas šį dokumentą vertina kitų į bylą pateiktų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į skundą argumentu, kad išvada, jog C. išvežimas į Lietuvą yra neteisėtas pagal Hagos konvencijos nuostatas, yra formalaus pobūdžio, pateikta neįvertinus suinteresuoto asmens pozicijos bei pateiktų įrodymų. Ši aplinkybė pažymėta ir VVTAĮT pateiktame dokumente, nurodant, kad suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą į pareiškimą ir (ar) įrodymus, pagrindžiančius kitokias aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančius tėvų susitarimą dėl vaiko persikėlimo nuolat gyventi į Lietuvą), VVTAĮT pozicija šiuo aspektu gali būti patikslinta posėdžio metu. Nors bylą nagrinėjant 2023 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje VVTAĮT atstovas nurodė, kad išvada dėl neteisėto vaiko išvežimo iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos nesikeičia, teisėjų kolegija, susipažinusi su VVTAĮT atstovo teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais nustatė, jog, vertindamas šalių į bylą pateiktus įrodymus, atstovas labiau koncentravosi į Hagos konvencijos 12–13 straipsniuose nustatytų pagrindų, kuriais teismas turi teisę atsisakyti išduoti leidimą grąžinti vaiką į kilmės valstybę, taikymo klausimą. VVTAĮT atstovas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog C. lankosi (duomenys neskelbtini) pas savo tėvą ir jo šeimos narius, su jais noriai bendrauja (duomenys neskelbtini) kalba, kurios yra mokomas ir suinteresuoto asmens, todėl grąžinus jį į (duomenys neskelbtini), jam nebus padaryta fizinė ar psichinė žala ir jis nepaklius į netoleruotiną situaciją. Tokia pozicija ir ją pagrindžiantys argumentai nepaneigia teismo bylos duomenimis pagrįstos išvados, kad C. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos mėn. yra Lietuvos Respublika. Aplinkybė, kad teismas nemotyvavo, kodėl nesiremia VVTAĮT išvada dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, nesudaro skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindo (CPK 328, 338 straipsniai).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto į bylą pateiktos nuotraukos, jo paties paaiškinimai bei pirmiau nurodytų liudytojų parodymai neįrodo, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario – kovo mėn. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. C. daugiausiai gyveno (duomenys neskelbtini) ir tik kelis kartus buvo atvykęs į Lietuvą. Tiek apelianto, tiek jam artimų liudytojų – brolio M. P. , draugų –M. M. ir J. M. M. M., paaiškinimai yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. visi jie suinteresuoti dėl apelianto šioje byloje pareikšto prašymo patenkinimo. Į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotos C. buvimo (duomenys neskelbtini) akimirkos, patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad 2023 m. pavasarį – vasarą vaikas (duomenys neskelbtini) lankėsi epizodiškai – per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), per apelianto gimtadienį (duomenys neskelbtini) bei per savo krikštynas (duomenys neskelbtini). Apelianto pateiktose nuotraukose būtent ir užfiksuoti nurodyti laikotarpiai bei progos. Be to, bylos duomenys įrodo, kad ir ankstesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. pradžios, C. apsilankymai (duomenys neskelbtini) buvo epizodiniai – iš į bylą pateiktų lėktuvų bilietų teismas nustatė, jog nurodytu laikotarpiu berniukas (duomenys neskelbtini) lankėsi du kartus ir bendrai šioje šalyje praleido tris savaites (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 18). Apeliantas nepateikė į bylą objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie patvirtintų nuolatinį C. buvimą (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. (CPK 12, 178 straipsniai). Į bylą suinteresuoto asmens pateiktas E. 2023 m. rugsėjo 21 d. raštas, kuriame nurodyta, kad C. yra klinikos pacientas nuo 2022 m. gruodžio 13 d., klinikoje lankėsi 2022 m. gruodžio mėn., 2023 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo mėn., leidžia spręsti, kad aptariamu laikotarpiu C. daugiausiai gyveno Lietuvoje (CPK 185 straipsnis). Be to, apeliantas nepaneigė suinteresuoto asmens teiginio, kad jis nuo 2022 m. liepos mėn. neteikia išlaikymo sūnui (CPK 12, 178 straipsniai). Ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje gyvena vaiko kasdieniais poreikiais besirūpinanti motina, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat patvirtina vaiko nuolatinio gyvenimo šioje šalyje faktą.

28. Skunde apeliantas teigia, kad teismas neįvertino į bylą pateiktos privataus darželio (duomenys neskelbtini) pažymos, patvirtinančios, jog C. nuo 2022 m. kovo 28 d. yra registruotas šiame darželyje, kurį turėjo pradėti lankyti nuo 2022 m. rugsėjo mėn., vėliau – nuo 2023 m. rugsėjo mėn., taip pat Dr. S. A. G. pažymos, kad jis suteikė sveikatos priežiūros paslaugas C. 2022 m. birželio 7 d., 2023 m. birželio 23 d. bei 2022 m. lapkričio 28 d.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti duomenys nepaneigia C. nuolatinio gyvenimo Lietuvoje nuo 2022 m. liepos mėn. Byloje nustatyta, kad iki 2022 m. kovo mėn. apeliantas su suinteresuotu asmeniu ir jų sūnumi gyveno (duomenys neskelbtini), berniukui nurodytu laikotarpiu buvo dveji metai, todėl, tikėtina, buvo priimtas sprendimas užregistruoti jį į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurią, kaip nurodo apeliantas, jis turėjo pradėti lankyti dar 2022 m. rugsėjo mėn. Tačiau byloje nustatyta ir tai, kad šeimos gyvenimo aplinkybės pasikeitė 2022 m. kovo mėn., kuomet suinteresuoto asmens tėvas patyrė (duomenys neskelbtini), o motina pateko į eismo įvykį, kurio metu patyrė (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių suinteresuotas asmuo išvyko į Lietuvą, kad galėtų pasirūpinti tėvais, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 8 d. C. gyveno (duomenys neskelbtini) tik su apeliantu, tačiau 2022 m. liepos 8 d. pastarojo buvo atskraidintas į Lietuvą ir, kaip nustatyta šioje byloje pirmiau aptartais įrodymais, praleido šioje šalyje didžiąją laiko dalį. Taigi, dar iki 2022 m. kovo mėn. priimtas sprendimas užregistruoti C. į ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), vertinant šį sprendimą nurodytų faktinių aplinkybių kontekste, neįrodo berniuko nuolatinio gyvenimo (duomenys neskelbtini) po 2022 m. liepos 8 d. Apelianto pateikta gydytojo Dr. S. A. G. pažyma patvirtina tik tai, kad vaikui jo apsilankymų pas tėvą metu buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos.

30. Apelianto pateikta gydytojos C. Z. pažyma, kurioje nurodyta, kad C. yra jos pacientas nuo gimimo, jos klinikoje lankosi reguliariai planinei augimo kontrolei, jeigu reikia, lankosi papildomai, konsultuojasi telefonu dėl nežymių negalavimų, taip pat neįrodo teismo išvados dėl berniuko nuolatinės gyvenamosios vietos neteisėtumo. Byloje nustatyta, kad C. gimė ir pirmus du savo gyvenimo metus nepertraukiamai gyveno (duomenys neskelbtini), todėl aplinkybė, jog šiuo laikotarpiu buvo prižiūrimas pediatrės, nepaneigia aptariamos teismo išvados. Tuo labiau kad nurodytoje pažymoje nėra detalizuota vaiko apsilankymo pas gydytoją C. Z. reguliarumas. Iš suinteresuoto asmens pateikto E. 2023 m. rugsėjo 21 d. rašto matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio iki 2023 m. gegužės mėn. C. sveikatos priežiūros paslaugos šioje įstaigoje buvo teikiamos kiekvieną mėnesį.

31. Pirmiau aptarti apelianto į bylą pateikti duomenys, taip pat skunde akcentuojama aplinkybė, kad iki 2023 m. balandžio mėn. C. gyvenamoji vieta Lietuvoje nebuvo deklaruota, kurių, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nevertino kaip patvirtinančių berniuko nuolatinį gyvenimą (duomenys neskelbtini), neįrodo faktinio nuolatinio vaiko buvimo šioje šalyje nuo 2022 m. liepos 8 d.

32. Skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje pagrindė aplinkybe, jog apeliantas neprieštaravo, kad vaikas lankytų ugdymo įstaigą Lietuvoje, kurią teismas nustatė, remdamasis suinteresuoto asmens pateiktu susirašinėjimu su apeliantu, iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą išverstu B.

33. Teisėjų kolegija, atmesdama šį skundo argumentą, pakartotinai pažymi, kad nurodyta teismo išvada buvo pagrįsta ne vienu konkrečiu į bylą pateiktu įrodymu, bet visapusišku bylos duomenų įvertinimu. Net ir nevertinant paminėto šalių susirašinėjimo, pirmiau šioje nutartyje aptartų bylos duomenų pakako susiformuoti pagrįstam teismo įsitikinimui, kad C. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos mėnesio yra Lietuva, o ne (duomenys neskelbtini) (CPK 176 straipsnio 1 dalis , 185 straipsnis).

34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta skundo argumentą, kad aplinkybė, jog C. kelis kartus buvo nuvestas į ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), nepatvirtina jo ryšio su Lietuva susiformavimo. Nors bylos duomenys tvirtina, kad pradėjęs lankyti darželį berniukas dažnai sirgo ir todėl, tikėtina, nelankė darželio intensyviai, tačiau į bylą pateikta viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 24 d. pažyma apie C. adaptaciją šioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nesudaro pagrindo manyti, kad ugdymo įstaigos Lietuvoje lankymas buvo epizodinis.

35. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra konstatavęs, jog nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas) 8 ir 10 straipsniuose pavartota prasme turi būti aiškinama taip, jog ši gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikra dalimi integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu, be kita ko, turi būti atsižvelgta į gyvenimo valstybės narės teritorijoje ir šeimos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis, vaiko pilietybę, mokyklos lankymo vietą ir sąlygas, kalbų žinias, šeiminius ir socialinius vaiko ryšius toje valstybėje (ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Nr. C-523/07, 44 punktas, 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimas byloje Nr. C-497/10, 56 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ne tik tai, kad C. nuo 2022 m. liepos 8 d. nuolat gyvena Lietuvoje, bet ir turi Lietuvos pilietybę, moka lietuvių kalbą, jo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2023 m. balandžio mėn. yra (duomenys neskelbtini), berniukas su mama šiuo metu gyvena trijų kambarių bute, nuo 2023 m. balandžio mėn. lanko VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš šios įstaigos pateiktos 2023 m. lapkričio 24 d. pažymos nustatyta, kad berniukas bendrauja tiek su pedagogais, tiek su kitais vaikais, yra sėkmingai įsiliejęs į grupę ir dalyvauja jos veikloje. Nustatytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos ir teisėtos išvados apie C. nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir jo socialinę integraciją šioje šalyje.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad C. Lietuvoje gyvena nuo 2022 m. liepos 8 d., apelianto prašymas dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinę gyvenamąją vietą buvo pateiktas tik 2023 m. lapkričio 20 d., t. y. vaikui Lietuvoje pragyvenus daugiau nei metus laiko, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nuspręsti, kad apeliantas neprieštaravo dėl jo sūnaus nuolatinio gyvenimo su suinteresuotu asmeniu Lietuvoje. Sutiktina su teismo pozicija, pagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kad neteisėto vaikų išvežimo ir laikymo klausimas negali būti siejamas su vieno iš tėvų, kurio globos teisės galimai yra pažeidžiamos, nuomonės dėl vaikų išvežimo ir laikymo pasikeitimu dėl formalių, nekonkrečių ir (ar) neobjektyvių priežasčių, ar teisinių konsultacijų gavimo, o turi būti sprendžiamas, vertinant vaikų ir jų tėvų santykius su buvusia vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe, naudojimąsi vaikų globos teisėmis, vaikų tėvų santykius, keičiant vaikų gyvenamosios vietos valstybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-886-567/2023).

38. Apelianto teigimu, teismas buvo neobjektyvus, į bylą pateiktus įrodymus vertino selektyviai ir išimtinai tik suinteresuoto asmens naudai. Tačiau apeliantas skunde nepagrindė teismo padarytų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų, ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o pateikė savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantas nepagrindė teiginių, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, teismo išvada dėl C. nuolatinės gyvenamosios vietos yra logiškai pagrįsta byloje surinktais duomenimis ir nešališka, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).

39. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakytina. Teisėjų kolegija taip pat nevertina ir nepasisako dėl suinteresuoto asmens atsiliepimo į skundą argumentų, susijusių su Hagos konvencijos 12-13 straipsniuose nustatytų atsisakymo grąžinti vaiką į nuolatinę jo gyvenamąją vietą pagrindų taikymu. Apelianto prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė konstatavęs, kad C. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2022 m. liepos 8 d. yra Lietuva ir klausimo dėl paminėtuose Hagos konvencijos straipsniuose nustatytų pagrindų taikymo nesprendė, todėl nurodyti suinteresuoto asmens atsiliepimo į skundą argumentai nesudaro šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyko (CPK 306 straipsnio 4 punktas, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė nacionalinės ir tarptautinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Atmetus pareiškėjo skundą, suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).

42. Kaip matyti iš bylos duomenų, suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 600 Eur atsiliepimo į skundą parengimo išlaidų bei 234,52 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Teisėjų kolegijai atsisakius priimti į bylą suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į skundą pateiktus naujus įrodymus, kurių vertimo iš (duomenys neskelbtini) į lietuvių kalbą išlaidos buvo patirtos, prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo netenkinamas.

43. Suinteresuoto asmens teisinės pagalbos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) prilyginamos atsiliepimui į apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.11 punktas). Suinteresuoto asmens patirtos 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtinto maksimalaus atlygintino šių išlaidų dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo A. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.