- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- eA-233-525/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03046-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- „Krinona“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Dagmita“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, „Dagmita“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretiejo suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Dagmita“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Krinona“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus sprendimą Nr. (33.200) R-3225 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB ,,Krinona“ 2018 m. liepos 26 d. prašymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas yra valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), nuomininkas, taip pat ir šiame pastate esančių statinių savininkas. Administracija 2018 m. sausio 23 d. įsakymu patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), pagal kurį Žemės sklypas padalinamas į du sklypus. Projekto organizatoriumi buvo UAB „Dagmita“. Projektas buvo patvirtintas ignoruojant pareiškėjo interesus ir nuomonę. Pagal patvirtintą planą žemės sklypai suformuoti taip, kad prie vienos iš pastato pusės pareiškėjas negalėtu patekti per žemės sklypą, kuriame pagal patvirtintą projektą lieka pareiškėjo pastatas.
1.2. Pareiškėjas apie patvirtintą Projektą sužinojo praėjus daugiau nei 1 mėnesiui nuo atitinkamo plano priėmimo ir paskelbimo, todėl pareiškėjas nebegalėjo įsakymo ginčyti, nes praleido terminą skundui paduoti. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypus (padalinti į du ar daugiau žemės sklypų) taip, kad pareiškėjas galėtų prieiti prie visų jam priklausančių pastatų per žemės sklypą, kuriame yra jam priklausantys pastatai. Atsakovas Sprendimu informavo pareiškėją, kad sprendimą dėl patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto keitimo galėsi priimti, jei bus pateiktas ir numatomo keisti projekto iniciatoriaus (UAB ,,Dagmita“) prašymas šį projektą pakeisti.
1.3. Sprendimas turėtų būti panaikintas, nes atsakovas dėl nesuprantamų priežasčių diskriminuoja pareiškėją palyginus su UAB „Dagmita“. Šiuo metu įregistruotas žemės sklypas buvo suformuotas remiantis 2005 m. kovo 29 d. atsakovo įsakymu patvirtintu detaliuoju planu. Atsakovas UAB „Dagmita“ leido organizuoti detalaus plano koregavimą be detalaus plano iniciatorių sutikimo ir visų žemės sklypo nuomininkų sutikimo, taip pat neprašė pateikti atitinkamus sutikimus, o dabar iš pareiškėjo prašo tokį sutikimą pateikti. Atsakovas proteguoja UAB „Dagmita“ ir neleidžia pareiškėjui rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Šiuo metu UAB „Dagmita“ neturi nei vieno statinio žemės sklype, kurį pertvarkyti ketina pareiškėjas.
1.4. Nei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir TPĮ), nei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (toliau – ir Taisyklės), nenumato, jog valstybei priklausančio žemės sklypo nuomininkas, kuriam atitinkame sklype priklauso nuosavybės teise ir statiniai, siekdamas parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pateiktų kitų nuomininkų ar statinių savininkų, o juo labiau organizatorių sutikimus. Todėl šiuo atveju atsakovas visiškai be teisėto pagrindo iš pareiškėjo reikalauja pateikti tam tikrus sutikimus, kurių nenumato jokie teisės aktai. Dėl šių priežasčių Sprendimas yra naikintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo apsvarstyti pareiškėjo prašymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į skundą Administraciją grindė šiais argumentais:
2.1. Žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1038 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“. TPĮ 28 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Pagal Taisyklių 13.7 punkto nuostatas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai.
2.2. Vienas iš Žemės sklypo nuomininkų (UAB „Dagmita“) 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į atsakovą prašymu organizuoti 47 295 kv. m Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Kartu su prašymu pateiktame priešprojektiniame pasiūlyme nurodyta, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą numatoma rengti Žemės sklypo padalijimui į du sklypus (numatyta Taisyklių 2.1 p.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 16 d. priėmė įsakymą Nr. A-1843, kuriuo nuspręsta organizuoti Projekto rengimą. Taisyklių 57 punktas numato, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Vadovaujantis šia teisės akto nuostata, apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuota 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. 70-2-1876, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas ignoruojant pareiškėją. Pareiškėjas apie Projekto rengimą buvo informuota Taisyklėse nustatyta tvarka, Projekto rengimo metu iš pareiškėjo jokių pastabų ar pretenzijų dėl Projekto sprendinių nebuvo gauta.
2.3. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog UAB „Dagmita“ yra Žemės sklypo dalies (3 099 kv. m) nuomininkė ir tokio dydžio valstybei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalis yra išnuomota UAB ,,Dagmita“ 4 nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui. Projektu buvo atidalinta būtent tokio dydžio žemės sklypo dalis. Parengus Projektą buvo atliktos visos Taisyklėse numatytos Projekto rengimo procedūros. Atsižvelgiant į šiuos dokumentus, patvirtinančius teisės aktuose reglamentuotų procedūrų atlikimą, Projektas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-234. Pareiškėjas šio teisės akto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo, tačiau 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti naują Projekto rengimą. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos pasiūlymų schemos, pareiškėjas siekia pakeisti jau patvirtintą Projektą – siūlomos kitokios atidalinamų sklypų ribos, servitutai.
2.4. Taisyklių 74¹ punkte numatyta, jog Projektas keičiamas, kai Projekto iniciatorius pageidauja pakeisti Projekto sprendinius, kurie dar nėra įgyvendinti. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, pertvarkyto Žemės sklypo dalys nėra įregistruotos viešajame registre. Sprendimu pareiškėjui atsakyta, jog sprendimas dėl patvirtinto Projekto galės būti priimtas, jei bus pateiktas numatomo keisti projekto iniciatoriaus prašymas šį projektą pakeisti.
II.
3. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
4.1. Žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1038 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“.
4.2. Vienas iš šio žemės sklypo nuomininkų (UAB „Dagmita") 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti Projekto rengimą. Prie prašymo pateikto priešprojektinio pasiūlymo duomenys patvirtina, kad Projekto rengimo tikslas – sklypo padalijimas į 2 sklypus.
4.3. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. 70-2-1876. Atsakovas 2016 m. birželio 16 d. priėmė įsakymą Nr. A-1843, kuriuo nuspręsta organizuoti Projekto rengimą.
4.4. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo Žemės sklypo dalies (3 099 kv. m) nuomininkas ir tokio pat dydžio valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis yra išnuomota trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių statinių eksploatavimui. Projektu buvo atidalinta analogiško dydžio žemės sklypo dalis.
4.5. Projektas ŽPDRIS interneto svetainėje pateiktas susipažinti visuomenei nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. Projekto sprendinius 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SFP-1802-( 14.8.36) suderino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. išdavė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-2586-(8.14), kuriuo pritarė Projekto teikimui tvirtinti. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-234 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Pareiškėjas šio administracinio teisės akto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo.
4.6. 2018 m. liepos 25 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti naują Projekto rengimą. Pareiškėjo pateiktos pasiūlymų schemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas siekia pakeisti jau patvirtinto, bet dar neįgyvendinto Projekto sprendinius: siūlomos kitokios atidalinamų sklypų ribos, servitutai. Nekilnojamojo turto registro duomenys (2018 m. gruodžio 19 d. – skundo surašymo diena) patvirtina, kad pertvarkyto Žemės sklypo dalys nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto viešajame registre.
5. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (8 str. 1 d. ir 2 d.), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas (40 str. 1 d. 4 p., 2 d., 3 d., 4 d. 1 ir 2 p., 5 d.), Taisyklių nuostatas (1 p., 2 p., 2.1 p., 13.1 p., 13.2 p., 13.4 p., 74¹ p., 81 p., 82 p.).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad neįgyvendinus jau patvirtinto UAB ,,Dagmita“ inicijuoto Projekto sprendinių, nėra galimybės rengti kitą Projektą, apimantį dalį tos pačios teritorijos, kurį bando inicijuoti pareiškėjas. Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad pareiškėjo šiuo metu netenkina dalis jau patvirtinto Projekto sprendinių, kurių jis neginčijo Taisyklėse nustatyta tvarka. Ginčo situacijoje yra galimas patvirtinto, tačiau neįgyvendinto Projekto sprendinių keitimas, tačiau tam turi būti gautas iniciatoriaus sutikimas (Taisyklių 74¹ p.). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Sprendimu pareiškėjui pagrįstai atsakė, jog sprendimas dėl patvirtinto Projekto keitimo galės būti priimtas, jei bus pateiktas numatomo keisti Projekto iniciatoriaus prašymas šį projektą pakeisti. Teismas pabrėžė, kad priešingu atveju realiai vienu metu nebus galimybės įgyvendinti dviejų Projektų sprendinių, kurie iš dalies prieštarauja vienas kitam.
7. Teismas konstatavo, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl Projekto sprendinių keitimo, Sprendime buvo tinkamai įvertinti ginčo atvejui reikšmingi faktai ir sąlygos. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad naikinti Sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas nurodė, jog, atmetus pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
8. Teismas iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dagminta“ naudai priteisė 487,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III.
9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Taisyklių nuostatas.
9.2. Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, iniciatoriais aiškiai yra įvardijamai įvairūs asmenys, įskaitant ir nuomininkus bei statinių savininkus, o Taisyklių 74¹ punkte nurodoma, jog projektas keičiamas kai projekto iniciatorius ar iniciatoriai pageidauja juos keisti. Taigi, pareiškėjas, būdamas tiek pastatų savininkas, tiek ir valstybinės žemės nuomininkas, laikytinas iniciatoriumi, todėl pagal Taisyklių 74¹ punktą turėjo teisę pageidauti pakeisti projekto sprendinius, kurie neįgyvendinti.
9.3. Pareiškėjas yra tiek neatidalinto tiek ir dviejų padalintų sklypų nuomininkas, t. y. ir iniciatorius, todėl nesuprantama, kodėl Administracija ir pirmosios instancijos teismas reikalauja ir kitų asmenų sutikimo.
9.4. UAB „Dagmita“ rengiant atitinkamą projektą savivaldybė nereikalavo atitinkamo sutikimo, o iš pareiškėjo paprašė. UAB „Dagmita“ Sprendimo surašymo metu neturėjo nei vieno pastato nei viename žemės sklype (nei neatidalintame, nei abiejuose atidalintinuose), todėl nesuprantama, kodėl UAB „Dagmita“ teismas laikė iniciatore ir nurodė, jog būtinas jos sutikimas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Administraciją atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad Projektas buvo patvirtintas ignoruojant pareiškėją.
10.2. Vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neįgyvendinus jau patvirtinto UAB „Dagmita“ inicijuoto Projekto sprendinių, nėra galimybės rengti kitą Projektą, apimantį dalį tos pačios teritorijos, kurį bando inicijuoti pareiškėjas. Pareiškėjo šiuo metu netenkina dalis jau patvirtinto Projekto sprendinių, kurių jis neginčijo Taisyklėse nustatyta tvarka, todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo situacijoje yra galimas patvirtinto, tačiau neįgyvendinto Projekto sprendinių keitimas, tačiau tam turi būti gautas iniciatoriaus pritarimas.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjas iki šiol yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoto valstybinio žemės sklypo nuomininkas, todėl gali būti Projekto rengimo iniciatorius, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokiu atveju realiai vienu metu nebus galimybės įgyvendinti dviejų Projektų sprendinių, kurie iš dalies prieštarauja tarpusavyje.
Atsiliepimas
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Dagmita“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. UAB „Dagmita“ atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. UAB „Dragmita“ nesutinka su pareiškėjo pateiktu Taisyklių nuostatų aiškinimu, nes pareiškėjas klaidingai vertina Taisyklėse apibrėžtas sąvokas ir jas taiko atsietai nuo kitų teisės normų, t. y. neatsižvelgia į sisteminį teisės normų sukurtą teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas nepagrįstai projektų rengimo iniciatyvos teisę turinčius asmenis sutapatina su konkretaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą iniciavusiu asmeniu. Toks teisinis vertinimas yra akivaizdžiai ydingas jau vien dėl to, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą inicijuoja konkretus asmuo, pateikdamas Taisyklių 19 punkte nurodytą prašymą ir dokumentus. Būtent šis asmuo toliau ir yra laikomas to konkretaus projekto iniciatoriumi.
12.2. Sistemiškai aiškinant bei taikant Žemės įstatymą bei Taisykles akivaizdu, kad Taisyklių 74¹ punkte nurodomas „Projekto iniciatorius (-iai)“ yra konkretus asmuo, kuris turi projekto rengimo iniciatyvos teisę (Žemės įstatymo 40 str. 3 d. ir Taisyklių 13 p.) bei šia teise pasinaudojo, t. y. inicijavo konkretaus projekto rengimą.
12.3. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai pagrindė, kad Administracija, priimdama Sprendimą vadovavosi aktualiomis Žemės įstatymo bei Taisyklių normomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir pagrįstai pasisakė, kad nėra jokio pagrindo naikinti Sprendimą.
12.4. Pirminis projektas buvo parengtas ir patvirtintas tuo metu, kai tiek Žemės sklypo dalį, tiek joje esančius statinius nuosavybės ar nuomos teise valdė UAB „Dagmita“; UAB „Dagmita NT“ yra atskyrimo būdu įsteigta įmonė, perėmusi UAB „Dagmita“ nekilnojamojo turto portfelį su visomis su tuo susijusiomis teisėmis bei pareigomis, o pareiškėjas pateikė prašymą Administracijai dėl naujo Žemės sklypo projekto rengimo tuo metu (2018 m. liepos 25 d.), kai dar nebuvo įgyvendintas (užbaigtas) UAB „Dagmita“ atskyrimas (UAB „Dagmita NT“ apskritai įsteigta tik 2018 m. rugsėjo 28 d.), spręstina, kad tai neturi jokios teisinės reikšmės Sprendimo pagrįstumui.
12.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išanalizavęs ginčą, į bylą pateiktus įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą, o UAB „Krinona“ apeliacinis skundas ir jame išdėstyti reikalavimai turėtų būti atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (33.200) R-3225 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB ,,Krinona“ 2018 m. liepos 26 d. prašymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
16. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo netenkina Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-234 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, suprojektuotos žemės sklypo dalių ribos (atidalinamų sklypų ribos) tarp tame pačiame žemės sklype nekilnojamąjį turtą turinčių savininkų. Tuo tikslu pareiškėjas 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti naują Projekto rengimą.
20. Atsakovas byloje ginčijamu 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (33.200) R-3225 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą bei informavo pareiškėją, kad sprendimą dėl patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto keitimo galėsi priimti, jei bus pateiktas ir numatomo keisti projekto iniciatoriaus UAB ,,Dagmita“ prašymas šį projektą pakeisti.
21. Byloje taip pat nustatytos svarbios bylai teisingai išspręsti aplinkybės, kad Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-234, iniciatorius yra UAB „Dagmita“ (I t. b. l. 36, 54). Byloje ginčijamo atsakovo 2018 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. (33.200) R-3225 priėmimo dieną patvirtinto Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai VĮ Registrų centre nebuvo registruoti (t. III b. l. 9–12).
22. Pareiškėjo 2018 m. liepos 25 d. prašymo organizuoti naują Projekto rengimą turinys bei su prašymu pateikta pasiūlymų schema tvirtina, kad pareiškėjas siekia pakeisti jau patvirtinto, bet dar neįgyvendinto Projekto sprendinius: siūlomos kitokios atidalinamų sklypų ribos, servitutai (t. I b. l. 45-46).
23. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 74¹ punktas nustato, kad projektas keičiamas, kai projekto iniciatorius 9-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti.
24. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, jog kartu su savo 2018 m. liepos 25 d. prašymu pareiškėjas atsakovui būtų pateikęs Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriaus, t. y. UAB „Dagmita“, pageidavimą (ar kitą panašaus turinio dokumentą) pakeisti esamo projekto sprendinius. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (33.200) R-3225 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
25. Apelianto argumentai, kad jis pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 13 punktą bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį taip pat laikytinas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriumi, atmestini kaip nepagrįsti. Nurodytose teisės normose yra numatyta kas turi teisę inicijuoti projekto rengimą ir tarp tokių asmenų neabejotinai patenka ir pareiškėjas. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia keisti sprendinius jau parengto ir patvirtinto bet dar neįgyvendinto projekto, kurio iniciatoriumi yra UAB „Dagmita“, todėl ginčo santykiams taikytina Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 74¹ punkto numatyta sąlyga.
26. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
27. Pasisakydama dėl UAB „Dagmita“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
28. Nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, buvo apgintos UAB „Dagmita“ teisės, todėl UAB „Dagmita“ įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
29. Iš UAB „Dagmita“ pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „Dagmita“ patyrė 1 696,64 Eur su PVM dydžio išlaidas teisinei pagalbai. Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Rekomendacijų 2 nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Įvertinusi minėtus kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 300 Eur, nes byla nėra sudėtinga ar nauja, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės cituojami kiti procesiniai dokumentai, todėl nėra pagrindo priteisti visą UAB „Dagmita“ prašomą sumą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ apeliacini? skunda? atmesti.
Regionu? apygardos administracinio teismo Kauno ru?mu? 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dagmita“ iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Krinona“ 300 Eur (trys šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.