- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- e2-3607-466/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41934-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- UAB „Almart“
- Atsakovas
- A. A., M. R., notarei J
- Advokatai
- Ruslanas Bronikovas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ruslanui Bronikovui, atsakovo atstovui Mindaugui Badarui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Almart“ ieškinį atsakovams A. A., M. R. ir notarei J. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti 2014-09-02 vekselį, A. A. išduotą M. R. pagal laidavimo sandorį tarp UAB „Almart“ ir M. R., iš dalies UAB „Almart“ atžvilgiu negaliojančiu nuo sudarymo momento CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, kaip sudarytą dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Prašė panaikinti Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarės J. S. padarytą vykdomąjį įrašą toje dalyje, kiek jis liečia išieškojimą iš ieškovo UAB „Almart“, sustabdyti jau išieškotų iš UAB „Almart“ lėšų pervedimą atsakovui M. R. ir palikti nurodytas lėšas antstolio depozitinėje sąskaitoje. Prašė priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad ieškovo UAB „Almart“ direktorius A. A., veikdamas prieš bendrovės interesus, piktavališkai susitaręs su M. R., sudarė ieškovui akivaizdžiai nenaudingą sandorį. A. A. 2014-09-02 išdavė M. R. paprastąjį neprotestuotiną vekselį įsipareigodamas asmeniškai sumokėti M. R. 43 000 Lt, tačiau kartu vekselyje kaip laiduotoją nurodė UAB „Almart“, nors tam nebuvo UAB „Almart“ valdybos narių sutikimo. Kadangi vekselio apmokėjimui buvo numatytas labai trumpas terminas (3 dienos), buvo pradėtas išieškojimas iš ieškovo UAB „Almart“, kaip solidaraus kartu su A. A. skolininko. Nuo 2014-12-08 bendrovėje buvo įvesta kiekybinio atstovavimo taisyklė ir numatyta, jog sandorius ieškovo vardu bendrovės vadovas gali sudaryti tik kartu su vienu iš bendrovės valdybos narių. Ieškovas akcentavo labai trumpą vekselio apmokėjimo terminą, dėl ko iš karto buvo aišku, jog A. A., kurio atlyginimas buvo ir yra 1 050 Lt per mėnesį, ir kuris, tikėtina, neturėjo kitų pajamų, nebuvo pajėgus per 3 dienas sumokėti 43 000 Lt sumos. Notarė vykdomąjį įrašą išdavė skubiai ir M. R. net nemėgino tartis su UAB „Almart“ akcininkais dėl skolos grąžinimo. Tikroji pagrindinė vekselio sudarymo prigimtis ieškovui nežinoma, tačiau yra aišku, kad be ieškovo valdybos narių bei akcininkų žinios bendrovei per trumpą laiką buvo sukurta reikšminga prievolė. Pagal ieškovo įstatus jo tikslas yra gauti pelną ir neatlygintinas laidavimas be jokios naudos bendrovei prieštarauja ieškovo įstatams, verslo praktikai ir ieškovo veiklos logikai. M. R. turėjo suprasti, kad toks laidavimas yra akivaizdžiai nenaudingas ieškovui bei tai turėjo suvokti ir UAB „Almart“ vadovas A. A. Ginčijamo sandorio šalys suprato, jog neatlygintinas laidavimas naudingas M. R., nes labai padidina pagrindinės prievolės įvykdymo tikimybę ir naudingas A. A., kuris be UAB „Almart“ laidavimo nebūtų gavęs paskolos pagal vekselį.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarė J. S. atsiliepime nurodė, jog ginčijamas vekselis atitiko visus formalius jam keliamus įstatymų reikalavimus ir nebuvo laiku apmokėtas, todėl buvo visos sąlygos išduoti vykdomąjį įrašą. Kokios priežastys lėmė vekselio pasirašymą ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasirašytas, notarei nėra žinoma.
Šalies argumentai
Atsakovas M. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sandoriui nuginčyti dėl piktavališko šalių susitarimo turėjo būti nustatyti tyčiniai abiejų šalių atstovų veiksmai, o tarp A. A. ir M. R. susiklostė įprasti komerciniai pirkimo – pardavimo ir juos užtikrinantys vekselio su laidavimu santykiai. Ieškovas nutylėjo, jog UAB „Almart“ bei M. R. veikla susijusi su prekyba naudotais automobiliais. 2014 m. liepos – rugpjūčio mėn. tarp UAB „Almart“ bei M. R. vyko derybos dėl 60 vnt. Ford Fiesta ir kitų automobilių pirkimo iš Ispanijos. Suderinus pirkimo sąlygas ir pristatymo į Lietuvą terminus atsakovas sumokėjo UAB „Almart“ 43 200 Lt avansą bei buvo sutarta, jog ieškovas automobilius pristatys iki 2014-09-05. Todėl ginčijamame vekselyje ir buvo nurodyta tokia jo apmokėjimo data (2014-09-05), t.y. terminas, iki kada avanso suma turi būti grąžinta M. R., jei automobiliai nebūtų laiku pristatyti į Lietuvą. Kadangi ieškovas UAB „Almart“ nepristatė automobilių, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo tam, kad susigrąžinti sumokėtą už automobilius avansą. M. R. bendraujant su A. A. nekilo jokių įtarimų, kad jis veikia asmeniniais, o ne UAB „Almart“ interesais.
Atsakovas A. A. atsiliepimo nepateikė, ieškinys su priedais jam įteiktas viešo paskelbimo būdu.
Dublike ieškovas nurodė, kad tarp UAB „Almart“ ir M. R. anksčiau nebuvo sudaryta jokių sandorių ir nebuvo susiklostę jokių komercinių santykių. M. R. buvo pažįstamas tik su A. A. ir prievoliniai santykiai galėjo susiklostyti tik tarp jų. Visas UAB „Almart“ susirašinėjimas vykdavo iš el.pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), prie kurios priėjimą turėjo tik A. A. ir bendrovės akcininkas M. S. Tačiau dėl atsakovo nurodyto galimo 60 vnt. automobilių pirkimo sandorio jokio susirašinėjimo apie tai nėra ir M. S. apie tai nebuvo žinoma, nors būtent jis užtikrindavo perkamų automobilių finansavimą. UAB „Almart“ buhalterinėje apskaitoje nėra įrodymų apie atsakovo nurodytą sandorį, nėra pirkimo – pardavimo sutarties ar įrodymų apie mokėjimus pagal sandorį. Nurodė, kad automobilių nupirkimas iš Ispanijos paprastai užtrunka apie 1 mėnesį laiko, todėl nėra aišku, kaip automobiliai galėjo būti pristatyti per 3 dienas. Įsipareigojimą pagal vekselį prisiėmė asmeniškai A. A., o ne UAB „Almart“, atstovaujama A. A. Ieškovo teigimu, akcininkas M. S. 2014 m. rudenį iš VMI sužinojo, jog antstolis kreipėsi dėl UAB „Almart“ lėšų arešto. A. A. akcininkui M. S. paaiškino, jog jis asmeniškai pasiskolino iš M. R. pinigų ir, tikėdamasis juos grąžinti laiku, UAB „Almart“ vardu pasirašė laidavimą pagal vekselį. Be to 2014-10-23 antstolė B.Palavinskienė, A. A. ir M. R. prašymu panaikino visus apribojimus UAB „Almart“ sąskaitoms, dėl ko ieškovas manė, kad A. A. ir M. R. tarpusavyje išspręs skolos grąžinimo klausimą, dėl ko pasibaigtų laidavimo prievolė. Tačiau M. A. savo asmeninio įsipareigojimo neįvykdė ir 2015‑08‑13 antstolė B.Palavinskienė nuo UAB „Almart“ sąskaitos nurašė 834,84 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas M. R. triplike palaiko anksčiau atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Jo nuomone, ieškovo veiksmai – sandorio neginčijimas ilgą laiką net po atlikto realaus pinigų sumos išieškojimo jo atžvilgiu veiksmo, A. A. neatšaukimas iš direktoriaus pareigų, drausminio poveikio ar kitų priemonių netaikymas A. A., tik patvirtina, jog ginčijamas sandoris atitiko šalių interesus ir nebuvo sudarytas piktavališkai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad UAB „Almart“ direktorius A. A. 2014-09-02 išdavė N. R. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, jog A. A. yra vekselio davėjas (mokėtojas) ir įsipareigoja iki 2014-09-05 sumokėti M. R. 43 000 Lt. Taip pat A. A. vekselyje pasirašė kaip UAB „Almart“, kuri laiduoja vekselyje nurodytai sumai už A. A., direktorius. Atsakovas M. R. 2014-09-07 raštu kreipėsi į A. A. dėl 2014-09-02 vekselio apmokėjimo pareiškime nurodęs 4 kalendorinių dienų terminą vekseliui apmokėti. M. R. 2014-09-15 pateikė Vilniaus miesto 22 notarų biurui prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Šio vekselio pagrindu Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarė J. S. 2014-09-15 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 43 000 Lt sumos, 6 procentų palūkanų ir 218 Lt vykdomojo įrašo išdavimo išlaidų išieškojimo iš A. A. arba UAB „Almart“. 2014-09-16 atsakovas M. R. patekė vykdomąjį įrašą antstolei B.Palavinskienei dėl 43 418 Lt sumos išieškojimo iš A. A. ir UAB „Almart“ ir antstolė pradėjo vykdymo veiksmus.
Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas M. R. teigė, kad išduodamas vekselį, pagal kurį ginčijamas UAB „Almart‘ laidavimo sandoris, A. A. veikė kaip UAB „Almart“ direktorius. 2014‑09-02 vekselio išdavimas susijęs su 60 vnt. įvairių markių lengvųjų automobilių atgabenimu į Lietuvą iš Ispanijos. M. R. nekėlė jokių abejonių, kad A. A. veikia UAB „Almart“ vardu. Atsakovo M. R. teigimu, jis sumokėjo 43 000 Lt avansą už minėtų automobilių atgabenimą ir 2014-09-02 vekselis buvo pasirašytas automobilių pristatymo sandorio užtikrinimui. Atsakovas M. R. pateikė vienintelį įrodymą – 2014-08-28 A. A. adresuotą M. R. elektroninį laišką (išsiųstą iš asmeninės A. A. elektroninio pašto dėžutės), kaip teigė M. R., buvusioms deryboms dėl automobilių atgabenimo į Lietuvą patvirtinti. Teismo nuomone, šis elektroninis laiškas neįrodo rimtų UAB „Almart“ ir M. R. derybų dėl sandorio. Tokia išvada darytina įvertinus aplinkybę, kad nebuvo pasirašyta jokia UAB „Almart“ ir M. R. rašytinė sutartis, nors sandoris susijęs su dideliu kiekiu (60 vnt.) lengvųjų automobilių. Nepateikta jokių įrodymų, kad UAB „Almart“ derino su M. R. automobilių gabenimo klausimus po 2014-08-28 A. A. elektroninio laiško išsiuntimo, t.y. per laikotarpį nuo 2014-08-28 iki 2014-09-02 vekselio pasirašymo aplinkybės galėjo pasikeisti ir iki 2014-09-02 turėjo būti žinoma, ar automobiliai bus pristatyti į Lietuvą. Ieškovas nurodė, jog UAB „Almart“ veikloje buvo naudojamas bendrovės, elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), o ne bendrovės direktoriaus ar akcininko asmeniniai adresai. Pagal ieškovą, esant 250 000 – 300 000 Eur numatomam sandoriui apie jį neabejotinai būtų žinojęs UAB „Almart“ akcininkas M. S., kuris užtikrindavo perkamų automobilių finansavimą. Teismo nuomone, šis argumentas pagrįstas, nes nėra įtikinama tai, kad net ir esant mažesniam, bet reikšmingos vertės sandoriui, visus su tuo susijusius klausimus vienasmeniškai derintų tik bendrovės direktorius. Kaip nurodė ieškovas, automobilių nupirkimas iš Ispanijos į Lietuvą užtrunka apie 1 mėnesį. Jei atskaitos momentu laikyti 2014-08-28 A. A. elektroninį laišką, kuriame jis teigia, jog galės patikslinti pavadinimą įmonės Ispanijoje, kuri parduotų automobilius UAB „Almart“, kai A. A. bus prie dokų, tai visiškai nėra aišku, ką A. A. derino su M. R. visą 2014 m. rugpjūčio mėn., nes per tą laiką automobiliai jau galėjo būti pristatyti į Lietuvą. A. A. vekselį išdavė 2014-09-02, kuomet nebuvo jokių UAB „Almart“ sutarčių su M. R. Vekselio apmokėjimo terminas 3 dienos kelia pagrįstų abejonių, kad tai galėjo būti susiję su sandoriu dėl automobilių atgabenimo. Neabejotina, kad įvertinus atstumą, muitinės procedūras, kt. galimas kliūtis per tokį trumpą terminą automobiliai negalėjo būti pristatyti į Lietuvą. Atsižvelgus į A. A. pajamas, teigtina, kad jis nebuvo pajėgus per kelias dienas sumokėti reikšmingą 43 000 Lt sumą. Tą argumentą patvirtina gauta iš Antstolių rūmų informacija apie visą eilę A. A. atžvilgiu vykdomų išieškojimų pagal, labai tikėtina, asmenines A. A. prievoles. Dėl ko manytina, kad A. A. finansinė padėtis nebuvo gera 2014-09-02 vekselio išdavimo metu bei labai tikėtina, jog A. A. tuo metu labai reikėjo pinigų savo asmeniniams poreikiams. Pažymėtinas atsakovo M. R. argumentas, kad jis 43 000 Lt avanso sumą sumokėjo A. A. grynais ir nėra jokių kitų įrodymų apie tokios sumos įnešimą į UAB „Almart“ sąskaitą. Ieškovas pateikė įrodymų, kad sudarinėjant tokio pobūdžio, kokius nurodė M. R., sandorius avansai pervedami į UAB „Almart“ sąskaitą, o ne mokami grynais bendrovės direktoriui ar akcininkui. Pagal visas aplinkybes, 2014-09-02 išduodamas M. R. vekselį A. A. prisiėmė asmeninę prievolę, kuriai užtikrinti įtraukė ieškovą UAB „Almart“, kuris neturėjo jokių ketinimų prisiimti tokių įsipareigojimų ir jokių realių UAB „Almart“ susitarimų su M. R. dėl automobilių gabenimo iš Ispanijos nebuvo. M. R. nuo seniau buvo pažįstamas su A. A. ir galėjo susiderėti dėl piniginės paramos finansinių sunkumų turinčiam A. A., o UAB „Almart“ dalyvavimas kaip laiduotojo buvo naudingas ir M. R., kuris užsitikrino prievolės įvykdymą, ir A. A., kuris galėjo išvengti asmeninio prievolės įvykdymo. Kad A. A. išduodamas ginčijamą vekselį veikė asmeniniais tikslais iš dalies patvirtina jo veiksmai, t.y. 2014-10-09 prašymas, adresuotas antstolei B.Palavinskienei, kuriuo jis prašė panaikinti areštą UAB „Almart“ sąskaitai bei sutiko sumokėti 10 000 Lt įmoką į antstolės depozitinę sąskaitą. Šis A. A. įsipareigojimas vertintinas kaip asmeninis, nes nenurodyta, kad įsipareigojimą prisiima UAB „Almart“, be to A. A. prašyme nurodė asmeninio elektroninio laiško adresą korespondencijai siųsti.
Ieškovas paaiškino aplinkybę, kodėl ne iš karto pradėjo ginčyti A. A. sukurtą ieškovui UAB „Almart“ laidavimo prievolę. M. R. sutiko, kad būtų panaikintas areštas UAB „Almart“ sąskaitai ir 2014-10-13 antstolė panaikino visus ieškovui taikytus apribojimus. Dėl ko UAB „Almart“ pagrįstai tikėjosi, kad A. A. įvykdys savo asmeninę prievolę M. R.. Po apribojimų panaikinimo UAB „Almart“ galėjo atnaujinti veiklą, importuoti automobilius, 2014-10-20 ir 2014‑12-05 atliko pavedimus pagal automobilių pirkimo sandorius. Ieškovas ieškinį pareiškė po to, kai A. A. nevykdant savo įsipareigojimų antstolė nurašė nuo UAB „Almart“ sąskaitos 834,84 Eur. Tai, kad ieškovas neatleido A. A. iš UAB „Almart“ direktoriaus pareigų, nesudaro pagrindo laikyti UAB „Almart“ sukurtą laidavimo prievolę pagrįsta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą daro išvadą, kad A. A., veikdamas asmeniniais tikslais sukūrė UAB „Almart“ reikšmingą prievolę be bendrovės valdybos, akcininko žinios ir tą suvokė arba turėjo suvokti M. R., kas laikytina piktavališku susitarimu. Todėl turi būti panaikinti sandoriai, kurių pagrindu UAB „Almart“ atžvilgiu atsirado prievolė, kurios nebūtų, jei nebūtų buvę neteisėtų A. A. ir M. R. veiksmų. Notarė J. S., prieš išduodamą vykdomąjį įrašą įvertino formalius reikalavimus jam išduoti ir, nenustačiusi kliūčių, neturėjo pagrindo sulaikyti jo išdavimą.
Panaikinant 2014-09-02 ir 2014-09-15 vykdomąjį įrašą dalyje dėl UAB „Almart“ laidavimo ir išieškojimo iš UAB „Almart“, ieškovui grąžintina 834,84 Eur suma (CK 6.145 str. 1 d.).
Ieškinio reikalavimai tenkinami, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. lygiomis dalimis iš atsakovų A. A. ir M. R. ieškovui priteistinas jo sumokėtas 282 Eur žyminis mokestis ir 2 420 Eur atstovavimo išlaidos. Iš atsakovės Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarės J. S. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes 2014-09-15 išduodama vykdomąjį įrašą notarė laikėsi formalių įstatymų reikalavimų ir ginčijamas neteisėtas laidavimo sandoris buvo sukurtas tik dėl A. A. ir M. R. veiksmų (CPK 93 str. 4 d.). Tenkinant ieškinį, iš atsakovų A. A. ir M. R. valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento laidavimo sandorį, sudarytą 2014 m. rugsėjo 2 d. vekselio, A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), išduoto M. R., a.k. (duomenys neskelbtini), pagrindu.
Panaikinti 2014 m. rugsėjo 15 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. JS-9495, išduotą Vilniaus miesto 22 notarų biuro notarės J. S., dalyje dėl išieškojimo iš UAB „Almart“, į.k. 302767088.
Grąžinti UAB „Almart“, į.k. 302767088, 834,84 Eur sumą.
Priteisti iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 2702 Eur bylinėjimosi išlaidų ( po 1351 Eur iš kiekvieno atsakovo) ieškovo UAB „Almart“, į.k. 302767088, naudai.
Priteisti iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), ir M. R., a.k. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 8,80 Eur pašto išlaidas (po 4,40 Eur iš kiekvieno atsakovo) valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.