- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- eI-2722-554/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03046-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Krinona“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Dagmita“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės , Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
trečiojo suinteresuoto asmens – UAB ,,Dagmita“ atstovams: advokatui M. I., advokato padėjėjui S. P.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Krinona“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. gruodžio 19 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą Nr. (33.200) R-3225 Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projekto;
2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,,Krinona“ 2018 m. liepos 26 d. prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo.
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėja yra valstybei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė, taip pat ir šiame pastate esančių statinių savininkė. Atsakovė 2018 m. sausio 23 d. įsakymu patvirtino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padalinamas į du sklypus. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizatoriumi buvo UAB „Dagmita“. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas ignoruojant pareiškėjos interesus ir nuomonę. Pagal patvirtintą planą žemės sklypai suformuoti taip, kad prie vienos iš pastato pusės pareiškėja negalėtu patekti per žemės sklypą, kuriame pagal patvirtintą projektą lieka pareiškėjos pastatas.
Nurodė, kad pareiškėja apie patvirtintą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą sužinojo praėjus gerokai daugiau kaip 1 mėnesiui nuo atitinkamo plano priėmimo ir paskelbimo, todėl pareiškėja nebegalėjo įsakymo ginčyti, nes praleido terminą skundui paduoti. Dėl to pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypus (padalinti į du ar daugiau žemės sklypų) taip, kad pareiškėja galėtų prieiti prie visų jai priklausančių pastatų per žemės sklypą, kuriame yra jai priklausantys pastatai. Atsakovė 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (33.200) R-3225 (toliau – ir Skundžiamas raštas) informavo pareiškėją, kad sprendimą dėl patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto keitimo galėsi priimti, jei bus pateiktas ir numatomo keisti projekto iniciatoriaus (UAB ,,Dagmita“) prašymas šį projektą pakeisti.
Skundžiamas raštas turėtų būti panaikintas, nes atsakovė dėl nesuprantamu priežasčių diskriminuoja pareiškėją palyginus su UAB „Dagmita“. Šiuo metu įregistruotas žemės sklypas adresu buvo suformuotas remiantis 2005 m. kovo 29 d. atsakovės įsakymu patvirtintu detaliuoju planu. Atsakovė UAB „Dagmita“ leido organizuoti detalaus plano koregavimą be detalaus plano iniciatorių sutikimo ir visų žemės sklypo nuomininkų sutikimo, taip pat neprašė pateikti atitinkamus sutikimus, o dabar iš pareiškėjos prašo tokį sutikimą pateikti. Dėl to atsakovė proteguoja UAB „Dagmita“ ir neleidžia pareiškėjai rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto. Šiuo metu UAB „Dagmita“ neturi net nei vieno statinio žemės sklype, kurį pertvarkyti ketina pareiškėja.
Akcentavo, kad nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, nenumato, jog valstybei priklausančio žemės sklypo nuomininkas, kuriam atitinkame sklype priklauso nuosavybės teise ir statiniai, siekdamas parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pateiktų kitų nuomininkų ar statinių savininkų, o juo labiau organizatorių sutikimus. Todėl šiuo atveju atsakovė visiškai be teisėto pagrindo iš pareiškėjos reikalauja pateikti tam tikrus sutikimus, kurių nenumato jokie teisės aktai. Dėl šių priežasčių skundžiamas raštas yra naikintinas, įpareigojant atsakovę iš naujo apsvarstyti pareiškėjos prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovė teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1038 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 (toliau - Taisyklės), 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas) yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Pagal Taisyklių 13.7 punkto nuostatas Projektų rengimo inicijavimo teisę turi valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai.
Nurodė, kad vienas iš Žemės sklypo nuomininkų (UAB „Dagmita") 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į atsakovę prašymu organizuoti 47295 kv. m Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Kartu su prašymu pateiktame priešprojektiniame pasiūlyme nurodyta, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą numatoma rengti Žemės sklypo padalijimui į du sklypus (numatyta Taisyklių 2.1 p.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 16 d. priėmė įsakymą Nr. A-1843, kuriuo nuspręsta organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taisyklių 57 punktas numato, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Vadovaujantis šia teisės akto nuostata, apie priimtą sprendimą Pareiškėja buvo informuota 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. 70-2-1876, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas ignoruojant pareiškėją. Pareiškėja apie Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą buvo informuota Taisyklėse nustatyta tvarka, projekto rengimo metu iš pareiškėjos jokių pastabų ar pretenzijų dėl projekto sprendinių nebuvo gauta.
Pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog UAB „Dagmita" yra Žemės sklypo dalies (3099 kv. m) nuomininkė ir tokio dydžio valstybei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalis yra išnuomota UAB ,,Dagmita“ 4 nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu buvo atidalinta būtent tokio dydžio žemės sklypo dalis. Parengus projektą buvo atliktos visos Taisyklėse numatytos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros. Atsižvelgiant į šiuos dokumentus, patvirtinančius teisės aktuose reglamentuotų procedūrų atlikimą, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-234. Pareiškėja šio teisės akto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo, tačiau 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į atsakovę prašymu organizuoti naują Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos pasiūlymų schemos, pareiškėja siekia pakeisti jau patvirtintą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą - siūlomos kitokios atidalinamų sklypų ribos, servitutai.
Nurodė, kad Taisyklių 74-1 punkte numatyta, jog Projektas keičiamas, kai Projekto iniciatorius pageidauja pakeisti Projekto sprendinius, kurie dar nėra įgyvendinti. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, pertvarkyto Žemės sklypo dalys nėra įregistruotos viešajame registre. Atsakovė skundžiamu raštu pareiškėjai atsakė, jog sprendimas dėl patvirtinto Žemės sklypo formavimo projekto galės būti priimtas, jei bus pateiktas numatomo keisti projekto iniciatoriaus prašymas šį projektą pakeisti.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Dagmita“ atstovai teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad visiškai pritaria atsakovės argumentams ir papildomai paaiškino, jog trečiasis suinteresuotas asmuo ir šiuo metu yra 3099 kv. m bendro ploto Žemės sklypo dalies nuomininkas, o nuosavybė į statinius buvo perleista UAB „Dagmita NT“ dalį trečiojo suinteresuoto asmens veiklos atskyrus į naują įmonę. Buvo planuojama, jog UAB „Dagmita NT“, kaip asmuo, kuris, vadovaujantis LRV 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 ir 45 punktais turi teisę nuomotis valstybinės žemės sklypus nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti, perims valstybinės žemės nuomos teises tik po to, kai bus užbaigtas įgyvendinti Projektas, t. y., kai bus suformuotas bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Pprojekte numatytas žemės sklypas. Projektas buvo parengtas ir patvirtintas tuo metu, kai tiek žemės sklypo dalį, tiek joje esančius statinius nuosavybės ar nuomos teise valdė trečiasis suinteresuotas asmuo. UAB „Dagmita NT“ yra atskyrimo būdu įsteigta įmonė, perėmusi trečiojo suinteresuoto asmens nekilnojamojo turto portfelį su visomis su tuo susijusiomis teisėmis bei pareigomis. Pareiškėja pateikė prašymą atsakovei dėl naujo žemės sklypo projekto rengimo tuo metu, kai dar nebuvo įgyvendintas (užbaigtas) trečiojo suinteresuoto asmens atskyrimas. UAB „Dagmita NT“ buvo įsteigta tik 2018 m. rugsėjo 28 d. Atsakovė tinkamai vertino faktinę situaciją, jog projektas nėra įgyvendintas, kadangi žemės sklypas realiai nėra padalintas į dvi dalis ir pakeitimai neįregistruoti viešajame registre.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-1038 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalijimo detaliojo plano patvirtinimo“. Vienas iš šio žemės sklypo nuomininkų (UAB „Dagmita") 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti 47295 kv. m Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prie prašymo pateikto priešprojektinio pasiūlymo duomenys patvirtina, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas - sklypo padalijimas į 2 sklypus. Pareiškėja apie tai buvo informuota 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. 70-2-1876. Atsakovė 2016 m. birželio 16 d. priėmė įsakymą Nr. A-1843, kuriuo nuspręsta organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo žemės sklypo dalies (3099 kv. m) nuomininkas ir tokio pat dydžio valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis yra išnuomota trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių statinių eksploatavimui. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu buvo atidalinta analogiško dydžio žemės sklypo dalis. Projektas ŽPDRIS interneto svetainėje pateiktas susipažinti visuomenei nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. Projekto sprendinius 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SFP-1802-( 14.8.36) suderino Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. išdavė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-2586-(8.14), kuriuo pritarė Projekto teikimui tvirtinti. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A-234 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėja šio administracinio teisės akto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neginčijo. 2018 m. liepos 25 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti naują Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjos pateiktos pasiūlymų schemos duomenys patvirtina, kad pareiškėja siekia pakeisti jau patvirtinto, bet dar neįgyvendinto Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius: siūlomos kitokios atidalinamų sklypų ribos, servitutai. Nekilnojamojo turto registro duomenys (2018 m. gruodžio 19 d. – skundo surašymo diena) patvirtina, kad pertvarkyto Žemės sklypo dalys nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto viešajame registre.
Vertinant, ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas. Prašomas panaikinti sprendimas yra individualus teisės aktas, todėl jam taikomi ir bendrieji individualaus administracinio sprendimo (viešojo administravimo) reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Ginčo santykiams aktualios Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos, kurių 1 dalies 4 punkte numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose ir savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1, 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau - Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (Taisyklių 1 p.). Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams (Taisyklių 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas šiais atvejais: kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte)(Taisyklių 2.1 p.). Taisyklių 13 punkte numatyti subjektai turintys Projekto rengimo inicijavimo teisę: valstybinės žemės patikėtiniai (13.1. p.); statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai (13.2.p.), privačios žemės savininkai (13.4 p.).
Teismas pabrėžia, kad Taisyklių 74-1 punkte numatyta, jog Projektas keičiamas, kai Projekto iniciatorius pageidauja pakeisti Projekto sprendinius, kurie dar nėra įgyvendinti. Projekto iniciatoriai išvardinti Taisyklių 13 punkte. Ginčo atveju – tai trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Dagmita“. Projekto sprendinių įgyvendinimas reglamentuotas Taisyklių 81 – 82 punktuose. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, pertvarkyto Žemės sklypo dalys dar nėra įregistruotos viešajame registre – t. y. sprendiniai dar nėra įgyvendinti Taisyklių 81 – 82 punktų prasme. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės iš esmės nėra. Iš to seka išvada, kad neįgyvendinus jau patvirtinto UAB ,,Dagmita“ inicijuoto Projekto sprendinių, nėra galimybės rengti kitą Projektą, apimantį dalį tos pačios teritorijos, kurį bando inicijuoti pareiškėja. Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad pareiškėjos šiuo metu netenkina dalis jau patvirtinto Projekto sprendinių, kurių ji neginčijo Taisyklėse nustatyta tvarka. Ginčo situacijoje yra galimas patvirtinto, tačiau neįgyvendinto Projekto sprendinių keitimas, tačiau tam turi būti gautas iniciatoriaus sutikimas (Taisyklių 74-1 p.). Dėl to atsakovė skundžiamu raštu pareiškėjai pagrįstai atsakė, jog sprendimas dėl patvirtinto Projekto keitimo galės būti priimtas, jei bus pateiktas numatomo keisti Projekto iniciatoriaus prašymas šį projektą pakeisti. Teismas pabrėžia, kad priešingu atveju realiai vienu metu nebus galimybės įgyvendinti dviejų Projektų sprendinių, kurie iš dalies prieštarauja tarpusavyje.
Pareiškėjos skundžiamas sprendimas buvo priimtas įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl Projekto sprendinių keitimo. Skundžiamame sprendime buvo tinkamai įvertinti ginčo atvejui reikšmingi faktai ir sąlygos. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo bei motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti. Teismas taip pat nenustatė, kad buvo pažeisti Žemės įstatymo, Taisyklių reikalavimai. Taigi, naikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo (ABTĮ 56 str.).
Dėl aukščiau išdėstytų teisinių išvadų atmestinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas - įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,,Krinona“ 2018 m. liepos 26 d. prašymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Teismas akcentuoja, kad viešajame registre įregistravus jau patvirtinti Projekto sprendinius pagal Taisyklių imperatyvius reikalavimus, pareiškėja turės realią galimybę inicijuoti naujo Projekto rengimą.
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Dagmita“ prašo priteisti iš pareiškėjos 2 420 Eur teismo išlaidų atlyginimui.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).
Kaip matyti iš į bylą pateiktos 2019 m. kovo 7 d. atstovavimo sutarties, UAB „Dagmita“ pavedė atstovams advokatui M. I. bei advokato padėjėjui S. P. atstovauti bendrovę Regionų apygardos administraciniame teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti 2 420 Eur išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą bei atstovavimą teisme. Minėtos išlaidos grindžiamos 209 m. kovo 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 34666 bei 2019 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymu.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovas advokatas M. I. bei advokato padėjėjas S. P. dalyvavo 2019 m. kovo 28 d. teismo posėdyje, kuris truko nuo 11.07 val. iki 12.23 val., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 val. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus 2018 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 935,70 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą nustatytas koeficientas – 0,1. Atitinkamai už dalyvavimą teismo posėdyje maksimali rekomenduojama priteistina suma – 93,57 Eur (935,7 x 0,1) ir ši suma priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui.
Teismui pateiktame prašyme aiškiai nenurodyta, kiek konkrečiai laiko truko konsultacijos, pasirengimas teismo posėdžiui (dokumentų analizė), todėl, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, teismas laiko, kad pasirengimas truko vieną valandą. Atitinkamai už pasirengimą posėdžiui maksimali rekomenduojama priteistina suma – 93,57 Eur (935,7 x 0,1) ir ši suma priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, tačiau prašyme nedetalizuota, kiek konkrečiai išlaidų patirta už šio dokumento parengimą. Teismas pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo administracinėje byloje turi teisę, bet ne pareigą pateikti paaiškinimus, atsiliepimus į pareiškėjo skundą (ABTĮ 67 str. 1 d. 3 p., 71 str.).
UAB „Dagmita“ paaiškinimai administracinėje byloje pateikti teismo posėdžio metu 2019 m. kovo 28 d. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus 2018 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 935,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už paaiškinimus nustatytas koeficientas – 0,4. Atitinkamai už paaiškinimų parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma – 374,28 Eur (935,7 x 0,4). Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo aiškiai nenurodo, kiek konkrečiai patyrė išlaidų už paaiškinimų parengimą, todėl, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, teismas laiko, kad protinga suma už trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimų parengimą - 300 Eur.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo patenkintinas iš dalies ir jam iš pareiškėjos priteistinas 487,14 Eur (93,57 Eur + 93,57 Eur + 300 Eur) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,Krinona“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.