Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-09 · Civilinė byla Nr. e2S-1289-513/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
e2S-1289-513/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Suinteresuotas asmuo
UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankui, AB „Klaipėdos energija“, I. J.
Pareiškėjas
M. J.
Kategorijos
  • 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. e2S-1289-513/2015

Teisėja Elena Pauliukienė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04853-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 140.2; (S) 122.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankui, AB „Klaipėdos energija“, I. J., antstolei A. R. Ž., antstolei B. T., antstoliui A. S., LUAB „Finsonas“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Atenegro“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl fiziniam asmeniui bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pareiškimu teismo prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore skirti UAB „Lexuna“. Pagrindinėmis nemokumą sukėlusiomis priežastimis nurodė tai, jog dėl pasaulinės finansinės krizės sumažėjo jo ir jo sutuoktinės pajamos, pareiškėjo įmonė UAB „Finsonas“, vykdžiusi tarpininkavo parduodant nekilnojamąjį turtą veikalą, neteko užsakymų, o tai lėmė įmonės bankrotą. Iki ekonominės krizės pareiškėjo pajamos sudarė apie 5 000 Lt (1 458,57 Eur), o kartu su sutuoktine apie 10 000 Lt (2 917,15 Eur) per mėnesį. Nurodė, jog yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui.

Pareiškėjas kartu su sutuoktine yra skolingi AB SEB bankui 2 738,36 Lt (798,82 Eur), UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 114 758,59 Eur, AB „Klaipėdos energija“ – 1 607,79 Eur ir 5 proc. metinių palūkanų, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 864,43 Eur, antstolei A. R. Ž. – 159,87 Eur, antstolei B. T. – nepateikta duomenų, antstoliui A. S. – nepateikta duomenų, LUAB „Finsonas“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Atenegro“, – 6 911,33 Eur. Bendrai pareiškėjo skolos be priskaičiuotų delspinigių, palūkanų ir vykdymo išlaidų siekia 127 040,37 Lt (37 059,62 Eur). Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė peržiūrėti pateiktus dokumentus ir iškelti bankroto bylą. Nurodė, jog bankrotas padėtų jo šeimai finansiškai atsitiesti, jis galėtų toliau vykdyti verslą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Nurodė, jog pareiškime klaidingai nurodoma, jog įsipareigojimų metu pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos buvo apie 10 000 Lt (2 917,15 Eur). Nors pareiškėjas nurodo, kad 2007 m. ir 2009 m., gimus vaikams, pablogėjo jo finansinė padėtis, jog turėjo išlaikyti vaiką ir iš pirmosios santuokos, tačiau 2007-02-09 jis sudarė kredito sutartį, t. y. sutuoktinei jau besilaukiant vaiko. Taigi jis turėjo žinoti, kad vaiko išlaikymui reikės papildomų lėšų, bei privalėjo šią aplinkybę apsvarstyti, vertindamas savo gebėjimą ateityje vykdyti įsipareigojimus. Pareiškėjas kredito sutartį sudarė būdamas 29 metų, kredito sutartis sudaryta 40 metų terminui, todėl galėjo numatyti, kad ateityje turės daugiau vaikų, kurių išlaikymas pareikalaus papildomų lėšų. Pareiškime nurodytos aplinkybės neturėtų būtų laikomos pateisinančiomis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktu atsiliepimu prašė klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo spręsti savo nuožiūra. Nurodė, jog inspekcijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-05-07 duomenimis, pareiškėjo mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sudaro 361,85 Eur. Remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjui antstolių kontorose užvestos vykdomosios bylos dėl išieškojimo, jose ieškovė Valstybė arba Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos: antstolė A. R. Ž. dėl 207,37 Eur išieškojimo Valstybės naudai vykdomojoje byloje Nr. 0075/14/00321/1; antstolė B. T. dėl 657,06 Eur išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/01632.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-03 nutartimi pareiškimą tenkino: iškėlė pareiškėjui bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Lexuna“; patvirtino 350 Eur sumą, įskaitant PVM lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 491,89 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti. Teismas, išanalizavęs pareiškėjų pateiktą pareiškimą bei įrodymus apie turimus skolinius įsipareigojimus, nustatė, jog pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 127 040,37 Eur. Pareiškėjo vardu per pastaruosius trejus metus įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai: 1) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šis turtas yra areštuotas antstolio A. S., kuris šiuo metu vykdo pareiškėjui priklausančio turto varžytynes. Įvertinęs, jog pareiškėjui priklauso 1990 vnt. UAB „Prema“ akcijų, kurios vieneto nominali vertė, remiantis Registrų centro duomenimis, siekia 62 Lt, akcijų įsigijimo data 2011-06-06, taigi iš viso akcijų vertė – 123 380 Lt, tačiau įvertinęs, jog šias akcijas pareiškėjas įsigijo už 1 Lt mokestį, o įmonė dirba nuostolingai, sprendė, jog šios akcijos yra bevertės. Iš 2012-06-01 akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, jog pareiškėjas įsigijo UAB „Sebfina“ 5 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurios kiekvienos nominali vertė yra 1 Lt. Ši įmonė taip pat dirba nuostolingai ir šiuo metu turi 8 688,60 Eur skolos. Remdamasis VĮ „Regitra“ duomenimis nustatė, jog pareiškėjo vardu per pastaruosius trejus metus nebuvo įregistruota jokių transporto priemonių. Pareiškėjas lėšų, esančių banko sąskaitose, bei grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, neturi, skolininkų taip pat. Pareiškėjo šeima augina tris nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas dirba UAB „Prema“, kurioje laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo gavo 675 Lt (196, 90 Eur) atlyginimą kas mėnesį. Pareiškėjas dirba UAB „Sebfina“, nuo 2005-07-01 jam išduotas individualios veiklos pažymėjimas Nr. L12-222. Pareiškėjo pajamos vidutiniškai siekia 502 Eur kas mėnesį, iš jos 202 Eur darbo užmokestis UAB „Prema“ ir 300 Eur – iš vykdomos individualios veiklos. Sutuoktinė I. J. dirba UAB „Prema“ ir gauna minimalų atlyginimą. Iš pareiškėjų pateikto teismui šeimos būtinųjų išlaidų nustatė, jog pareiškėjų būtinąsias išlaidas sudaro 50 Eur būsto nuomos ir išlaikymo išlaidos, 100 Eur – komunalinės išlaidos ir bendrijos mokesčiai, buities bei ūkinės prekės – 10 Eur, maistas – 100 Eur, rūbai – 10 Eur, vaistai bei medicininės paskirties prekės – 20 Eur, išlaidos telefonui – 15 Eur, išlaidos Dominyko ir A. J. išlaikymui – 80 Eur, išlaidos G. J. išlaikymui – 86,89 Eur, transporto išlaidos – 20 Eur.

Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d., kasacinio teismo išaiškinimais dėl nesąžiningumo kriterijaus tokio pobūdžio bylose, padarė išvadą, jog pareiškėjo turtinė padėtis neleidžia jam įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, be to, byloje nenustatytos sąlygos, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismo vertinimu, atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, o iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjų mokumą ir tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą administratorė patikrins pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir galės pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fiziniai asmenys negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 str. 3 d.). Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjų nesąžiningumo, esant pagrindui, atkuriamas pareiškėjų mokumas, tai atitiks kreditorių interesus. Manė, jog yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 str. 8 d. numatytos sąlygos. Vadovavosi 6 str. 3 d. 2 p., 11 str., 13 str. 7 d. ir įvertinęs, jog kreditoriai kitų administratorės kandidatūrų nesiūlė, prieštaravimų dėl pasiūlytos neišreiškė, bankroto administratore skyrė UAB „Lexuna“. FABĮ 4 str. 6 d., 6 str. 3 d. 4 p. normų pagrindu nustatė 350 Eur lėšų sumą, kurią administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti. FABĮ 4 str. 4 d. 9 p. normos pagrindu, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytą 491,89 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nusprendė, jog nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma – 491,89 Eur. Rėmėsi FABĮ 8 str. 5 d. ir atsižvelgęs į kreditorių reikalavimų skaičių, dydį, nustatė maksimalų – keturių mėnesių – terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-03 nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nesutinka su teismo išvadomis, jog pareiškėjo turimos UAB „Prema“ ir UAB „Sebfina“ akcijos yra bevertės, o šios įmonės dirba nuostolingai. Į bylą yra pateikti dokumentai, jog pareiškėjui priklauso 1990 UAB „Prema“ akcijų, kurių vertė – 123 380 Lt (35 733,32 Eur), 5 000 UAB „Sebfina“ akcijų, kurių vertė –5 000 Lt (1 448,10 Eur). Į bylą nėra pateikta minėtų įmonių finansinių dokumentų, todėl neaišku, kodėl teismas nusprendė, jog įmonių akcijos yra bevertės, jog jos dirba nuostolingai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-12686-793/2014, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-215-730/2015 palikta nepakeista, atsisakė iškelti pareiškėjo sutuoktinei I. J. fizinio asmens bankroto bylą, argumentuojant, jog pareiškėjo įmonių akcijos vertos anksčiau nurodytas pinigų sumas. Be to, teismas, įvertinęs I. J. ir pareiškėjo turto vertę, konstatavo, jog turima įsipareigojimų suma negali būti laikoma kritine, neleidžianti I. J. ir jos sutuoktiniui, kaip solidariems skolininkams, jų skolinius įsipareigojimus įvykdyti per protingą terminą. Teigia, jog pareiškėjas šiuo atveju nepateikė teismui įrodymų, jog jo turimų įmonių akcijos yra bevertės, jog įmonės dirba nuostolingai. Argumentuoja, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, įrodinėja savo nemokumą, todėl pareiškėjas turėjo pareigą pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius savo nemokumą (CPK 178 str.). Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas yra nemokus, nes teismas negalėjo įvertinti pareiškėjo turimo turto masės. Be to, teismas, neturėdamas įrodymų, priėmė iš esmės priešingą sprendimą, nei buvo priimtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams atsisakius iškelti I. J. fizinio asmens bankroto bylą. Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d. teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesniosios instancijos teismai – ir aukštesniosios instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nemokumą, nors kitoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, jog jis ir jo sutuoktinės finansinė padėtis negali būti laikoma kritine. Taigi teismas, esant nepakitusiai faktinei situacijai (nepateikta duomenų apie realią įmonių akcijų vertę), iš esmės pakeitė aukštesnosios instancijos teismo sprendimą, nors tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliante, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl turimo turto, o būtent dėl pareiškėjo vardu registruotų dviejų įmonių – UAB „Prema“ ir UAB „Sebfina“, akcijų vertės. Kreditorė (apeliantė) nepagrįstai nurodo, jog vien aplinkybė, kad informacija apie šias įmones pateikta paties pareiškėjo, yra pagrindas abejoti šios informacijos teisingumu. Priešingai, FABĮ tiesiogiai įpareigoja pareiškėją pateikti visą informaciją apie turimą turtą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (FABĮ 4 str. 4 d. 3 p.), ir pareiškėjas vykdė įstatymo įpareigojimus. Nurodo, jog teismui buvo pateiktos visos pažymos bei informacija apie pareiškėjo turimą turtą, taip pat ir informacija apie UAB „Prema“ ir UAB „Sebfina“. Teismas tinkamai įvertino proceso šalių pateikus įrodymus ir nepažeisdamas įstatymo įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių bei remdamasis surinktų įrodymų visuma, priėmė tinkamą sprendimą. Kreditorė nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas teismui neįrodė savo nemokumo ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Kreditorė atskirajame skunde netinkamai interpretavo fizinio asmens nemokumo sąvoką bei nesivadovavo Lietuvos teismų suformuluota praktika dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pagal teismų praktiką, esminės sąlygos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui yra: fizinio asmens sąžiningumas, fizinio asmens nemokumas ir atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų nebuvimas. Pareiškėjas atitinka tiek FABĮ keliamas sąžiningumo, tiek nemokumo sąlygas. Kiti FABĮ 5 str. 8 d. nurodyti pagrindai, kuriais remdamasis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, šiuo atveju taip pat neegzistuoja. Pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai yra didesni nei turimas turtas, o gaunamos pajamos yra per mažos, kad pareiškėjas per protingą laikotarpį juos sugebėtų įvykdyti, t. y. pareiškėjas negali vykdyti įsipareigojimų suinteresuotiems asmenims, kadangi jo gaunamų pajamų nepakaktų, kad per protingą laikotarpį būtų įvykdyti kreditiniai reikalavimai visiems kreditoriams.

Motyvuoja FABĮ 1 str. 1 d., numatančia, jog šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsisakius iškelti bankroto bylą pareiškėjui atžvilgiu vien dėl to, kad tam nepritaria apeliantė, ši pusiausvyra būtų pažeista. Kreditoriams neparanku, kad būtų iškelta bankroto byla pareiškėjui, nes tuomet sustos delspinigių ir kitų netesybų skaičiavimas, o tai iš esmės ir sudarys didžiąją dalį pareiškėjo įsiskolinimo. Mano, jog teismas išanalizavo ir įvertino visas pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežastis bei aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas solidariai su sutuoktine turi šias skolas – AB SEB bankui 2 738,36 Lt (728,82 Eur), UAB „Būsto paskolų draudimas“ – 114 758,59 Eur, AB „Klaipėdos energija“ – 1 607,79 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 864,43 Eur, antstolei A. R. Ž. – 159,87 Eur, antstolei B. T. – nepateikta duomenų, antstoliui A. S. – nepateikta duomenų, LUAB „Finsonas“ – 6 911,33 Eur. Pareiškėjo ir solidariai su sutuoktine turimų skolinių įsipareigojimų mokėjimų terminai yra suėję, jų bendra suma sudaro apie 127 040,37 Eur. Pareiškėjo vardu per paskutiniuosius trejus metus buvo įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai: 1) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Visas šis turtas yra areštuotas antstolio A. S. ir šiuo metu antstolis vykdo pareiškėjui priklausančio turto varžytynes. Iš Juridinių asmenų registro išrašų nustatyta, jog pareiškėjui priklauso 1990 UAB „Prema“ akcijų, kurios vieneto nominali vertė 62 Lt, akcijų įsigijimo data – 2011-06-06, iš viso akcijų vertė – 123 380 Lt.

Pareiškėjas lėšų, esančių banko sąskaitose, bei grynųjų pinigų, viršijančių 1 MMA, taip pat skolininkų neturi. Pareiškėjas turi pareigą rūpintis ir išlaikyti tris savo nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas dirba UAB „Prema“, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėnesio iki 2014 m. rugsėjo šioje įmonėje uždirbdavo po 675 Lt (196, 90 Eur) atlyginimą kas mėnesį, taip pat dirba UAB „Sebfina“. Pareiškėjas nuo 2005-07-01 dirba ir pagal individualios veiklos pažymėjimą Nr. L12-222. Iš viso pareiškėjo pajamos per mėnesį yra apie 502 Eur, iš jų 202 Eur darbo užmokestis iš UAB „Prema“, 300 Eur iš individualios veiklos. Pareiškėjo sutuoktinė I. J. metus laiko dirba UAB „Prema“ ir gauna minimalų atlyginimą. Iš pareiškėjų pateikto teismui šeimos būtinų išlaidų sąrašo nustatyta, jog pareiškėjų būtinas išlaidas sudaro 50 Eur būsto nuomos ir išlaikymo išlaidos, 100 Eur komunalinėms išlaidoms ir bendrijos mokesčiams, buities bei ūkinėms prekėms – 10 Eur, maistui – 100 Eur, rūbams – 10 Eur, vaistams bei medicininės paskirties prekėms – 20 Eur, išlaidos telefonui – 15 Eur, išlaidos vaikų Dominyko ir Augusto išlaikymui – 80 Eur, išlaidos G. J. išlaikymui – 86,89 Eur, transporto išlaidoms – 20 Eur.

Įvertinęs šiuos faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pareiškėjo įmonės akcijos yra vertingos, įmonės veikia pelningai ir pan. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pareiškėjo pateiktais dokumentais, padarė teisingas išvadas, t. y. jog UAB „Prema“ akcijas pareiškėjas įsigijo už 1 Lt mokestį, jog ši įmonė dirba nuostolingai ir įmonės akcijos iš esmės yra bevertės. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Taigi ir šiuo atveju, apeliantei teigiančiai ir teigusiai, jog minėtų įmonių akcijos yra iš esmės vertingos, tenka procesinė pareiga įrodyti, kad taip ir yra, arba bent jau pateikti įrodymus, kurie paneigtų teismo išsamiai išanalizuotų ir teisingai įvertintų pareiškėjo pateiktų įrodymų apie ginčo akcijų vertę, įmonių veiklą ir kt. aplinkybes. Teismas mano, jog apeliantė nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjui ir tokiu būdu tik vilkina ginčo situacijos išsprendimą. Be to, ginčo, jog pareiškėjas nėra atsiskaitęs su kreditore (-iais), jog antstolių vykdomos inter alia jo turto pardavimo procedūros dar nesibaigusios, nėra.

Kitas apeliantės argumentas, jog 2014-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-12686-793/2014, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-215-730/2015 palikta nepakeista, buvo atsisakyta iškelti pareiškėjo sutuoktinei I. J. fizinio asmens bankroto bylą, teismui, be kita ko, konstatuojant, jog turima įsipareigojimų suma negali būti laikoma kritine, t. y. neleidžianti I. J. ir jos sutuoktiniui, kaip solidariems skolininkams, jų skolinius įsipareigojimus įvykdyti per protingą terminą, ir šiuo atveju faktinei situacijai nepakitus teismas iš esmės pakeitė aukštesniosios instancijos teismo sprendimą, nors tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, atmetami kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog visos bylos, taigi fizinių asmenų bankrotų bylos, teismo nagrinėjamos konkrečiai, t. y. konkrečių bylos proceso dalyvių (šalių) teisių ir teisėtų interesų apsaugos, gynybos ir užtikrinimo aspektais, vadovaujantis įstatymais. Aplinkybė, jog pareiškėjo sutuoktinei nebuvo iškelta fizinio asmens bankroto byla per se, nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas. Be to, akivaizdu, jog apeliantės skundžiamos nutarties vertinimas kaip minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-215-730/2015 pakeitimas yra teisiškai nepagrįstas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo sutuoktinės bankroto klausimas buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo prieš daugiau kaip 5 mėnesius iki pareiškėjas pats nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ir duomenų, jog per visą šį laikotarpį ir iki dabar pareiškėjas ir (ar) sutuoktinė įgijo tiek turto ir (ar) gavo (gauna) pajamas ir pan., jog galėtų įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, nėra. Akivaizdu, jog antstoliams areštavus pareiškėjo įmonių banko sąskaitas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas negali vykdyti ar bent pradėti sąžiningai ir kryptingai didinti gaunamas pajamas, vystyti verslą, dirbti ir uždirbti. Abejonių, jog pareiškėjas yra verslus, atsakingas, šeimą ir vaikus išlaikantis vyras, įvertinus jo parodymų, duotų teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, turinį, bylos faktinius duomenis apie turimus vaikus (trys nepilnamečiai vaikai), šiuo metu nėra.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (FABĮ 2 str. 2 d.).

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 str. 4 d.), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

Teismui sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 str. nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant klausimą dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Minėta, jog apeliantė nepateikė jokių savo argumentų įrodymų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, galbūt nuslėpdamas duomenis apie tikrąją savo turtinę padėtį (inter alia akcijų vertę, iš įmonių veiklos gaunamą pelną ir pan.). Teigdama, jog įmonių akcijos yra vertingos, apeliantė nepateikia į bylą jokių įrodymų apie kitokią akcijų vertę, įmonių veiklą ir pan.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 3 p. numatyta, jog prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Šiuo atveju pareiškėjas įvykdė įstatymo reikalavimą nurodyti akcijų vertę, byloje nebuvo duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nurodyta turto verte, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nesąžiningai nurodė turto vertę. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir konkrečias šios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad šioje bylos stadijoje įstatymo reikalavimai, susiję su turto vertės nurodymu, yra įvykdyti, o reikalavimas dėl papildomo vertės ar minėtų įmonių veiklos pelningumo ir pan. pagrindimo, nesant akivaizdžios tam priežasties, būtų perteklinis ir neatitiktų šios bankroto proceso stadijos tikslų.

FABĮ 6 str. 1 d. numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 str. 2 d. numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Taip pat vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu gaunamų, nors ir didelių, pajamų neužtenka jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad priimant nutartį iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą būtina, įvertinus nurodytus kriterijus, konstatuoti jo nemokumą, reikalavimas pareiškėjui įrodyti, jog jis iš potencialiai gautinų lėšų galės patenkinti visus kreditorių reikalavimus, būtų nelogiškas ir prieštarautų šios proceso stadijos tikslams.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas yra nemokus bei nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų, todėl teisėtai ir pagrįstai iškėlė pareiškėjui bankroto bylą.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bankroto bylos iškėlimas labiau atitinka tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus, nes bus rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, bus siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą. Be to, iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turės patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (Įstatymo 12 str. 3 d.). Taip bus patvirtintos arba paneigtos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo sąžiningumo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj