- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- BIK-208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00004-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas (pirm.), Danutė Jočienė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Diana Navickienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. B. ir jo gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. ir jo gynėja advokatė D. Navickienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą V. B. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; priteisti V. B. advokato atstovavimo išlaidas, patirtas kasacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, neatsakė į esminius jo argumentus arba atsakė tik formaliai. Tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą.
V. B. sugebėjus pagrįsti, kad jokios neapskaitytos jo ūkyje užaugintos produkcijos pas jį nėra ir būti negali ir kad tokios produkcijos savo prekybos taškuose nerealizavo, pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodytas esmines aplinkybes pakeitė iš esmės skirtingomis. T. y. teismas iš kaltinimo pašalino, kad krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodyta produkcija buvo būtent V. B. ūkio produkcija, taip pat ir tai, kad šią produkciją V. B. realizavo prekybos vietose bei nurodė, kad ši produkcija galėjo būti nebūtinai V. B. ūkio, tačiau nenustatė, kieno tai produkcija bei kur ir kokiu būdu ji buvo realizuota. Taip, pasak kasatorių, V. B. buvo užkirsta galimybė gintis nuo iš esmės pakeisto itin abstraktaus kaltinimo. V. B. inkriminuota BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika buvo siejama išimtinai su jo, kaip ūkininko, veikla, todėl toks kaltinimo ribų išplėtimas, iš anksto apie tai neinformavus kaltinamojo, nebuvo galimas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, iš kaltinimo pašalindamas aplinkybę, jog minėta neapskaityta produkcija buvo realizuojama prekybos taškuose, pripažino, kad prekybos vietose visa produkcija buvo realizuojama laikantis teisės aktų reikalavimų ir kad apgaulinga buhalterinė apskaita V. B. ūkyje nebuvo vedama.