Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams Č. D. ir R. D. dėl baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Teismas neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dydį, kuris yra 106 Eur mažesnis.

10.2. Ieškovas už apeliacinį skundą byloje yra jau sumokėjęs teismo nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumą – 2 066 Eur. Teismai negrąžino ieškovui jo sumokėtos 2 066 Eur žyminio mokesčio dalies ir nepriteisė jos iš atsakovų. Ieškovas turi teisėtą lūkestį, kad jo sumokėtas žyminis mokestis toje pačioje bylos proceso stadijoje bus įskaitytas.

10.3. Ieškovas turi interesą ir lūkestį, kad teismų procesiniai sprendimai, dėl kurių jis kreipėsi su apeliaciniais skundais, nebus palikti galioti ir ieškovui nebus užkraunama pareiga vis nauju žyminiu mokesčiu tose pačiose proceso stadijose apmokėti už teismo klaidų taisymą.

10.4. Nustatant ieškovui pareigą pakartotinai sumokėti žyminį mokestį ir pakartotinai įrodinėti savo sunkią turtinę padėtį (vieną kartą jis tai yra padaręs ir teismas šios pareigos įvykdymą pripažino tinkamu), ieškovui yra užkraunama nepakeliama finansinė našta ir bereikalinga procesinė pareiga vėl atlikti tai, ką jis jau yra tinkamai atlikęs byloje.

10.5. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad paduodant apeliacinį skundą (po to, kai vienas apeliacinis skundas jau buvo patenkintas ir teismo sprendimas panaikintas), tas pats apeliantas vėl turėtų mokėti naują žyminį mokestį pakartotinai už antrąjį apeliacinį skundą, paduodamą dėl toje pačioje civilinėje byloje naujai priimto, tačiau ir vėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

10.6. Pateikiami nauji įrodymai patvirtina sunkią ieškovo finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, yra pagrįsta ir teisėta. Šį procesinį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ „Regitra“ pažymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriais grindžia aplinkybes apie savo turtinę padėtį.

13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Sprendžiant dėl asmenų finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį, teismui turi būti pateikti kuo išsamesni įrodymai, leidžiantys įsitikinti realiai esama asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą, turtine padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).

14. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus apie turtinę padėtį, kurios nustatymas yra reikšmingas sprendžiant prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų turinį, ryšį su nagrinėjamu klausimu, proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus bei sprendžiamo klausimo svarbą (teisės į apeliaciją įgyvendinimas), apeliacinės instancijos teismas priima su ieškovo atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus.

Dėl pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą

15. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jis įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, atskirajame skunde teigia, kad jis dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą jau yra sumokėjęs nagrinėjant bylą pirmą kartą, nuo likusios žyminio mokesčio dalies jis buvo atleistas, todėl antrą kartą teikiant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, žyminis mokestis nebeturi būti mokamas pakartotinai, o įskaitomas tas pats jau mokėtas žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad apeliantas neteisingai interpretuoja civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio klausimus, todėl nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju jo sumokėta žyminio mokesčio dalis turėtų būti įskaityta, nes priešingu atveju jis esą būtų įpareigotas mokėti dvigubą žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

16. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo ją realizuoti ne bet kokiu būdu, o laikydamasis privalomos nustatytos tvarkos. Be to, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai).

17. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 ir kt.).

18. Apeliantas skunde akcentuoja, kad nėra teisės normos, įpareigojančios sumokėti žyminį mokestį teikiant antrą kartą apeliacinį skundą toje pačioje byloje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 80 straipsnio nuostatas žyminis mokestis mokamas už kiekvieną iš procesinių dokumentų, kuriems taikytini žyminiai mokesčiai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, priėmė procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, kuris nėra palankus apeliantui. Teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas jame išdėstė nesutikimo su tokiu teismo sprendimu argumentus, kuriuos įvertins apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra palankus apeliantui, savaime nereiškia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas sumokėti atitinkamo dydžio mokestį negali būti aiškinamas kaip asmens, paduodančio atitinkamą procesinį dokumentą, procesinių teisių suvaržymas. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas jau buvo panaikinęs apeliantui nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepaneigia apelianto pareigos mokėti žyminį mokestį. Nustačius, kad apelianto ieškinys atmestas nepagrįstai, jis įgis teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Kita vertus, asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti šio asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta asmens teisė prašyti teismą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti. Tokie prašymai sprendžiamai pagal CPK 83 ir 84 straipsniuose nustatytas taisykles.

19. Apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad atskirajame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Tokie apelianto argumentai susiję su nagrinėjamos bylos esme, dėl kurių bus pasisakoma apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą pagal apeliacinį skundą, ir neturi teisinės reikšmės spendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

Dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio

20. Apeliantas, atskirajame skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, dydį, be pagrindo remiasi CPK 80 straipsnio 1 dalies normomis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio dydžius, galiojusius iki 2017 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant procesinius veiksmus, taikytinos jų atlikimo metu galiojančios proceso teisės normos.

21. Atskirajame skunde apeliantas netiksliai cituoja CPK 80 straipsnio 4 dalies normą ir vadovaujasi tik jos dalimi. Iš tiesų, pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose), tačiau toje pačioje straipsnio dalyje nurodoma, kad turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Taigi šiuo atveju apskaičiuojant už apeliacinį skundą mokamo žyminio mokesčio dydį taikytina CPK 80 straipsnio 1 dalis, pagal kurią nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos mokama du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų, galiojanti procesinio veiksmo atlikimo metu – apeliacinio skundo teikimo metu (2021 m. rugpjūčio 16 d.). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 4 132 Eur.

Dėl apelianto prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo

22. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodytos nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1324-186/2018). Taigi įstatymas nenumato galimybės atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo apskritai, asmuo, norėdamas pasinaudoti teise į teisminę gynybą, privalo sumokėti bent dalį žyminio mokesčio.

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra asmens turtinė padėtis atitinkamo procesinio dokumento pateikimo momentu, todėl apeliantas be pagrindo teigia, kad sprendžiant dėl jo turtinės padėties, turėtų būti atsižvelgiama į duomenis, kurie buvo pateikti teikiant apeliacinį skundą bylą iš esmės išnagrinėjus pirmą kartą. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus apie jo finansinę padėtį, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia dėl sąlygų iš dalies atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

24. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantui priklauso du butai Kaune, o taip pat paveldėtas 7,75 ha ploto žemės sklypas, kurio paveldėjimo procedūros dar nėra užbaigtos. Apeliantas teigia, kad visi šie nekilnojamojo turto objektai yra areštuoti, taigi jis neturi galimybių realizuoti šio turto, be to, butuose gyvena jis su šeima ir sūnus su šeima. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo metu negauna jokių pajamų, savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, o Luminor banke neturi lėšų. Apeliantas teigia, kad yra visiškai priklausomas nuo kitų jį išlaikančių asmenų – žmonos, sūnaus, tačiau jokių duomenų apie šeimos turtinę padėtį neteikia, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius nurodomas aplinkybes.

25. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai tikrosios apelianto turtinės padėties neatskleidžia, nes pagal paties apelianto selektyviai atrinktus ir pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrąją apelianto turtinę padėtį bei jo finansines galimybes. Kitaip tariant, pateiktų įrodymų nepakanka vertinimui, kad jo turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog apeliantas nepajėgus sumokėti už apeliacinį skundą bent dalies žyminio mokesčio. Vien tai, kad apeliantas šiuo metu negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nereiškia, kad jis tikrai neturi jokios rūšies ir sudėties likvidaus turto arba jokių finansinių išteklių, tuo labiau, kad duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą, nepaisant jam taikomo arešto, nepatvirtina jo itin sunkios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju aplinkybė, jog apeliantas naudojasi advokato paslaugomis, nereiškia, kad yra pajėgus sumokėti visą žyminio mokesčio dydį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad paties apelianto pozicija iš esmės yra prieštaringa – teigdamas, kad visiškai neturi jokių pajamų ir finansinė padėtis yra itin sunki, nesikreipia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nors asmenys, tokia teise besinaudojantys, yra visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas išdėstytas aplinkybes ir siekdamas be pagrindo neapriboti apelianto teisės į teisminę gynybą, laikosi nuostatos, kad yra įrodytos sąlygos apeliantą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Apeliantas nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai įsitikinti jo finansine padėtimi, kuri, kaip minėta, pagal turimo turto apimtį negali būti laikoma itin sunkia. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis apie apelianto finansinę padėtį, sprendžia, jog apeliantas įpareigotinas sumokėti 2 000 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį. Padarius tokią išvadą, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apelianto prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleidimo tenkinamas. Apeliantui nustatytinas keturiolikos dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 2 000 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nustatytu terminu trūkumo nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą A. G. nuo 2 132 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo.

Nustatyti ieškovui A. G. keturiolikos dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.